Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, išnagrinėjęs Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvio, LR piliečio, nevedusio, teisto (teistumas išnykęs), bausto administracine tvarka, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, dalyvaujant pažeidėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. 2015-03-21 d. 04.11 val. Kėdainių mieste, J. Basanavičiaus gatve, vairavo automobilį „BMW 325“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,52 promilės).

Ž. M. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad ATP protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo tėvui A. M. priklausantį automobilį, tačiau jį vairavo blaivus, nors ir buvo prieš keturias valandas išgėręs alkoholinį kokteilį. Nesutikdamas su policijos pareigūno nustatytu girtumu, Ž. M. paaiškino, kad prieš sėsdamas už vairo savo girtumą pasitikrino darbdavio A. M. individualios įmonės turimu alkotesteriu, kuris rodė 0 promilių. Po policijos pareigūno nustatyto girtumo Ž. M. į sveikatos priežiūros įstaigą dėl girtumo nustatymo nesikreipė.

Liudytoja L. R. policijos pareigūnė teismo posėdyje parodė, kad 2015-03 mėn. dirbdama su kolega E. S., nakties metu pastebėjo dideliu greičiu iš posūkio važiuojantį BMW automobilį. Jį sustabdžiusi ir tikrindama vairuotojo Ž. M. dokumentus, pajuto alkoholio kvapą, todėl paprašė jį ateiti iki policijos tarnybinio automobilio pasitikrinti girtumą. Asmens blaivumo testas parodė lengvą girtumo laipsnį. Ž. M. įvykio vietoje nustatyto girtumo neneigė, klausinėjo, per kiek laiko gali nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti papildomą girtumo testą. Tačiau ar nuvyko, liudytoja nežino. Ž. M. įvykio vietoje liudytojai aiškino, kad vyksta namo iš vakarėlio ir kad yra gėręs alkoholinį kokteilį.

Liudytoja E. S. policijos pareigūnas teismo posėdyje parodė, kad palaiko savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl Ž. M. vairavimo neblaiviam. Kiek pamena, Ž. M. neginčijo jos asmens girtumo testo. Liudytojas nežino, ar Ž. M. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti papildomą girtumo testą.

Liudytojas A. M., traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens tėvas, sutikęs liudyti, teismo posėdyje parodė, kad sūnus dirba jo įmonėje, kuri užsiima skerdiena, vairuotoju. Įmonė turi vieną alkotesterį, kuriuo prieš reisus tikrina vairuotojų girtumą, tačiau sūnui inkriminuoto įvykio metu alkotesteriui nebuvo suteikta metrologinė patikra. Iš sūnaus pasakojimo liudytojas žino, kad jis kelios valandos iki įvykio šiuo įmonės alkotesteriu pasitikrino savo girtumą.

Asmens blaivumo testo Nr. 0992 duomenimis Ž. M. 2014-03-21 d. 04.11 val. nustatytas 0,52 promilių girtumas (b.l. 5).

Pažeidimo padarymo aplinkybės fiksuotos policijos pareigūnų L. R. ir E. S. tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, jis buvo neblaivus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013). Asmens neblaivumo (girtumo) faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas ar pareigūnas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas normas, jų taikymą teismų praktikoje, patikrinęs bylos medžiagą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ATP protokolą surašiusios institucijos Ž. M. inkriminuotas pažeidimas, jog jis vairavo automobilį neblaivus, t. y. būdamas lengvo girtumo laipsnio, yra pagrįstas ir įrodytas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-03-31 d. 04.05 val. Kėdainiuose, J. Basanavičiaus gatvėje, patruliai sustabdė transporto priemonę, vairuojamą Ž. M.. Pareigūnės L. R. 2015-03-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo Ž. M. sklido alkoholio kvapas, jis pats pareigūnei nurodęs, kad iš prieš kelias valandas gėrė alkoholinį kokteilį ir važiuoja namo iš vakarėlio. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu „Lion alcometer 500“ serijos Nr. 18904, 04 val. 11 min. 13 s. nustatytas 0,52 promilių girtumas (b.l. 5). Ž. M. nesutiko su alkotesterio parodymais ir teisme paaiškino, kad jo nuomone alkotesterio parodymai nėra teisingi, nors ATP protokole nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. To nagrinėjamu atveju Ž. M. nepadarė. Jo argumentai dėl pasitikrinimo darbdavio turimu alkotesteriu taip pat atmetami kaip nepagrįsti, nes nėra jokių duomenų, jog Ž. M. iš tiesų juo tikrinosi blaivumą, ar taip darė jis pats, o ne kitas asmuo. Be to, darbdavio turimas alkotesteris neturi metrologinės patikros sertifikato, todėl šio įmonės alkotesterio duomenys oficialiai negali būti panaudoti byloje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami Ž. M. kaltei dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuoti.

Ž. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pakartotinai, nes per metus jis buvo padaryęs tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda ( b.l. 10-12, ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 str.). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-447-383/2012). Ž. M. asmenybė vertinama kaip linkusi pažeisti nustatytas elgesio normas, nes jis praeityje buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, netinkamai vykdė probojamojo pareigas (b.l. 15) ir net 10 kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus (10-12). Teismo įsitikinimu, dėl padaryto itin grubaus KET pažeidimo, Ž. M. neigiamos asmenybės ir kitų išvardintų aplinkybių pažeidėjui skirtinos griežtesnės nei inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos, nes nagrinėjamoje byloje Ž. M. paskyrus tik minimalią baudą ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą būtų paminti administracinės nuobaudos tikslai, sumenkintas pažeidėjo asmens bei jo padaryto pažeidimo pavojingumas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str. teismas

nutaria:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d., ir jį už tai nubausti 360 EUR (trijų šimtų šešiasdešimt eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vairuotojo pažymėjimą laikyti atimtu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.