- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-18
- Bylos Nr.
- 1-2777-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37284-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- V. G.
- Advokatai
- Kristijonas Paliutis
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.10 val. Vilniuje, Gariūnų g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.
V. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad pastaruoju metu jo šeiminė padėtis labai sunki, bando susigrąžinti šeimą. 2019 m. rugpjūčio 30 d. ryte nuvažiavo prie ežero Pavilnyje, išgėrė apie keturis litrus alaus, pamiegojo ir važiavo Grigiškių link pas tėvus. Nuo alkoholio pavartojimo iki automobilio vairavimo praėjo apie keturias valandas. Tuo metu jautėsi gana neblogai. Vairavo automobilį Chrysler Voyager, kuris priklauso jam. Važiuojantį kalnu į Gariūnus, jį sustabdė policijos pareigūnai. Buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, sutiko su alkotesterio rezultatais. Gailisi dėl savo padarytų veiksmų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas A. Š. (A. Š.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 30 d., patruliuodamas su kolega E. U. apie 15.55 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu Chrysler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai važiavo gatve, šiuo metu sustojo prie sankryžos nuo Minsko plento link Žirnių g. Minėtas automobilis važiuoja Gariūnų g. link Gariūnų turgaus. Vykstant į iškvietimą, buvo pastebėtas važiuojantis automobilis Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungus garso ir šviesos signalus, minėtas automobilis buvo sustabdytas Gariūnų g. Priėjus ir prisistačius, paprašius pateikti automobilio vairuotojo visus automobilio privalomus dokumentus, vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas V. G. vardu. Bendraujant su automobilio vairuotoju V. G., iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Paklausus automobilio vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad prieš valandą gėrė alų. Įvykio vietoje su alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. pirmą kartą buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, o antrą kartą – 2,15 promilių neblaivumas (b. 1. 36).
A. Š. 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime ir BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės (b. l. 6, 9).
Liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis 2019 m. rugpjūčio 9 d. nusipirko automobilį Chrysler Voyager iš A. J.. Po poros dienų transporto priemonę patvarkė, įkėlė skelbimą į portalą www.autogidas.lt. Jam 2019 m. rugpjūčio 13 d. paskambino suinteresuotas asmuo, kuris norėjo apžiūrėti transporto priemonę, todėl susitiko. Po apžiūros jis pardavė automobilį V. G. už 100 Eur. Jie tą pačią dieną pasirašė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Nenunešė šios sutarties į VĮ Regitra, nes tai turėjo padaryti naujas savininkas, kuris nupirko automobilį (b. 1. 40).
Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ rodmenų kopijos patvirtina, kad V. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d. 16.16 val. ir 16.34 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas (b. l. 42–43).
Pagal alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, šio alkotesterio patikra galioja iki 2019 m. rugsėjo 27 d. (b. l. 44).
2019 m. rugpjūčio 30 d. neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad V. G. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 45).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. J.. 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo minėtos dienos yra M. Š. (b. 1. 10).
2019 m. rugpjūčio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad M. Š. šią dieną pardavė V. G. automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 13)
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, automobilio Chrysler Voyager 2.5 CRD SE vidutinė kaina yra 1785 Eur be PVM (b. 1. 11).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Aplinkybę, kad V. G. vairavo minėtą transporto priemonę, taip pat įrodo liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir rašytiniai įrodymai: jo 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas ir BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija.
Be V. G. prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jo 2019 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas ir šios dienos neblaivumo nustatyto aktas, kuriais apibūdinti V. G. neblaivumo fiziologiniai požymiai.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą, nes V. G. 2019 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.10 val. Vilniuje, Gariūnų g. vairavo automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kadangi V. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl V. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu V. G. gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos D. G. atsakomybei.
V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam motina daro labai teigiamą įtaką, nuramina jį, mato pavyzdį ir daro išvadas. Kiekvieną dieną bendrauja tarpusavyje, ji motyvuoja elgtis teigiamai, kad jis nerodytų blogo elgesio. D. G. jam yra autoritetas. Šiuo metu kaltinamasis gyvena su tėvais.
Galima laiduotoja D. G. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), nevartoja alkoholio, santykiai su sūnumi yra geri: sutaria, pasikalba, dažnai bendrauja tiek dabar, tiek tai darė tuo metu, kai sūnus buvo išvykęs į užsienį. Ji yra autoritetas sūnui, klauso jos nuomonės. Kalbėjosi apie nagrinėjamą įvykį, ji neigiamai vertina tokį sūnaus elgesį. V. G. nedažnai vartoja alkoholį. Galimai taip pasielgė dėl sunkios situacijos šeimoje. Pažadėjo kartu su sūnumi lankyti parodas, spektaklius, sportuoti, jie turi bendrą pomėgį (žvejybą).
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. G. padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl V. G. padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Būtina įvertinti kaltinamojo asmenybę apibūdinančių duomenų visumą. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) patvirtintas V. G. ir E. G. gyvenimas skyrium abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau santuoka dar neiširusi, kaltinamasis turi nepilnametį vaiką, jis neseniai grįžo iš Norvegijos Karalystės ir bandys įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, duomenų apie jo blogus įpročius ar priklausomybes byloje nėra. V. G. anksčiau neteistas (b. l. 66), nors trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau baudos sumokėtos, padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir administracinės nuobaudos šiuo metu nebegalioja (b. l. 67). Teismas taip pat atsižvelgia į V. G. duotus parodymus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotuoju prašoma paskirti kaltinamojo motiną D. G.. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. G. su jo motina sieja artimi santykiai, jie šiuo metu kartu gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje. Iki grįžimo iš Norvegijos Karalystės jie taip pat nuolat bendravo. D. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji yra sūnui autoritetas, jis klauso jos nuomonės. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad D. G. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, charakterizuojama teigiamai. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. G. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. G., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką V. G., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. G., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Šiuo atveju įvertinęs kaltinamojo ir laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti užtikrintas be užstato.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė, teisiamojo posėdžio metu sakydama baigiamąją kalbą, prašė paskirti V. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) specialios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonės) uždraudimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje nustatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
V. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,15 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, nes vairavo transporto priemonę dienos metu Vilniaus mieste, kai eismas yra intensyvus. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, V. G. nustatytą neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, baustas už nešiurkščius KET pažeidimus, tačiau administracinės nuobaudos nebegalioja, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veiksmų. Taigi V. G. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir šešiems mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos 2019 m. rugpjūčio 31 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymas reglamentuoja griežtą administracinę atsakomybę (privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių) asmenims, vairavusiems transporto priemonę, kurių neblaivumas yra mažesnis nei pagal baudžiamąjį įstatymą ir kuris buvo nustatytas V. G..
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018 ir kt.). Be to, vien tai, kad teismas padaro išvadą, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, nėra pagrindas nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, kaip nusikaltimo padarymo priemonės. Baudžiamasis įstatymas (BK 67 straipsnio 2 dalis) nedraudžia teismui skirti baudžiamojo poveikio priemones, tarp jų ir turto konfiskavimą, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, teismui šiuo klausimu suteikta teisė priimti sprendimą savo nuožiūra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-14-511/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-648/2019 ir kt.).
V. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Chrysler Voyager, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Nors šis automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu registruotas kito asmens vardu, tačiau, remiantis V. G. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, liudytojo M. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi, nėra abejonių, kad transporto priemonė priklausė kaltinamajam ir jis buvo transporto priemonės savininkas. Nors atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimas nėra privalomas, tačiau teismas mano, kad šiuo atveju tikslinga V. G. priklausantį automobilį konfiskuoti valstybės naudai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad transporto priemonės, kurios vertė be PVM yra 1785 Eur, konfiskavimas būtų neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neturi teistumo. Neskyrus V. G. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju taikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemonės – V. G. priklausančio automobilio Chrysler Voyager – konfiskavimas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1–3 dalys).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. kovo 2 d., uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti (b. l. 14). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
VI. Kardomosios priemonės ir kiti klausimai
V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (V. G. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 59, 62). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad V. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš V. G. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio Chrysler Voyager nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 2 d., kas sudaro 1,04 Eur (b. l. 29). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš V. G..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, daiktų, reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. G., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti V. G. nuosavybės teise priklausantį automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas – (duomenys neskelbtini)), valstybės naudai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
V. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (V. G. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Priteisti iš V. G. 1,04 Eur (vieno euro ir keturių eurocentų) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.
Išaiškinti V. G. ir D. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. G., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.