Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) R. P. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojai Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir antstolei D. K. dėl antstolės D. K. veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. P. 2016-09-23 antstolės kontorai pateikė skundą dėl antstolės D. K. procesinių veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0164/16/00858, kuriuo skundžia 2016-07-07 antstolės priimtą patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skunde nurodė, kad dėl antstolės 2016-07-07 priimto patvarkymo Nr. S-16-164-4551 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jis negali naudotis siunčiamomis piniginėmis lėšomis. Areštuodama iš socialinio skyriaus siunčiamą neįgalumo išmoką, antstolė pažeidė teisės aktus, taip pat atėmė jam, kaip neįgaliam asmeniui, galimybę už likusią 50 procentų neįgalumo išmoką nusipirkti pataisos įstaigoje maisto produktų, papildų, kanceliarinių prekių, pašto ženklų ir vokų ir t. t., leido ir netrukdė, jog iš neįgalumo išmokos būtų nurašoma atitinkama suma. Taip pat nurodo, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytą 1 MMA, nedarant išimčių išieškojimams iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, taip pat ir piniginių lėšų. Skundu prašo parengti patvarkymą, kuriuo panaikinamas areštas vykdyti išieškojimą iš R. P. priklausančių neįgalumo išmokos dalies lėšų, kurios pervedamos į Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos sąskaitą.

Antstolė D. K. 2016-09-30 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo R. P. skundą ir persiuntė jį teismui kartu su vykdomąja byla Nr. 0164/16/00858. Patvarkyme antstolė nurodė, kad skolininkui R. P. 2016-06-25 buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą. Sprendimas nebuvo įvykdytas. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 4 p. numato, kad priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Mano, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skolininko lėšų areštą, nes jis nepateikė jokių įrodymų apie jo būtiniausius, papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ar užtikrinti valstybės lėšomis, nes atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Be to, skolininkas privalėjo pagrįsti ir įrodyti jam tenkančias pačias būtiniausias išlaidas, šių išlaidų dydį, kurios nėra finansuojamos valstybės lėšomis, tačiau tokių įrodymų antstolei nepateikė. Antstolė konkrečiu atveju turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nes CPK 658 str. 3 d. nustato antstoliui pareigą bylose dėl sumų išieškojimo nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti areštuoti skolininko turtą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. SVI 89 p. yra nustatyta, kad areštuojant skolininko pinigines lėšas, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo antstolio patvarkymo areštuoti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. SVI taip pat numato minėtos skolininko pareigos nevykdymo pasekmes, o būtent tai, kad tuo atveju, kai skolininkas SVI 89 p. nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojui. Pažymėjo, kad tiek Civilinio proceso kodeksas, tiek SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjo skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų jo pajamų (CPK 624 str. 2 d. 5 p.). Remiantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Remiantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI). Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas SVI. Vadovaujantis CPK 739 straipsniu taip pat negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai ir išeitinės išmokos.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0164/16/00858 duomenų matyti, kad antstolė D. K. vykdo Kauno apygardos teismo 2016-01-05 vykdomąjį raštą Nr. 1-320-594/2015 dėl 7945,37 Eur žalos atlyginimo išieškojimo iš R. P. Vilniaus teritorinei ligonių kasai. 2016-06-21 antstolė surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kuris skolininkui įteiktas 2016-06-25. Sprendimas nebuvo įvykdytas. SVI 4 punktas numato, kad priėmęs vykdyti baudžiamojoje byloje išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Todėl, nustačiusi, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje – Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, antstolė 2016-07-07 patvarkymu Nr. S-16-164-4551 Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai nurodė vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2016-07-07 patvarkymu Nr. S-16-164-4549 antstolė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas 8899,70 Eur sumai, o 2016-07-07 patvarkymu Nr. S-16-164-4550 nurodė vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų. 2016-07-07 patvarkyme Nr. S-16-164-4549 areštuoti lėšas antstolė skolininkui nurodė: ,,Jeigu šiuo nurodymu nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 15 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui“. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas nepateikė antstolei nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nors pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 str.) privalėjo tai padaryti. SVI numato šios skolininko pareigos nevykdymo pasekmes - tuo atveju, kai skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojui. Antstolė, vadovaudamasi SVI 7¹ punktu, savo iniciatyva 2016-07-13 pateikė užklausą Socialinės paramos šeimai informacinei sistemai ir gavo duomenis, kad 2016-07-01 skolininkui išmokėta 112 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija ir 224 Eur šalpos pensija neįgaliajam už laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-30, išmokėjimo būdas: bankas, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė, vadovaudamasi SVI 7¹ punktu, nustačiusi, kokio pobūdžio išmokos yra mokamos pareiškėjui, nedelsiant, t. y. 2016-07-13, priėmė patvarkymą ir kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodė 336,00 Eur (112 Eur + 224 Eur) sumą, kuria R. P. gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Iš įrašų vykdomosios bylos viršelyje matyti, kad antstolė 2016-07-12 iš Swedbank, AB gavo iš skolininko 329,10 Eur, kurias 2016-07-13 grąžino skolininkui el. pavedimu. Taip pat antstolė informavo skolininką apie tai, kad jeigu areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę pateikti antstolei areštuotų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Skolininkas šios pareigos iki šiol neįvykdė, areštuotų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų nepateikė nei antstolei, nei teismui, nors Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-10-05 nutartimi buvo įpareigotas tai padaryti iki 2016-10-20.

Skundo nagrinėjimo teisme dieną – 2016-10-27 teisme gautas skolininko prašymas pratęsti įrodymų pateikimo terminą arba bylą nagrinėti nesulaukus visų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pratęsiami gali būti tik nepasibaigę procesiniai terminai (CPK 77 str. 1 d.), o R. P. terminas įrodymams pateikti baigėsi 2016-10-20, be to R. P. nepateikė teismui įrodymo, patvirtinančio, kad jis kreipėsi į ,,Swedbank“, AB dėl teismo reikalautų įrodymų gavimo, jo prašymas pratęsti terminą įrodymams pateikti atmetamas.

Taigi, apibendrinant teismas konstatuoja, kad antstolė, 2016-07-13 nustačiusi, kad skolininkas gauna 112 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją ir 224 Eur šalpos pensiją neįgaliajam, tai yra išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą (šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai), nedelsiant (2016-07-13) priėmė patvarkymą, kuriame nurodė 336,00 Eur sumą, kuria R. P. gali laisvai disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. SVI 7².2 punktas numato, kad jeigu per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams. Šiuo atveju pats pareiškėjas (skolininkas) nevykdė savo pareigos pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, tuo tarpu CPK 178 straipsnis numato, kad nurodomas aplinkybes turi įrodyti tas proceso dalyvis, kuris yra suinteresuotas vienos ar kitos aplinkybės nustatymu.

Teismas pažymi, kad iš skundo turinio nėra visiškai aišku, ar pareiškėjas nesutinka tik su neįgalumo išmokos areštu, ar ir su išieškojimu iš jam siunčiamų piniginių lėšų. Pareiškėjas skunde teigia, kad antstolės veiksmai nuskaičiuoti iš nuteistojo ar suimtojo pinigines lėšas, kurios neviršija nustatytos vienos MMA, yra neteisėti. Šis pareiškėjo argumentas laikytinas nepagrįstu. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, taikomas tais atvejais, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą ir pinigines lėšas. Ginčijamu antstolės 2016-07-07 patvarkymu Nr. S-16-164-4550 išieškojimas nukreiptas ne į skolininko pinigines lėšas, o į jo darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyti apribojimai netaikomi išieškojimui iš darbo užmokesčio. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos, išskaitų iš darbo užmokesčio dydį numato CPK 736 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad kai išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, išskaitoma ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos. Ginčijamu patvarkymu nustatytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dydis atitinka nurodytos teisės normos reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). CPK 668 straipsnis reglamentuoja išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.

Antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, 2016-07-07 priėmė: patvarkymą areštuoti lėšas bankų sąskaitose 7945,37 Eur sumai; patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo buvo areštuotos skolininkui priklausančios piniginės lėšos, iš viso 8902,90 Eur sumai, esančios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sąskaitoje; patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Nė vienu iš nurodytų patvarkymų antstolė nenurodė draudimo skolininkui įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad antstolė būtų priėmusi patvarkymą, kuriuo ribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolė, nukreipdama išieškojimą į skolininko darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas laisvės atėmimo įstaigoje, laikėsi CPK nustatytos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarkos ir neviršijo nustatytų išskaitų dydžio, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra teisinio pagrindo.

CPK 634 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad antstolės D. K. atlikti veiksmai nepažeidė CPK numatytų vykdymo proceso normų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų bei galiojančios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo (skolininko) R. P. skundas dėl antstolės D. K. veiksmų priimant 2016-07-07 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepagrįstas, todėl atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo (skolininko) R. P. skundą dėl antstolės D. K. veiksmų priimant 2016-07-07 patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja I. K.