Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. ape­lia­cinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuos­pren­džio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, nu­ma­tytus Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalyje, ir bau­džiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. spalio 31 d.) – laisvės atė­mi­mu 2 metams; pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. lapkričio 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apy­lin­kės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas M. L. sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. 1 para, taip pat sulaikymo laikotarpis, aptartas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendyje bei laikotarpis, jam atliekant bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį.

Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista iš M. L. 100 Eur nukentėjusiosios G. P. naudai, 90 Eur nukentėjusiosios N. Ž.-S. naudai.

M. L. asmens kratos metu rasti ir paimti 90 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus nu­kreipti civilinių ieškinių atlyginimui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. L. nuteistas už tai, kad įgijo, laikė ir realizavo žinomai netikrus pinigus bei netei­sė­tai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip reali­zuo­ti, o būtent:

1.1. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, kurį neteisėtai laikė iki 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. spalio 31 d. apie 15.45 val. tyčia realizavo šį netikrą pinigą prie (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas šiuo žinomai netikru 100 eurų banknotu kaip tikrais pinigais su G. P. už perkamas dvi žvakes, bendros 10 eurų vertės, o iš G. P. gavo 90 eurų grąžą, tokiu būdu įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Be to, M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų bank­notą Nr. (duomenys neskelbtini), plokštės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, kurį neteisėtai laikė iki 2017 m. lapkričio 1 d. ir 2017 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. tyčia realizavo šį netikrą pinigą prie (duomenys neskelbtini), atsis­kai­ty­damas šiuo žinomai netikru 100 eurų banknotu kaip tikrais pinigais su N. Ž. – S. už perkamas dvi gėlių puokštes, bendros 10 eurų vertės, o iš N. Ž.-S. gavo 90 eurų grąžą, tokiu būdu įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.

1.3. Be to, M. L. 2016 m. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iš nenus­tatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – vieną rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,091 g, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir iki 2017 m. gruodžio 12 d. 16.30 val. neteisėtai ją laikė savo gyvenamojoje vietoje, iki policijos pareigūnai atliekamos kratos metu rado ir paėmė šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, tokiu būdu neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip realizuoti, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. prašo priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio l dalyje bei atmesti civilinius ieškinius, o dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje sušvelninti paskirtą bausmę. Jei teismas ma­ny­tų, kad M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio l dalyje dėl netikrų pinigų realizavimo G. P. atžvilgiu, prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 213 straipsnio 3 dalį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio l dalies dėl netikrų pinigų realizavimo žalos N. Ž.-S. atžvilgiu, išteisinti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apelia­ci­nia­me skunde pa­reikš­tam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Nuteistojo M. L. ape­lia­cinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ko­dekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuos­prendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nu­teis­tojo apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas teigiant, kad M. L. dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, by­lo­je nesant jokių objektyvių įrodymų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argu­men­tus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kar­tą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pa­grįstai pripažino, kad M. L. laikė ir realizavo žinomai netikrus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo

8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo, kad pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, subjektyviai įvertindamas ape­lianto parodymus kaip gynybinę versiją, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nuos­prendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Kons­ta­tuotina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes susijusias su M. L. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, tinkamai ir išsamiai įvertino visus by­loje surinktus įrodymus, kurių pagrindu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvil­giu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visi surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vie­nam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpu­sa­vyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiš­kiai ir pagrįstai išdėstyti motyvai, kuriais nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuos­pren­dis ir naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įvertinus apeliacinio skundo argu­mentus, teisėjų kolegija neturi jokios teisinio pagrindo.

9. Nuteistasis M. L. kaltės, padarius BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nepripažįsta ir nurodo, jog buvo pardavęs automobilio detales, tarp gautų pinigų galėję būti netikrų. Detales pardavė automobilių turgavietėje, (duomenys neskelbtini), kur vaizdas fiksuojamas vaiz­do kameromis, tačiau šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo įstaiga netikrino, asmens vardu A. neieškojo, M. L. nebuvo užduodami klausimai susiję su jo parodymais, neatliktas pa­ro­dymų patikrinimas, netikrinti vaizdo fiksatoriai ir kt. Tokios pačios versijos nuteistasis laikėsi ir na­grinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skun­džia­mame nuosprendyje padaryta išvada, kad M. L. teiginiai neatitinka byloje nusta­tytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai iš­tirtų įrodymų visumai.

13. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu asmens vardu Aidas nebuvo ieškota, M. L. nebuvo užduodami klausimai, susiję su jo parodymais, neatlikta parodymų patikrinimas, netik­rin­ti vaizdo fiksatoriai ir kt. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažy­mi, jog tai, kad M. L. nurodyti įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, nereiš­kia, jog šioje byloje reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma. Taip pat nereiškia ir tai, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos apelianto procesinės teisės. Pažy­mė­ti­na, kad baudžiamojo proceso normose nenurodoma, jog kiekvienoje byloje paneigiant ar pa­tvir­tinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir, kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo pro­ce­sinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-157/2012). Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duo­me­nų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nus­tatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013; Nr. 2K-14-222/2016 ir kt.). Todėl tai, ar ikiteisminio tyrimo metu tikslinga atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, sprendžia prokuroras, o bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo kaltei pagrįsti buvo surink­ta pakankamai objektyvių įrodymų, paneigiančių jo keliamas versijas.

16. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. taip pat nuteistas už žinomai netikrų dviejų 100 eurų banknotų Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pagaminti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, įgi­ji­mą nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis (2 veikos). Teisėjų ko­le­gijos nuomone, pirmosios instancijos teis­mas nepagrįstai M. L. nu­tei­sė už netikrų banknotų įgijimą. Apeliaciniame skunde neprašoma pa­nai­kinti nu­si­kals­ta­mos veikos, nu­ma­tytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, požymį – įgijimą, tačiau prašoma išteisinti dėl šios vei­kos padarymo, sušvelninti baus­mę, todėl teisėjų ko­le­gija svarsto ir kaltinimo pagal šį BK straips­nį apim­ties klausimą. Norint inkri­mi­nuoti šį nu­sikalstamos veikos požymį ir sprendžiant nuteis­tojo atsakomybės pagal BK 213 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina įrodyti visus jo sudėties elementus.

17. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tin­ka­mas įs­ta­ty­mo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekal­tas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra neginčijamais įrodymais pagrįsti kiek­vie­ną inkrimi­nuo­ja­mos nusikalstamos veikos sudėties požymį. Šis principas taikytinas ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alter­na­ty­vios veikos, kurių kiek­vie­na gali būti sava­ran­kiš­kas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pa­grindas.

18. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino netikrus ar klas­to­jo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apy­var­tą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar ofi­cialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius <...>. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alter­na­tyvūs: ga­mi­nimas, klastojimas, įgi­jimas, importavimas, eksportavimas, laikymas, gabenimas, realizavimas. Kiekviena iš šių al­ter­natyvių veikų atitinka sa­va­ran­kišką nusi­kaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nu­sikalstamų veikų su­dė­čių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties po­žymiams) pakan­ka­mas pa­grindas kal­tininką baus­ti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

19. M. L. apy­lin­kės teis­mo nuos­prendyje pagal BK 213 straipsnio 1 dalį inkriminuotos trys iš nurodytų ob­jek­tyvių netei­sėto dis­po­na­vi­mo netikrais 100 eurų nominalo vertės banknotais formų: neteisėtas jų įgi­jimas, laiky­mas ir realizavimas. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsi­ėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai daiktų buvimas kaltininko žinioje nepri­klau­so­mai nuo jų turė­ji­mo laiko trukmės ar buvimo vietos. Šioje byloje nenustatytos esmi­nės netikrų banknotų įgijimo aplinkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens jie įgyti. Iš re­vi­zuojamo nuosprendžio matyti, kad netikrų pinigų įgijimas nenustatytu laiku ir ap­lin­kybėmis baudžiamojoje byloje buvo grįstas prie­laida arba tiesiog pre­ziu­muo­tas šių banknotų laikymo faktu. Tačiau tokios teismo išvados nėra pagrįstos baudžiamojo pro­ce­so įstatymo nus­tatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išna­gri­nė­tais įro­dy­mais. Kaip minėta, BK 213 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką bau­džia­mosios at­sa­komybės pagrindimo kalti­nin­kui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką pro­ce­sinį įro­di­nė­ji­mą, o ne būti pre­ziu­muojamos („iš­ve­da­mos“) iš kitos pastarajame įstatyme nurodytos ir įro­dy­tos vėlesnės veikos.

20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju M. L. netik­rų banknotų įgijimas šioje byloje iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, kadangi pakankamų objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti šį faktą, pastarojo atžvilgiu surinkta nebu­vo. Taigi, nagrinėjamoje byloje kaltinant M. L. netei­­sė­tai įgijus žinomai netikrus du 100 eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pagaminti ne pagal eurų bank­notų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu ir jį už šią veiką nuteisus, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto rei­ka­lavimai, o nuos­prendyje iš­dės­ty­tos išvados neatitinka faktinių bylos ap­lin­ky­bių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis M. L. įgijo šiuos suklastotus pinigus suvokdamas jų netik­ru­mo aplinkybę. Jo nurodytos aplinkybės, kad pinigus gavo iš pirkėjo, kuris pirko nuteistojo au­to­mobilį, byloje jokiais įrodymais nėra paneigtos. Todėl yra pakankamas pa­grindas daryti išvadą, kad apeliantas neturėjo tyčios juos įgyti. Apylinkės teismas netikrų pinigų įgijimo aplinkybes iš esmės preziumavo, remdamasis nustatytais netikrų pinigų laikymo ir reali­za­vimo faktais. Tai lai­kytina esminiu baudžiamojo proceso įsta­ty­mo pažei­di­mu, dėl to nuos­pren­­džio dalis, ku­rioje M. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgi­jo netikrus bank­notus, kei­čiama, teiginiai, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spaus­di­ni­mo reikalavimus ofse­ti­nės spaudos būdu ir, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplin­ky­bė­mis įgijo žinomai netik­rą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), plokštės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, ša­linami iš kaltinimo (BPK 328 str. 3 p.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

21. Apeliaciniame skunde M. L. teigimu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad jis laikė suklastotus pinigus, suvokdamas jų netikrumo aplinkybę, todėl jais atsiskaitė vieną kartą. Jo nurodytos aplinkybės, kad netikrus pinigus gavo už parduotas automobilių dalis, kad apie šių pinigų netikrumą jam nebuvo žinoma, jokiais įrodymais nėra paneigtos. Nuteistojo manymu, jo veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK 213 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 213 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių po­pie­rių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybės, kad dvi dienas iš eilės M. L. analogiškoje vietoje (kapinėse, toje pačioje vietovėje – Karmėlavoje), analogišku būdu – pirkdamas nedidelės vertės prekes vietoje, kur pardavėjos neturi pinigų tikrinimo priemonių, realizavo du analogiškus, to paties nominalo netikrus pinigų banknotus – 100 eurų nominalo bei kitos byloje nustatytos aplinkybės (nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai, rašytiniai įrodymai) leidžia daryti išvadą, kad M. L. žinojo, jog šie banknotai yra netikri ir paneigia jo ver­si­ją, kad jis leido naudotis jo automobiliu kitiems asmenims. Apeliantas teikia nepatikrinamas versijas, kad banknotus gavo kaip tikrus, parduodamas turguje automobilio detales, ir realizavo, tačiau tai nėra jokiais objektyviais duomenimis patvirtinta, net gi priešingai – paneigta byloje esančiais įrodymais.

22. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde teigia, jog teismo nuosprendis priimtas šališkai, neobjektyviai atlikus įrodymų vertinimą, nepašalinus esminių prieštaravimų, užkirto kelią M. L. įrodinėti aplinkybes, kurių nenustatinėjo ikiteisminio tyrimo įstaiga. Atsakydama į šį nuteistojo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straips­nio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą vie­šai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detali­zuo­jan­tys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti lai­ko­mas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Ši teisė numatyta ir Žmogaus tei­sių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo rei­ka­la­vimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų prak­tikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį ten­den­cingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo pro­ce­sas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme da­ly­viais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suin­te­re­suotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Nagrinėjamu atveju, ape­lianto nurodytos aplinkybės, kad teismas neobjektyviai atlikus įrodymų vertinimą, nepašalino es­minių prieštaravimų, užkirto kelią M. L. įrodinėti aplinkybes, kurių nenustatinėjo ikiteisminio tyrimo įstaiga, savaime nerodo teismo šališkumo. Minėta, kad įrodymų tyrimas bau­džiamojoje byloje turi ribas, nustačius visas esmines veikos kvalifikavimui reikalingas aplinkybes, įrodymų tyrimas baigiamas ir tai, ar pakanka byloje įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia prokuroras, o bylos nagrinėjimo metu – teismas. Apelianto argumentai, kad apy­lin­kės teismas netenkino tam tikrų jo prašymų, kad įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, kad jų pagrindu padarytos išvados buvo jam nepalankios, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tai yra kad jis padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplin­kybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, ar priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą.

23. Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis, tačiau prašoma sušvelninti bausmę, paskirtą už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pirmosios ins­tancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. L. bausmes už BK 213 straipsnio 1 da­ly­je numatytų nusikalstamų veikų padarymą, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, pa­vo­jingumą visuomenei, jų padarymo motyvus ir tikslus, ankstesnius teistumus, aplinkybę, jog nu­sikalstamos veikos buvo padarytos esant neišnykusiam teistumui, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netei­singos nusikalstamos veikos apim­ties, turi būti įvertintas ir pagal šį BK straipsnį paskirtų bausmių klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą švelninti bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas 213 straips­nio 1 dalyje. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teis­mas netinkamai paskyrė bausmę, pažeisdamas BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši įsta­ty­mo norma numato, jog už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriama nuo 10 iki 45 parų areš­to bausmė, o iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje nu­ma­tytą baudžiamąjį nusižengimą teismas skyrė 60 parų arešto bausmę, kuri viršija maksimalią lei­džiamą, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir iš naujo skiriama bausmė.

24. Be to, pirmosios instancijos teismas, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį subendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu paskyrė neteisingą subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas (BK 213 str. 1 d., 213 str. 1 d., 259 str. 2 d.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. L. pagal BK paskirtos bausmės turi būti bendrinamos ne dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.), o bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais (BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d.), nes veikos (213 str. 1 d. ir 259 str. 2 d.) skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 straipsnį (63 str. 5 d. 2 p.).

25. Kadangi teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo M. L. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, nuken­tė­jusiųjų G. P. ir N. Ž.-S. civilinius ieškinius apylinkės teismas ten­ki­no pagrįstai.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro iš­vadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, neteisingai paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, punktu, 2 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio apra­šo­mosios dalies (kaltinimas pagal 213 straipsnio 1 dalį – dvi veikos) pašalinti aplin­kybę, kad M. L., nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, taip pat pašalinti aplinkybę, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), plokštės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. spalio 31 d.) pas­kirtas laisvės atė­mi­mas dvejiems metams, už šią nusikalstamą veiką paskirti M. L. laisvės atėmimą vieneriems metams 6 mėnesiams. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, pa­darytas 2017 m. lapkričio 1 d.) paskirtas laisvės atė­mi­mas dvejiems metams, už šią nusikalstamą veiką paskirti M. L. laisvės atėmimą vieneriems metams 6 mėnesiams.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 60 parų arešto bausmė, už šį baudžiamąjį nusižengimą paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės (pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir pagal 259 straipsnio 2 dalį) subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams. Paskirtas bausmes (pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir pagal 259 straipsnio 2 dalį), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą ir apėmimą ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apy­linkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuos­pren­džiu paskirtą subendrintą bausmę už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų pa­da­rymą (2 veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą su­ben­drinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuos­prendį palikti nepakeistą.