Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Su Įsakymu pareiškėjas nesutinka, kadangi jis buvo paėmęs Žemės sklypo bylos tik I tomo tęsinį bei II ir III tomus (segtuvus). Pagal NŽT Kauno miesto skyriaus archyve esančias bylos korteles IV tomo nebuvo ir nėra, nėra ir šio tomo bylos apskaitos kortelės. Iš bylos kortelių matyti, jog 2017-09-07 buvo tik trys Žemės sklypo bylos tomai (segtuvai). Pažymėjo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus archyve yra šios Žemės sklypo bylos kortelės: I b., I b. tęsinys, II b. ir III b., kadangi I b. kortelė buvo visiškai užpildyta, buvo parengtas jos tęsinys, kuris užregistruotas kaip „I b. (tęsinys)“. „I b. (tęsinys)“ reiškia antrą bylos I tomo kortelę, o ne dar vieną bylos tomą (segtuvą). Iš minėtų kortelių nėra aiškus segtuvų turinys, todėl pareiškėjas nubaustas tik už Žemės sklypo bylos dviejų viršelių neišsaugojimą, o ne už juose buvusių dokumentų sunaikinimą.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad byla - pagal tam tikrus požymius sugrupuotų ir susistemintų dokumentų rinkinys. Popierinių dokumentų byla sudaroma ne daugiau kaip iš 150-200 lapų, jei lapų yra daugiau, sudaromas kitas bylos tomas (39.9 p.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo 185 punkte nurodyta, kad NŽT parengti dokumentai iki jų perdavimo saugoti į NŽT centrinio padalinio ir NŽT teritorinių skyrių archyvus saugomi struktūriniuose padaliniuose pagal kiekvienais metais sudarytą ir patvirtintą NŽT dokumentacijos planą. Aprašo 189 punkte taip pat nurodyta, kad NŽT centrinio padalinio ir teritorinių skyrių archyvuose saugomos bylos ir dokumentai išduodami darbuotojams laikinam naudojimui juos užregistruojant Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnale.

Pareiškėjas, vykdydamas jam paskirtas užduotis, 2017-09-07 paėmė iš skyriaus archyvo Žemės sklypo tris bylos segtuvus. Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnalas nebuvo pildomas, tik bylos kortelės, kurių pildymas nėra numatytas minėtame apraše. Segtuvai (I, II ir III tomai) nebuvo susiūti, sunumeruoti, buvo be apyrašų, tai buvo tiesiog einamųjų darbinių užduočių segtuvai (turintys konkrečių žemės sklypų adresus), į kuriuos, užduotis atlikę skyriaus darbuotojai, susega (arba sudeda nesusegę) užduotims atlikti jų naudotus dokumentus bei/ar kopijas (dažniausiai nepatvirtintas ir besikartojančias). Atliekant pavestas funkcijas, tenka paimtus iš archyvo segtuvus laikyti kabinetuose, darbuotojai taip pat į bylas sudeda aktualius tam momentui Nekilnojamojo turto registro išrašus (kurių būna labai daug ir įvairių). Vadovaudamiesi NŽT direktoriaus 2016-01-28 įsakymu Nr. 1P-38-(1.3.), atlikę užduotis, darbuotojai privalo Nekilnojamojo turto registro išrašus nedelsdami sunaikinti, tačiau dažniausiai to nepadaro, o tiesiog viską sudeda į segtuvus. Taigi, Žemės sklypo byla negali būti prilyginama Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-l18 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas atitinkančiai bylai, o jos kortelės neatitinka minėto aprašo 189 punkto reikalavimų.

Pažymėjo, jog jis iš skyriaus archyvo 2017-09-07 paėmė Žemės sklypo tris bylos segtuvus, atlikęs paskirtas užduotis, visus dokumentus 2017-09-11 grąžino į archyvą. Apie negausios dokumentacijos perdėjimą į tvarkingus segtuvus informavo archyvo darbuotoją R. D.. Nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų dingę saugotini Žemės sklypo dokumentai, jokių dokumentų jis neišmetė, o dėl jų perdėjimo iš kelių segtuvų į du nekilo ir negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių. Dokumentai nebuvo išimami, klastojami, naikinami, lankstomi, braukomi ar kitaip gadinami, kaip nurodyta 2018-05-04 pranešime ir Įsakyme. Priešingai, byla buvo sutvarkyta ir papildyta tais dokumentais, su kuriais tuo metu buvo dirbama. Dokumentų perdėjimas iš vieno tos pačios bylos tomo į kitą negali būti laikomas bei vertinamas kaip dokumentų naikinimas Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, II ir III tomų segtuvų viršelių (susidėvėjusių ir netinkamų naudoti) neišsaugojimas taip pat negali būti laikomas dokumentų naikinimu. Prašė skundą patenkinti.

Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės 1640, 1643), nustatyta, kad bylos I tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2002-05-03, paskutinis įrašas apie bylos I tomo grąžinimą į archyvą padarytas 2016-01-04. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės II b.), nustatyta, kad bylos II tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2014-05-22, paskutinis įrašas apie bylos II tomą padarytas 2017-09-07, nurodant, kad bylos II tomas yra išduotas pareiškėjui. Įrašas apie bylos II tomo grąžinimą nepadarytas. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės III b.), nustatyta, kad bylos III tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2015-12-30, paskutinis įrašas apie bylos III tomą padarytas 2017-09-07, nurodant, kad bylos III tomas yra išduotas pareiškėjui. Įrašas apie bylos III tomo grąžinimą nepadarytas. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės I b. (tęsinys) + 4 t. 1640, 1643), kuri yra bylos apskaitos kortelės (papildomi įrašai ant kortelės 1640, 1643) tęsinys, nustatyta, kad bylos I tomas iš archyvo Kauno miesto skyriaus darbuotojams išduotas 2017-02-13, paskutinis įrašas apie bylos grąžinimą padarytas 2017-09-11, pažymint, kad pareiškėjas bylos tomą grąžino.

Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017-09-07 iš NŽT Kauno miesto skyriaus archyvo pasirašytinai paėmė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos I, II, III ir IV tomus, o į archyvą 2017-09-11 grąžino tik I ir IV tomus, todėl II ir III bylos tomai yra laikytini dingusiais. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų nuostatas ir padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas. Pareiškėjo aplaidus pareigų vykdymas ir nurodytų teisės aktų nuostatų pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių, t. y. buvo apribotos galimybės piliečiams susipažinti su valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos II ir III tomuose esančiais dokumentais ir įgyvendinimas piliečių teisės ieškoti, gauti ir skleisti informaciją, taip skatinant NŽT veiklos veiksmingumą ir teisėtumą, stiprinant visuomenės pasitikėjimą ja. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – NŽT direktoriaus 2018-07-18 įsakymo Nr. 1PS1-648-(2.1.), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-01-01 (toliau – Įstatymas). Įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Įstatyme yra įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Kad būtų galima asmenį patraukti tarnybinėn atsakomybėn, turi būti įrodytos visos jo tarnybinės atsakomybės sąlygos – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – Taisyklės) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. A146–700/2010, Nr. A62–200/2011) yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių) turi būti nurodyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, Nr. A146-1459/2010, Nr. eA-56-552/2017), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.

Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadą ir jos pagrindu priimtą skundžiamą įsakymą, kuriuose atsispindi tarnybinio patikrinimo rezultatai, taip pat kitą tarnybinio patikrinimo medžiagą, nenustatė, kad būtų iš esmės pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Taisyklėse. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad vadovaujantis NŽT dokumentų ekspertų komisijos 2018-04-25 posėdžio protokole Nr. 1LS-64-(5.19.) pateikta informacija, NŽT direktoriaus 2018-05-03 įsakymu Nr. 1PS1-404-(2.1.) ,,Dėl komisijos galimiems A. M. ir A. A. tarnybiniams nusižengimams ir R. D. darbo pareigų pažeidimui ištirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija (toliau - Komisija) ir pradėta galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra dėl galimo netinkamo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimo bei teisės aktų, reglamentuojančių, kad už išduotų dokumentų bylų ir archyvinių dokumentų tinkamą naudojimą ir saugumą teisės aktų nustatyta tvarka atsako juos paėmęs darbuotojas (išduotas bylas draudžiama ardyti, išimti iš jų archyvinius dokumentus, bylose esančius ar atskirai išduotus archyvinius dokumentus gadinti, klastoti, naikinti, lankstyti, daryti kokius nors įrašus, braukyti, palikti ilgesniam laikui neapsaugotus nuo šviesos ir kita), darbo funkcijoms naudojant valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), archyvines bylas.

Pareiškėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame NŽT direktoriaus 2015-10-26 įsakymu Nr. 1P-472-(1.3.) ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-02-27 įsakymo Nr. 1PI-(2.1.)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau - Pareigybės aprašymas), su kuriuo pareiškėjas susipažinęs pasirašytinai, nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas: turi gerai išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, žemės tvarkymą ir administravimą, žemės reformą, žemėtvarkos planavimą, nekilnojamojo turto kadastrą, ir kitus su skyriaus veikla susijusius teisės aktus (6.2 p.); pagal kompetenciją kartu su skyriaus vedėju kontroliuoja skyriuje vidaus tvarkos taisyklių laikymąsi, teikia siūlymus dėl darbo drausmės, darbo ir tarnybos sąlygų (7.27 p.).

Dokumentų ir archyvo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės veiklos dokumentai turi būti efektyviai valdomi ir prieinami jos pačios ir kitų asmenų poreikiams tenkinti, apsaugoti nuo sugadinimo, praradimo, neteisėto naudojimo, pakeitimo, sunaikinimo. Šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dokumentus galima naikinti tik atlikus jų vertės ekspertizę, kai pasibaigia norminių teisės aktų nustatyti dokumentų saugojimo terminai. Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų naikinimo ar jų saugojimo terminų pratęsimo priima vadovas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-118 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkte nustatyta, kad byla - pagal tam tikrus požymius sugrupuotų ir susistemintų dokumentų rinkinys. Popierinių dokumentų byla sudaroma ne daugiau kaip iš 150-200 lapų, jei lapų yra daugiau, sudaromas kitas bylos tomas (39.9 p.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas NŽT direktoriaus 2012-09-25 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-309 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2017-06-28 įsakymo Nr. 1P-283-(1.3.) redakcija) (toliau – Tvarkos aprašas), nustato, jog NŽT centrinio padalinio ir teritorinių skyrių archyvuose saugomos bylos ir dokumentai išduodami darbuotojams laikinam naudojimui juos užregistruojant Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnale (Tvarkos aprašo 22 priedas). Bylos ir dokumentai, esantys NŽT archyvuose, išduodami pasirašytinai (Tvarkos aprašo 189 p.). Šiuo atveju minėti Žemės sklypo dokumentai NŽT Kauno miesto skyriaus archyve nebuvo saugomi ir išduodami vadovaujantis Tvarkos aprašo reikalavimais.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės 1640, 1643), nustatyta, kad bylos I tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2002-05-03, paskutinis įrašas apie bylos I tomo grąžinimą į archyvą padarytas 2016-01-04. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės II b.), nustatyta, kad bylos II tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2014-05-22, paskutinis įrašas apie bylos II tomą padarytas 2017-09-07, nurodant, kad bylos II tomas yra išduotas pareiškėjui. Įrašas apie bylos II tomo grąžinimą nepadarytas. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės III b.), nustatyta, kad bylos III tomas pirmą kartą iš archyvo darbuotojams išduotas 2015-12-30, paskutinis įrašas apie bylos III tomą padarytas 2017-09-07, nurodant, kad bylos III tomas yra išduotas pareiškėjui. Įrašas apie bylos III tomo grąžinimą nepadarytas. Patikrinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos apskaitos kortelę (papildomi įrašai ant kortelės I b. (tęsinys) + 4 t. 1640, 1643), kuri yra bylos apskaitos kortelės (papildomi įrašai ant kortelės 1640, 1643) tęsinys, nustatyta, kad bylos I tomas iš archyvo Kauno miesto skyriaus darbuotojams išduotas 2017-02-13, paskutinis įrašas apie bylos grąžinimą padarytas 2017-09-11, pažymint, kad pareiškėjas bylos tomą grąžino.

Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2017-09-07 iš NŽT Kauno miesto skyriaus archyvo pasirašytinai paėmė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bylos I, II, III ir IV tomus, o į archyvą 2017-09-11 grąžino tik I ir IV (papildomas įrašas ant kortelės I b. (tęsinys) + 4 t. 1640, 1643) tomus, todėl II ir III bylos tomus atsakovė laikė dingusiais. Atsakovė nurodė, jog šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies (dokumentus galima naikinti tik atlikus jų vertės ekspertizę, kai pasibaigia norminių teisės aktų nustatyti dokumentų saugojimo terminai. Sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų naikinimo ar jų saugojimo terminų pratęsimo priima vadovas pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus) ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 6 punktų (valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis) nuostatas. Atsižvelgiant į tai, ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Kaip jau minėta, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas, vykdydamas jam paskirtas užduotis, 2017-09-07 paėmė iš skyriaus archyvo Žemės sklypo keturis bylos segtuvus. Dokumentų išdavimo ir grąžinimo žurnalas nebuvo pildomas, tik bylos kortelės, kurių pildymas Tvarkos apraše nėra numatytas. Atsakovė neginčijo aplinkybės, jog segtuvuose esantys dokumentais nebuvo susiūti, sunumeruoti, buvo be vidaus dokumentų apyrašų, tai buvo tiesiog einamųjų darbinių užduočių segtuvai (turintys konkrečių žemės sklypų adresus), į kuriuos, užduotis atlikę skyriaus darbuotojai susega (arba sudeda nesusegę) užduotims atlikti jų naudotus dokumentus bei/ar kopijas (dažniausiai nepatvirtintas ir besikartojančias). Atlikdami pavestas funkcijas, darbuotojai paimtus iš archyvo segtuvus laiko kabinetuose, į bylų segtuvus sudeda aktualius dokumentus, taip pat ir tam momentui aktualius Nekilnojamojo turto registro išrašus (kurių būna labai daug ir įvairių). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos R. D. ir A. M.. Liudytojos taip pat nurodė, jog tik po šio įvykio Žemės sklypo visi dokumentai yra sunumeruoti ir su vidaus dokumentų apyrašu susegti į du segtuvus. Pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 3.3 punktas bylą apibrėžia kaip pagal tam tikrus požymius sugrupuotų ir susistemintų dokumentų rinkinį.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Žemės sklypo byla (pagal jos turinį bei saugojimo ir naudojimo tvarką 2017-09-07) negalėjo būti laikoma Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr. V-l18 „Dėl Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių 5 punkto nuostatas ir Tvarkos aprašą atitinkančia byla, o įrašai kortelėje neatitiko Tvarkos aprašo 189 punkto reikalavimų.

Pareiškėjas tvirtino, jog, atlikęs paskirtas užduotis, segtuvus 2017-09-11 grąžino į archyvą, kai kuriuos dokumentus perdėjo į tvarkingus segtuvus, kadangi dviejų segtuvų viršeliai buvo suplyšę ir susidėvėję, apie tai informavo archyvo darbuotoją R. D..

Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir neginčijamų duomenų, jog iš minėtų bylos tomų dingo saugomi Žemės sklypo dokumentai ar kilo neigiamų pasekmių. Liudytoja A. M., kuri yra ir NŽT Kauno skyriaus vedėja, patvirtino, kad dokumentai iš segtuvų nėra dingę ir jokių neigiamų pasekmių dėl to skyriuje nekilo. Nėra jokių duomenų, kad dokumentai buvo išimami, klastojami, naikinami, lankstomi, braukomi ar kitaip gadinami. Pareiškėjo motyvas, jog jis tik perdėjo iš dviejų segtuvų dokumentus, kadangi jų viršeliai buvo susidėvėję ir suplyšę, nėra paneigta jokiais objektyviais įrodymais. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje taip pat konstatuota, kad dokumentai minėtose Žemės sklypo bylose nėra sunumeruoti, nėra vidaus dokumentų apyrašo, todėl neaišku, ar trūko segtuvuose dokumentų, jeigu trūko - kokių konkrečiai.

Taigi, šioje ginčo situacijoje dokumentų perdėjimas iš vieno tos pačios bylos tomo į kitą (kitaip neįrodyta) negali būti laikomas bei vertinamas kaip dokumentų naikinimas Dokumentų ir archyvo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, II ir III tomų segtuvų viršelių (susidėvėjusių ir netinkamų naudoti) neišsaugojimas taip pat negali būti laikomas dokumentų naikinimu, o II ir III bylos tomai (segtuvai) nelaikytini dingusiais.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, byloje ištirtų rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė iš esmės nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo padarytą pažeidimą, teismas konstatuoja, kad ginčijamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant minėtų teisės aktų nuostatas, ypač Taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018-07-18 įsakymą Nr. 1PS1-648-(2.1.) „Dėl A. A. tarnybinio nusižengimo tyrimo“.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.