Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-1628-467/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-01-14
Bylos Nr.: 2A-1628-467/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-09135-2011-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
Ieškovas: UAB „Transekspedicija“, UAB „Transekspedicija Invest“
Atsakovas: UAB „Balsas.lt leidiniai“, V. K., G. M., BĮ UAB „Gepala“

Civilinė byla Nr.2A-1628-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09135-2011-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 44; 44.2.4.2; 121.14., 121.18., 121.21.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Transekspedicija Invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Transekspedicija Invest“ ieškinį atsakovams UAB „Balsas.lt leidiniai“, V. K., G. M. ir BĮ UAB „Gepala“ dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių ir dalykinę reputaciją žeminančių duomenų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai UAB „Transekspedicija“ ir UAB "Transekspedicija Invest“ 2011 m. birželio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinę, prašė:

pripažinti, kad 2011 m. vasario 14-20 d. savaitraštyje „Balsas.lt SAVAITĖ“ paskelbtos žinios: „būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų (...)“; „tokie perstumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi „Transekspedicija“ skolinga kitai įmonei – bendrovei „Komlita“; „po Kauno padaliniui paskelbto bankroto nebeliko į ką kreiptis dėl skolos išieškojimo“; „Transekspedicijos“ Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo „Transekspedicijoje“; „ir vėl tie pinigėliai perpumpuoti į kitą įmonę. Lengva ranka keičiasi pavadinimai ir po to nebelieka kaltų“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovų dalykinę reputaciją (gerą vardą);

įpareigoti atsakovą UAB „Balsas. lt leidiniai“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita paneigti informaciją, darančią žalą ieškovo UAB „Transekspedicija“ dalykinei reputacijai, paskelbiant savaitraštyje „Balsas.lt SAVAITĖ“ dešimtame puslapyje tokio turinio paneigimą: „2011 m. vasario 14-20 d. Nr. 6 (106) savaitraštyje „Balsas. lt SAVAITĖ“ 10 psl. išspausdintame žurnalisto V. B. straipsnyje antrašte „Kaip reikia slėpti skolas“ (toliau – straipsnis) buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys UAB „Transekspedicija“ dalykinę reputaciją. Patvirtiname, kad aukščiau nurodytame straipsnyje nurodyta informacija apie UAB „Transekspedicija“ reorganizavimą, restruktūrizaciją, UAB „Transekspedicija“ Kauno filialo bankrotą, UAB „Transekspedicija“ turimus ginčus teismuose neatitinka tikrovės. Žemiau nurodyti straipsnyje išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Transekspedicija“ dalykinę reputaciją: „būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų (...)“; „tokie perstumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi „Transekspedicija“ skolinga kitai įmonei – bendrovei „Komlita“; „po Kauno padaliniui paskelbto bankroto nebeliko į ką kreiptis dėl skolos išieškojimo“; „Transekspedicijos“ Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo „Transekspedicijoje“; „ir vėl tie pinigėliai perpumpuoti į kitą įmonę. Lengva ranka keičiasi pavadinimai ir po to nebelieka kaltų;

pripažinti, kad šie atsakovo G. M. ir BĮ UAB „Gepala“ paskleisti teiginiai apie ieškovus: „iškėlėme ieškinį dėl skolos atgavimo, bet dabar nežinau, kaip baigsis, nes pavadinimas „Transekspedicija“ vienas, o įmonės kodas – kitas“; „“Transekspedicija“ nė neįtraukė „Gepalos“ pateiktos kelių tūkstančių litų sąskaitos į savo apskaitą“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų dalykinę reputaciją (gerą vardą);

pripažinti, kad šie atsakovo V. K. paskleisti teiginiai apie ieškovus: „po Kauno padaliniui paskelbto bankroto nebeliko į ką kreiptis dėl skolos išieškojimo“; „Transekspedicijos Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo „Transekspedicijoje“; „ir vėl tie pinigėliai perpumpuoti į kitą įmonę. Lengva ranka keičiasi pavadinimai ir po to nebelieka kaltų“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų dalykinę reputaciją (gerą vardą);

priteisti iš atsakovų ieškovų naudai solidariai 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas;

įpareigoti atsakovą UAB „Balsas.lt leidiniai“ pateikti straipsnio „Kaip reikia slėpti skolas“ autoriaus, nurodyto savaitraštyje, kaip V. B., tikrą vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad 2011 m. vasario 14-20 d. savaitraštyje „Balsas.lt SAVAITĖ“ atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ išspausdino straipsnį antrašte „Kaip reikia slėpti skolas“ su paantrašte „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“. Straipsnio antraštė ir paantraštė išspausdinta ieškovų generalinio direktoriaus V. P. nuotraukos fone. Minėtame straipsnyje išspausdinti duomenys neatitinka tikrovės, žemina ieškovų UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Transekspedicija Invest“ dalykinę reputaciją ir pakerta pasitikėjimą jais. Straipsnyje cituojama atsakovų V. K. ir G. M. sąmoningai pateikta informacija neatitinka tikrovės ir iš esmės formuoja nuomonę, kad ieškovas UAB „Transekspedicija“ restruktūrizaciją panaudojo, siekdamas išvengti savo prievolių kreditoriams. Ieškovas 2011-02-28 kreipėsi į atsakovo UAB „Balsas.lt leidiniai“ vyriausiąjį redaktorių, reikalaudamas paneigti tikrovės neatitinkančius ir juridinio asmens reputaciją žeminančius duomenis, tačiau atsakovas iki šiol nepaneigė savaitraštyje paskelbtos informacijos, taip pat nepateikė atsakymo į ieškovų kreipimąsi dėl informacijos paneigimo. Minėto straipsnio autoriumi nurodomas V. B., tačiau asmens tokiu vardu ir pavarde nėra, todėl už jo straipsnį atsako UAB „Balsas.lt leidiniai“ kaip visuomenės informavimo priemonė. Atsakovai V. K. ir G. M. taip pat yra atsakingi už padarytą žalą, kadangi pateikdami informaciją apkaltino ieškovus nesąžininga veikla, vykdomu restruktūrizavimu bei siekiu nesąžiningu būdu išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsakovas G. M., skleisdamas tikrovės neatitinkančias žinias apie ieškovų neva esančias skolas atsakovui BĮ UAB „Gepala“ veikė ne tik kaip privatus asmuo, bet ir kaip BĮ UAB „Gepala“ atstovas, todėl už jo veiksmus atsakingas ir BĮ UAB „Gepala“. Straipsnis buvo išspausdintas savaitraštyje, kurio tiražas 12 000 egzempliorių, todėl jame nurodyta informacija paskleista plačiajai visuomenei. Nepaisant to, kad straipsnį rengęs žurnalistas ieškovo UAB „Transekspedicija“ generalinio direktoriaus buvo informuotas, jog bendrovė nei prieš atskiriant įmones, nei po atskyrimo neturėjo beviltiškų skolų, tačiau nesuabejojo atsakovų G. M. ir V. K. žodžiais ir informacijos nepatikrino, tokiu būdu pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatas. Ieškovas UAB „Transekspedicija“ buvo ne restruktūrizuota, o atskirta, t.y. išsiplėtus nekilnojamojo turto vystymo paslaugų veiklai ir siekiant atskirti komercinį logistikos verslą nuo nekilnojamojo turto vystymo veiklos, iš vienos bendrovės UAB „Transekspedicija“ atsirado dvi – UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Transekspedicija Invest“. Kadangi restruktūrizacija siejama su finansiniais sunkumais, straipsnyje pateikta informacija apie bendrovės restruktūrizavimą menkina ieškovų, kaip verslo partnerių reputaciją ir sukuria nepatikimų bendrovių įspūdį visuomenės tarpe. Reorganizuojantis, atsiskiriant nėra įmanoma išvengti finansinių įsipareigojimų, nes po UAB „Transekspedicija“ atskyrimo visos finansinės prievolės buvo paskirstytos po atskyrimo veikiančioms įmonėms. Dėl to neatitinka tikrovės ir straipsnyje nurodytas teiginys, esą dėl pasikeitusio įmonės kodo neįmanoma atgauti skolų. Atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ taip pat nepagrįstai mini ieškovo UAB „Transekspedicija“ pavadinimą tyčinių bankrotų kontekste, pateikdamas neva Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos informaciją dėl ieškovo veiklos. Tokiu būdu viešosios informacijos rengėjas sąmoningai formuoja skaitytojui neigiamą atsakovo veiklos vertinimą. Atgrasi straipsnio antraštė, paantraštė bei ieškovų vadovo nuotrauka jų fone sudaro neigiamą nuomonę apie ieškovus, kenkia komerciniams ryšiams, po straipsnio pasirodymo komplikavosi ieškovų bendravimas su kredito įstaigomis, verslo partneriais, klientais ir ypač tiekėjais, taip pat sumažėjo verslo galimybės, dalis klientų ir vežėjų sumažino suteikiamų krovininių transporto priemonių skaičių, todėl buvo pakenkta ir ieškovų darbinei veiklai, jos organizavimui bei finansinių įmonės srautų planavimui. Ieškovai patyrė ne tik finansinių nuostolių, bet ir buvo smarkiai pažeminta jų dalykinė reputacija, dėl to patirta neturtinė žala. Atsakovai, padarydami ieškovas žalą, veikė bendrai, todėl jiems kylanti atsakomybė yra solidari.

Atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų teiginiai, esą atsakovas nesilaikė Žurnalistų etikos kodekse nustatytų pareigų yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, kadangi pagal ieškovų kreipimąsi publikaciją, kaip galimai darančią žalą UAB „Transekspedicija“ dalykinei reputacijai, įvertinusi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino, jog atsakovas Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nepažeidė. Straipsnį rengęs žurnalistas nėra teisininkas, todėl pats žodis „restruktūrizacija“ vartojamas ne teisiškai, o lingvistiškai ir suprantamas ne LR įmonių restruktūrizavimo įstatymo prasme, o kaip žodžio „reorganizacija“ sinonimas. Atskyrimo procedūros ir reorganizavimo sąvokų sumaišymas negali būti laikomas kenkiančiu ieškovų dalykinei reputacijai, kadangi reorganizavimas neturi jokios neigiamos prasmės. Straipsnyje pavartoti žodžiai „sukėlė keblumų keletui mažų kompanijų“ vertintini kaip nuomonė, nes faktiškai neįmanoma patikrinti, ar tie sunkumai iš tikrųjų buvo sukelti. Atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ nėra atsakingas už V. K. teiginius apie ieškovus, kadangi minėtų teiginių atžvilgiu buvo tik informacijos paskleidimo priemonė. Be to atsakovo V. K. teiginys „pinigėliai perpumpuoti į kitą įmonę“ yra paremtas tuo, kad iš ieškovo UAB „Transekspedicija“ buvo atskirta nauja įmonė tuo pačiu pavadinimu, kuriai perėjo dalis kapitalo, todėl kapitalo dalies perėjimą vaizdžiai galima pavadinti „pinigų perpumpavimu“. Net ir tuo atveju, jei kai kurie iš publikacijoje nurodytų teiginių būtų ne visiškai tikslūs, iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai – sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį. Juridinis asmuo, siekdamas apginti savo dalykinę reputaciją, turi įrodyti faktinį dalykinės reputacijos sumenkėjimą ir priežastinį ryšį tarp atsakovų paskleistų žinių ir dalykinės reputacijos sumenkėjimo. Visi ieškovų ginčijami teiginiai ne tik atitinka tikrovę, bet ir nepakenkė ieškovų dalykinei reputacijai. Ieškovai nepagrįstai reikalauja solidaraus žalos atlyginimo iš atsakovų, kadangi atsakovai negali atsakyti už kitų atsakovų išsakytus teiginius.

Atsakovas V. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų elgesys sąmoningai pristeigiant daugybę juridinių asmenų beveik nesiskiriančiais pavadinimais, galėjo suklaidinti kreditorius ir klientus, o tai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Atsakovas V. K. neturėjo jokio suinteresuotumo kenkti ieškovų dalykinei reputacijai, o jo pasisakymai apie ieškovus yra tik nuomonės reiškimas, kuriai tiesos kriterijus netaikomas.

Atsakovas BĮ UAB „Gepala“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad publikacijoje ne atsakovas BĮ UAB „Gepala“, o atsakovas G. M. išsakė savo mintis apie ieškovus, todėl BĮ UAB „Gepala“ nėra ginčijamo materialinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal BĮ UAB „Gepala“ ieškinį bendrovei „Transekspedicija“, tačiau ieškinys buvo atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino, tačiau sprendimas dar neįsiteisėjęs. Bet tai nepaneigia paties fakto, jog ieškovas UAB „Transekspedicija“ buvo skolingas BĮ UAB „Gepala“. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad po publikacijos būtų sulėtėjusios statybos, sumažėję nuolatinių vežėjų pateikiamų transporto priemonių skaičius, ieškovai taip pat neįrodė, jog būtų patyrę finansinių nuostolių. Atsakovas G. M. pagrįstai išsakė savo abejones UAB „Balsas.lt leidiniai“ žurnalistui apie ieškovus ir jas pagrindė objektyviomis aplinkybėmis apie ieškovo UAB „Transekspedicija“ įsiskolinimą atsakovui BĮ UAB „Gepala“. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas BĮ UAB „Gepala“ elgėsi neteisėtai, todėl civilinė atsakomybė negalima.

Atsakovas G. M. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad straipsnyje pateikė savo asmeninę nuomonę, kuria siekė išryškinti ieškovų veiklos trūkumus, tačiau neturėjo jokio suinteresuotumo kenkti ieškovų dalykinei reputacijai. Atsakovas BĮ UAB „Gepala“ nėra ginčo teisinių santykių dalyvis, todėl atsakovu į bylą įtrauktas nepagrįstai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė ir

priteisė iš ieškovų atsakovo UAB „Balsas.lt leidiniai“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, jog visiškai nepagrįstas ieškovo teigimas, kad atsakovo UAB „Balsas.Lt leidiniai“ išspausdintame straipsnyje, pavartojus reorganizacijai savo reikšme artimą žodį „restruktūrizacija“, buvo sąmoningai klaidinami kreditoriai, siekiant sudaryti nuomonę, kad ieškovai turėjo didelių finansinių sunkumų, nes ši procedūra taikoma būtent tokioms įmonėms. Teismas, nustatęs, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011m. gegužės 4 d. sprendimu atsakovo G. M. vadovaujamos BĮ UAB „Gepala“ ieškinys UAB „Transekspedicija“ dėl skolos už krovinio pervežimą buvo atmestas, konstatavus ieškinio senaties termino praleidimą, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, pripažino, jog atlikęs ieškovo „Transekspedicija“ pavedimą ir pervežęs krovinį, atsakovas BĮ UAB „Gepala“ atlyginimo iš ieškovo UAB „Transekspedicija“ negavo. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažino, kad atsakovo G. M., kaip savarankiško informacijos skleidėjo, pateikta informacija atitinka tikrovę. Ieškovas UAB „Transekspedicija“, būdamas sutartiniuose santykiuose su atsakovu UAB „Gepala“, su juo nebendradarbiavo, už suteiktą pervežimo paslaugą, neatsiskaitė - nepervedė net ir tos sumos, dėl kurios ginčo nebuvo. Atsakovo G. M. vadovaujamą BĮ UAB „Gepala“ teismas pripažino netinkamu atsakovu šioje byloje. Atsakovas V. K., kurio bendrovė „Komlita“, taip ir neatgavusi už suteiktą paslaugą jai priteistų lėšų, ieškovo UAB „Transekspedicija“ neįvardino kaip skolininko, todėl žurnalistui jo išsakyti teiginiai apie netinkamai vykdomą atsiskaitymą už gautas paslaugas, liečia ne ieškovo komercinius santykius su UAB „Komlita“, o atspindi bendrą smulkiesiems pervežėjams nepalankią situaciją, vykdant stambiųjų pervežėjų užsakymus. Nesant įrodyto fakto, kad atsakovas V. K. kalbėjo apie ieškovus UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Transekspedicija Invest“, jam reiškiamo ieškinio reikalavimo dėl žurnalistui išsakyto teiginio paneigimo, teismas netenkino. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „Transekspedicija“ su jo užsakymus vykdančiais pervežėjais nebendradarbiavo ir nevykdė sutartinių įsipareigojimų taip, kaip to reikalauja įstatymai ir sutartys, atsakovas G. M. žurnalistui, pasirašiusiam V. B. vardu, pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, kurie buvo išspausdinti 2011 m. vasario 14-20 d. Nr.6 (106) savaitraštyje „Balsas.lt SAVAITĖ“, todėl ieškovų reikalavimų įpareigoti atsakovus UAB „Balsas. lt leidiniai“, G. M. ir BĮ UAB „Gepala“ paneigti straipsnyje išdėstytus teiginius ir priteisti iš atsakovų solidariai 90 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą teismas netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Transekspedicija Invest“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, patvirtinti atsakovo V. K. ir ieškovų 2011-11-08 sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje dėl atsakovo V. K. nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nesilaikė šios kategorijos byloms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotų ginčo nagrinėjimo taisyklių. Nustatant teiginių reikšmę, reikia įvertinti visą straipsnį ir ginčo teiginius, o ne šiuos teiginius vertinti atskirai, skaidyti į dalis ir tik tada nustatyti, ar šie teiginiai žemina juridinio asmens dalykinę reputaciją. Prievolės sumokėti skolas, įsipareigojimų vengimo, pasitelkiant skirtingas teisines procedūras, tokias kaip restruktūrizavimas, temos iliustravimui žurnalistas pasirinko ieškovus, tokiu būdu juos pateikdamas, kaip bendroves, kurios pasitelkia straipsnyje minimas priemones, siekdamos išvengti mokėjimų, pasislėpti nuo kreditorių. Straipsnio tikslas nebuvo informuoti skaitytoją apie ieškovų prieš keletą metų įvykdytą atskyrimą, bet priešingai, paskleisti duomenis, kuriais siekiama sudaryti neigiamą ieškovų, kaip darančių nesąžiningus veiksmus, asmenų įvaizdį visuomenėje. Teismas, vertindamas teiginius, neatsižvelgė, kad skelbiant dalį teiginių, jų skleidėjai puikiausiai žinojo ir sąmoningai skleidė ne visiškai teisingą informaciją, ir (arba) ne iki galo atskleidė visą informaciją, tokiu būdu siekdami suklaidinti skaitytojus dėl ieškovų veiklos ir sumenkinti jų vardą. Tokie veiksmai laikytini nesąžiningais ir užtraukia teisinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad paskleista informacija apie restruktūrizavimą ir neva dėl to negalimas atgauti skolas ir nesąžiningus pinigų pumpavimus, faktai apie teisingai išrašytos sąskaitos neįtraukimą į UAB „Transekspedicija“ apskaitą ir negalėjimą atgauti skolos dėl pasikeitusio ieškovo UAB „Transekspedicija“ kodo, atitinka tikrovę, taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie UAB „Kauno Transekspedicija“ virtimą UAB „Transekspedicija“, apie UAB „Transekspedicija" filialo/padalinio bankrotą ar įsiskolinimą UAB „Komlita“. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, nevertino teiginių, kurie susiję su neva įvykusiu ieškovų Kauno padalinio bankrotu ir „pinigų pumpavimu“ atitikimo tikrovei fakto. Teismas nepagrįstai nurodo, kad restruktūrizacija, kurią neva vykdė ieškovai, yra artima žodžiui reorganizacija, atskyrimo ir restruktūrizacijos, kaip sinonimų vartojimas yra pateisinamas, kadangi straipsnyje yra operuojama specifinėmis teisinėmis sąvokomis, yra pateikiama rimto pobūdžio informacija, vadinasi žurnalistas, pasirinkęs tokią temą, privalo būti pakankamai tikslus, t.y. vartoti tikslias sąvokas, ypač šiuo atveju, kai yra pateikiami akivaizdūs kaltinimai ieškovų atžvilgiu. Atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ nepateikė jokios informacijos, patvirtinančios paskelbtą faktą nei dėl vykdomų restruktūrizavimo procedūrų, nei dėl skolų mokėjimo vengimo, ar išvengimo, pasitelkiant restruktūrizavimo ar kokias kitas procedūras, šiuos faktus patvirtinančių duomenų straipsnio rašymo metu neturėjo, o tai reiškia, kad sąmoningai iškraipė informaciją, piktnaudžiavo jam suteikta teise skleisti informaciją. Nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo atsakovo BĮ UAB „Gepala“ ieškinį UAB „Transekspedicija“ dėl skolos už krovinio pervežimą atmetė dėl ieškinio senaties, savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kaip ieškinio atmetimo priežastį, nurodė ne tik ieškinio senatį, bet ir apskaitos dokumento, kaip finansinio pagrindo mokėjimui atlikti, nebuvimą. Todėl teiginys, kad „UAB „Transekspedicija“ nė neįtraukė ,,Gepalos" pateiktos kelių tūkstančių litų sąskaitos į savo apskaitą“, neatitinka tikrovės, nes, ieškovui grąžinus atsakovui BĮ UAB „Gepala“ klaidingai išrašytą sąskaitą, BĮ UAB „Gepala“ kitos sąskaitos apmokėjimui nepateikė. Tokiu teiginiu viešai yra paskelbiama, kad ieškovai ne tik neva sąmoningai slapstosi nuo kreditorių, vykdydami įvairias teisines procedūras, bet taip pat ir apgaudinėja valstybę, nesilaikydami buhalterinės apskaitos taisyklių. Atsakovas G. M. savo abejones dėl įmonės kodo išsakė 2011 m., rengiant straipsnį, o pats įmonės atskyrimas įvyko 2009 m., todėl akivaizdu, kad šios neva esančios problemos iškėlimas ir afišavimas per spaudą yra sąmoningi atsakovo G. M. veiksmai, nukreipti pakenkti ieškovams. Teiginiu „jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi „Transekspedicija““ yra pateikiama bendro pobūdžio žinia, kad UAB „Kauno Transekspedicija“ virto UAB „Transekspedicija“, ir neva todėl ieškovas UAB „Transekspedicija“ dabar yra skolinga UAB „Komlita“. Šie duomenys yra klaidingi. UAB „Kauno Transekspedicija“ niekada nevirto UAB „Transekspedicija“ ir yra atskiras juridinis asmuo, tarp šių įmonių nebuvo vykdomi jokie teisių ir pareigų perleidimai ar kitokie veiksmai, dėl kurių UAB „Transekspedicija“ būtų skolinga UAB „Komlita“. Šį faktą patvirtino ir pats atsakovas V. K. pasirašytoje taikos sutartyje. Teismas sprendime nepasisakė dėl šių teiginių: „Transekspedicijos“ Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo „Transekspedicijoje", „ir vėl tie pinigėliai perpumpuoti į kitą įmonę. Lengva ranka keičiasi pavadinimai ir po to nebelieka kaltų“. Nevertino šių teiginių atitikimo tikrovei fakto, o ieškinį atmetė, nenurodydamas motyvų. Ta aplinkybė, kad neturtinę žalą padarė keletas asmenų, bendrai paskleisdami tikrovės neatitinkančias žinias, yra pagrindas pagal kreditoriaus reikalavimą taikyti solidariąją, bet ne dalinę atsakomybę, nes žala padaryta bendrais veiksmais. Šiuo atveju atsakovus sieja ne tik bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu – dalykinę reputaciją žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, bet ir bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu – tokiais veiksmais padaroma žala neturtinei ieškovų vertybei – dalykinei reputacijai, kuri nebūtų pažeista, jei ne atsakovų veiksmai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad BUAB „Gepala“ nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, nes G. M. veikė ir kaip BĮ UAB „Gepala“ vadovas, todėl už jo veiksmus taip pat yra atsakinga ir BĮ UAB „Gepala“. Rašytiniai įrodymai (UAB „Detas“ ir UAB „Tenta & Service“ raštai, PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimų nurodymų nuorašai bei išrašai iš buhalterinių dokumentų) patvirtina faktą, kad ieškovų geras vardas partnerių akyse sumenko, dėl ko ieškovai turėjo realių ne tik moralinių, bet ir finansinių nuostolių, t.y. privalėjo iš anksto mokėti partneriams, siekiant pagrįsti, kad jie yra mokūs, kad nevykdo jokių nesąžiningų restruktūrizavimų ar kitų procedūrų, dėl kurių bendradarbiavimas su ieškovais gali tapti abejotinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog juridinio asmens dalykinę reputaciją gali pažeisti konkretūs teiginiai, kuriuos galima laikyti duomenimis CK 2.24 straipsnio prasme. Atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“, veikdamas kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, veikė sąžiningai ir nesiekė klaidinti skaitytojų, kadangi, rengiant straipsnį, buvo remtasi dviejų pervežimų bendrovių direktorių pateikta informacija, šioje byloje jau pateiktais dokumentais bei vaizdo medžiaga. Ieškovas UAB „Transekspedicija“, įrodinėdamas patirtą žalą, pateikė UAB „Tenta&Service“ raštą, kuriuo neva pakeista atsiskaitymo tvarka, tačiau net jei realiai buvo pakeista atsiskaitymo tvarka, toks vienašališkas sutarties pakeitimas yra neteisėtas ir dėl to negalima laikyti atsakovo UAB „Balsas.lt leidiniai“ atsakingo už kitų asmenų neteisėtus veiksmus. Pateiktas UAB „DETAS“ raštas dėl pasiūlymo pakeitimo, vertintinas kritiškai, nes UAB „DETAS“ pirminį pasiūlymą pateikė po 6 savaičių po straipsnio publikacijos, o praėjus dar vienuolikai dienų atsiuntė pasiūlymo pakeitimą. Publikacijoje yra rašoma apie ieškovo UAB „Transekspedicija“ reorganizaciją, tačiau publikacijos trečiame sakinyje vartojamas žodžių junginys „būtent ši restruktūrizacija“ seka po dviejų sakinių, kuriuose rašoma apie įmonės reorganizaciją, sąvoka „restruktūrizacija“ publikacijoje daugiau nėra vartojama aprašant ieškovo UAB „Transekspedicija“ veiklą ir iš viso straipsnio konteksto akivaizdu, jog ši sąvoka pavartota ne tokia reikšme, kokia yra įtvirtinta Lietuvos respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme. Atsakovo G. M. teiginį „iškėlėme ieškinį dėl skolos atgavimo, bet dabar nežinau, kaip baigsis, nes pavadinimas „Transekspedicija“ vienas, o įmonės kodas – kitas“ reikėtų laikyti nuomone, kuri paremta tikrove atitinkančiais faktais, nes jam, neturinčiam teisinio išsilavinimo, nebuvo aišku, kuri bendrovė, UAB „Transekspedicija“ ar UAB „Transekspedicija Invest“ po atskyrimo taps atsakovu byloje. Ieškovų direktoriaus, veikiančio ieškovų vardu, viešas patvirtinimas apie UAB „Transekspedicija“ Kauno filialo bankrotą bei neatsiskaitymą su kreditoriais, ne tik įrodo autoriaus sąžiningumą ir rėmimąsi įvairiais šaltiniais, bet ir tai, kad atsakovo V. K. išsakyti teiginiai atitinka tikrovę. Net ir tuo atveju, jei kai kurie iš publikacijos teiginių būtų ne visiškai tikslūs, reikia remtis teismų praktika ir nuostata, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai. Teiginiu, jog „„Transekspedicija“ nė neįtraukė „Gepalos“ pateiktos kelių tūkstančių litų sąskaitos į savo apskaitą“, atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ neturėjo intencijų kaltinti ieškovo UAB „Transekspedicija“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kadangi buvo atspindėta UAB „Gepala“ direktoriaus G. M. nuomonė apie teisminio proceso tarp UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Gepala“ išaiškėjusius faktus. Be to kiekvienas iš ieškovų turi atskirą dalykinę reputaciją ir, jei ji būtų pažeista, būtų pažeista skirtingai, ypač atsižvelgiant į tai, kad ginčijama publikacija yra susijusi su krovinių pervežimo verslu, o UAB „Transekspedicija Invest“ nėra su tuo susijusi. Ieškovai prašė priteisit 90 000 Lt neturtinės žalos ieškovų naudai, tačiau nebuvo išskiriama, kokios sumos ir kuris ieškovas reikalauja, todėl reikalavimas neatitinka CPK nuostatų. Taip pat ieškovai turėjo įrodinėti, jog kiekvienas ginčo teiginys liečia kiekvieną ieškovą. Ieškovai negali reikalauti solidariai atlyginti žalą, nes atsakovai negali atsakyti už teiginius, kurie išsakyti kitų atsakovų. Ieškovų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nepagrįstas ieškovų argumentais ir neatitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžio.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. M. ir UAB „Gepala“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovas G. M. niekada nebuvo ir nėra suinteresuotas juodinti ar kitaip skleisti neigiamą informaciją apie ieškovus. Atsakovas G. M. neiškraipė turimos informacijos, o tik išsakė savo nuomonę bei pateikė pamąstymus jam opiu klausimu. Paprastam asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, sąvokos „reorganizacija“ ir „restruktūrizacija“ yra tapačios. Nors apeliantai teigia, kad nebuvo pagrindo skleisti informaciją apie skolą, nes ieškinys atmestas ne tik dėl ieškinio senaties termino praleidimo, tačiau ieškinio senaties termino suėjimas nepanaikina paties skolos fakto ir to, kad skola, kaip faktinė aplinkybė, apskritai egzistavo. Šiuo atveju negali egzistuoti solidarioji civilinė atsakomybė, kadangi nei vienas atsakovų veiksmas nebuvo tarpusavyje derintas.

Atsakovas V. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą teismui nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismui ieškovai pateikė rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį (b.l. 168-186, t.3), atsakovai „Balsas.lt leidiniai“, G. M. ir UAB „Gepala“ – rašytinius paaiškinimus (b.l. 198-200 ir 203-206, t.3).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovų UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Transekspedicija Invest“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, taip pat šalių rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą skundžiamam teismo sprendimui panaikinti. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nesilaikė šios kategorijos byloms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotų ginčo nagrinėjimo taisyklių, neatsižvelgė į tai, jog, nustatant teiginių reikšmę, reikia įvertinti visą straipsnį ir ginčo teiginius, o ne šiuos teiginius vertinti atskirai, skaidyti į dalis ir tik tada nustatyti, ar šie teiginiai žemina juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse (pvz., 2009-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-51/2009; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-667/2006; kt.) yra ne kartą pažymėjęs, jog, vertinant ginčo teiginius, teismas turi analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, o ne atskiras pastraipas, sakinius ar jų dalis. Straipsnio pavadinimas „Kaip reikia slėpti skolas“ su paantrašte „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“, atskirų straipsnio skilčių pavadinimai „Skolų-kaip nebūta“, „Žinomi išsisukinėjimo būdai“ suponuoja skaitytojui išvadą, kad šiame straipsnyje bus nagrinėjama prievolės sumokėti skolas, įsipareigojimų vengimo, pasitelkiant skirtingas teisines procedūras, tokias kaip restruktūrizacija, tema. Šios temos iliustravimui žurnalistas pasirinko ieškovus, tokiu būdu juos pateikdamas, kaip bendrovės, kurios pasitelkia straipsnyje nurodytas priemones, siekdamos išvengti mokėjimų, pasislėpti nuo kreditorių. Šiems teiginiams pagrįsti, kaip nurodo ieškovai, buvo pasitelkta tikrovės neatitinkanti bei ieškovų dalykinę reputaciją žeminanti informacija. Ieškovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje akcentavo, jog esminis šios informacijos neteisėtumo aspektas yra tai, kad būtent šios procedūros straipsnyje yra įvardijamos kaip priemonės ir būdai, kuriuos neva pasitelkė ieškovai, norėdami išvengti skolų, pasislėpti bei suklaidinti kreditorius. Ieškovų teigimu, straipsnio tikslas nebuvo informuoti skaitytojus apie ieškovų prieš keletą metų įvykdytą atskyrimą, bet, priešingai, paskleisti duomenis, kuriais siekiama sudaryti neigiamą ieškovų, kaip darančių nesąžiningus veiksmus, asmenų įvaizdį visuomenėje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas teiginius, neatsižvelgė, kad skelbiant dalį teiginių, jų skleidėjai žinojo ir sąmoningai skleidė ne visiškai teisingą informaciją (2011-10-07 asociacijos LINAVA XXIII kongreso protokolo išrašas, 2011-10-11 pareiškimo dėl 2011-10-07 kongrese išrinkto revizijos komisijos nario V. P. privalomo nusišalinimo nuo patikrinimų atlikimo nuorašas), ir (arba) ne iki galo atskleidė visą informaciją, tokiu būdu siekdami suklaidinti skaitytojus dėl ieškovų veiklos ir sumenkinti jų vardą. Tokie veiksmai laikytini nesąžiningais ir užtraukia teisinę atsakomybę. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiama asmens saviraiškos laisvės ir teisės į dalykinės reputacijos apsaugą, kaip teisės saugomų ir gintinų vertybių, sankirtos problema.

Juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją apsauga įtvirtinta CK 2.24 straipsnyje, vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies norma, pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija ginama laikantis tų pačių taisyklių, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas. Juridinis asmuo turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, neatitinkančių tikrovės duomenų paskleidimo ir į tokiu paskleidimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. CK 2.24 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas kartu reiškia įstatyme įtvirtintą galimybę apriboti juridinio asmens teisę į dalykinės reputacijos apsaugą ir tokio suvaržymo ribas, juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga nėra absoliuti, reputaciją bloginanti informacija gali būti skleidžiama, jeigu savo pobūdžiu tai nėra tikrovės neatitinkantys duomenys. Juridinis asmuo gali būti kritikuojamas, jeigu tai daroma sąžiningai, siekiant informuoti visuomenę apie jos interesus galinčią pažeisti juridinio asmens veiklą ir pan. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta, atsakovui paskleidus žinias, faktinius duomenis, kurie neatitinka tikrovės, arba jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; o asmuo, juos paskleidęs, yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-667/2006; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-441/2010).

Pagrindinė konkuruojanti vertybė nagrinėjamu atveju yra asmens saviraiškos laisvė. Žmogaus teisė turėti įsitikinimus, juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Pagal Konstituciją ši asmens teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai, tačiau ši laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti. Pagal kasacinio teismo suformuluotus išaiškinimus teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis - asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos - kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų - norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2006-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-441/2010).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantų ieškinio reikalavimų, nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja teisėtas, nustatytas įstatyme ir pagrįstas būtinybe ginti visuomenės vertybes, jo teisės į dalykinę reputaciją apribojimo pagrindas, nurodydamas, jog vadovaujama V. P. bendrovė „Transekspedicija“ su jos užsakymus vykdančiais pervežėjais nebendradarbiavo ir nevykdė sutartinių įsipareigojimų taip, kaip to reikalauja įstatymai ir sutartys. Atsakovai G. M. ir V. K. žurnalistui, pasirašiusiam V. B. vardu, pateikė tikrovę atitinkančius duomenis, kurie buvo išspausdinti 2011 m. vasario 14-20 d. Nr.6 (106) savaitraštyje „Balsas.lt SAVAITĖ“. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, kuriuo viešosios informacijos rengėjas – atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ buvo įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, teismui priimant sprendimą, prejudicinės reikšmės neturi (CPK 182 str.). Be to šis Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimu yra panaikintas. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka iš esmės ir pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį (b.l. 168-186, t.3), kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimas iš dalies pakeistas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, kad nagrinėjamoje byloje minimi sprendimai turi prejudicinę reikšmę, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas toje byloje tyrė tuos pačius, kaip ir nagrinėjamoje byloje, teiginius, t.y.: „būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų (...)“; „tokie perstumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi „Transekspedicija“ skolinga kitai įmonei – bendrovei „Komlita“; „po Kauno padaliniui paskelbto bankroto nebeliko į ką kreiptis dėl skolos išieškojimo“; „Transekspedicijos“ Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo „Transekspedicijoje“.

Tokiu būdu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ištyrė nurodytų teiginių atitikimą tikrovei ir pagal šalių pateiktus įrodymus nusprendė, kad šiais teiginiais buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, o, vertinant visą straipsnio pateikimo kontekstą, tokios žinios paskleidimas žemina ieškovo reputaciją. Tiek toje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai" turėjo galimybę pateikti visus turimus įrodymus, kurie pagrįstų jo teiginius, tačiau atsakovas tiek administracinėje byloje, tiek šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad paskleistos žinios yra atitinkančios tikrovę. Remiantis CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad paskleisti duomenys laikytini neatitinkančiais tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, pripažintina, kad ši informacija neatitinka tikrovės. Tokią poziciją išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje. Be to šis teismas pripažino, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. SPR-104 „Dėl publikacijoje „Kaip slėpti skolas“ („Balsas.lt SAVAITĖ, 2011 m. vasario 14 d.) paskelbtos informacijos rezoliucinė dalis, kuria viešosios informacijos rengėjas UAB „Balsas.lt leidiniai" įspėjamas dėl LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo, yra teisėta ir pagrįsta. Kaip jau minėta, LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o 19 straipsnyje nurodyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Taigi Žurnalistų etikos inspektorius konstatavo, kad atsakovas pažeidė minėtus reikalavimus, t.y. paskleidė dezinformaciją ir informaciją įžeidžiančią žmogų (asmenį), žeminančią jo garbę ir orumą, šiuo atveju - juridinio asmens reputaciją.

Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad paskleista informacija apie restruktūrizavimą ir neva dėl to negalimas atgauti skolas ir nesąžiningus pinigų pumpavimus, faktai apie teisingai išrašytos sąskaitos neįtraukimą į UAB „Transekspedicija“ apskaitą ir negalėjimą atgauti skolos dėl pasikeitusio ieškovo UAB „Transekspedicija“ kodo, atitinka tikrovę, taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie UAB „Kauno Transekspedicija“ virtimą UAB „Transekspedicija“, apie UAB „Transekspedicija" filialo/padalinio bankrotą ar įsiskolinimą UAB „Komlita“. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino teiginių, kurie susiję su neva įvykusiu ieškovų Kauno padalinio bankrotu ir „pinigų pumpavimu“ atitikimo tikrovei faktu, nors ieškovai pateikė į bylą įrodymus (ieškovų įvykdytos atskyrimo procedūros duomenis, išrašus iš Juridinių asmenų registro, pažymas apie vykdomąsias bylas ir pan.), patvirtinančius duomenų neteisingumą.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad restruktūrizacija, kurią neva vykdė ieškovai, yra artima žodžiui reorganizacija, todėl atskyrimo ir restruktūrizacijos, kaip sinonimų vartojimas yra pateisinamas. Kaip matyti iš nagrinėjamo straipsnio turinio, jame vartojamos specifinės teisinės sąvokos, kuriomis pateikiama rimto pobūdžio informacija, todėl žurnalistas, pasirinkęs tokią temą, privalėjo būti pakankamai tikslus, t.y. vartoti tikslias sąvokas, ypač šiuo atveju, kai yra pateikiami akivaizdūs kaltinimai ieškovų atžvilgiu. Atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ nepateikė jokios informacijos, patvirtinančios paskelbtą faktą nei dėl vykdomų restruktūrizavimo procedūrų, nei dėl skolų mokėjimo vengimo ar išvengimo, pasitelkiant restruktūrizavimo ar kokias kitas procedūras, šiuos faktus patvirtinančių duomenų straipsnio rašymo metu neturėjo, o tai reiškia, kad sąmoningai iškraipė informaciją, piktnaudžiavo jam suteikta teise skleisti informaciją.

Atmestinas kaip nepagrįstas taip pat atsakovo argumentas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino teiginio „po Kauno padaliniui paskelbto bankroto nebeliko į ką kreiptis dėl skolos išieškojimo“; „Transekspedicijos“ Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo „Transekspedicijoje“, nes Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendime yra aiškiai nurodyta, kad nei UAB „Transekspedicija", nei UAB „Transekspedicija Invest" niekada neperėmė nei UAB „Kauno Transekspedicija", nei UAB „Kauno Transekspedicija" teisių ir pareigų, bendrovės UAB „Transekspedicija" Kauno filialas nėra bankrutavęs, o UAB „Transekspedicija" nebuvo reorganizuota, t.y. UAB „Transekspedicija" nesinaudojo teisinėmis priemonėmis, siekdama sąmoningai išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo, todėl viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs nagrinėjamo turinio teiginį, ne tik pateikė tikrovės neatitinkančią, bet ir ieškovo dalykinę reputaciją diskredituojančią informaciją (Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo 6-7 psl). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje, kuria paliko galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą, taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog UAB „Transekspedicija" filialas nėra bankrutavęs. Atsižvelgiant j tai, kad ginčo dėl to, ar filialas/padalinys yra bankrutavęs, nėra, nepagristas yra atsakovo teiginys, kad būtent dėl bankroto neįmanoma atgauti skolos, kadangi skaitytojui aiškiai bankrotas siejasi su įmonės nemokumu ir skolų nurašymu.

Atmestini atsakovo argumentai, kad negalima remtis administracine teisena išnagrinėtoje byloje nustatytais faktais, motyvuojant tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nevertino faktinio dalykinės reputacijos sumenkėjimo ir priežastinio ryšio tarp realaus faktinio dalykinės reputacijos sumažėjimo ir paskleistų žinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog, kaip matyti iš ieškovų procesinių dokumentų ir paaiškinimų teisme, ieškovai prašo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (administracinės teisenos byloje) nustatytomis aplinkybėmis tik dėl teiginių neatitikimo tikrovei ir dalykinės reputacijos pažeidimo, bet nėra keliamas klausimas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kaip administracinėje byloje nustatyto fakto. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir neturėjo pareigos vertinti atsakovo nurodytų aplinkybių dėl priežastinio ryšio ar vertinti faktinio dalykinės reputacijos sumažėjimo, kadangi administracinėje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ir tai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokio pobūdžio civilinėse bylose pareiga atlyginti neturtinę žalą atsiranda, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos dėl reikalavimo neturtinei žalai atlyginti, t.y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Taigi, tik pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vertinamas visų šių civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai nagrinėjamoje byloje įrodė visas šias sąlygas, be to apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartį, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas, paskleisdamas nurodytus teiginius, atliko neteisėtus veiksmus, t.y. paskleidė tikrovės neatitinkančią ir dalykinę reputaciją žeminančią informaciją. O kadangi pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, pripažintina, kad aplinkybės dėl teiginių (atsakovo UAB „Balsas.lt leidiniai“ atžvilgiu) neatitikimo tikrovei ir dalykinės reputacijos pažeidimo yra įrodytos.

Teisėjų kolegija atmeta atsakovo samprotavimus dėl ieškovų pateiktų įrodymų fiktyvumo, kadangi jie neparemti jokiais juos pagrindžiančiais įrodymais ar aplinkybėmis. Tuo tarpu ieškovų pateikti UAB „Dėtas" ir UAB „Tenta & Service" raštai yra grindžiami ieškovų buhalteriniais dokumentais, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad ieškovai turėjo finansinių sunkumų, nepatogumų (turėjo atlikti mokėjimus anksčiau nustatyto laiko, dėl ko turėjo iš esmės pertvarkyti savo finansinį atsiskaitymų planą), kurie buvo susiję su jų gero vardo sumenkinimu. Partneriai suabejojo ieškovų patikimumu, finansiniu stabilumu ir ieškovai tą turėjo paneigti savo veiksmais. Juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl, be aptartų klausimų, teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Kasacinio teismo praktikoje išsakyta pozicija, kad ir šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui požiūriu) pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-630/2004; 2009-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-100/2009; 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-441/2010). Atsižvelgiant į teismų praktiką, ieškovai neprivalo įrodinėti finansinių nuostolių, materialaus neigiamo poveikio įmonei ir panašių aplinkybių. Pats faktas, kad partneriai pareikalavo mokėti iš anksto ryšium su pasirodžiusiu straipsniu, įrodo, kad tokiais veiksmais buvo pažeista ieškovų dalykinė reputacija.

Byloje nustatyta, kad atsakovo G. M. vadovaujama BĮ UAB „Gepala“, vykdė su bendrove „Transekspedicija“ 2004 m. spalio 21 d. sudarytą vienkartinę krovinio vežimo sutartį, pristatė krovinį ieškovo nurodytu maršrutu bei pateikė ieškovui PVM sąskaitą-faktūrą dėl apmokėjimo 1300 Lt už krovinio pervežimą ir 690,59 Lt už automobilio prastovą. Nors ieškinyje PVM sąskaitos-faktūros gavimą ieškovas neigė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šią aplinkybę pripažino (b.l. 51, t.1). Ieškovas nesutiko mokėti už automobilio prastovą ir pareikalavo perrašyti sąskaitą-faktūrą. BĮ UAB „Gepala“ kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3155-599/2011 UAB „Gepala‘ ieškinys dėl minėto krovinio pervežimo buvo atmestas, konstatavus ieškinio senatį (b.l. 118-121, t.1). Nors šis sprendimas dar neįsiteisėjęs, tačiau kreipimosi į teismą faktą, yra akivaizdus, kaip ir akivaizdu tai, jog BĮ UAB „Gepala“, atlikusi ieškovo pavedimą ir pervežusi krovinį, atlyginimo iš ieškovo „Transekspedicija“ negavo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog atsakovo G. M., kaip savarankiško informacijos skleidėjo, pateikta informacija (teiginys - „iškėlėme ieškinį dėl skolos atgavimo, bet dabar nežinau, kaip baigsis, nes pavadinimas „Transekspedicija“ vienas, o įmonės kodas – kitas“) iš esmės atitinka tikrovę (pasitvirtina minėtos civilinės bylos duomenimis) ir vertintina kaip atsakovo G. M. nuomonė. Nors Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo atsakovo BĮ UAB „Gepala“ ieškinį UAB „Transekspedicija“ dėl skolos už krovinio pervežimą atmetė dėl ieškinio senaties, savo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kaip ieškinio atmetimo priežastį, nurodė ne tik ieškinio senatį, bet ir apskaitos dokumento, kaip finansinio pagrindo mokėjimui atlikti, nebuvimą. Todėl teiginys, kad „UAB „Transekspedicija“ nė neįtraukė ,,Gepalos" pateiktos kelių tūkstančių litų sąskaitos į savo apskaitą“, neatitinka tikrovės, nes, ieškovui grąžinus atsakovui BĮ UAB „Gepala“ klaidingai išrašytą sąskaitą, BĮ UAB „Gepala“ kitos sąskaitos apmokėjimui nepateikė. Tačiau tokiu teiginiu, priešingai nei nurodo ieškovai, nėra viešai paskelbiama, kad ieškovai ne tik neva sąmoningai slapstosi nuo kreditorių, vykdydami įvairias teisines procedūras, bet taip pat ir apgaudinėja valstybę, nesilaikydami buhalterinės apskaitos taisyklių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ turėjo pagrindą kaltinti ieškovą UAB „Transekspedicija“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, ginčijamu teiginiu buvo atspindėta tik UAB „Gepala“ direktoriaus G. M. nuomonė apie teisminio proceso tarp UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Gepala“ metu išaiškėjusius faktus. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo G. M. abejonės dėl įmonės pavadinimo ir pasikeitusio kodo po atliktos reorganizacijos, tėra pastarojo nuomonė ir negali būti vertinama kaip nesąžiningas elgesys. Dėl to ieškovų reikalavimai atsakovui G. M. paneigti suteiktą ir UAB „Balsas.lt leidiniai“ išspausdintą informaciją bei priteisti neturtinę žalą, skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkinti.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje netenkinti ieškovų ieškinio reikalavimai ir atsakovo BĮ UAB „Gepala“ atžvilgiu, kadangi ši įmonė neturi nieko bendra su ieškinyje nurodytos informacijos rinkimu bei skleidimu. Minėta, kad šią informaciją atsakovui UAB „Balsas.lt leidiniai“ suteikė atsakovas G. M., išreikšdamas nuomonę, kaip fizinis asmuo, minimos įmonės vadovas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad BĮ UAB „Gepala“ netinkama atsakovė šioje byloje, yra teisinga ir pagrįsta.

Ieškiniu ieškovai taip pat prašė pripažinti, kad atsakovo V. K. paskleisti teiginiai apie ieškovus: „po Kauno padaliniui paskelbto bankroto nebeliko į ką kreiptis dėl skolos išieškojimo“; „Transekspedicijos Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo „Transekspedicijoje“; „ir vėl tie pinigėliai perpumpuoti į kitą įmonę. Lengva ranka keičiasi pavadinimai ir po to nebelieka kaltų“ neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų dalykinę reputaciją (gerą vardą) bei priteisti atitinkamai neturtinę žalą ir iš šio atsakovo. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo patvirtinti atsakovo V. K. ir ieškovų 2011-11-08 sudarytą taikos sutartį ir bylą dalyje dėl atsakovo V. K. nutraukti. Minėta taikos sutartis yra nagrinėjamoje byloje (b.l. 26-27, t.3) ir abi ją pasirašiusios šalys prašė patvirtinti (b.l. 28-29, t.3), tačiau pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė. Atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas V. K. nepateikė, savo prašymo patvirtinti jo ir ieškovų 2011-11-08 sudarytą taikos sutartį neatšaukė. Šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia nė vienos iš šalių teisių ar viešojo intereso (CPK 42 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija ją tvirtina ir nagrinėjamą civilinę bylą atsakovo V. K. atžvilgiu nutraukia (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.).

Ieškovai pareikštu ieškiniu prašo priteisti neturtinę žalą iš visų atsakovų solidariai, motyvuodami tuo, kad neturtinę žalą padarė keletas asmenų, bendrai paskleisdami tikrovės neatitinkančias žinias. Teismui atmetus ieškinį atsakovo G. M. atžvilgiu ir patvirtinus taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovų ir atsakovo V.V. K., neturtinė žala priteistina tik iš atsakovo UAB „Balsas.lt leidiniai“ – visuomenės informavimo priemonės, kuri privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, taip pat, kai tuos duomenis paskleidė jos darbuotojai ar duomenys paskleisti anonimiškai, o visuomenės informavimo priemonė atsisako nurodyti tuos duomenis pateikusį asmenį (CK 2.24 str. 5 ir 8 d.). Nagrinėjamu atveju 2011 m. vasario 14-20 d. Nr. 6 (106) savaitraštyje „Balsas. lt SAVAITĖ“ išspausdintą straipsnį antrašte „Kaip reikia slėpti skolas“ pasirašė žurnalistas V. B., kuris, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, neegzistuoja, todėl neturtinę žalą ieškovams privalo atlyginti atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“, kuris turi teisę neatskleisti savo informacijos šaltinio. Dėl šios priežasties atmestinas kaip nepagrįstas ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Balsas.lt leidiniai“ pateikti straipsnio „Kaip reikia slėpti skolas“ autoriaus, nurodyto savaitraštyje, kaip V. B., tikrą vardą, pavardę, asmens kodą ir adresą.

Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad dalimi atsakovo teiginių buvo pažeista ieškovų dalykinė reputacija, priteistinas neturtinės žalos atlyginimas (CK 2.24 str. 1 d.), kurio dydis nustatytinas 10 000 Lt, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, taip pat į tai, jog informacija buvo paskleista pakankamai plačiai (atsakovo tiražas yra 12000 vnt., viešai platinamas), ieškovai prarado partnerių pasitikėjimą, tačiau neįrodė patirtų finansinių nuostolių. Neturtinė žala priteistina abiems ieškovams bendrai, kadangi jų veikla yra susijusi ir tos prašymas buvo pareikštas procesiniuose dokumentuose.

Patenkinus ieškinį atsakovo UAB „Balsas.lt leidiniai“ atžvilgiu, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš šio atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš ieškovų atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1ir 2 d.). Paduodami ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovai iš viso sumokėjo 5960 Lt žyminio mokesčio (b.l. 83, 84, t.1; b.l. 105, t.3). Patenkinus ieškinį visiškai neturtinių reikalavimų dalyje ir priteisiant 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, iš atsakovo ieškovų naudai priteistina 848 Lt jų sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p.). Atsakovas žyminio mokesčio išlaidų neturėjo. Ieškovai nagrinėjamoje byloje taip pat patyrė 24 926 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 177-178, t.2; b.l. 187-188, t.3). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, bylos apimtį (3 tomai), sudėtingumą (dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo), atstovo darbo ir laiko sąnaudas (atstovavo advokatė I.Karulaitytė-Kvainauskienė, rengė procesinius dokumentus, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kurie tęsėsi pakankamai ilgą laiką) bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1-2 d.), ieškovams iš atsakovo priteistina 10 000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų. Atsakovas UAB „Balsas.lt leidiniai“ patyrė 6 050 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 179-181, t.2), todėl atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, taip pat į atmestų reikalavimų dydį iš ieškovų priteistina 3 000 Lt turėtų atstovavimo išlaidų. Iš abiejų šalių taip pat valstybei priteistina 72,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – iš ieškovų 40 Lt, iš atsakovo – 32,79 Lt (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies:

įpareigoti atsakovą UAB „Balsas. lt leidiniai“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita paneigti informaciją, darančią žalą ieškovo UAB „Transekspedicija“ dalykinei reputacijai, paskelbiant savaitraštyje „Balsas. lt SAVAITĖ“ dešimtame puslapyje tokio turinio paneigimą: „2011 m. vasario 14-20 d. Nr. 6 (106) savaitraštyje „Balsas. lt SAVAITĖ“ 10 psl. išspausdintame žurnalisto V. B. straipsnyje antrašte „Kaip reikia slėpti skolas“ (toliau – straipsnis) buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys UAB „Transekspedicija“ dalykinę reputaciją. Patvirtiname, kad aukščiau nurodytame straipsnyje nurodyta informacija apie UAB „Transekspedicija“ reorganizavimą, restruktūrizaciją, UAB „Transekspedicija“ Kauno filialo bankrotą, UAB „Transekspedicija“ turimus ginčus teismuose neatitinka tikrovės. Žemiau nurodyti straipsnyje išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Transekspedicija“ dalykinę reputaciją: „būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų (...)“; „tokie perstumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi „Transekspedicija“ skolinga kitai įmonei – bendrovei „Komlita“; „po Kauno padaliniui paskelbto bankroto nebeliko į ką kreiptis dėl skolos išieškojimo“; „Transekspedicijos“ Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo „Transekspedicijoje“; „ir vėl tie pinigėliai perpumpuoti į kitą įmonę. Lengva ranka keičiasi pavadinimai ir po to nebelieka kaltų;

priteisti iš atsakovo UAB „Balsas. lt leidiniai“ 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo ieškovams UAB „Transekspedicija“ ir UAB "Transekspedicija Invest“.

Ieškinį atsakovų G. M. ir UAB „Gepala“ atžvilgiu atmesti.

Patvirtinti tarp ieškovų UAB „Transekspedicija“ ir UAB "Transekspedicija Invest“ bei atsakovo V. K. 2011 m. lapkričio 8 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

“Ieškovai neatšaukiamai patvirtina, kad atsisako pareikštų ieškininių reikalavimų (išdėstytų ieškinyje ir patikslintame ieškinyje) atsakovo V. K. atžvilgiu.Ieškovai neatšaukiamai pareiškia, kad ateityje neturės jokių ieškinių, pretenzijų ir/ar reikalavimų atsakovui V. K., susijusių su 2011 m. birželio 3 d. ieškinyje ir 2011 m. rugsėjo 20 d. patikslintame ieškinyje pateiktais reikalavimais.Atsakovas V. K. pareiškia bei patvirtina, kad neturi jokių ieškinių, pretenzijų ir/ar reikalavimų ieškovams, susijusių su šioje civilinėje byloje ieškovų pareikštu ieškiniu, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymu ir/ar pasekmėmis, kurios atsiranda ar galėjo atsirasti dėl šioje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.Atsakovas įsipareigoja savo sąskaita savaitraštyje balsas.lt SAVAITĖ ne vėliau nei per 30 dienų nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos išspausdinti tokio turinio tekstą:

„Viešas atsiprašymas.

Noriu viešai atsiprašyti UAB „Transekspedicija" ir UAB „Transekspedicija Invest" dėl savo 2011 m. vasario 14-20 d. Nr 6 (106) savaitraštyje „Balsas.lt SAVAITĖ" 10 psl. straipsnyje „Kaip reikia slėpti skolas", paantraštė "Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių krieditoriams" išsakytų teiginių, kad „po Kauno padaliniui paskelbto bankroto nebeliko į ką kreiptis dėl skolos išieškojimo", ,,Transekspedicijos" Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo ,,Transekspedicijoje"; ,,ir vėl tie pinigėliai perpumpuoti į kitą įmonę. Lengva ranka keičiasi pavadinimai ir po to nebelieka kaltų".

Pripažįstu, kad šie teiginiai neatitinka tikrovės bei žemina UAB „Transekspedicija" ir UAB „Transekspedicija Invest" dalykinę reputaciją. Nei UAB „Transekspedicija", nei UAB „Transekspedicija Invest" nėra skolinga nei man asmeniškai, nei UAB „Komlita", taip pat neturiu jokių faktinių duomenų apie tai, kad „pinigai nusėdo" UAB „Transekspedicija" ir/ar UAB „Transekspedicika Invest". Šiuo savo teiginiu pateikiau taip pat neteisingą informaciją apie Kauno padalinio bankrotą. Kauno padalinys iki šiol yra įregistruotas. Pripažįstu, kad mano pasisakymas dėl „pinigų perpumpavimo į kitą įmonę" yra neatitinkantis tikrovės, neturiu jokių duomenų apie UAB „Transekspedicija" ir UAB „Transekspedicija Invest" vykdytas ar vykdomas tokio pobūdžio neteisėtas veikas. V. K."

Taikos sutartimi visiškai išsprendžiami tarp šalių kilę ginčai šioje civilinėje byloje.Šalys susitaria, kad kiekviena apmoka savo bylinėjimosi išlaidas ir dėl jų viena kitai pretenzijų neturi.Šalys konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 294 str. straipsnio turinys ir teisinės pasekmės dėl taikos sutarties sudarymo, kurią teismas patvirtina, yra žinomos t.y. kad sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, teismas bylą nutraukia, ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima. Sudaryta taikos sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui bei nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymo saugomų interesų.Šioje taikos sutartyje pateikta informacija yra konfidenciali ir šalys įsipareigoja neskelbti informacijos, susijusios su taikos sutartimi, tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus, tame tarpe Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo atvejus, kiek tai būtina ieškovo kreditorius informuoti apie bankroto proceso eigą”.

Civilinę bylą atsakovo V. K. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Balsas.lt leidiniai“ 848 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovams UAB „Transekspedicija" ir UAB „Transekspedicija Invest" bei 32,79 Lt (trisdešimt du litus 79 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovų UAB „Transekspedicija" ir UAB „Transekspedicija Invest" 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Balsas.lt leidiniai“ ir 40 Lt (keturiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjos Andrutė KalinauskienėRita KisielienėAlma Urbanavičienė