- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-213-1028/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03107-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pareiškėjas
- D. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Šiaulių rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos D. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašo:
1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) ~1982-1983 m. buvo paskirti ūkio paskirties pastatai (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.), ir po jais esanti valstybinė žemė asmeniniam naudojimuisi, įskaitant statinių naudojimui, rekonstrukcijai, atstatymui ir kt.; ir/arba
2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ūkio paskirties pastatą/patalpas (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.), kadastrinėje byloje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1J1/ž.
2. Nurodo, kad D. I. nuo ~1982-1983 m. atsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) k. įsikūrusiame kolūkyje. Nuo atsikraustymo D. I., kaip ir kitiems (duomenys neskelbtini) g. gyventojams, kitapus gatvės nuo jų sklypų/namų buvo paskirstyti valstybinės žemės ploteliai su ant jų jau pastatytais ūkio pastatais naudojimuisi. Kiek pamena D. I., sklypelio dalį bei statinius, kuriais gali naudotis D. I., jai parodė žemėtvarkos specialistas (tikslių pareigų įvardinti negali) V. R.. D. I. nepamena gavusi kokį nors dokumentą, kuriame būtų įvardintos tikslios naudojimuisi paskirto žemės sklypo ribos ir/ar statinių duomenys, ir apskritai nežinojo, kad koks nors dokumentas tam reikalingas. Nuo pat 1982-1983 m. D. I. statiniais, pastatytais ant valstybinės žemės, taip pat ir pačia žeme, nepertraukiamai, atvirai naudojosi savo poreikiams, statinius prižiūrėjo, pagal galimybes tvarkė, remontavo. Tačiau per daug metų statinių būklė tapo itin prasta, jie apgriuvo ir jais naudotis tapo nebesaugu, tad toje pačioje vietoje D. I. statinius, naudojant šiuolaikiškesnes medžiagas, atstatė, rekonstravo ir toliau naudojosi ir naudojasi iki šiol. 2022 m. pabaigoje su D. I. susisiekė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) dėl D. I. atžvilgiu pateikto skundo. Tuomet D. I. tapo žinoma, jog ji privalo turėti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) rašytinį sutikimą, leidžiantį statyti valstybinėje žemėje. Atitinkamai, D. I. surašyti du privalomieji nurodymai dėl minėtų statinių nugriovimo, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai. D. I., siekdama išspręsti susidariusią situaciją, pagal Inspekcijos specialistų rekomendacijas kreipėsi į VĮ Registrų centras, kad būtų parengta statinių kadastrinė byla. Po to kreiptasi į NŽT su prašymu išduoti sutikimą įregistruoti ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypas nėra suformuotas. 2023-03-02 raštu Nr. 31SD-1160-(14.31.104.) prašymas netenkintas, t. y. sutikimas neišduotas, motyvuojant tuo, kad D. I. nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jai buvo skirtas žemės sklypas, ant kurio anksčiau buvo pastatyti statiniai. Rašte minimas iki 1994-07-21 galiojęs Žemės kodeksas, pagal kurį žemės sklypai buvo skiriami TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų vykdomojo komiteto sprendimu. Su visais šiais dokumentais kreipusis į VĮ Registrų centras dėl statinių ir nuosavybės teisės į juos įregistravimo, gautas atsakymas, kad statinių įregistravimas negalimas nesant valstybinės žemės patikėtinio (t. y. NŽT) sutikimo/ susitarimo dėl statybų valstybinėje žemėje, o, neįregistravus statinių, neįmanomas ir nuosavybės teisės į juos įregistravimas. Kadangi D. I., minėta, neturėjo gavusi rašytinio dokumento, kad konkretūs ūkio pastatai ir kartu po jais esanti valstybinė žemė jai buvo skirti naudotis, buvo kreiptasi į Šiaulių regioninį valstybės archyvą, tačiau ir iš ten gautas atsakymas, jog aktualiu laikotarpiu nei kolūkio, nei vykdomojo komiteto dokumentuose duomenų apie žemės sklypo su statiniais skyrimą D. I. nebuvo rasta. Telefonu taip pat patvirtinta, kad tokių duomenų nėra nei už ankstesnį, nei už vėlesnį laikotarpius. Esant tokioms faktinėmis aplinkybėms, t. y. nesant išlikusių rašytinių duomenų apie tai, kada tiksliai ir kokių pagrindu D. I. buvo skirti statiniai ir po jais esanti valstybinė žemė naudojimui, D. I. tikisi, kad šie juridiniai faktai gali būti nustatyti teismo. Iš į bylą teikiamų dokumentų matyti, kad pareiškėja negali įregistruoti statinių ir nuosavybės teisės į juos dėl to, kad neturi NŽT sutikimo dėl statybų valstybinėje žemėje, o NŽT tokio sutikimo nesutinka išduoti D. I. neturint ir negalint gauti dokumento, patvirtinančio, kad statiniai, kuriems apgriuvus ji juos atstatė naujai, ir po jais esanti valstybinė žemė, jai apie 1982-1983 m. buvo skirti naudotis. Bandyta dokumentų, duomenų ieškoti archyve, tačiau nesėkmingai. Kitu būdu gauti dokumentų, patvirtinančių bylai aktualų juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja negali; negalima pasinaudoti ir prarastų dokumentų atkūrimo procedūra, nes tiksliai nėra žinoma, kokio dokumento, kieno surašytu, kada tiksliai priimtu ir pan. apskritai buvo nurodyta, kurie statiniai ir po jais esanti valstybinė žemė paskirta naudotis D. I., o kurie statiniai ir žemė – kitiems (duomenys neskelbtini) g. gyventojams. Tik nustačius faktą, kad D. I. buvo paskirta naudotis statiniai (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.) ir po jais esanti valstybinė žemė, D. I. galės gauti NŽT sutikimą bei įregistruoti statinius ir nuosavybės teises į juos VĮ Registrų centas, todėl jis laikytinas juridiškai reikšmingu, t. y. šis faktas yra juridiškai reikšmingas. Tuo atveju, jei teismas nematys galimybės nustatyti juridinį faktą, jog jai buvo paskirti ūkio paskirties pastatai (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.), ir po jais esanti valstybinė žemė asmeniniam naudojimuisi, įskaitant statinių naudojimui, rekonstrukcijai, atstatymui ir kt., kad ji šiuo pagrindu galėtų gali NŽT sutikimą statinių įregistravimui, pareiškėja formuluoja alternatyvų reikalavimą pripažinti, kad nuosavybės teisę į statinius ji įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 str. įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki CK įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus. Kaip minėta aukščiau, pareiškėja pagal žodinį paskyrimą ~1982-1983 m. įgijo teisę naudotis statiniais, esančiais prieš jos gyvenamąjį namą. Nuo tada ji turtu sąžiningai, atvirai naudojosi, jį prižiūrėjo, remontavo. Kadangi statiniai buvo labai seni, mediniai, o, be to, kaimynas tarp savo statinių ir pareiškėjos valdomų statinių apie 2015 metus pasistatė dar vieną ūkio pastatą, nuo kurio ant pareiškėjos valdomų statinių bėgo vanduo (žr. papildomai pridedamas nuotraukas), statiniai pradėjo pūti, jų būklė tapo pavojinga naudoti, todėl pareiškėja 2018 m. statinius rekonstravo, atstatė nugriuvusias dalis ir toliau juos naudojo. Tokio pobūdžio statiniams (nesudėtingi statiniai kaimo vietovėje) leidimas statybai, rekonstrukcijai nebuvo reikalingas, todėl teigtina, kad pareiškėjai kelis dešimtmečius kaip savininkei valdytus statinius, siekiant toliau juos saugiai eksploatuoti, rekonstravus, atstačius, statinių naudojimo laikotarpis nenutrūko, o tęsėsi toliau. Duomenų, kad turtas būtų priklausęs ar priklauso valstybei, savivaldybei (žr. VĮ Turto bankas ir Šiaulių rajono savivaldybės raštus prie Kadastrinės bylos) ar bet kokiam kitam asmeniui nėra, turtas nėra registruotas kitų asmenų vardu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Pareiškėjos nuomone, yra visos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės į daiktus įgijimui įgyjamosios senaties pagrindu, todėl konstatuotina, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijusi nuosavybės teisę į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini)Šiaulių r., ir užfiksuotus VĮ Registrų centras parengtoje kadastrinėje byloje.
Atsiliepimas
3. VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų dėl minėtų ūkio pastato bei žemės sklypo suteikimo naudotis pareiškėjai. Bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos patikslintu pareiškimu nesutinka. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamente (toliau - Vakarų departamentas) 2022-10-25 gautas skundas apie galimai neteisėtai 2020-2021 m. vykdytus statybos darbus, kurių metu vietoje malkinės pastatytas garažas ir garažo priestatas esantis valstybinėje žemėje, priešais nuosavybės teise valdomą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. sav. (toliau - skundas). Skundo pagrindu 2022-11-18 atlikus patikrinimą vietoje nustatyta, kad pareiškėja valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, priešais žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Šiaulių r. sav., 2018 m. gegužės - birželio mėnesiais vietoje buvusio teisiškai neįregistruoto garažo pastatė I grupės nesudėtinguosius pastato požymius atitinkantį pagalbinio ūkio paskirties pastatą (toliau - pastatas) ir prie jo naujų konstrukcijų statinį (toliau - priestatas). Vakarų departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio nuostatomis, 2023-01-20 ir 2023-01-23 pareiškėjai surašė privalomuosius nurodymus pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-230120-00002 (toliau - privalomasis nurodymas 1) ir Nr. PNUR-30-230123-00003 (toliau - privalomasis nurodymas 2), kuriais pareiškėja buvo įpareigota iki 2023-07-23 pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį - pastatą, I grupės nesudėtingąjį statinį - priestatą ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo 1 įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2024-01-17 ir 2024-01-20. Pažymėtina, kad siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Būtent statinio statymas statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statytojo teisė yra įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų numatytais pagrindais. Žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys - konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sąlygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimąsi, kitos sąlygos) suteikimas statytojui. Suteikiamos statytojui teisės suvaržo žemės savininko teises, suteiktos teisės į žemę įstatyme numatytais atvejais turi būti įregistruotos viešame registre. Tokį susitarimą gali sudaryti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, nepateikė teritorijos, kurioje pastatė pastatą bei priestatą, nuosavybės teisę arba valdymą ir naudojimą kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, patvirtinančių dokumentų taip pažeisdama Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei neturėdama valstybinės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo, taip pažeisdama statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017) 50 punktą, Inspekcija vadovaudamasi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad jei statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama, įpareigojo surašytais privalomuoju nurodymu 1 ir privalomuoju nurodymu 2, pašalinti nustatytus pažeidimus. Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Pažymėtina, kad įgyti nuosavybės teisę į statinį ir kartu įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne bet kokio statybos proceso būdu, bet tik tokiu atveju, jei jo statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (LAT 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). „Kad daikto pagaminimas būtų teisėtas, jo pagaminimas turi vykti teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja nuosavybės teisių. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, todėl, tik esant duomenims, kad pastatas pastatytas ir priimtas naudoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, jis gali būti civilinės apyvartos objektu ir tik tada galima spręsti jų, kaip nekilnojamojo daikto bei valdymo teisės objekto, likimą. Atsižvelgiant į tai, kad nesuformuotas žemės sklypas nepatenka į teritorijas, nurodytas STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. punkte, I grupės nesudėtingiems statiniams, statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas nėra privalomi, tačiau privaloma laikytis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto imperatyvaus reikalavimo statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų numatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pastatas ir priestatas buvo naujai pastatyti pareiškėjos 2018 metais, todėl pareiškėja, prieš statydama statinius, privalėjo nustatyta tvarka išsispręsti teisėto žemės sklypo valdymo ar naudojimo klausimą ir tik po to įgyvendinti statytojo teises. Pažymėtina, kad nustatyti statybos pažeidimai turi būti šalinami Priežiūros įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, o ne nustatant juridinius faktus ir tokiu būdu neteisėtai tikintis išvengti imperatyvių įstatymų reikalavimų.
5. Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad žemė ir iki 1990 m. kovo 11 d., ir po 1990 m. kovo 11 d. (atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę) naudotis buvo suteikiama tik administraciniais aktais. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės kodekso redakcijos, galiojusios 1982-1983 metais ir iki 1990-03-11, 21 straipsnyje nurodyti dokumentai, patvirtinantys teisę naudotis žeme. Tai „Kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtina valstybiniai aktai, suteikiantys teisę naudotis žeme. Juos išduoda rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais aktų formas nustato TSRS Ministrų Taryba“. Žemės kodekso 13 straipsnyje („Žemės sklypų suteikimas naudotis“) buvo nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka. Žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų iš archyvo, kad nors vienas valdžios institucijos aktas yra prarastas ar sunaikintas, todėl toks faktas, kad po Pareiškėjos 2018 metais naujai pastatytu statiniu (kurį ji siekia įteisinti) valstybinė žemė buvo suteikta asmeniniam naudojimuisi, įskaitant statinių naudojimui, rekonstrukcijai, atstatymui ir kt., apskritai negali būti nustatomas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, jei nėra žemės skyrimą patvirtinančio dokumento, laikoma, kad valstybinė žemė nesuteikta Pareiškėjai. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad tik teisėtai pastatytų pastatų savininkai įgyja teisę pirkti arba nuomotis valstybinę žemę. Nacionalinė žemės tarnyba saugo dokumentus, kurie patvirtina, kad Z. I. šeimai Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės I-ojo šaukimo 8-osios sesijos 1991 m. lapkričio 7 d. sprendimu buvo skirta 3,00 ha asmeniniam naudojimui, iš kurios namų valda sudarė 0,25 ha, o 0,03 buvo užimta bendrais tvartais (t. y. 0,03 ha dalis žemės sklypo, esančių V., (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau ne Pareiškėjos nurodytoje vietoje, kurioje siekia įteisinti statinį). (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažyma (be datos ir numerio), esanti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriuje saugomoje archyvinėje asmeninio ūkio žemės byloje (39 lapo kopija pridedama), D. I. 1996-05-15 prašymas ir Šiaulių apskrities viršininko 1995-09-25 įsakymo Nr. 937-V nuorašas įrodo, kad D. I. buvo leista naudotis 3,00 ha žemės, iš jo 2,90 ha žemės ūkio naudmenų, o privatizuoti 0,78 ha žemės. Po pastatais ir kiemais buvo 0,10 ha žemės, žemės naudmenų namų valdoje - 0,15 ha (iš viso namų valdoje 0,25 ha). Taigi po pastatais valdė tik 0,10 ha, ir visa ta žemė buvo namų valdos žemės sklype (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja teigia, kad statiniai jai suteikti apie 1982-1983 m. Pareiškėja pateikė iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2023-06-21 raštą Nr. PŽ1-38 (8.3), kuriame nurodyta informacija, kad 1982-1983 metais Šiaulių rajono Tarybų Lietuvos kolūkio visuotinių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokoluose ir 1982-1983 metų Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto posėdžio protokoluose nėra duomenų apie D. I. skirtą naudotis žemę su statiniais. Pareiškėjos į bylą pateiktas dokumentas iš archyvo patvirtina, kad 1982-1983 metais žemė su statiniais nebuvo Pareiškėjai suteikta. Pareiškėja nepateikė nei statinio skyrimą patvirtinančių dokumentų, nei dokumentų įrodančių, kad žemės ūkio įmonė, kuri (Pareiškėjos teigimu) jai skyrė statinį (garažą), pati toje vietoje valdė teisėtai pastatytą statinį ir tokį statinį galėjo suteikti naudotis ar parduoti Pareiškėjai. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus archyve yra saugomas Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1996-02-28 išduotas pažymėjimas Nr. 20, kuris patvirtina, kad D. I. darbo stažas žemės ūkyje yra nuo 1980-04-11 iki 1983-10-18 ir nuo 1984-01-09 iki minėtos pažymos išdavimo datos. Kadangi Pareiškėja archyvo užsiklausė informacijos tik už 1982 ir 1983 metus, o apie kitus metus neklausė, tai kitokios informacijos ir negavo. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus archyve saugomų žemės sklypų bylose yra 1992 m. vasario 10 d. inventorizacijos duomenys (Statinių išdėstymo planas) apie visus (duomenys neskelbtini) kaime prie dabartinės (duomenys neskelbtini) gatvės buvusius pastatus (šio dokumento kopija patvirtinta Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotojo 1999-12-13), o taip pat saugomos kelios didesnio mastelio Statinių išdėstymo plano patvirtintos kopijos (patvirtintos Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotojo 1999-07-21) ir nepatvirtintos šio dokumento kopijos, iš kurių matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) toje vietoje, kur Pareiškėja siekia įteisinti statinį, pastatytą 2018 metais, t. y. vietoje jai suteikto garažo (kaip teigia Pareiškėja), buvo ir šiuo metu tebėra registruotas pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėjimas Statinių išdėstymo plane 13I1m. Iš Statinių išdėstymo plano matyti, kad pastatas 13I1/m yra priešais pastatą, kurio žymėjimas plane 8A1/m, o iš Nekilnojamojo torto registro išrašo (duomenys neskelbtini), 2008-07-04 2.4 papunkčio matyti, kad 8A1ž yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Statinių išdėstymo planai įrodo, kad Pareiškėjos minimo garažo nebuvo toje vietoje, kurioje siekia įteisinti statinį. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro spausdinimo data 2023-07-25) 2.8 papunkčio matyti, kad pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 13I1m) yra pastatytas 1967 metais, kad jo bendras plotas 29 kv. m, sienų medžiaga medis su karkasu, ir kad jis nuosavybės teise priklauso P. Z. (išrašo 4.17 papunktis), šis pastatas yra buto (duomenys neskelbtini) iš registro Nr. (duomenys neskelbtini) priklausinys, o pastato išmatavimai pateikti Statinių išdėstymo plane, iš kurio matyti, kad šio pastato plotis atskiruose šio pastato galuose 4,62 ir 4,3 metro, o ilgis 6,45 metro (3,20+3,25 m), pastato aukštis 2,3 metro. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, iš aukščiau paminėtų įrodymų darytina išvada, kad sovietiniais laikais ar atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1990 m., veikusi žemės ūkio įmonė toje vietoje, kurioje Pareiškėja siekia įteisinti statinį, neturėjo inventorizavusi nekilnojamojo daikto, kurį būtų galėjusi perduoti Pareiškėjai, ar kurį Pareiškėja ar jos sutuoktinis Z. I. būtų privatizavę (pirkę) 1991 metais ar vėliau. Pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje priešais Pareiškėjos namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamąjį namą. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad Pareiškėja gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įsigijusi 1991-08-12 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1091, ir, kad Pareiškėjos namas pastatytas Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 0,2500 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šalia kurio Pareiškėja siekia įteisinti 2018 metais naujai pastatytus statinį (garažą su sandėliu) yra kitas palei (duomenys neskelbtini) gatvę pastatytas pastatas-ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 12I1m, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro spausdinimo data 2023-07-25, 2.7 papunktis) 1967 metų statybos, kuriuo užstatytas 77 kv. m plotas. Iš Statinių išdėstymo plano matyti, kad šis pastatas suskaidytas mažomis patalpomis. Prie pastato yra inventorizuoti du nedideli statiniai 29I1/m ir 30I1/m (kurių registracijos duomenys nežinomi). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (2.7, 4.10, 4.12, 4.13, 4.16 papunkčiai) matyti, kad pastarojo pastato ne visi savininkai žinomi (žinomi tik 4 savininkai, kurie nuosavybės teise valdo 454/1000 šio pastato), duomenys apie 54,6 proc. pastato dalies savininkus neįregistruoti. Iš su Pareiškėjos pareiškimu į bylą pateiktos statinių 2018 m. fotofiksacijos matyti, kad prie pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 12I1m) jau faktiškai yra pristatyta daugiau neregistruotų medinių pagalbinių statinių, kurie tęsiasi iki pat pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurio Pareiškėja 2018 metais (vietoje buvusio garažo) pastatė pastatą, kurį siekia įteisinti. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo (2008-07-04 registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 4 punkto matyti, kad dalis savininkų ūkinius pastatus toje (duomenys neskelbtini) kaimo vietoje yra įsigiję 1992 metais pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą), t. y. kartu su toje teritorijoje buvusiais gyvenamaisiais namais ar butais gyvenamuosiuose namuose, o minėtų ūkinių pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalys yra butų priklausiniai (2.6 ir 2.7 papunkčiai). Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, minėti inventorizacijos ir teisinės registracijos duomenys patvirtina, kad priešais Pareiškėjos namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje) buvo teisėtai pastatyti du ūkiniai pastatai, kurių viename arba antrame patalpas vienam ar kitam savo darbuotojui galėjo suteikti žemės ūkio įmonė ar valdžios institucija, o vėliau šios patalpos galėjo būti privatizuojamos, tačiau nėra inventorizuoto ir registruoto tokio „pastato- garažo“ toje vietoje, kurioje Pareiškėja 2018 metais būtų galėjusi teisėtai pastatyti kokį nors kitą statinį. Pareiškėja teigia, kad sklypelio dalį bei statinius, kuriais gali ji naudotis, jai parodė žemėtvarkos specialistas (tikslių pareigų įvardinti negali) V. R.. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, tokie Pareiškėjos argumentai nepagrįsti įrodymais. Ir valstybinės žemės ir statinių (jei jie buvo valstybės turtas) suteikimą visais laikotarpiais reglamentavo atitinkami teisės aktai, o rašytinius sprendimus dėl valstybės turto suteikimo priimdavo atitinkamu laikotarpiu veikusios valdžios institucijos. Žemėtvarkos (Agrarinės tarnybos) darbuotojams nebuvo suteikti įgaliojimai spręsti statinių skirstymo klausimų. Nacionalinės žemės tarnybos archyve saugomose žemės sklypų bylose yra duomenų, kad V. R. buvo Šiaulių rajono valdybos (duomenys neskelbtini) apylinkės žemėtvarkos tarnybos (Agrarinės tarnybos) darbuotojas, tačiau žemėtvarkos tarnybos buvo įsteigtos įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 1991-09-01), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. vasario 14 d. nutarimo Nr. 106 „Dėl valstybinės žemėtvarkos darbų organizavimo“ 3 punkto pagrindu (Vyriausybės nutarimo Nr. 106 3 punkte buvo nustatyta, kad miestų ir rajonų valdybos turėjo įsteigti žemėtvarkos tarnybas iš 4-6 etatinių vienetų), todėl žemėtvarkininkas V. R. 1982-1983 metais statinio suteikti Pareiškėjai negalėjo (nebuvo teisinio pagrindo). Statinius 1982-1983 darbuotojams suteikdavo (skirdavo laikinai naudotis ar kt. pagrindu) žemės ūkio įmonės ar valdžios institucija tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir Statybos inspekcija) 2023-01-23 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNUR-30-230123-00003 matyti, kad Statybos inspekcija yra užfiksavusi savavališkos statybos faktą, pareiškusi privalomąjį nurodymą Pareiškėjos pastatytą pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę iki 2023 m. liepos 20 d. Iš Statybos inspekcijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto (patikrinimas atliktas 2022-11-18), matyti, kad Statybos inspekcija nustatė, kad D. I. valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, priešais nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių rajono sav., vietoje neįregistruoto garažo 2018 metais (pradėjo statyti gegužės mėn., užbaigė statyti birželio mėn.) pastatė 5,72 m ilgio, apie 4,17 metrų pločio ir 2,64 metrų aukščio (iki kraigo) I grupės nesudėtinguosius pastato požymius atitinkantį pagalbinio ūkio paskirties pastatą-garažą, užstatytas plotas - 23,85 kv. m. (pamatas neužfiksuotas), kolonos įleistos į gruntą. Prie pastato pastatytas 1,88 pločio apie 5,72 m ilgio ir apie 2,22 metrų aukščio (iki kraigo) priestatas, kurio užstatymo plotas sudaro 10,75 kv. m. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad statinys („du statiniai“ pagal Statybos inspekcijos duomenis) yra pastatytas 2018 m. ant valstybinės žemės neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, ir atsižvelgiant į tai, kad nesuformuotuose žemės sklypuose valstybinės žemės patikėtinis statyti sutikimų tokio tipo statinius neturi teisinio pagrindo (nenumatyta valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, leisti statyti statinius) ir nesant duomenų, kad prieš tai toje vietoje būtų buvęs registruotas viešame registre statinys (garažas) ar teisėtai pastatytas, bet neregistruotas statinys - garažas, Pareiškėjos pareiškimas negali būti tenkinamas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai buvo paskirti ūkio paskirties pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, yra nekonkretus, nes iš jo neaišku, kokiais pagrindais Pareiškėja siekia valdyti pastatą (nuosavybės teise ar kitais pagrindais), ar buvo įgijusi pastatą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytais nuosavybės įgijimo pagrindais. Žemės skyrimo naudotis fakto nustatymas yra galimas tik tada, kai dingę dokumentai ir jų negalima gauti iš archyvų ar kitaip atkurti. Daikto skyrimo (suteikimo naudoti) faktas nereiškia, kad neregistruotas ir neaiškiomis aplinkybėmis pastatytas daiktas būtų galėjęs tapti Pareiškėjos nuosavybe vien dėl skyrimo naudotis. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Pareiškėja neįrodė, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtos statybos rezultatas - 2018 metais pastatytas statinys- negali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui, neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ar juridiniai asmenys privalo atlyginti teisėtam valstybinės žemės naudotojui ar savininkui žemės sklypo sutvarkymo išlaidas. Nacionalinė žemės tarnybos nuomone, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ūkio paskirties pastatą (Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra pagrindo, nes valstybinėje žemėje šalia viešame registre registruoto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas Statinių išdėstymo plane 13I1m) pastatas pastatytas tik 2018 metais (valdymas nesitęsia 10 metų), pastatytas be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, neišlaikant atstumo nuo Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančios (duomenys neskelbtini) gatvės (inžinerinio statinio). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
6. Šiaulių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad atsikraustė 1982-1983 m. 1983 m. gale pradėjo dirbti kolūkio fermoje. Namą jai paskyrė iš fermos. Garažiukas tuo metu jau buvo pastatytas. Fermos direktorius jai pasakė, kad ji gali naudotis tuo garažiuku. Ten laikė mašinas. Jis buvo suręstas ant grynos žemės. Galvojo, kad pastatas priklauso prie namo. 2018 metais naujai jį atstatė. Kolūkio pirmininkas žadėjo malkines nugriauti ir pastatyti mūrines, bet taip ir liko. Galėtų mokėti žemės nuomą ar išsipirkti. Įprasta buvo, kad žodžiu leisdavo naudotis. Po 2018 metų viskas tas pats, tik pristatytas nuolydis. Perstatė, nes supuvo sienos, kadangi nuo kaimyno pastato stogo bėgo vanduo.
8. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad 13I1m ir 12I1m yra inventorizuoti pastatai. Jei pareiškėjos pastatas būtų buvęs inventorizuotas, būtų buvęs parduotas jai kartu su gyvenamuoju namu. Pareiškėjai iki 1990 m. nebuvo suteikta žemė toje vietoje. Inventorizacijoje nėra to pastato. Gali būti savavališkos statybos objektas buvęs. Kiti kolūkio pastatai perduoti tvarkingai. Nuo 2018 metų nėra 10 metų praėję senačiai. Kategoriškai nesutinka, kad buvo suteikta žemė, nėra tokių institucijų sprendimų. Ginčo statinio kampas gali būti savivaldybės gatvėje. Gyventojai yra turėję sandėliukus, juos privatizavo.
9. Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad ten gyvena nuo 1979 m. Pareiškėja atėjo 1983 m. Buvo pastatyta malkinė iš eglinių lentų. Kai jis atėjo, ji jau buvo pastatyta. Ten tada gatvės nebuvo. Malkinė priklausė prie pareiškėjos namo. Kaimynas prisistatė pašiūrę, todėl bėgo vanduo ir supuvo. Į tą pačią vietą pastatė naują. Buvo tik malkinė, dabar yra pristatyta iš šono, kad priekaba tilptų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja pateikė dokumentus apie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konstatuotą neteisėtą statybą bei įpareigojimą nugriauti ginčo pastatą, su nuotraukomis ir paaiškinimais, NT kadastrinių matavimų bylą, duomenis iš savivaldybės dėl pastato priklausomybės, NŽT atsakymą, Registrų centro atsakymus, duomenis iš archyvo. Taip pat nuotrauką (b. l. 52), savivaldybės raštą (b. l. 118-122), archyvo atsakymą (b. l. 124-134).
Nacionalinė žemės tarnyba pateikė informaciją apie statinių vietą, žemės sklypų išdėstymą, Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 1996-02-28 pažymėjimo Nr. 20 kopiją, Statinių išdėstymo planą (duomenys neskelbtini) k., patvirtintą Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotojo 1999-12-13, Statinių išdėstymo plano (duomenys neskelbtini) k., patvirtinto Žemės ir kito Nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo direktoriaus pavaduotojo 1999-07-21 kopiją, Statinių išdėstymo plano (duomenys neskelbtini) k., nepatvirtintą kopiją, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini), spausdinimo data 2008-07-04) kopiją, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini) su istorija, spausdinimo data 2023-07-25), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini) su istorija apie žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), spausdinimo data 2023-07-25), VĮ Registrų centro duomenis iš juridinių asmenų registro apie (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės veiklos laikotarpį iki išregistravimo, kadastro žemėlapio ištrauką (2023-07-26), Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2023-08-02 (dėl Šiaulių rajono savivaldybės gatvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 14-43), taip pat Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos pažymos Nr. 1925 (data nenurodyta) nuorašą, D. I. 1996-02-15 prašymo kopiją, (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovo R. B. ir matininkės V. Š. pasirašytą pažymą apie D. I. naudojamos žemės sudėtį, Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996-09-25 įsakymą Nr. 937-V „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-15 įsakymo Nr. 31VĮ-(14.31.2.)-460 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties, servitutų nustatymo ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo Šiaulių rajone išrašą (eil. Nr. 38, 39, 40, 41, 42 asmeninio ūkio žemės sklypai, kurių naudotojai Z. I. ir D. I.) (b. l. 90-96).
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė duomenis apie neteisėtą statybą (b. l. 66-74). Išreikalauta kadastrinės bylos kopija (b. l. 111-115).
11. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.). Teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 str. 2 d. 9 p.).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl ginčo ūkio paskirties pastato (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kadastrinėje byloje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įteisinimo ir po juo esančios valstybinės žemės naudojimosi teisės. Kreipimosi į teismą priežastis yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konstatuota neteisėta statyba ir įpareigojimas pastatus nugriauti. Iš pareiškėjos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktų dokumentų matyti, jog neteisėta statyba konstatuota dėl to, kad pareiškėja neturi žemės savininko sutikimo statyti ginčo pastatą toje vietoje. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė ir pateikė duomenis, kad valstybinės žemės sklypas toje vietoje nėra suformuotas, ginčo pastatas galimai įeina į gatvės ribas (b. l. 14, 42, 43), o Nacionalinė žemės tarnyba sutikimą ginčo pastato statybai nesutinka duoti tam nesant pagrindo.
13. Pareiškėja nurodė, kad į vietą gyventi ir dirbti atsikraustė apie 1982-1983 m. ir jai gyventi buvo paskirtas namas adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., taip pat priešais šį namą esantis ūkio paskirties ginčo pastatas (malkinė/garažas) ir po juo esanti žemė. Pareiškėjos teigimu ginčo pastatu ir žeme jai naudotis žodžiu leido žemėtvarkos specialistas. Iš liudytojo parodymų posėdžio metu matyti, kad ginčo pastatas buvo pastatytas gerokai anksčiau, nei ten atsikraustė pareiškėja.
14. Tarybiniu laikotarpiu žemės suteikimo naudotis piliečiams tvarka buvo numatyta Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos žemės kodekse. Šio kodekso 13 str. buvo numatyta, kad žemės sklypai suteikiami naudotis skyrimo tvarka; žemės sklypai skiriami, remiantis Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu, TSR Sąjungos įstatymų, šio Kodekso ir kitų Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka. Šio kodekso 21 str. buvo numatyta, kad kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės naudotojų teisę naudotis žeme patvirtina valstybiniai aktai, suteikiantys teisę naudotis žeme; juos išduoda rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.
15. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie tai, kad buvo priimtas koks nors Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimas arba rajono, miesto, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas leisti jai naudotis žeme po ginčo pastatu. Iš pareiškėjos pateikto Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2023-06-21 rašto matyti, kad duomenų apie pareiškėjai 1982-1983 skirtą naudotis žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) kaime kolūkio dokumentuose, vykdomojo komiteto dokumentuose nėra. Nėra jokių duomenų iš archyvų ir apie tai, kad pareiškėjai žemės sklypas galėjo būti paskirtas naudotis anksčiau arba vėliau nei 1982-1983 metais. Ir pati pareiškėja nurodė, kad žemė ir ginčo pastatas jai naudotis buvo skirti žodžiu, jokių dokumentų dėl to pareiškėja niekada neturėjo. Todėl vertinant nurodytą teisinį reguliavimą galima konstatuoti, kad oficialiai ir teisiškai žemė po ginčo pastatu pareiškėjai naudotis nebuvo suteikta. Tikėtina, kad tokio nereikšmingo klausimo atveju tiesiog buvo nusistovėjusi praktinė tvarka, kai niekas nekreipė dėmesio, jog pareiškėja ir galimai kiti gyventojai naudojosi tam tikra bendros žemės dalimi smulkiems laikino pobūdžio statiniams, tokiems kaip malkinės, naudoti. Tačiau tai nereiškia, kad žemė po ginčo pastatu pareiškėjai buvo suteikta pagal numatytą teisinę tvarką.
16. Taip pat iš nurodyto archyvo atsakymo matyti, kad nėra įrodymų ir apie tai, jog pareiškėjai buvo oficialiai, pagal numatytą teisinę tvarką paskirtas naudotis ir pats ginčo pastatas, nepriklausęs pareiškėjai ir pastatytas ne jos, kadangi tai patvirtinančių dokumentų nėra. Be to, kyla abejonių ir dėl paties pastato teisinės padėties tarybiniu laikotarpiu. Kaip matyti, ginčo pastatas niekada nebuvo inventorizuotas ir įteisintas, dėl ko dabar ir kilo teisinis ginčas. Pastatas buvo ir yra labai paprastas, neturintis pamatų, todėl gali būti, kad tarybiniu laikotarpiu buvo atsiradęs kaip laikinas statinys, laikinai skirtas palengvinti gyventojų buitį, tačiau oficialaus teisinio statuso neturėjęs. Kaip posėdžio metu nurodė pati pareiškėja, kolūkio pirmininkas žadėjo tokias malkines nugriauti ir pastatyti mūrines, bet tai neįvyko - galimai dėl to, jog neilgai trukus valstybė atgavo nepriklausomybę ir pasikeitė teisinė santvarka. Todėl tikėtina, kad ginčo pastatas nuo pat pradžių nebuvo legalus statinys, tik niekam netrukdė, ir kaip minėta, galėjo būti nusistovėjusi praktinė tvarka, kai niekas nekreipė dėmesio, jog pareiškėja ir galimai kiti gyventojai naudojosi tam tikra nedidele bendros žemės dalimi ir ant jos pastatytais smulkiais laikino pobūdžio statiniais, tokiais kaip malkinės ar nedideli garažai, neturintys pamatų, pastatyti savo rankomis, iš trumpalaikių statybinių medžiagų.
17. Kad ginčo pastatas nebuvo įteisintas nei tarybiniu laikotarpiu, patvirtina ir į bylą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos įrodymai apie tai, kad pareiškėjai žemės sklypas po ginčo pastatu nebuvo suteiktas (b. l. 90-96), o visi tokio pobūdžio nedideli ūkinės paskirties pastatai kitų to kaimo gyventojų toje pačioje ir gretimoje gatvėse buvo sėkmingai privatizuoti ir įgyti su gyvenamaisiais būstais kaip būstų priklausiniai (b. l. 20-34). Tuo tarpu pareiškėja niekada įstatymų nustatyta tvarka ginčo pastato neprivatizavo ir nėra duomenų, kad to būtų siekusi. Buvo iškelta nedidelė abejonė dėl 0,03 ha žemės sklypo, priskirto pareiškėjos vyrui. Tačiau ir pati pareiškėja nurodė, kad niekada nebuvo aišku, kur ta žemė turėjo būti, t. y. nebuvo nustatyta, jog tai yra žemė po ginčo pastatu. Taip pat iš dokumentų matyti, kad tai yra žemės ūkio paskirties, žemės ūkio naudmenų žemė, galbūt susijusi su bendrais tvartais, bet ne ginčo pastatu, kuris nebuvo su niekuo bendras ir nebuvo bendrų tvartų (kurie kaime yra) dalis. Taip pat matyti, kad pareiškėjos privatizuotas būstas priklausinių neturi (b. l. 35-37). Pastatas, prie kurio šliejasi ginčo pastatas, yra įteisintas, priklauso kitam asmeniui, tačiau pagal bylos duomenis ginčo pastatas kadastriniuose planuose niekada nefigūravo, kadangi planuose atvaizduotas tik vienas statinys, kurio kraštinės pareiškėjos namo kryptimi yra keturi su trupučiu metro, todėl niekaip negalima manyti, jog į šį tūrį patenka dar ir pareiškėjos ginčo pastatas (b. l. 15, 17, 19, 112).
18. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog savivaldybė informavo pareiškėją apie gretimai esančio valstybinės žemės sklypo formavimo procedūrą (b. l. 118-122), neįrodo, jog savivaldybė turi duomenų apie legaliai egzistavusį statinį, nes toks pranešimas atliktas tik todėl, kad pareiškėja suformavo siekiamo įteisinti ginčo pastato kadastrinių matavimų bylą, kurios duomenys matomi duomenų bazėse.
19. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad jei ginčo pastatas tarybiniu laikotarpiu būtų buvęs pastatytas legaliai, jis būtų buvęs inventorizuotas, dėl jo egzistuotų kokie nors archyviniai dokumentai ir pareiškėja būtų turėjusi galimybę jį privatizuoti kartu su savo būstu ir namų valda. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai oficialiai ir pagal tuo metu galiojusią teisinę tvarką 1982-1983 metais, taip pat ankstesniu ar vėlesniu laikotarpiu, buvo paskirti ūkio paskirties pastatai (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) Šiaulių r.) ir po jais esanti valstybinė žemė asmeniniam naudojimuisi, įskaitant statinių naudojimui, rekonstrukcijai, atstatymui ir kt., kadangi nėra įrodymų, kad žemė ir ginčo pastatas buvo paskirti tam įgaliotų institucijų, o taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo pastatas apskritai buvo pastatytas teisėtai net ir tarybiniu laikotarpiu.
20. Teismas nagrinėja bylas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (CPK 530-533 str.). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagaminant naują daiktą; įgyjamąja senatimi (CK 4.47 str. 4 p., 11 p.). Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.).
21. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kaip alternatyvų reikalavimą reiškia reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatą.
22. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
23. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;
2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);
3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);
4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;
5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;
6) Daiktas valdomas nepertraukiamai;
7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);
8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
25. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (LR Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2018 m. pareiškėja vietoje seno ginčo pastato toje pačioje vietoje pastatė naują, kadangi senasis nuo lietaus poveikio supuvo. Tačiau iš pateiktų nuotraukų matyti, taip pat ir pati pareiškėja bei liudytojas nurodė, kad buvo pastatytas didesnis, nei prieš tai buvo, pastatas. Iš nuotraukų, pateiktų su pirminiu pareiškimu (Priedas Nr. 1, statybų inspekcijos tyrimo medžiaga), matyti, kad 2015 metais fiksuotas tik ginčo pastatas su garažo tipo durimis, o 2018 metais iš dešinės pusės pristatytas papildomas statinys. Vertinant pagal garažo tipo durų plotį pastatas 2018 metais faktiškai padvigubėjo pagal užimamą plotą. Taigi, dalis, faktiškai pusė, ginčo pastato pastatyta jau 2018 metais, tam neturint Nacionalinės žemės tarnybos, kuri kontroliuoja valstybinės žemės naudojimą, sutikimo. Taip pat nėra praėję 10 metų nuo pastato pastatymo. Todėl bent pusė ginčo pastato neatitinka įstatymų reikalavimų, kad galėtų būti įgyjama įgyjamąja senatimi. Dėl kairiosios ginčo pastato dalies pastebėtina, kad negalima konstatuoti, jog ši pastato dalis, kaip ir prieš tai toje vietoje stovėjęs pirminis ginčo pastatas, pareiškėjos buvo ir yra valdomi teisėtai.
26. Pagal CK 4.68 str. 1 d. norint įgyti nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, daiktas turi būti valdomas teisėtai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 str. 3 d.).
27. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).
28. Kaip jau minėta, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka tarybiniu laikotarpiu ir vėliau teisėtai buvo paskirta naudojimui žemė po ginčo pastatu. Taip pat nenustatyta pagrindo vertinti, kad ir pats pirminis ginčo pastatas net ir tarybiniu laikotarpiu buvo pastatytas teisėtai ir tuo metu galiojusia teisės aktų nustatyta tvarka būtų buvęs oficialiai paskirtas pareiškėjai. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo pastatas buvo valdomas teisėtai. Nesant šios būtinos sudėtinės įgyjamosios senaties instituto dalies, nėra galimas įgyjamosios senaties instituto taikymas.
29. Tokioje situacijoje įgyjamąja senatimi nustačius pareiškėjos nuosavybės teisę į ginčo pastatą būtų įteisinta neteisėto pastato statyba, kas pagal galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką yra negalima. Įgyjamoji senatis nekilnojamųjų daiktų atveju dažniausiai taikoma tada, kai nekilnojamieji daiktai įgyjami teisėtai, tačiau jų įgijimo sandoriai yra ne iki galo užbaigiami arba neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų jų formai ir registracijai. Įgyjamoji senatis negali būti taikoma neteisėtai statybai įteisinti.
30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo tenkinti nei vieno iš pareiškimo reikalavimų.
31. Pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo valstybei yra atleista, kitų bylinėjimosi išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 442 – 448, 530-533 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjos D. I. pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.