Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas E. K. buvo surašytas už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 7 d., 16 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnui pareikalavus, būdamas nepilnametis asmuo, apklausiamas administracinio teisės pažeidimo byloje dėl eismo įvykio ROIK:07-16-9440798, paaiškinime teikė žinomai melagingus parodymus apie eismo įvykio, įvykusio 2016 m. gruodžio 4 d., (duomenys neskelbtini), aplinkybes. E. K. nurodė, kad automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo jis. Tyrimo metu nustatyta, kad E. K. parodymuose yra esminių prieštaravimų, jis nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Tokiais veiksmais E. K. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta pasirašytinai (b. l. 2, 18), neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti į teismą ir byla gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų <...> davimą <...> administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad teikė žinomai melagingus parodymus apie tai, jog eismo įvykio, įvykusio 2016 m. gruodžio 4 d., (duomenys neskelbtini), metu jis vairavo automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad duodamas parodymus nemelavo (b. l. 1), tokie jo paaiškinimai nepaneigti byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Iš teismo išreikalautos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-137-288/2017 medžiagos matyti, kad teismas, išnagrinėjęs D. D. administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatė, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. D. kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, be to, teismas perdavė bylą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriui tyrimui atlikti dėl galimai administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ar nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnyje požymių E. K. veikoje (b. l. 44-46). Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi paliko Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkino (b. l. 51-53). Minėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas pažymėjo, jog „nors Institucijos atstovo skunde abejojama E. K. parodymų tikrumu, manant, kad automobilio jis iš tikrųjų nevairavo, todėl negali nurodytų tikslių eismo įvykio aplinkybių, tačiau, kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, jo nurodytos eismo įvykio aplinkybės neprieštarauja vaizdo įraše užfiksuotiems duomenims. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas itin kruopščiai ir išsamiai ištyrė nurodytą įvykio versiją, ją objektyviai patikrino, lygindamas D. D. parodymus su liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, taip pat byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta jokių D. D. kaltę vairavus transporto priemonę pagrindžiančių įrodymų“ (b. l. 51-53). Darytina išvada, kad nėra paneigta aplinkybė, jog būtent E. K. vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu.

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad E. K. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, objektyviosios pusės – melagingų parodymų davimo. Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. K. atžvilgiu pagal ATPK 187² straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išsireikalautą apžiūrai administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-137-288/2017, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.