- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-07
- Bylos Nr.
- 2-208-570/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02690-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- O. Š., J. Š.
- Atsakovas
- LR Generalinės prokuratūros, VSDFV Marijampolės skyriaus, Policijos departamentui prie LR VRM bei trečiajam asmeniui LR Teisingumo ministerijai, Valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR VRM, VSDFV Marijampolės skyriui
- Trečiasis asmuo
- LR Teisingumo ministerijai
- Advokatai
- Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovų O. Š. ir J. Š. atstovei advokatei Ritai Petručionytei
atsakovo VSDFV Marijampolės skyriaus atstovei R. L.
atsakovui Policijos departamentui prie LR VRM bei trečiajam asmeniui LR Teisingumo ministerijai nedalyvaujant,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. Š., J. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams Valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie LR VRM, VSDFV Marijampolės skyriui, LR Generalinei prokuratūrai, trečiajam asmeniui LR Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo, skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš valstybės kiekvienam po 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovo VSDFV Marijampolės skyriaus ieškovei O. Š. 3542,82 Lt išmokų skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo, 1017,21 Lt palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2010-01-31 iki 2011-05-20 bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2012-02-17 teismo posėdžio metu nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo VSDFV Marijampolės skyriaus 3542, 82 Lt nesumokėtų įmokų bei įstatymines 5 proc. dydžio metines palūkanas atsisakė (t. 2, b.l. 28).
Nurodė, kad ieškovė O. Š. nuo 2007 m. sausio 1 d. dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį savo tėvo J. Š. ūkyje darbininke. 2008-04-01 jai buvo padidintas atlyginimas nuo 800 Lt iki 3000 Lt per mėnesį. Atstovė teigia, kad darbdavys laiku ir tinkamai apie atlyginimo padidinimą informavo atsakovą VSDFV Marijampolės skyrių, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. 2008-05-22 ieškovei buvo nustatytas 7 savaičių nėštumas, o 2008-11-06 pateiktas prašymas VSDFV Marijampolės skyriui skirti motinystės pašalpą. 2008-11-11 Sodros sprendimu ieškovei buvo paskirta motinystės pašalpa. Tačiau VSDFV Marijampolės skyrius 2009-06-05 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 1 d., nes jiems kilo įtarimų, kad O. Š., veikdama bendrai su darbdaviu savo tėvu ūkininku J. Š., apgaule, siekdama gauti didesnes motinystės (tėvystės) pašalpas, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-10-29, iš kurių apskaičiuotos pašalpos, tyčia parodė didesnes draudžiamąsias pajamas ir įgijo turtinę teisę į didesnes pašalpas, tuo padarydami turtinę žalą valstybei.
Šio pranešimo pagrindu Marijampolės apskrities VPK pareigūnai 2009-06-15 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. 1 d., o 2009-10-20 ieškovams buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., Jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, VSDFV Marijampolės skyrius priėmė sprendimą nuo 2010-01-01 iki 2011-01-08 mokėti ieškovei perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą, mokant kas mėnesį 2063,03 Lt.
2010-02-17 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo apribotos nuosavybės teisės į ieškovei paskirtą bei neišmokėtą motinystės pašalpos dalį. Tokiu būdu ieškovė liko be jokio pragyvenimo šaltinio, neteko galimybės tenkinti būtinus kūdikio poreikius. Jai SODRA vykdydama šį nutarimą nemokėjo jokių išmokų nuo 2009-12-31 iki 2011-05-20. Iš viso buvo neišmokėta 25 371,73 Lt.
Be to, nors nei vienam iš ieškovų įtarimai dar nebuvo pareikšti, Marijampolės apskrities VPK pareigūnai 2009-10-06 pateikė užklausimus Kalvarijos savivaldybės administracijos Ūkio departamento žemės ūkio skyriui ir Nacionalinės mokėjimų agentūros prie ŽŪM Marijampolės skyriui, kuriuose jau konstatavo, kad O. Š. ir J. Š. apgaulės būdu suklaidino instituciją, organizuojančią valstybinį socialinį draudimą ir įgijo turtinę teisę į didesnę motinystės (tėvystės) pašalpą.
Tačiau 2010 m. lapkričio 4 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-285-532/2010 ieškovai buvo išteisinti LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindais, nustačius, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis Kauno apygardos teismas 2011 04 21 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą.
Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas neteisėtai, kas turėjo įtakos ieškovų sveikatos, reputacijos visuomenėje pablogėjimui. Dėl VSDFV Marijampolės skyriaus kaltės inicijuoto ikiteisminio tyrimo, prokuratūros neteisėtai pritaikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, O. Š. liko be jokių lėšų pragyvenimui nuo 2009-12-31 iki 2011-05-20. Be to, O. Š. tuoj po gimdymo buvo diagnozuota išsėtinė sklerozė, 2009-06- 25 nustatytas neįgalumas, nurodyta vengti stresų ir įtampos. Neįgalumas pratęstas iki 2012-06-22. Psichologinė įtampa, patirta per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laiką tik dar labiau blogino jos savijautą. Kalvarijos savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės mokėjimų agentūrai parašytas raštas, kuriame jau konstatuota, kad ieškovai padarė nusikaltimus, nors dar jiems nebuvo pareikšti įtarimai, stipriai pakenkė J. Š. kaip ūkininko reputacijai, jam sukėlė didžiule nervinę įtampą, o dėl pergyvenimų ir streso, ieškovui vykstant į teismo posėdį ištiko širdies priepuolis.
Ieškovai dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmų patirtą neturtinę žalą įvertino kiekvienas po 20000 Lt.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius tik 2001-05-20 išmokėjo prokuroro nutarimu sustabdytas išmokas, už laikotarpį nuo 2010-01-31 iki 2011-05-20, vadovaujantis LR CK 6. 37 str. 1.2 d. d., 230 str. 1 d. jai minėtas atsakovas privalo sumokėti 1017,21 Lt palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas LR Generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti (atsiliepimas t. 1 b.l. 93-96). Atsakovo atstovė paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas ieškovų atžvilgiu pradėtas gavus VSDFV Marijampolės skyriaus pranešimą, kur buvo nurodyta, kad ieškovei dirbant J. Š. ūkyje laikotarpiu, iš kurio skaičiuojamos motinystės pašalpos, 3,75 karto buvo padidintos jos draudžiamosios pajamos, ko pasekoje kilo abejonių, kad ji veikdama bendrai su darbdaviu ir siekdama gauti didesnes motinystės pašalpas tyčia parodė didesnes draudžiamąsias pajamas, padarydama žalą valstybei. Kadangi nebuvo nustatytos LR BPK 168 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, todėl nepradėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams nebuvo pagrindo. Be to, mano, kad J. Š. ir O. Š. veiksmai (ženklus atlyginimo padidinimas vienam asmeniui, netinkamas buhalterijos vedimas, darbo sutarties nebuvimas, nuolatinis Sodrai ir VMI pateikiamų duomenų tikslinimas, jų parodymai ikiteisminio tyrimo metu) sudarė prielaidas ikiteisminiam tyrimui pradėti, atlikti ir jį užbaigti kaltinamuoju aktu. Dėl taikyto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo nurodė, kad siekiant užtikrinti VSDFV Marijampolės skyriaus 33547,03 Lt civilinį ieškinį, Marijampolės rajono apylinkės prokuroro 2010-02-17 nutarimu buvo laikinai apribotos O. Š. nuosavybės teisės į motinystės išmokas. Kitokio sprendimo prokuroras negalėjo priimti (leisti naudotis dalimi išmokų ar pan.), nes to nereglamentuoja jokie įstatymai, neaišku kokia bus ikiteisminio tyrimo baigtis ir koks bus priimtas galutinis sprendimas. Nuosavybės teisių apribojimas buvo iš karto panaikintas įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui.
Be to, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ieškovė susirgo išsėtine skleroze, o ieškovą buvo ištikęs širdies priepuolis. Ieškovės nurodomos neigiamos pasekmės sveikatai nėra įrodytos jokiais konkrečiais dokumentais, liga, kuria ji serga yra prasidėjusi dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios, o atsakovui J. Š. yra diagnozuota chroniško pobūdžio skrandžio liga ir jį ištiko ne širdies priepuolis, o skrandžio spazmai. Todėl jų nuomone nėra duomenų, kad būtent vykstantis ikiteisminis tyrimas įtakojo šių ligų atsiradimą.
Nurodo, jog išteisinamojo nuosprendžio paskelbimas nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamąja byla susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Mano, kad jie visus veiksmus atliko teisėtai, ištyrė faktus ir aplinkybes, kurias reikėjo ištirti.
Šalies argumentai
Atsakovas Policijos departamentas prie LR VRM su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti (atsiliepimas t. 1 b.l.103-105) ir priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžia pridedamais rašytiniais įrodymais. Būdami informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, todėl ieškovų atstovės ir atvykusių atsakovų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 247 str.) Atsiliepime nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė neteisėtai, o išteisinamojo nuosprendžio paskelbimas savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti. Pažymėjo, jog ieškovai nenurodė konkrečių prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, kurie, jų manymu, buvo neteisėti. Ieškovai nepateikė objektyvių įrodymų pagrindžiančių žalos atsiradimo aplinkybes.
Atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius su ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas b.l. 83-30. Atstovė nurodė, kad ieškovė kreipėsi į jų skyrių su 2008-11-06 prašymu skirti motinystės pašalpą, o 2009-03-19 pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. Kadangi prieš skiriant atitinkamas pašalpas programiškai buvo daroma atranka dėl padidėjusių draudžiamųjų pajamų, Marijampolės skyriaus įsakymu paskirta darbo grupė išanalizavo O. Š. pašalpos byloje esančius pateiktus dokumentus, jos darbo užmokesčio kitimą, palyginus su kitų ūkyje dirbančių darbuotojų, kuris buvo 3,75 karto didesnis lyginant su kitų ūkyje dirbusių darbuotojų. Be to, pastebėjo, kad O. Š. darbo užmokesčio padidinimo laikotarpiai sutampa su laikotarpiais, iš kurių vėliau skaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Taip pat pasakytina, kad išanalizavus draudėjo ūkininko J. S. bylose esančius dokumentus, įvertinus tą, faktą, kad ieškovas reikalaujant negalėjo pateikti dokumentų, t.y. tabelių, darbo sutarčių, darbo užmokesčio apskaitos dokumentų, tai, kad įmokos nebuvo mokamos laiku, pranešimas apie apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (draudžiamosios pajamos nurodytos 9000,00 Lt) buvo pateiktas pavėluotai, kilo įtarimas, kad O. Š. darbo užmokesčio padidinimai ūkininko J. Š. ūkyje buvo galimai įvykdyti tikslu gauti naudos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Jie patys kitais būdais tokio tyrimo negalėjo pranešti, nes ieškovas reikiamų duomenų skyriui neteikė.
Atsiliepimas
Dėl išmokų apskaičiavimo detalią skaičiuotę pateikė kartu su atsiliepimu, o kadangi ginčo dėl įmokų dydžio ar teisėtumo nekilo. Sodros sprendimo ieškovė neskundė, plačiau šio klausimo neanalizavo. Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo paaiškino, kad jie gavo prokuroro nutarimą ir jį privalėjo vykdyti, t.y. sustabdyti įmokų išmokėjimą. Kadangi jie baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliaciniame Kauno apygardos teisme nedalyvavo, įsiteisėjusį nuosprendį ir nutartį gavo paštu 2011-05-17 ir 2011-05 20 visą sukauptą sumą išmokėjo. Todėl mano, kad 1017,21 Lt palūkanų už uždelstą sumokėti laikotarpį (iki 2011-05-20) jie mokėti neprivalo.
Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, kurios procesinė padėtis iš atsakovo į trečiojo asmens pakeista teismo protokoline nutartimi (t. 1 b.l. 122) su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka visiškai (atsiliepimas t. 1 b.l. 107-110).Būdami informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ieškovų atstovės ir atvykusių atsakovų sutikimu byla nagrinėjama iš esmės be atsakovo dalyvavimo (CPK 247 str.)
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovai grindžia šiais pagrindais: nepagrįstu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, nepagrįstu nuosavybės teisių apribojimu, jų šmeižimu. Ieškovų teigimu nurodyti veiksmai pakenkė jų sveikatos būklei, atsirado netikrumo, diskomforto jausmas, pablogėjo jų reputacija visuomenėje, dėl ko valstybė turėtų atlyginti neturtinę žalą.
Iš ieškovų O. Š. ir J. Š. atstovės, atsakovų LR Generalinės prokuratūros ir VSDFV Marijampolės skyriaus atstovių paaiškinimų, prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-285-532/2010 medžiagos nustatyta, kad atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius 2009-06-05 kreipėsi į Marijampolės apylinkės prokuratūrą, prašydamas spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR BK 182 str. 1 d., nes kilo įtarimų, kad O. Š., veikdama bendrai su darbdaviu, t.y. savo tėvu ūkininku J. Š., apgaule, siekdama gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-10-29, iš kurių apskaičiuotos jos pašalpos, tyčia parodė didesnes draudžiamąsias pajamas, ir suklaidino skyrių, įgydama turtinę teisę į didesnes pašalpas ir tuo padarydama turtinę žalą valstybei (prijungtos baudž. bylos t. 1 b.l.2-4).
Šio pranešimo pagrindu Marijampolės apskrities VPK pareigūnai 2009-06-15 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. (1 tomas, baudž.b.l. 5). 2009-10-20 ieškovams buvo pareikšti įtarimai (1 tomas, baudž.b.l. 92, 99) padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 1 d.
O. Š. buvo įtariama tuo, kad dirbdama tėvo J. Š. ūkyje, kur jai buvo mokamas 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis bei 2008 m. pavasarį sužinojusi, kad yra nėščia, turėdama tikslą įgyti svetimą turtą, su darbdaviu J. Š. susitarė, kad pastarasis jai 2008 m. 2 ir 3 ketvirčiais, nuo kurių skaičiuojasi motinystės pašalpos dydis, dirbtinai padidins darbo užmokestį iki 300 Lt per mėnesį bei šio susitarimo pagrindu J. Š. VSDFV Marijampolės skyriui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog O. Š. jo ūkyje per 200 m. II ir III ketvirčius uždirbo 18 000 Lt.
J. Š. buvo įtariamas tuo, kad apgaule įgijo svetimą turtą kitų asmenų naudai, t.y. sužinojęs, kad dukra O. Š. yra nėščia, neteisėtai dirbtinai padidino O. Š. mėnesinį darbo užmokestį nuo 800 Lt iki 3000 Lt bei šiuos duomenis turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą dukros O. Š. naudai, pateikė VSDFV Marijampolės skyriui.
Kaip matyti iš O. Š. ir J. Š. apklausos protokolų (t.1 b.l. 17,18, 96 ir kt.) kitų surinktų rašytinių įrodymų, atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės prokuratūrą siekiant ištirti, ar O. Š. ir J. Š. nesiekė tyčia įgyti turtinę teisę į didesnę motinystės pašalpą, nes J. Š. skyriui neteikė visų reikiamų dokumentų, neturėjo su O. Š. sudarytų rašytinių darbo sutarčių ir jos pakeitimų, pavėluotai mokėjo įmokas, o palyginus J. Š. ūkyje dirbusios O. Š. ir kitų darbuotojų atlyginimus, jai nėštumo metu 3,75 karto buvo padidintos draudžiamosios pajamos. Kitais būdais tokių aplinkybių išsiaiškinti jie negalėjo. Todėl siekiant ištirti ir panaikinti visas ieškovų nenaudai kilusias abejones, nenustačius LR BPK 168 str. 1 d. nurodytų aplinkybių, nepradėti ikiteisminio tyrimo prokurorui nebuvo pagrindo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu Marijampolės apskrities VPK pareigūnai kreipėsi Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos ir Kalvarijos savivaldybės administracijos ūkio departamento žemės ūkio skyrių (baudž. bylos 1 t. 23,24) prašydami pateikti duomenis apie J. Š. ūkį ir gaunamas pajamas. Ieškovai teigia, kad šis užklausimas yra šmeižikiškas, jame dar ieškovams nepareiškus įtarimų jie jau pavadinti nusikaltėliais, konstatuota, kad P. Š. suklaidino instituciją, organizuojančią valstybinį socialinį draudimą ir įgijo turtinę teisę į didesnę motinystės pašalpą. Tačiau išanalizavus visą rašto tekstą in-corpore, darytina išvada, kad pareigūnai rašte aprašė ir nurodė dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl ko į juos yra kreipęsis VSDFV Marijampolės skyrius. Todėl šio rašto kaip šmeižikiško vertinti iš konteksto paėmus atskiras dalis negalima, o ieškovų argumentai dėl rašto neteisėtumo atmestini.
Ieškovė teigia, kad jai didžiulę neturtinę žalą padarė 2010-02-17 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro V.Nacikūno nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teises į gaunamas išmokas. Šis nutarimas jai sukėlė sunkias pasekmes, kadangi su kūdikiu nuo 2010-02-17 iki 2011-05-20 liko be jokių pajamų. Atsakovo LR Generalinės prokuratūros prokurorės teigimu, šis nutarimas yra teisėtas ir būtinas siekiant užtikrinti civilinio ieškovo VSDFV Marijampolės skyriaus ieškinį. Kitokio sprendimo prokuroras priimti negalėjo, nes reikalavimas buvo susijęs su išmokų mokėjimu, todėl laisvas disponavimas jomis būtų pažeidęs valstybės ir ieškovo VSDFV Marijampolės skyriaus interesus.
Atkreiptinas dėmesys, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo nuosprendžio įvykdymas (jei toks būtų) gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo, toks nuosavybės teisių apribojimas buvo adekvatus baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai, o prokuratūros nutarimas dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo atitiko įstatymų reikalavimus.
Ieškovų atstovė teigia, kad išmokos O. Š. turėjo būti išmokėtos iš karto priėmus išteisinamąjį nuosprendį, t.y. nuo 2011-04 -21, tačiau atsakovas VSDFV Marijampolės skyrius jas išmokėjo tiktai 2011-05-20. Dėl šios priežasties jis urėtų sumokėti įstatymines 5 proc. palūkanas už visą uždelsimo laikotarpį.
Tačiau kaip paaiškino atsakovo VSDFV Marijampolės sk. atstovė, visos sukauptos išmokos O. Š. išmokėtos 2011-05-20, 2011-05-17 paštu gavus Kauno apygardos teismo nutartį ir įsiteisėjusį Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį (t.1 b.l. 21,52 žyma apie gavimą). Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovo VSDFV Marijampolės skyriaus neteisėtų veiksmų (vengimo atsiskaityti ar pan.) nenustatyta. Todėl šiais motyvais atmestinas ir ieškovų reikalavimas priteisti jiems 1017,21 Lt palūkanų, paskaičiuotų už delsimą išmokėti pašalpą laikotarpiu nuo 2010-01-31 iki 2011-05-20 (t.1 b.l. 77)
Pagal CK 6.272 straipsnį nustatyta prievolė atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų kyla, kai konstatuojamas veiksmų neteisėtumas. Ieškovams tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą.
Pagal ikiteisminio tyrimo pradėjimo metu galiojusią BPK 168 str. 1d. redakciją prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus VSDFV Marijampolės skyriaus pranešimą, kad ieškovei dirbant tėvo J. Š. ūkyje laikotarpiu, iš kurio skaičiuojamos motinystės pašalpos 3,75 karto buvo padidintos draudžiamosios pajamos. Kaip paaiškino atsakovo atstovė, jiems kilo pagrįstų abejonių dar ir dėl to, kad ieškovai nepateikė Sodrai reikiamų dokumentų, kitų dokumentų iš viso negalėjo pateikti. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kai kurie svarbūs dokumentai buvo gauti tik kratos metu, o ūkinės J. Š. veiklos išsamūs duomenys gauti tik gavus specialisto išvadą (baudž. bylos t.2 b.l. 3-13, 15-20) Jo paaiškinimai taip pat buvo prieštaringi. Todėl neatlikus išsamaus tyrimo, negalima padaryti kategoriškos išvados, jog jokia nusikalstama veika nepadaryta.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1dalies c punktą, dėl „pagrįsto įtarimo“ yra nurodęs, kad tam, jog būtų pagrįstas įtarimas, turi būti faktų ar informacijos, kurie įtikintų objektyvų stebėtoją, kad asmuo gali būti padaręs nusikaltimą(sprendimai bylose Labita v. Italija, Erdagoz v. Turkija, 1990 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas byloje Campbell and Hartley v. The United Kingdom). Be to, pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinėse bylose baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų(Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 29d. nutartis byloje P.N. v. Teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-34, 2003 m. spalio 1d. nutartis byloje M.B. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, bylos Nr. 3K-3-895, 2006 m. vasario 27d. nutartis byloje S.B. v. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-150).
Įvertinęs ikiteisminio tyrimo duomenis, teismas pripažįsta, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas laikantis BPK reikalavimų, BPK 3 str. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas nebuvo galimas, nenustatytos, o įtarimai ieškovams buvo įteikti esant pagrįstam manymui, jog asmuo galėjo padaryti įtarimuose nurodytą veiką.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug procesinių veiksmų, atliekamos liudytojų ir įtariamųjų apklausos, krata, priimtas nutarimas dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo, siunčiami paklausimai į valstybines institucijas ir kredito įstaigas, renkami rašytiniai įrodymai. Tačiau nei vienos iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (ar neveikimo) ieškovai BPK nustatyta tvarka neskundė, t.y. neišnaudojo visų savo gynybos priemonių. Įvertinęs nurodytas aplinkybėms teismas, pripažįsta, kad visi ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokurorų veiksmai atlikti nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl laikomi teisėtais ir reikalingais.
Teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimų bei kaltinimų ieškovams pareiškimas galėjo sukelti ieškovams dvasinius išgyvenimus, tačiau priežastinio ryšio tarp jų sveikatos problemų, pablogėjusios reputacijos ir atlikto ikiteisminio tyrimo teismas nenustatė. Ieškovų ligos (išsėtinė sklerozė ir skrandžio ligos) yra chroniško pobūdžio, atsiradę žymiai anksčiau, o ieškovų atstovės teiginys, kad dėl streso ieškovą J. Š. ištiko širdies priepuolis atmestinas, nustačius, kad jis buvo hospitalizuotas dėl skrandžio ligos ir su tuo susijusių pojūčių (t.1 b.l. 126, 124, 78) Įrodymų apie dabartinę ieškovų sveikatos būklę byloje nepateikta.
Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką už bendro pobūdžio jausmus (stresą, nerimą, nesaugumą ir pan.) neturtinė žala savaime nėra atlyginama. Neturtinė žala atsiranda, jei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patiriami stiprūs, intensyvūs, įprastų rūpesčių ribas peržengiantys dvasiniai išgyvenimai, kurie turi būti pripažinti kompetentingų specialistų, kurie sugebėtų įvertinti, koks stiprus yra emocinis stresas ir kaip jis paveikė ieškovų dvasinę būseną, sveikatą. Tokių medicininių išvadų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, vien ieškovų pateiktas emocinės būklės apibudinimas nesudaro pagrindo žalai kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pasekmė pripažinti.
Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų veiksmų neteisėtumas, kaip ir priežastinis ryšys tarp ieškovų sveikatos, reputacijos ir kt. pablogėjimo ir vykusio ikiteisminio tyrimo yra neįrodytas, o išteisinamojo nuosprendžio paskelbimas savaime nereiškia prezumpcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime buvo neteisėti, todėl valstybei neatsirado pareiga atlyginti ieškovų nurodomą neturtinę žalą( Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16d. nutartis byloje R.D. v. Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros , bylos Nr. 3K-3-319/2008).
Kadangi ieškinys atmestinas, vadovaujantis CPK 96 str. 2 d. iš ieškovų valstybei priteistina 26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš kiekvieno po 13 Lt (CPK 88 str.).
Atsakovas Policijos departamentas prie LR VRM prašo priteisti iš ieškovų jų patirtų 242,83 Lt kelionės išlaidų siunčiant atstovę į teismą (iš Vilniaus į Marijampolės m. ir atgal) (t.2 b.l. 1-2).
Prašymas tenkintinas
Nustatyta, kad šios išlaidos (į 3 teismo posėdžius vykstant tarnybiniu automobiliu) priskiriamos prie būtinųjų išlaidų, yra įrodytos ir pagrįstos, todėl priteistinos lygiomis dalimis iš abiejų ieškovų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovų O. Š. a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir J. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. po 13 Lt (trylika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti atsakovui Policijos departamentui prie LR VRM, Saltoniškių g. 19 Vilnius, a.s. LT577300010077931934 „Swedbank“ AB iš ieškovų O. Š. ir J. Š. po 121,41 Lt (vieną šimtą dvidešimt vieną litą, 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.