Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžiu D. K. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jai paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. liepos 9 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. APD-2025-06341 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-2050-1218/2025. Šioje pažymoje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. gegužės 20 d. gavo advokatės Aušros Saulėnienės prašymą Nr. ATP-2025-22312 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. K. pagal 2025 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. KTS-2025-03300. Prašoma išspręsti klausimą dėl D. K. taikytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 197,92 Eur, atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo eigoje D. K. buvo suimta kitame ikiteisminiame tyrime, todėl gynėjas advokatas jai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajai D. K. gynėju buvo parinkta advokatė Aušra Saulėnienė.

Iš 2025 m. gegužės 26 d. d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, matyti, kad advokatės A. Saulėnienės teiktos antrinės teisinės pagalbos D. K. išlaidos sudaro 197,92 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, kai teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Atsižvelgus į D. K. turtinę padėtį, pažymėtina tai, kad ji nedirba, tik registruota Užimtumo tarnyboje, šiuo metu yra laikoma kalėjime, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, jos atžvilgiu vykdoma labai daug priverstinių skolų išieškojimų, todėl konstatuotina, kad jos finansinė padėtis sunki.

Gynėjas D. K. baudžiamojoje byloje buvo paskirtas BPK 51 straipsnyje numatytais būtinaisiais pagrindais. Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas bei nepagrįstai apsunkintų nuteisto asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. K. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi ir 364 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš D. K. priteisimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.