- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-23
- Bylos Nr.
- II-111-853/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00056-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- G. G.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
dalyvaujant nuotoliniu būdu per „ZOOM“ programą skundą padavusiam asmeniui – nukentėjusiajai G. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios G. G. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato 2021 m. balandžio 13 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Mažeikių r. PK) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Mantas Norkus 2021 m. balandžio 13 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nutarime nurodyta, jog 2021 m. kovo 25 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK registruotas G. G. prašymas dėl neteisėtai naudojamos žemės. Prašyme nurodė, kad po suformuoto ir įteisinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negali juo naudotis, nes kaimynas A. Š. nuolat stato ir važinėja savo automobiliais jai priklausančioje žemės sklypo dalyje. Nutarime nurodyta, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), būtų sugadinti ar sunaikinti nuolatiniai žemės naudojimo riboženkliai. Nors tyrimo metu ir nustatyta, kad A. Š. automobilis buvo įvažiavęs apie 5–7 cm į nukentėjusios žemės sklypo dalį, tačiau po prašymo automobilis buvo perstatytas, todėl A. Š. veikoje nėra matomi neteisėti veiksmai ir administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė – kaltė, nes pastatant automobilį žiemos metu, nematant riboženklių, negali būti ir asmens tyčios ir tikslo pažeisti žemės sklypo dalies ribas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavusi nukentėjusioji G. G. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė patenkinti skundą bei išaiškinti kaimynams, jog naudotųsi savo žemės sklypo dalimi, o esant pažeidimams – patraukti juos atsakomybėn.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. Š. parodė, kad yra kaltinama nepagrįstai, kai padalino žemės sklypą, padalino ir augalus. Buvo leista išsirauti savo augalus ir skalbinių stulpą. Neturi jokios tyčios įeiti į kaimynės sklypo dalį, nes sklype visur yra riboženklių. Nebevaikšto per kaimynės žemės sklypo dalį. Jaučiasi kaimynės persekiojama.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad viskas yra nurodyta melagingai, jam nėra reikalinga svetima žemė. Mano, kad kaimynė elgiasi neadekvačiai. Nevaikšto ir nevažinėja per kaimynės sklypo dalį, nes turi pakankamai savo. Nesupranta kuo yra kaltinamas, jaučiasi persekiojamas.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalį, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veikimą kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
ANK 112 straipsnis numato atsakomybę už nuolatinių žemėnaudos riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą. ANK 518 straipsnis numato atsakomybę už savavališkos tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Įvertinus administracinės teisenos metu nustatytus duomenis, atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, bei asmenų paaiškinimus duotus teisme, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 112 ir 518 straipsniuose, byloje nenustatyta. Byloje nustatyta, kad ANK 112 straipsnyje (Riboženklių sunaikinimas arba sugadinimas) numatytos veikos liudytojai nepadarė, nes nėra būtinojo sudėties požymio – riboženklių sunaikinimo arba sugadinimo bei nepadarė, ANK 518 straipsnyje, numatytos veikos, t. y. savavališkos tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nes nei J. Š., nei A. Š., jokių teisių tikrų ar tariamų pareiškėjos atžvilgiu nereiškia.
Be to, skundą padavęs asmuo – nukentėjusioji G. G. – skunde nurodo, kad J. Š. ir A. Š. reguliariai ir piktybiškai užima jos nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį bei trukdo jai pačiai naudotis, taigi, turėtų būti nubausti pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį.
ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).
Taigi šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Š. ir A. Š. laikinai pasinaudojo (praėjo, pastatė kėdę ir kt.), o A. Š. ir pastatė automobilį (apie 5–7 cm, bet paprašytas patraukė) G. G. žemės sklypo dalyje, tačiau iš esmės nėra vieno iš būtinojo sudėties požymio – savavališko svetimos žemės užėmimo. Ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad 2020 m. spalio 20 d. buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. J. Š. posėdžio metu parodė, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, buvo pasakyta, kad galės pasiimti jai priklausančius augalus ir daiktus. Žemės sklypo savininkai nėra pasistatę tvoros, kuri skirtų jų naudojamo turto dalį. Taigi, teismo vertinimu, iš esmės J. Š. ir A. Š. veikoje nėra būtinojo požymio – ir kaltės, nes pastarieji sąmoningai savavališkai svetimos žemės neužėmė, statinių nestatė, pvz., tvoros, ar neįveisė daržo, dėl sniego nepastebėjo riboženklių, pastarieji žemės sklypą pasidalino mažiau nei prieš pusmetį, nėra susiformavę nauji žemės sklypo naudojimo įpročiai, ir tuo nesąmoningai pasinaudojo G. G. žemės sklypo dalimi, tačiau jų veikoje nėra savavališko svetimos žemės užėmimo ir naudojimo būtinojo požymio, kuris ir yra numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Teismas ištyręs byloje foto nuotraukas bei vaizdo įrašus tik įsitikino, jog J. Š. ir A. Š. veiksmuose nėra požymių nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, t. y. jie tik trumpą laiko tarpą arba labai nežymią dalį netyčia užimdami, praeidavo pro pareiškėjos sklypo dalį, neturėdami tyčios užimti pareiškėjai priklausančios sklypo dalies, juolab trukdyti pareiškėjai naudotis jai nuosavybės teise priklausančia sklypo dalimi. Priešingai, pastebėję galimą pažeidimą ar paprašyti pasitraukti, nedelsiant tai padarydavo. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog neprotinga ir neproporcinga būtų patraukti J. Š. ir A. Š. administracine tvarka dėl pareiškėjos prašomos veikos.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai priėmė 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl G. G. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,
nutaria:
palikti nutarimą nepakeistą ir G. G. skundo netenkinti.
Ši nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per nutarimą priėmusį teismą.