- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-259-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04748-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- K. G.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10187-223/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė skundą dėl antstolio A. B. veiksmų ir prašė panaikinti antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei skirti naują ekspertizę žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvora (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti.
2. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) numato, jog, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad CPK 682 straipsnio 2 dalyje konstatuojama, jog, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjas mano, kad yra pakankamas pagrindas skirti naują ekspertizę turto vertei nustatyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10187-223/2020 atmetė pareiškėjo K. G. skundą dėl antstolio veiksmų ir priteisė iš K. G. 7,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
4. Atmesdamas pareiškėjo atskirąjį skundą teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog vykdomojoje byloje esančiame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto vertė (135 200 Eur) neatitinka rinkos kainų ir yra per maža, kad ekspertizė atlikta netinkamai, ar yra abejonių dėl jos pagrįstumo.
5. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas ir teigia, kad realiai turto vertė yra didesnė, tačiau nei antstoliui, nei teismui nėra pateikęs įrodymų (pvz., turto vertintojų išvados ar kitų duomenų), patvirtinančių jo teiginius, jog turto vertė, nustatyta jau minėtu ekspertizės aktu, šiuo metu yra pasikeitusi, t. y. neatitinka realios rinkos kainos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pateiktame skunde nenurodė, kokia, jo nuomone, yra reali areštuoto turto rinkos kaina, o apsiribojo abstrakčiais pamąstymais apie galbūt didesnę turto vertę. Be to, kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėjas per nustatytą terminą antstolio paskirtam ekspertui nušalinimų nepareiškė, abejonių dėl eksperto tinkamumo ir jo kvalifikacijos taip pat neišreiškė.
6. Teismas sprendė, kad turto vertinimas yra atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, atliktas individualiai, turtą apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo ypatybes ir esamą būklę, ekspertizės akte yra išsamiai aprašytas vertinamas objektas, ekspertizė atlikta ir ekspertizės aktas surašytas nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, ekspertizė yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatymų bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta vertinimo metodika, todėl nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Pareiškėjas K. G. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10187-223/2020, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
8. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pareiškėjas neskundė UAB „Inreal“ dalyvavimo vertinant turtą ir neteikė nušalinimo, tačiau tai nereiškia, jog pareiškėjas sutinka su UAB „Inreal“ nustatyta turto verte.
9. Pareiškėjas atskiruoju skundu argumentuoja, jog jis neturi nekilnojamo turto vertei nustatyti reikiamų žinių, tačiau savo abejones grindžia UAB korporacijos „Matininkai“ 2009 metų ekspertizės aktu, kuriame žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais, t. y. gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 690 000 litų (199 878 eurų) suma, bei UAB korporacijos „Matininkai“ (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame minėtas turtas buvo įvertintas 490 000 litų (141 913,81 eurų) suma.
10. Pareiškėjui abejonių kelia aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) UAB „Inreal“ ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), net įregistravus papildomus statinius: šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvorą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjo manymu, atsižvelgus į UAB „Inreal“ vertinime konstatuotas ekonomikos augimo tendencijas Lietuvoje, darbo užmokesčio augimą, infliaciją ir atsižvelgus į vertinime pateiktą rinkos apžvalgą, kurioje teigiama, kad 2019 metų pradžia Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje pažymėta seniai regėtu aktyvumu, vertinamo turto vertė turėtų siekti 190 000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuomet antstolis atsisakė atlikti papildomą ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus CPK 682 straipsnio normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 682 straipsnio normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimo tvarką, turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai su kitomis įstatyminėmis vykdomojo proceso taisyklėmis ir inter alia CPK 681 straipsniu, kuriame nustatyti ekspertizės skyrimo pagrindai. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 m. spalio 5 d. buvo gautas K. G. skundas, kuriuo pareiškėjas nesutiko su UAB Korporacijos „Matininkai“ (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta žemės sklypo su pastatais 490 000 litų (141 913,81 eurų) verte bei prašė skirti naują vertės nustatymą (ekspertizę). Pareiškėjas argumentavo, jog ekspertizė vyko 2012 m. birželio mėnesį, o skundo pateikimo metu, pareiškėjo teigimu, nekilnojamojo turto vertė žymiai padidėjo, tai yra vien 2013-2014 metais nekilnojamojo turto rinkos vertė kilo nuo 4 iki 6 procentų, ne mažiau kaip 30 000,00 Lt.
Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo K. G. (duomenys neskelbtini) skundą antstolis A. B. 2016-10-06 patvarkymu atsisakė tenkinti, nurodydamas, kad pareiškėjas K. G. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, dėl ko turėtų būti skiriama nauja ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Taip pat antstolis pažymėjo, kad pareiškėjas K. G. jau nebe pirmą kartą teikia beveik tokio pat turinio skundą, kuriame nurodyti tie patys motyvai ir aplinkybės, kaip ir ankstesniuose skunduose, kurie visi buvo atmesti antstolio ir teismų. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 21 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį dėl pakartotinės turto vertinimo ekspertizės paliko nepakeistą, sutikdamas su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad vykdymo proceso metu antstolis, priimdamas 2016 m. spalio 6 d. patvarkymą atsisakyti tenkinti pareiškėjo skundą, neatliko veiksmų, kurie būtų pažeidę vykdomąjį procesą reglamentuojančias teisės normas, nes apeliantas kartu su skundu antstoliui nebuvo pateikęs įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėto nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, nei nustatyta (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) antstolio A. B. patvarkymu buvo skirta ekspertizė turto vertei nustatyti, atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini) pasibaigusių antrųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) metu, kai parduodamo turto pradinė kaina buvo nustatyta 85 148,00 Eur, pirkėjas neatsirado, o priverstinio vykdymo metu išieškotojas AB SEB bankas nepareiškė noro pasiimti neparduotą iš antrųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) turtą už 85 148,00 Eur sumą. (duomenys neskelbtini) UAB „Ober-Haus“ Panevėžio biuro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakartotinai nustatyta nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vertė – 104 000,00 Eur.
(duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas skolininko K. G. skundas, kuriuo pareiškėjas nesutiko su UAB „Ober-Haus“ Panevėžio biuro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta žemės sklypo su pastatais verte, bei prašė skirti naują ekspertizę, kadangi nustatyta vertė neatitinka tikrovės, tai yra nustatyta maža vertė. 2017 m. liepos 19 d. skolininkui K. G. buvo pasiūlyta per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pervesti 200,00 Eur sumą į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą reikalingą pakartotinei ekspertizei turto vertei nustatyti. 2018 m. sausio 22 d. K. G. sumokėjo 200,00 Eur sumą į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą, reikalingą papildomai ar pakartotinei ekspertizei turto vertei nustatyti. Antstolis A. B. (duomenys neskelbtini) patvarkymu skyrė pakartotinę ekspertizę turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti ir pavedė ekspertizę atlikti UAB „Inreal“ Panevėžio biuro turto vertintojai R. Š..
2018 m. kovo 7 d. UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 124 300,00 Eur.
2019 m. vasario 25 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gautas skolininko K. G. skundas, kuriuo pareiškėjas nesutiko su UAB „Inreal“ Panevėžio biuro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir prašė papildomai įvertinti statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (šulinys) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (tvora). Antstolis A. B. (duomenys neskelbtini) patvarkymu skyrė pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti ir pavedė ekspertizę atlikti UAB „Inreal“ Panevėžio biuro turto vertintojai R. Š.. (duomenys neskelbtini) UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvoros (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 135 200 Eur.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su visais pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai motyvuotų prieštaravimų, leidžiančių abejoti (duomenys neskelbtini) UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta areštuoto turto verte. Pareiškėjo argumentai, kad areštuoto nekilnojamojo turto vertė neturėtų būti mažesnė, nei nustatyta 2012 m. ekspertizės akte, yra paneigti trijų atskirų ekspertizių, atliktų dviejų skirtingų turto vertintojų jau po 2012 metais atliktos ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad aplinkybę, jog areštuoto turto rinkos kaina nėra didesnė nei nustatyta (duomenys neskelbtini) UAB „Inreal“ Panevėžio biuro Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina tai, jog antrųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) metu, kai parduodamo areštuoto turto pradinė kaina buvo nustatyta 85 148,00 Eur, pirkėjas neatsirado, o priverstinio vykdymo metu išieškotojas AB SEB bankas nepareiškė noro pasiimti neparduotą iš antrųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) turtą už 85 148,00 Eur sumą.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turto vertinimas buvo ne vieną kartą atliktas asmenų, turinčių turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, atliktas individualiai, turtą apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo ypatybes ir esamą būklę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė pagrįstų įrodymų, jog atlikta ekspertizė būtų neteisinga ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatyta netinkamais metodais ar ja būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių apskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, pareiškėjas per nustatytą terminą antstolio paskirtam ekspertui nušalinimų nepareiškė, abejonių dėl eksperto tinkamumo ir jo kvalifikacijos taip pat neišreiškė, todėl nėra pagrindo abejoti eksperto nustatyta turto verte.
Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.