- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-1141-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02411-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- Č. P.
- Atsakovas
- V. P., Z. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. P. patikslintą ieškinį atsakovams V. P. ir Z. P. dėl žemės sklypo savininko teisių pažeidimo pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Č. P. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovus V. P. ir Z. P. (toliau – ir atsakovai) atkurti iki ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo buvusią padėtį – per 1 mėnesį, nuo teismo sprendimo, kuris bus priimtas išnagrinėjus šią civilinę bylą, įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis, patraukti atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pietvakarinę sieną, per visą jos aukštį ir ilgį, bei joje sumontuotą stogelį ir stogo konstrukcijas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atitraukiant juos ne mažiau kaip iki Z. P., L. B. ir Z. P. bei V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), užfiksuojant juos taip, kad jie negrįžtų atgal į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) atsakovams per teismo nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo atkurti iki ieškovui nuosavybės teisių pažeidimo buvusią padėtį – savo lėšomis patraukti atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pietvakarinę sieną, per visą jos aukštį ir ilgį, bei joje sumontuotą stogelį ir stogo konstrukcijas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atitraukiant juos ne mažiau kaip iki Z. P., L. B. ir Z. P. bei V. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), užfiksuojant juos taip, kad jie negrįžtų atgal į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paskirti atsakovams 100 Eur piniginę baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, kuri skaičiuojama nuo teismo sprendime nurodyto reikalavimo įvykdymo termino pabaigos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirtą baudą išieškant ieškovo naudai; 3) priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovai yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Atsakovams nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra 0,0631 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei Z. P., atsakovams ir L. B.. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su minėtu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), sienos, esančios šiaurės – rytų pusėje, iki ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su aukščiau nurodytu, kaimyniniu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ribos svyruoja nuo 7 cm iki 56 cm (taške „A“ – 0,07 m, taške „B“ – 0,32 m, taške „C“ – 0,56 m). Ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti 2020 m. sausio 16 d. ir jų rezultatai įregistruoti Valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras. Nors atsakovai bando klaidinti teismą aiškindami, kad šiuo atveju VĮ Registrų centras nustatyta tvarka įregistruotai ieškovo ir atsakovų žemės sklypų ribai turėtų būti taikoma kažkokia paklaida, kurią atsakovai bando skaičiuoti sau naudinga linkme, tačiau tokia atsakovų pozicija yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui kuris numato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inventora“ matininko paruoštų schemų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 akivaizdu, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra pasviręs ir pasislinkęs į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir netgi atsirėmęs į ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ne tik pažeidžiant ieškovo nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio tuo pačiu adresu, ribą ir į jį įsiterpiant, bet ir pažeidžiant ieškovo, kaip nurodyto žemės sklypo savininko, teises ir teisėtus interesus bei darant jam žalą. Nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kuris atsirėmęs į ieškovui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, stogo patenkanti drėgmė, sąlygojo ieškovo namo rytinės sienos išorinio krašto skilinėjimą, tokiu būdu ne tik pažeidžiant ieškovo, kaip nurodyto nekilnojamojo turto savininko teises, bet ir darant ieškovui akivaizdžią turtinę žalą. Dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo konstrukcijų įsiterpimo į ieškovui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ieškovas ne tik negali netrukdomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, tačiau negali pabaigti tinkuoti nurodytos namo sienos, jos nudažyti ir apšiltinti gyvenamojo namo sienos viršutinę dalį šiaurės – rytų pusėje, kas neabejotinai pažeidžia ieškovo, kaip nurodyto nekilnojamojo turto savininko teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovai V. P. ir Z. P. atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovams priklausančio gyvenamojo namo konstrukcijos palei pamato pagrindą nekerta kaimyninių žemės sklypų ribos. Žemės sklypo riba tarp ieškovui ir atsakovams priklausančių žemės sklypų buvo nustatyta daug vėliau, nei buvo pastatytas atsakovams priklausantis gyvenamasis namas. Atsakovų gyvenamojo namo statybos metai – 1929 m. Atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas pagal 1994 m. matininko R. B. parengtą žemės sklypo ribų planą, žemės sklypo ribą brėžiant pagal sklype esančių statinių pamatus. Atsakovai taip suformuotą valstybinės žemės sklypą įsigijo nuosavybėn pagal 1995 m. gruodžio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovams priklausantis gyvenamasis namas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, įregistravimo pagrindas – 2012 m. gegužės 4 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1. Statinys yra pastatytas teisėtai, t. y. atitinka galiojančias statybą reguliuojančias teisės normas. Iš ieškovo į bylą kartu su dubliku pateiktos fotonuotraukos (1 pav. 2003 m. balandžio 1 d.), kuriame yra užfiksuotas namo (duomenys neskelbtini) remontas 2003–2004 m. yra akivaizdžiai matyti lengvas pietvakarinės sienos pasvirimas. Taigi, 2003 m. minėta sienos konstrukcija buvo pasvirusi (dabartinis užfiksuotas jos pasvirimo laipsnis yra 1,6 laipsnio), tikėtina, kad siena buvo pasvirusi ir 2012 m., kai buvo užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, o tai leidžia teigti, kad statinys 2012 m., nepaisant sienos pasvirimo nedidelio laipsnio, atitiko galiojusių teisės aktų reikalavimus. Jokių esminių statybos darbų (renovacijos, kapitalinio remonto ar pan.) nuo to laiko atsakovai nėra atlikę, savavališkos statybos faktų nėra užfiksuota, jokių reikalavimų dėl statinio būklės ir jo priežiūros atsakovams neturi ir viešasis administratorius. Pastatas nėra pripažintas avariniu, priešingai, nei savo procesiniuose dokumentuose teigia ieškovas, iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad jokia žyma apie statinio pripažinimą avariniu nėra įregistruota. Atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogas yra šlaitinis, nuožulnus į atsakovams priklausančio sklypo pusę. Nėra jokių galimybių, kad sniegas ar lietaus vanduo kristų į ieškovui priklausančio sklypo pusę. Šalims priklausantys gyvenamieji namai buvo pastatyti nesilaikant norminių atstumų, labai arti vienas kito – taip, kad jų savininkai neturi fizinės galimybės prieiti prie sienų palei žemės sklypų ribą, negali jų tvarkyti ir prižiūrėti. Ieškovo namo siena palei žemės sklypų ribą nuo statinio pastatymo dienos nebuvo ir nėra tinkuota, nes nėra fizinės galimybės patekti prie šios sienos tinkavimo darbams atlikti, todėl ieškovo teiginys, kad atsakovai pažeidžia jo teisę į namo remontą ir jo priežiūrą, yra niekuo nepagrįstas. Dėl neišlaikytų norminių atstumų tarp minėtų statinių, tinkamos ventiliacijos tarp statinių trūkumo, drėgmės kondensacijos, šalims priklausantys namai vienas kitam natūraliai daro neigiamą poveikį. Atsakovams priklausančio namo konstrukcijoms pasislinkus į ieškovo sklypą, tarpas tarp namų sumažėjo ir jis nebeturi galimybės realizuoti gyvenamojo namo savininko teisės jį valdyti – šiuo atveju apšiltinti šiaurinę pastato sieną. Apšildymo plokščių storis projektiniame pasiūlyme yra nurodytas 10 cm, kai tuo tarpu paties ieškovo teigimu mažiausias atstumas tarp ieškovo ir atsakovų gyvenamųjų namų yra 7 cm, akivaizdu, kad jau dėl šios aplinkybės, apšiltinimas pagal pateiktą projektinį pasiūlymą negalėtų būti realizuotas. Apšiltinimo plokštė kirstų žemės sklypo ribą į atsakovų sklypo pusę. Tokiu atveju ieškovui nepakaktų net ir atsakovų sutikimo dėl kertamos žemės sklypo ribos, remiantis galiojančiais teisės aktais vykdyti statyba neturint žemės sklypo naudojimo pagrindo (servituto, nuomos ar panaudos sutarties ir kt.). Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020 buvo patenkintas atsakovų šioje byloje ieškinys dėl servituto nustatymo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Minėtu teismo sprendimu atsakovams yra nustatytas 1 m nuo statinio sienos servitutas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), prižiūrėti ir remontuoti, servitutas yra įregistruotas viešajame registre. Minėto servituto plotas apima ir tą ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, į kurią ore įsiterpia atsakovų namo konstrukcijos. Servituto teisė atsakovų naudai apriboja ieškovo kaip žemės sklypo savininko teises nurodytame servituto plote, yra pagrindas teigti, kad jau egzistuoja teisinis pagrindas, suteikiantis atsakovams teisę naudotis svetimu daiktu. Savininkų teisės jau yra subalansuotos ir jokių naujų teisinių priemonių taikyti nėra reikalo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovo Č. P. patikslintą ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovams 2 254 bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovų ieškovui lygiomis dalimis 1 700 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausantis žemės sklypas ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kurio dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ant nurodytų žemės sklypų ribos stovi atsakovams priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
5.2. Atsakovams priklausančio gyvenamojo namo pietvakarinės sienos konstrukcija ne prie pamato pagrindo, o aukščiau, kerta ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą ir įsiterpia į ieškovo žemės sklypą – virš ieškovo žemės sklypo esančią oro erdvę.
6. Teismo vertinimu, ieškovas šioje byloje savo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimą įrodė iš dalies. Riba tarp nurodytų žemės sklypų buvo nustatyta ir pažymėta vadovaujantis Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniais reikalavimais, patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3, kuris numatė, kad kadastrinių matavimų metu koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, žemės sklypo ribos leistina paklaida (tarpas ar persidengimas) yra apskaičiuojamas pagal specialią formulę, kurioje žemės sklypo ribų matavimo paklaida metrais miestuose yra 0,1 metro (10 cm). T. y. pati riba tarp nurodytų žemės sklypų buvo nustatyta ir pažymėta iš anksto numatant, kad šią ribą nustatant ir pažymint galima iki 0,1 metro (10 cm) paklaida. Iš ieškovo prašymu atliktos ekspertizės išvados nustatyta, kad atsakovams priklausančio gyvenamojo namo pietvakarinės sienos konstrukcija prie pamato pagrindo vienoje jos vietoje (taške „a“), kerta žemės sklypų ribą 0,06 metro (6 cm) ir yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kiti šios sienos konstrukcijos prie pamato pagrindo matavimo taškai (b, c, d, e), nėra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. T. y., nustatytas 6 cm atstumas dėl sienos konstrukcijos prie pamato pagrindo taške „a“, neviršija sprendime aukščiau nurodytos galimos 10 cm paklaidos, numatytos nustatant ir pažymint ribą tarp žemės sklypų. Civilinės bylos medžiaga taip pat yra nustatyta ir tai, jog atsakovams priklausančio paminėto statinio pietvakarinės sienos konstrukcija ne prie pamato pagrindo, o aukščiau, kerta ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą ir įsiterpia į ieškovo žemės sklypą – virš ieškovo žemės sklypo esančią oro erdvę (pagal ieškovo prašymu atliktos ekspertizės išvadą – nuo 4 cm iki 16 cm). Nurodyti įsiterpimai (nuo 4 cm iki 16 cm) iš dalies viršija paminėtą galimą 10 cm paklaidą, numatytą nustatant ir pažymint ribą tarp žemės sklypų.
7. Teismas nurodė, kad iš į civilinę bylą pateiktų fotonuotraukų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad atsakovams priklausančio pastato stogas yra šlaitinis ir nuožulnus į atsakovams priklausančio sklypo pusę. Be to, atsakovai pagrįstai nurodo, kad jiems ir ieškovui priklausantys gyvenamieji pastatai buvo pastatyti nesilaikant norminių atstumų, labai arti vienas kito – taip, kad jų savininkai neturi fizinės galimybės prieiti prie statinių sienų palei žemės sklypų ribą, negali jų tvarkyti ir prižiūrėti. Ieškovo namo siena prie žemės sklypų ribos nuo statinio pastatymo dienos nebuvo ir nėra tinkuota, kadangi nėra fizinės galimybės patekti prie šios sienos tinkavimo darbams atlikti. Be to, ieškovas nenurodė, į bylą nepateikė ir neprašė išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp ieškovo namo sienos drėkimo ir atsakovų namo sienos pasvirimo yra priežastinis ryšys.
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teigė, jog atsakovų sienos pasvirimas gali kelti grėsmę ieškovo namo saugumui, tačiau į bylą nepateikė jokių konkrečių tokius savo teiginius patvirtinančių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų atsakovų į bylą pateiktus oficialius rašytinius įrodymus. Atsakovai į civilinę bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog jiems priklausantis gyvenamasis namas yra įregistruotas viešajame registre, nurodytas įregistravimo pagrindas – 2012 m. gegužės 4 d. deklaracija apie statybos užbaigimą. Nurodytas įrašas patvirtina, kad statinys yra pastatytas teisėtai, t. y. atitinka galiojančias statybą reguliuojančias teisės normas. Iš ieškovo į bylą pateiktos 2003 m. balandžio 1 d. fotonuotraukos matyti tuo metu jau buvęs pietvakarinės atsakovų namo sienos pasvirimas. Viešasis administratorius jokių reikalavimų dėl statinio būklės ir jo priežiūros atsakovams šiuo metu neturi. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovų į civilinę bylą pateikti išrašai iš viešojo registro patvirtina, kad teisės aktų nustatyta tvarka nėra įregistruota jokių žymų apie atsakovų statinio pripažinimą avariniu.
9. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovų veiksmais yra pažeidžiama ieškovo teisė apšildyti jam nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, kadangi atsakovams priklausančio pastato konstrukcijoms pasislinkus į ieškovo sklypą, tarpas tarp namų sumažėjo ir jis nebeturi galimybės realizuoti gyvenamojo namo savininko teisės jį valdyti – šiuo atveju apšiltinti šiaurinę pastato sieną, tačiau teismas sprendė, kad atsakovai pagrįstai nurodo, jog apšildymo plokščių storis projektiniame pasiūlyme yra nurodytas 10 cm, kai tuo tarpu paties ieškovo teigimu mažiausias atstumas tarp ieškovo ir atsakovų gyvenamųjų namų yra 7 cm. Ieškovo atstovas savo baigiamojoje kalboje samprotavo, jog šiltinimo medžiaga „Neoropor“ tokiu atveju galėtų būti sumažinta iki 6 cm storio, tačiau ieškovas į civilinę bylą nėra pateikęs jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad toks pasiūlymas (paliekant 1 cm tarpą iki atsakovų gyvenamojo namo) yra techniškai galimas ir ieškovas būtent tokį projektinį pasiūlymą yra gavęs. Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, įrodymus ir visą civilinės bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad aukščiau nurodytų savo, kaip savininko, teisių pažeidimų, ieškovas civilinėje byloje neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis).
10. Nors ieškovo atstovas savo baigiamojoje kalboje subjektyviai samprotavo, jog reikalavimas patraukti namo konstrukciją nėra tapatus reikalavimui šią konstrukciją nugriauti ir perstatyti, o kaip tai atsakovai padarys, neva yra ne ieškovo reikalas, teismas su tokiais ieškovo ir jo atstovo argumentais nesutiko. Įvertinus tai, kad ginčo konstrukcijos šiuo atveju yra gyvenamojo pastato siena ir stogas, kad gyvenamojo namo siena nėra savarankiška statinio dalis, o yra bendros sudėtinės nedalomos gyvenamojo namo konstrukcijos dalis, esanti ant statinio pamatų, laikanti statinio stogą, besiremianti į kitas gyvenamojo namo sienas ir esanti su jomis nedalomai sujungta į bendrą konstrukciją, teismo vertinimu, patikslinto ieškinio reikalavimas „patraukti statinio konstrukcijas“, iš esmės yra reikalavimu nugriauti gyvenamąjį namą ir jį perstatyti, atitraukiant nuo žemės sklypų ribos (CPK 185 straipsnis). Todėl nustačius, kad ieškovas civilinėje byloje įrodė sprendime aukščiau nurodytą savo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimo apimtį, į kurią turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pažeidimų apimčiai proporcingų ieškovo daiktinių teisių gynybos priemonių taikymo, tokio, ieškovo patikslintu ieškiniu pasirinkto teisių gynimo būdo, pripažinimas, reikštų proporcingumo, teisinio apibrėžtumo ir pagarbos įgytoms teisėms principų pažeidimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnis), nes įstatymas draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 1.137 straipsnio 3 dalis) ir nagrinėjamu atveju atsakovams priklausančio gyvenamojo namo patraukimas būtų neproporcinga priemonė ieškovo nuosavybės teisėms apginti, atsižvelgiant į ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo apimtį (CK 1.5 straipsnis).
11. Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020 atsakovams yra nustatytas 1 metro pločio (viso 5,44 kv. m. ploto) neatlygintinas servitutas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geometra“ parengtą 2020 m. kovo 3 d. Servituto nustatymo schemą, kuriuo atsakovams suteikiama teisė naudotis žemės sklypo dalimi tikslu prižiūrėti ir remontuoti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas servitutas yra įregistruotas viešajame registre, o jo plotas apima taip pat ir tą ieškovui priklausančio žemės sklypo dalį, į kurią oro erdvėje įsiterpia atsakovų gyvenamojo namo konstrukcijos. Teismas nurodė, kad jau egzistuojanti servituto teisė atsakovų naudai apriboja ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, teises nurodytame servituto plote, todėl šiuo metu egzistuoja ir tam tikras teisinis pagrindas, suteikiantis atsakovams teisę naudotis svetimu daiktu, tačiau savininkų teisės nagrinėjamu atveju nėra subalansuotos galutinai, nes jau nustatytas servitutas yra neatlygintinis, įskaitant atlyginimą ieškovui už šioje civilinėje byloje nustatytus ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimus. Nors servituto nustatymas yra teisėtas veiksmas, jis gali sukelti tarnaujančiojo daikto savininkui turtinių ir neturtinių netekimų, suvaržymų, ar nepatogumų.
12. Teismas sprendė, kad proporcingas šioje civilinėje byloje nustatytų ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimų apimčiai jo teisių apgynimo būdas būtų atlyginimo už jau nustatytą aukščiau nurodytą servitutą nustatymas, įskaitant atlyginimą ieškovui už šioje civilinėje byloje nustatytus ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimus. Atsakovai nurodo, kad tuo atveju, jeigu ieškovas, kaip tarnaujančio daikto savininkas, pareikštų prašymą ar reikalavimą nustatyti atlygį už jau nustatytu servitutu ieškovui sukeliamus jo teisių ribojimus bei nepatogumus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovai su tokiu prašymu iš principo sutiktų. Teismas konstatavo, kad atlyginimo už minėtą servitutą konkretaus dydžio nustatymas šioje byloje, prieštarautų CPK 2 straipsnyje įtvirtintiems civilinio proceso tikslams bei CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, aiškinant ir taikant įstatymus, principams, kadangi, viena vertus, ieškovas byloje nereiškė reikalavimo dėl paminėto, ar kokio nors kito, servituto atlygintinumo nustatymo. Atitinkamai, ieškovas nerinko ir į šią civilinę bylą neteikė įrodymų, pagrindžiančių teisingą, ieškovo nuomone, atlyginimo už servitutą dydį ir teismui šioje byloje ex officio nustačius atlyginimo už nurodytą servitutą dydį, ieškovo teisės objektyviame civiliniame procese teikti visus leistinus įrodymus, būti apribotos be jokios tam priežasties. Kita vertus, ieškovui byloje nepareiškus reikalavimo dėl servituto atlygintinumo nustatymo, įrodymų, pagrindžiančių teisingą, atsakovų nuomone, atlyginimo už servitutą dydį, į bylą neteikė ir atsakovai. Todėl šiuo atveju be jokio pagrindo būtų apribotos ir tokios pačios atsakovų procesinės teisės.
13. Teismas konstatavęs ieškovo teisių pažeidimą nurodyta apimtimi, taip pat konstatavęs, kad proporcingas šioje civilinėje byloje nustatytų ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimų apimčiai jo teisių apgynimo būdas būtų atlyginimo, už įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020 jau nustatytą servitutą, įskaitant atlyginimą ieškovui už šioje civilinėje byloje nustatytus ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimus, nustatymas, teismas, dėl sprendime aukščiau nurodytų priežasčių, dėl konkretaus atlyginimo už servitutą dydžio šioje byloje nesprendė. Teismas ieškovui išaiškino, kad jis turi teisę bendra tvarka pareikšti atsakovams ieškinį dėl atlyginimo už įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020 jau nustatytą servitutą, įskaitant atlyginimą ieškovui už šioje civilinėje byloje nustatytus ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimus, nustatymo ir atskiroje byloje įrodyti teisingą tokio atlyginimo dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas Č. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė kuria iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintuose Ribų žymėjimo ir jų tikslinimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje techniniuose reikalavimuose nurodyta formule vadovavosi, nors šių reikalavimų antrame skyriuje jų yra pateikiama šešios. Nagrinėjamai situacijai galėtų būti taikomos tik formulės pateiktos reikalavimų 89 punktuose, tačiau minėtuose punktuose nurodytos formulės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog kaimyninių žemės sklypų, norimų pažymėti kadastro žemėlapyje, ribos persidengia arba tarp jų yra tarpas. Šių faktinių aplinkybių nenustačius jokios paklaidos nėra taikomos. Tokių duomenų šioje byloje nėra ir ją nagrinėjęs, bei skundžiamą sprendimą priėmęs, pirmosios instancijos teismas tokių faktinių aplinkybių nenustatė, todėl nesuprantamas skundžiamo teismo sprendimo teiginys, kad pati riba tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų buvo nustatyta ir pažymėta iš anksto numatant, kad šią ribą nustatant ir pažymint galima iki 0,1 m (10 cm) paklaida. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintais Ribų žymėjimo ir jų tikslinimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje techniniais reikalavimais ir jų pagrindu taikyti paklaidą, taip bandant sumažinti ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo mąstą, kas skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo neleidžia laikyti nei pagrįstu, nei teisėtu.
14.2. Atsakovai ne tik neįrodė, bet iš esmės net neįrodinėjo, kad jiems priklausančio gyvenamojo namo sienos konstrukcija su virš jos sumontuota stogo danga teisėtai, tai yra laikantis teisės aktų reikalavimų, kerta apeliantui priklausančio žemės sklypo ribą ir į jį įsiterpia nuo 0,04 iki 0,16 m bei atsiremia į apelianto gyvenamąjį namą, taip neabejotinai ribojant apelianto, kaip žemės sklypo savininko, teisę visą apimtimi naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu bei darant jam turtinę žalą. Nurodyto atsakovų veiksmų teisėtumo, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė ir pirmos instancijos teismas.
14.3. Apeliantas su pradiniu ieškiniu teismui pateikė Statinių statybos techninės priežiūros specialisto E. B. 2020 m. vasario 10 d. išvadą, kurioje nurodyta, kad nuo atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, kurio sienos konstrukcijos ne tik įsiterpusios į apeliantui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, bet ir buvo atsirėmusios į apeliantui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, stogo patenkanti drėgmė, sąlygojo apelianto namo rytinės sienos išorinio krašto skilinėjimą, tokiu būdu ne tik pažeidžiant apelianto, kaip nurodyto nekilnojamojo turto savininko, nuosavybės teises, bet ir darant jam akivaizdžią turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytos specialisto išvados nevertino ir dėl jos nepasisakė. Atsakovai apklausti nurodytą išvadą davusio specialisto teismo posėdyje neprašė ir jokių rašytinių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti nurodyta specialisto išvada, teismui nepateikė.
14.4. Iš teismui pateikto antstolio Valdo Zubino 2021 m. spalio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/21/23 fotonuotraukų Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 9 matyti, kad atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogo konstrukcija (danga) išeina už atsakovams priklausančio gyvenamojo namo stogo ribų ir yra užlenkta į apeliantui priklausančio gyvenamojo namo pusę, taip suformuojant nuolydį lietaus vandens nutekėjimui tiesiai ant apeliantui priklausančio gyvenamojo namo sienos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir aukščiau nurodyto Antstolio Valdo Zubino 2021 m. spalio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0137/21/23 bei jame užfiksuotų faktinių aplinkybių.
14.5. Apeliantas su pradiniu ieškiniu pateikė teismui ir 2019 m. birželio 12 d. UAB „Įrąža“ eksperto išvadą Nr. 19-06/02, kurioje nurodyta, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams, pietinio fasado sienos konstrukcija netenkina Reglamente ES Nr. 305/2011 nustatytų esminių statinio reikalavimų STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. Pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, 1 priedo p. 2.1 ir 3.1 pateiktus požymius yra avarinės būklės, dėl ko gresia sienos griūtis. Kadangi medinėse pastato konstrukcijose yra ženkliai išplitęs medienos grybas, medinės pastato konstrukcijos remontui ar rekonstrukcijai netinkamos. Apkrėstos medienos grybų konstrukcijos turi būti deginamos, arba užkasamos žemėje. Minėto rašytino įrodymo, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmos instancijos teismas nevertino ir dėl jo nepasisakė, kas sąlygojo skundžiamo teismo sprendimo išvadų neatitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Savo poziciją dėl paminėtos išvados tariamo nepagrįstumo atsakovai grindė tik jų atstovės paaiškinimu, kad viešajame registre nėra jokių duomenų apie avarinę jos klientams priklausančio gyvenamojo namo (sienos) būklę, nors visiškai akivaizdu, kad apeliantas negali priversti nei atsakovų, nei kokių nors valstybės institucijų tokį įrašą viešajame registre padaryti.
14.6. Aplinkybę, kad atsakovams priklausančio gyvenamojo namo siena kelia pavojų tiek apeliantui ir jo šeimos nariams, tiek ir apelianto gyvenamajam namui, kadangi gresia jos griūtis, patvirtina ir apelianto teismui pateiktos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matosi tarp atsakovams priklausančio gyvenamojo namo sienos karkaso supiltas betonas, kuris sustingęs į didelius ir neabejotinai labai sunkius betono luitus, kurių stabilumui užtikrinti nei medinio namo karkasas, nei tuo labiau betoną uždengusios plonos medinės apdailos lentelės nėra tinkamos, ką gali konstatuoti bet kuris suaugęs žmogus, net ir neturintis jokių specialių žinių statybos srityje.
14.7. Realizuojant apelianto teisę apšiltinti gyvenamojo namo sieną, būtų naudojamas komerciniame pasiūlyme nurodytas 100 mm storio Neoporas EPS 70, dalį jo mechaniškai suploninant iki maksimaliai galimo, t. y. ne didesnio kaip 60 mm arba 6 cm, kad jokiu būdu nebūtų peržengtos atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ir liktų bent minimalus tarpas tarp man priklausančio ir atsakovams priklausančio gyvenamojo namo sienų natūraliai oro cirkuliacijai.
14.8. Aplinkybes, kad apeliantas nereiškia ir niekada nereiškė reikalavimo nugriauti atsakovams priklausantį gyvenamąjį namą, neabejotinai patvirtina teismui pateiktas apelianto 2021 m. balandžio 9 d. prašymas architektui S. M. bei jo 2021 m. balandžio 21 d. atsakymas, kuriame nurodyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo remonto darbus reikėtų vykdyti iš atsakovams priklausančio gyvenamojo namo vidinės pusės. Gyvenamojo namo remonto darbų vykdymui, pagal galiojančius teisės aktus, reikia parengti statybos darbų projektą. Jeigu būtina, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš apelianto pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atsakovai 2021 m. balandžio 21 d. architekto S. M. atsakyme nurodytu būdu, t. y. iš jiems priklausančio gyvenamojo namo vidaus, dar 2003–2004 metais vykdė vienos iš namo sienų remontą. Šios fotonuotraukos neabejotinai paneigia ir skundžiamo teismo sprendimo teiginį, kad atsakovams priklausančio gyvenamojo namo sienos konstrukcija, kurią prašoma patraukti iš apeliantui priklausančio žemės sklypo, yra sudėtinė nedalomos namo konstrukcijos dalis, nedalomai sujungta į bendrą konstrukciją su kitomis namo dalimis. Iš fotonuotraukų matyti, kad netgi šio proceso metu atsakovai jau bandė pašalinti apelianto ieškinyje nurodytus nuosavybės teisių pažeidimus, bandydami kažkiek paremontuoti į apeliantui priklausantį žemės sklypą įsiterpusią jų namo sienos konstrukciją iš jo vidaus.
14.9. Atsakovams nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo statybos metai yra 1929 m. Namo sienos medinės su karkasu. Tokių namų (statinių) gyvavimo trukmė, pagal STR 1.12.06:2002, patvirtintą Aplinkos ministro 2002-1030 įsakymu Nr. 565, yra 40 metų. Tai reiškia, kad atsakovams priklausančio gyvenamojo namo gyvavimo trukmė pasibaigė jau prieš kelis dešimtmečius. Nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme atsakovai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad per visą nurodyto statinio gyvavimo laikotarpį jis būtų buvęs nors kartą rekonstruotas arba atliktas jo kapitalinis remontas. Pirmosios instancijos teismas į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes neatsižvelgė ir jų nevertino bei dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai V. P. ir Z. P. prašo atmesti ieškovo Č. P. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Apelianto minimas antstolio Valdo Zubino 2021 m. spalio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat ir specialisto E. B. 2020 m. vasario 10 d. išvada buvo surašyti dar iki faktinių aplinkybių byloje pasikeitimo. Apeliantas vėlesniuose procesiniuose dokumentuose (ieškinys buvo tikslinamas du kartus, paskutinį kartą – 2022 m. gruodžio 16 d.; abu kartus ieškinys buvo tikslinamas būtent dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių) nurodė, kad atsakovai vykdė jiems priklausančio namo remonto darbus ir nukirpo dalį skardos, taip sumažindami stogo konstrukcijos įsiterpimą į apelianto sklypą, taip pat patraukdami į apelianto namo sieną atsirėmusias konstrukcijas.
15.2. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad atsakovų namo konstrukcijos buvo atsirėmusios į apelianto namo sieną, tačiau vėliau jos buvo atitrauktos. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir atsakovų į bylą pateiktas antstolio Raimundo Stanislausko 2021 m. gruodžio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/21/82 su fotonuotraukomis, iš kurių yra matyti, kad jokios atsakovų namo konstrukcijos į apelianto namo sieną nesiremia.
15.3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nenurodė ir į bylą nepateikė bei neprašė išreikalauti jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp apelianto namo sienos drėkimo ir atsakovų namo sienos pasvirimo yra priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas neįrodė savo teisių pažeidimo šioje ieškinio dalyje.
15.4. 2019 m. birželio 12 d., UAB „Įrąža“ eksperto išvada Nr. 19- 06/02 surašyta 2019 metais, faktinė situacija sprendimo surašymo dieną jau buvo žymiai pasikeitusi. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu vykdė statybos darbus, be kita ko – pakeitė sutrūnijusias medinių konstrukcijų dalis. Minėtos eksperto išvados pagrindu 2019 m. birželio 5 d. Kauno miesto savivaldybė rašte Nr. 23-2-564 atsakovams reikalavo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), atlikti statinio būklės ekspertizę. 2020 m. gegužės 3 d. dėl šio individualaus administracinio akto paskelbimo negaliojančiu atsakovė Z. P. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, buvo užvesta administracinė byla Nr. eI2-522-423/2020. Atsiliepime į skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pripažino, kad pareiškėja įvykdė administratoriaus reikalavimus nurodyto statinio atžvilgiu, o teismo posėdžio 2020 m. sausio 23 d. metu teismui patvirtino, kad jokių reikalavimų pareiškėjai nebeturi. 2020 m. sausio 27 d. teismo nutartimi administracinė byla buvo nutraukta, nutartis yra įsiteisėjusi. Jokių naujų reikalavimų dėl minėto statinio priežiūros atsakovai iš viešojo administratoriaus nėra gavę.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad jokie apelianto į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia teiginio, kad atsakovams priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės ir kelia grėsmę apeliantui ar jo turtui.
15.6. Architekto S. M. nuomonė yra savo esme bendro pobūdžio, nedetalizuota, nepritaikyta konkrečiai situacijai, tai nėra statinio pertvarkymo (remonto) projektas, kuriame būtų įvertintos techninės specifikacijos kiekvieno veiksmo, būtino atlikti, patraukiant namo konstrukcijas nuo žemės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino šį dokumentą, jo įrodomąją galią nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovo reikalavimas apginti jo pažeistas teises, atstatant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ant šių žemės sklypų ribos stovi atsakovams priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams priklausančio gyvenamojo namo pietvakarinė siena (iki 2/3 pastato aukščio) yra pasvirusi į ieškovo pusę, todėl kerta ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą ir įsiterpia į ieškovo žemės sklypą – virš ieškovo žemės sklypo esančią oro erdvę (aukščiau pamato pagrindo).
19. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė apginti jo, kaip žemės sklypo savininko, pažeistas teises ir įpareigoti atsakovus patraukti gyvenamojo namo pietvakarinę sieną bei pastato stogo konstrukciją iš jam priklausančio žemės sklypo.
20. CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys. Remdamasis CK 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).
21. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2020 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-403/2020 24, 25 punktus). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
22. Byloje nekilo ginčo dėl ieškovo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą, kurio valdymo pažeidimą prašoma apginti.
23. Kaip jau buvo minėta, negatorinio ieškinio pateikimo atveju ieškovas (savininkas) turi įrodyti ir tai, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas šioje byloje savo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimą įrodė, tačiau mažesne apimtimi nei buvo nurodyta patikslintame ieškinyje.
24. Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių byloje nekilo ginčo, jog atsakovams priklausančio gyvenamojo namo pietvakarinės sienos konstrukcija prie pamato pagrindo vienoje jos vietoje (taške „a“), kerta žemės sklypų ribą 0,06 metro (6 cm) ir yra ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o kiti šios sienos konstrukcijos prie pamato pagrindo matavimo taškai (b, c, d, e), yra atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Taip pat buvo nustatyta ir tai, jog atsakovams priklausančio paminėto statinio pietvakarinės sienos konstrukcija ne prie pamato pagrindo, o aukščiau, kerta ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą ir įsiterpia į ieškovo žemės sklypą – virš ieškovo žemės sklypo esančią oro erdvę (pagal ieškovo prašymu atliktos ekspertizės išvadą – nuo 4 cm iki 16 cm): 1,5 m aukštyje nuo 0,06 iki 0,12 m; 3,1 m aukštyje nuo 0,08 iki 0,14 m; ties pastato stogu nuo 0,04 iki 0,14 m; nuo labiausiai išsikišusios stogo konstrukcijos nuo 0,05 iki 0,16 m. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovo teisių pažeidimo fakto bei pažeidžiamų teisių apimties vertino ir galimą žemės sklypo ribos paklaidą, kuri šiuo atveju yra 0,1 metro. Teismas sutinka su apeliante, kad šiuo atveju Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techniniuose reikalavimuose, patvirtintuose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3, numatyta žemės sklypo paklaida negali būti taikoma, nes byloje nekilo ginčo dėl žemės sklypus skiriančios ribos. Taigi laikytina, jog ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skirianti riba yra aiški bei minėto teisės akto nuostatos šiuo atveju nėra taikytinos. Kita vertus, tai neturi esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes byloje nekilo ginčo, jog atsakovams priklausančio pastato siena kerta ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą ir įsiterpia į ieškovo žemės sklypą, tokiu būdu pažeidžiant ir ieškovo subjektinę nuosavybės teisę. Be to, ir pirmosios instancijos teismas, nors ir vertino, kad šiuo atveju nustatant žemės sklypų ribą pagal teisės aktą yra leistina paklaida, tačiau visgi konstatavo, jog ieškovas įrodė savo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimo apimtį, į kurią turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl pažeidimų apimčiai proporcingų ieškovo daiktinių teisių gynybos priemonių taikymo, o būtent, kad atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarinės sienos konstrukcija ne prie pamato pagrindo, o aukščiau, kerta ieškovui priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribą ir įsiterpia į ieškovo žemės sklypą (virš ieškovo žemės sklypo esančią oro erdvę) nuo 4 cm iki 16 cm.
25. Taip pat apelianto teigimu, vertinant jo, kaip savininko, daiktinių teisių pažeidimo apimtį, turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog jis neturi fizinės galimybės prieiti prie savo statinio sienos ir negali jo tvarkyti ir prižiūrėti, tame tarpe apšildyti sieną. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais tik iš dalies sutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl atsakovams priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietvakarinės sienos konstrukcijos pasvirimo į ieškovo žemės sklypo pusę, tokiu būdu kertant ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą (virš ieškovo žemės sklypo esančią oro erdvę) nuo 4 cm iki 16 bei sumažinant ir taip nedidelį tarpą tarp šalių pastatų, yra apsunkinamos bei apribojamos ieškovo galimybės tvarkyti ir prižiūrėti jam priklausančio statinio sieną. Akivaizdu, kad tai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Todėl apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog sprendžiant dėl pažeidimų apimčiai proporcingų ieškovo daiktinių teisių gynybos priemonių taikymo, į tai neturėtų būti atsižvelgiama.
26. Nepaisant nustatytų savininko teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, kad ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas, atsižvelgiant į ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo apimtį, yra neproporcinga priemonė ieškovo nuosavybės teisėms apginti. Atkreiptinas dėmesys, kad abiejų šalių statiniai yra pastatyti arti žemės sklypų ribos (vienas kito) ir jų savininkų galimybės prieiti prie statinių sienų ties žemės sklypų riba nuo pat pradžių yra apribotos (ieškovo teigimu, vietomis mažiausias atstumas tarp ieškovo ir atsakovų gyvenamųjų namų yra 7 cm). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju ieškovo reikalaujama teisių gynimo priemonė – gyvenamojo namo ar jo dalies perstatymas, atsižvelgiant į ieškovo nuosavybės teisių pažeidimo apimtį, yra neproporcinga priemonė ieškovo nuosavybės teisėms apginti bei neužtikrina ginčo šalių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog patikslinto ieškinio reikalavimas patraukti statinio laikančiąsias konstrukcijas (sieną, stogą), iš esmės yra reikalavimas nugriauti gyvenamąjį namą ar jo dalį ir jį perstatyti, kas šiuo atveju nebūtų racionalu ir teisinga (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas neįrodė kitų savo, kaip savininko teisių pažeidimų, t. y., kad nuo atsakovams priklausančio pastato stogo krentant krituliams (lietui, sniegui ar pan.) daromas neigiamas poveikis ieškovo pastatui, o dėl sienos pasvirimo ir avarinės pastato būklės kylą grėsmė apeliantui ar jo turtui. Kaip pagrįstai byloje buvo nustatyta, atsakovams priklausančio pastato stogas yra šlaitinis, kurio nuožulnumas yra į atsakovams priklausančio sklypo pusę. Todėl nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog dėl to, kad atsakovams priklausantis statinys (siena) yra pasviręs į ieškovo pusę bei kerta ieškovui priklausančio žemės sklypo ribą yra daroma žala šalia esančiam ieškovo statiniui. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu keitėsi faktinės aplinkybės, nurodytos ieškovo pradiniame ieškinyje ar 2019 m. birželio 12 d. UAB „Įrąža“ eksperto išvadoje Nr. 19-06/02, Statinių statybos techninės priežiūros specialisto E. B. 2020 m. vasario 10 d. išvadoje, antstolio Valdo Zubino 2021 m. spalio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0137/21/23. Atsakovai vykdė jiems priklausančio namo remonto darbus, sieną apkalė medinėmis dailylentėmis, nukirpo dalį skardos, taip sumažindami stogo konstrukcijos įsiterpimą į apelianto sklypą. Taigi, nors atsakovams priklausantis gyvenamasis namas yra 1929 m. statybos, tačiau statinys buvo remontuojamas, viešasis administratorius jokių reikalavimų dėl statinio būklės ir jo priežiūros atsakovams neturi. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad apelianto į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia teiginio, kad atsakovams priklausantis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės ir (ar) kelia grėsmę apeliantui ar jo turtui (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kuris vertino, jog proporcingas šioje civilinėje byloje nustatytų ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimų apimčiai jo teisių apgynimo būdas galėtų būti atlyginimo už įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1922-285/2020 nustatytą servitutą, kuris apima žemės sklypo dalį, į kurią oro erdvėje įsiterpia atsakovų gyvenamojo namo konstrukcijos, bei įskaitant atlyginimą ieškovui už šioje civilinėje byloje nustatytus ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimus, nustatymas. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, jog pirmosios instancijos teismo nurodytas ieškovo teisių gynimo būdas – atlygintinio servituto nustatymas, yra neproporcingas ar pan. Kita vertus, ieškovas turi teisę pasirinkti ir kitus CK 1.138 straipsnyje įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus.
29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
32. Atsakovė Z. P. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Č. P. atsakovei Z. P. 1 000 Eur (tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.