- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- 1A-30-327/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56700-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- G. P., N. Ž.-S.
- Advokatai
- Vincas Pacevičius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:
pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. spalio 31 d.) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. lapkričio 1 d.) – laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu.
Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas M. L. sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. 1 para, taip pat sulaikymo laikotarpis, aptartas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendyje bei laikotarpis, jam atliekant bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendį.
Civiliniai ieškiniai tenkinti visiškai ir priteista iš M. L. 100 Eur nukentėjusiosios G. P. naudai, 90 Eur nukentėjusiosios N. Ž.-S. naudai.
M. L. asmens kratos metu rasti ir paimti 90 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus nukreipti civilinių ieškinių atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. L. nuteistas už tai, kad įgijo, laikė ir realizavo žinomai netikrus pinigus bei neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip realizuoti, o būtent:
1.1. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, kurį neteisėtai laikė iki 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. spalio 31 d. apie 15.45 val. tyčia realizavo šį netikrą pinigą prie (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas šiuo žinomai netikru 100 eurų banknotu kaip tikrais pinigais su G. P. už perkamas dvi žvakes, bendros 10 eurų vertės, o iš G. P. gavo 90 eurų grąžą, tokiu būdu įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
1.2. Be to, M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), plokštės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, kurį neteisėtai laikė iki 2017 m. lapkričio 1 d. ir 2017 m. lapkričio 1 d. apie 12 val. tyčia realizavo šį netikrą pinigą prie (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas šiuo žinomai netikru 100 eurų banknotu kaip tikrais pinigais su N. Ž. – S. už perkamas dvi gėlių puokštes, bendros 10 eurų vertės, o iš N. Ž.-S. gavo 90 eurų grąžą, tokiu būdu įgijo, laikė ir realizavo netikrus pinigus, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
1.3. Be to, M. L. 2016 m. pabaigoje, tiksliau nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą – vieną rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,091 g, šią narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir iki 2017 m. gruodžio 12 d. 16.30 val. neteisėtai ją laikė savo gyvenamojoje vietoje, iki policijos pareigūnai atliekamos kratos metu rado ir paėmė šį nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, tokiu būdu neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip realizuoti, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas priimdamas nuosprendį padarė išvadą, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo M. L. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bausmė skirta, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis. Teismas taip pat nustatė, jog nukentėjusiosios patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo M. L. veiksmų, jo nusikalstamos veikos pagal BK 213 straipsnio 1 dalį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiųjų G. P. ir N. Ž.-S. patirtomis turtinėmis žalomis, nes kaltinamajam perkant prekes ir pateikiant padirbtus pinigus, nukentėjusiosios atidavė kaltinamajam grąžą tikrais pinigais. Todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga ir tenkinti.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. L. prašo priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio l dalyje bei atmesti civilinius ieškinius, o dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje sušvelninti paskirtą bausmę. Jei teismas manytų, kad M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio l dalyje dėl netikrų pinigų realizavimo G. P. atžvilgiu, prašo jo veiką perkvalifikuoti į BK 213 straipsnio 3 dalį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio l dalies dėl netikrų pinigų realizavimo žalos N. Ž.-S. atžvilgiu, išteisinti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde pažymėta, kad parodė, jog buvo pardavęs automobilio detales. Tarp gautų pinigų galėję būti netikrų. Detales pardavė automobilių turgavietėje, (duomenys neskelbtini), kur vaizdas fiksuojamas vaizdo kameromis, tačiau šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo įstaiga netikrino, asmens vardu A. neieškojo, M. L. nebuvo užduodami klausimai susiję su jo parodymais, neatlikta parodymų patikrinimas, netikrinti vaizdo fiksatoriai ir kt. 2018 m. vasario 26 d. apklausos metu M. L. paaiškino, kad O. gimimo datą, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, žino tik iš O. žodžių. Neaišku, kokie duomenys leido teismui padaryti išvadas, kad šie M. L. parodymai yra siekis išvengti atsakomybės. Nepaneigta M. L. versija, kad žvakes pirko kartu su O.. M. L. parodymus, kad jis buvo ne vienas, patvirtino liudytoja E. P.. M. L. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtą dieną nebuvo (duomenys neskelbtini), ši versija tirta nebuvo. Teisme M. L. patvirtino, kad tą dieną buvo (duomenys neskelbtini). 2017 m. gruodžio 12 d. M. L. namuose buvo daryta krata, jis buvo apklausiamas, buvo paimtas jo telefonas. Nebuvo tikrinta, kur M. L. buvo 2017 m. sausio 1 d.
3.2. Skunde taip pat pažymėta, kad teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog socialiniuose tinkluose nukentėjusioji G. P. buvo išplatinusi pranešimą, jog asmuo su „Audi A5“ automobiliu sidabrinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitė netikrais pinigais. Šią versiją teisme patvirtino ir nukentėjusioji, kuri patvirtino, kad socialiniuose tinkluose www.facebook.com jos drauguose yra ir nukentėjusioji N. Ž.-S. Teismas šių parodymų nevertino, nors jie yra svarbūs pripažįstant, kad M. L. nėra kaltas dėl jam inkriminuojamų veikų, kad viena iš nukentėjusiųjų sąžiningai klysta, nurodydama, kad M. L. pirko pas ją žvakes (duomenys neskelbtini) kapinėse, o kita sąžiningai klysta, manydama, kad M. L. sako netiesą ar kad jis žinojo, jog atsiskaito žinomai netikrais pinigais.
3.3. Nukentėjusiųjų parodymai prieštaringi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė priemonių išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, neatliko parodymų atpažinimo. Esminiai prieštaravimai nepašalinti ir teisme, nenustatinėti kiti asmenys, galintys padėti nustatyti tiesą. Teismas atsisakė tenkinti M. L. prašymą ir neiškvietė apklausai tyrimą atlikusių pareigūnų, tad neaišku, dėl ko neišsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, netikrintos M. L. versijos ir kt. Nei vienas apklaustas liudytojas ar surinkti teisme įrodymai nepatvirtina nuteistojo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio l dalyje, nepašalinti prieštaravimai ir nuosprendis motyvuojamas abejonėmis, prieštaravimais ir neaptartos svarbios naujai paaiškėjusios aplinkybės. Tokiu būdu pažeista M. L. teisė į teisingą procesą, teisingą nuosprendį.
3.4. Skunde taip pat teigiama, kad teismo nuosprendis priimtas šališkai, neobjektyviai atlikus įrodymų vertinimą. Teismui turėjo kelti abejones ir tai, dėl ko nebuvo ieškota įrodymų, netikrintos telefoninių pokalbių išklotinės ir kt., nurodant, kad nuteistasis nepateikė įrodymų. Įstatyme įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga turi rinkti tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus. Teismas nepašalino esminių prieštaravimų, užkirto kelią M. L. įrodinėti aplinkybes, kurių nenustatinėjo ikiteisminio tyrimo įstaiga, nors šias aplinkybes savo parodymuose nurodė tiek M. L., tiek nukentėjusiosios. Teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, pagrįsto nukentėjusiųjų nepatvirtintais parodymais ir/ar jais remtis. Juolab, kad kitų asmenų tinkama paieška nebuvo atlikta. Apsiribota tik prielaidomis, duomenų bazės patikra, nors M. L. netvirtino, kad O. anketiniai duomenys yra būtent tokie.
3.5. M. L. nesutiko atlyginti žalos N. Ž.-S., nes šios nusikalstamos veikos nepadarė. Ši nukentėjusioji sąžiningai klysta kaltindama jį. Nukentėjusioji teismo posėdžio salėje pradėjo abejoti dėl kaltinamo asmens, nurodė, kad jo išvaizda skirtinga, nei ji apibūdino asmenį, pirkusį iš jos žvakes. Pats M. L. tvirtino, kad savo automobiliu naudotis leido ir kitiems asmenims, tačiau ir šios aplinkybės nebuvo tirtos. Prielaidomis grindžiamas faktas negali būti įrodymu, todėl civilinis ieškinys priteistas nepagrįstai. Teismas nenustatė ir M. L. psichinio santykio su veika ir pasekmėmis, o tokių įrodymų nepakanka nustatyti psichinio santykio su pasekmėmis, todėl apkaltinamojo nuosprendžio negalima grįsti abejonėmis.
3.6. M. L. vertinimu, aplinkybės, kad jis bylos teisminio nagrinėjimo metu nurodė šiek tiek kitokią poziciją, nei ikiteisminio tyrimo metu, bei tai, jog netikrais pinigais buvo atsiskaityta perkant žvakes (duomenys neskelbtini) kapinių prieigoje, nėra pakankamos, kad pripažinti jį kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, nes jo veika atitiktų BK 213 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis M. L. laikė šiuos suklastotus pinigus, suvokdamas jų netikrumo aplinkybę, todėl jais atsiskaitė 1 kartą. Jo nurodytos aplinkybės, kad netikrus pinigus gavo už parduotas automobilių dalis, kad apie šių pinigų netikrumą jam nebuvo žinoma, jokiais įrodymais nėra paneigtos.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
5. Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Remiantis nuteistojo apeliaciniu skundu, ginčijamas įrodymų vertinimas teigiant, kad M. L. dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad M. L. laikė ir realizavo žinomai netikrus pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo
7. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šios BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo, kad pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, subjektyviai įvertindamas apelianto parodymus kaip gynybinę versiją, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes susijusias su M. L. inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, tinkamai ir išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje visi surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir pagrįstai išdėstyti motyvai, kuriais nuteistojo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi jokios teisinio pagrindo.
9. Nuteistasis M. L. kaltės, padarius BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nepripažįsta ir nurodo, jog buvo pardavęs automobilio detales, tarp gautų pinigų galėję būti netikrų. Detales pardavė automobilių turgavietėje, (duomenys neskelbtini), kur vaizdas fiksuojamas vaizdo kameromis, tačiau šių aplinkybių ikiteisminio tyrimo įstaiga netikrino, asmens vardu A. neieškojo, M. L. nebuvo užduodami klausimai susiję su jo parodymais, neatliktas parodymų patikrinimas, netikrinti vaizdo fiksatoriai ir kt. Tokios pačios versijos nuteistasis laikėsi ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad M. L. teiginiai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai.
10. Nukentėjusioji G. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. L. priėjęs prie jos, išsirinko dvi žvakes po 5 eurus ir davė 100 eurų banknotą. Paklausus, ar banknotas tikras, M. L. jai patvirtino, kad banknotas yra tikras, kad atvyko iš oro uosto aplankyti močiutės kapo, nors nuteistasis atvyko ne iš oro uosto, bet iš (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Gautą banknotą nukentėjusioji parodė E. P., kuri yra dirbusi banke, ši pasakė, kad pinigas yra galimai netikras. Moterys užsirašė automobilio valstybinius numerius. Liudytoja E. P. parodė, kad prie (duomenys neskelbtini) kapinių sustojo automobilis ,,Audi A5“, iš jo išlipo nuteistasis, paprašė dviejų žvakučių po 5 eurus, padavė 100 eurų banknotą. Pačiupinėjusi banknotą liudytoja suprato, kad jis padirbtas. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį, padavusį pinigus.
11. Nukentėjusioji N. Ž. S. parodė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. ties vieta, kurioje ji prie kapinių prekiavo gėlėmis, sustojo automobilis ,,Audi A5“, iš automobilio išlipo M. L., išsirinko dvi pigiausias puokštes gėlių po 5 eurus ir padavė 100 eurų banknotą. Vėliau paaiškėjo, kad banknotas yra netikras.
12. Nukentėjusiųjų G. P. ir N. Ž. S. bei liudytojos E. P. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš asmens parodymo atpažinti protokolų matyti, kad abi nukentėjusiosios ir liudytoja E. P. atpažino nuteistąjį kaip asmenį, kuris kapinėse pirko žvakių/gėlių (t. 1, b. l. 61-64, 84-87, 116-119). Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. L. nukentėjusiosioms paduoti 100 eurų nominalo banknotai yra netikri (t. 1, b. l. 11-12, 97). 2018 m. sausio 12 d. AB ,,S.“ rašte nurodyta, jog suklastotas 100 eurų banknotas buvo įneštas į E. S. banko sąskaitą (t. 1, b. l. 100-104). Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis M. L. disponavo dviem suklastotais 100 eurų banknotais, kuriuos realizavo kapinėse, pirkdamas žvakes ir gėles. Pardavėjos, gavusios iš M. L. 100 eurų banknotus, atpažino šį asmenį ikiteisminio tyrimo metu. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kadangi jie iš esmės sutampa, be to juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Tuo remiantis, kolegijos vertinimu, M. L. pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį už dviejų veikų padarymą. Veikos buvo darytos analogiškoje vietoje – kapinėse (ta pati vietovė – (duomenys neskelbtini) esančios kapinės), du kartus buvo naudojami to paties nominalo banknotai – 100 eurų vertės, abu kartus pirkta už 10 eurų, todėl nuteistojo versija paneigta aukščiau išdėstytais motyvais.
13. Nuteistojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu asmens vardu Aidas nebuvo ieškota, M. L. nebuvo užduodami klausimai, susiję su jo parodymais, neatlikta parodymų patikrinimas, netikrinti vaizdo fiksatoriai ir kt. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai, kad M. L. nurodyti įrodymų tyrimo (rinkimo) veiksmai neatlikti, nereiškia, jog šioje byloje reikšmingos aplinkybės nebuvo išaiškintos tiek, kiek tai įmanoma. Taip pat nereiškia ir tai, kad buvo pažeistos ar kaip nors apribotos apelianto procesinės teisės. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso normose nenurodoma, jog kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir, kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-463/2011, Nr. 2K-157/2012). Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese negali būti beribis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013; Nr. 2K-14-222/2016 ir kt.). Todėl tai, ar ikiteisminio tyrimo metu tikslinga atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, sprendžia prokuroras, o bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo kaltei pagrįsti buvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, paneigiančių jo keliamas versijas.
14. Apeliaciniame skunde nuteistais nurodo, jog aplinkybę, kad jis buvo ne vienas, patvirtino liudytoja E. P.. M. L. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad minėtą dieną nebuvo (duomenys neskelbtini), ši versija tirta nebuvo. Atsakydamas į šį nuteistojo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog nors liudytoja E. P. matė, jog kartu su nuteistuoju automobiliu atvažiavo dar vienas asmuo, tačiau šioje byloje yra sprendžiamas nuteistojo M. L. kaltės klausimas ir jo atlikti veiksmai. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnio 1 dalį numatyta asmeniui, kuris laikė, realizavo netikrus pinigus, o byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad būtent M. L., o ne koks kitas asmuo atliko šiuos veiksmus. Nesutiktina ir su argumentu, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikrinamos nuteistojo nurodytos versijos. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrintos versijos ir duomenų bazėse ieškota asmens, vardu O., gimusio (duomenys neskelbtini), tačiau toks asmuo nerastas (t. 1, b. l. 131-133). Taip pat, buvo tikrinta ir versija, jog į kapines M. L. atvažiavo tiesiai iš oro uosto, tačiau nustatyta, jog paskutinį kartą M. L. sieną kirto 2013 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 145-148).
15. Skunde taip pat nurodoma, jog viena iš nukentėjusiųjų sąžiningai klysta, nurodydama, kad M. L. pirko pas ją žvakes (duomenys neskelbtini) kapinėse, o kita sąžiningai klysta, manydama, kad M. L. sako netiesą, kad jis žinojo, jog atsiskaito žinomai netikrais pinigais. Nuteistojo vertinimu, nukentėjusiųjų parodymai prieštaringi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesiėmė priemonių išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, neatliko parodymų atpažinimo. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jie atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas asmens parodymas atpažinti su nukentėjusiosiomis G. P., N. Ž.-S. ir liudytoja E. P., kurios atpažino M. L. kaip asmenį, kapinėse pirkusį gėles, žvakes, o jų parodymai sutampa, juose nėra prieštaravimų, todėl pagrįstai jais remtasi, priimant skundžiamą nuosprendį.
16. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. taip pat nuteistas už žinomai netikrų dviejų 100 eurų banknotų Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pagaminti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, įgijimą nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis (2 veikos). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. L. nuteisė už netikrų banknotų įgijimą. Apeliaciniame skunde neprašoma panaikinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, požymį – įgijimą, tačiau prašoma išteisinti dėl šios veikos padarymo, sušvelninti bausmę, todėl teisėjų kolegija svarsto ir kaltinimo pagal šį BK straipsnį apimties klausimą. Norint inkriminuoti šį nusikalstamos veikos požymį ir sprendžiant nuteistojo atsakomybės pagal BK 213 straipsnio 1 dalį klausimą, būtina įrodyti visus jo sudėties elementus.
17. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, tai yra neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį. Šis principas taikytinas ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.
18. BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino netikrus ar klastojo tikrus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius <...>. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra alternatyvūs: gaminimas, klastojimas, įgijimas, importavimas, eksportavimas, laikymas, gabenimas, realizavimas. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.
19. M. L. apylinkės teismo nuosprendyje pagal BK 213 straipsnio 1 dalį inkriminuotos trys iš nurodytų objektyvių neteisėto disponavimo netikrais 100 eurų nominalo vertės banknotais formų: neteisėtas jų įgijimas, laikymas ir realizavimas. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna medžiagų. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Laikymas – tai daiktų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Šioje byloje nenustatytos esminės netikrų banknotų įgijimo aplinkybės: kada, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens jie įgyti. Iš revizuojamo nuosprendžio matyti, kad netikrų pinigų įgijimas nenustatytu laiku ir aplinkybėmis baudžiamojoje byloje buvo grįstas prielaida arba tiesiog preziumuotas šių banknotų laikymo faktu. Tačiau tokios teismo išvados nėra pagrįstos baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaip minėta, BK 213 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos („išvedamos“) iš kitos pastarajame įstatyme nurodytos ir įrodytos vėlesnės veikos.
20. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju M. L. netikrų banknotų įgijimas šioje byloje iš esmės grindžiamas tik prielaidomis, kadangi pakankamų objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti šį faktą, pastarojo atžvilgiu surinkta nebuvo. Taigi, nagrinėjamoje byloje kaltinant M. L. neteisėtai įgijus žinomai netikrus du 100 eurų banknotus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pagaminti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu ir jį už šią veiką nuteisus, buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto reikalavimai, o nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad nuteistasis M. L. įgijo šiuos suklastotus pinigus suvokdamas jų netikrumo aplinkybę. Jo nurodytos aplinkybės, kad pinigus gavo iš pirkėjo, kuris pirko nuteistojo automobilį, byloje jokiais įrodymais nėra paneigtos. Todėl yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad apeliantas neturėjo tyčios juos įgyti. Apylinkės teismas netikrų pinigų įgijimo aplinkybes iš esmės preziumavo, remdamasis nustatytais netikrų pinigų laikymo ir realizavimo faktais. Tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl to nuosprendžio dalis, kurioje M. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo netikrus banknotus, keičiama, teiginiai, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu ir, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), plokštės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, šalinami iš kaltinimo (BPK 328 str. 3 p.).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
21. Apeliaciniame skunde M. L. teigimu, byloje nėra neginčytinų įrodymų, kad jis laikė suklastotus pinigus, suvokdamas jų netikrumo aplinkybę, todėl jais atsiskaitė vieną kartą. Jo nurodytos aplinkybės, kad netikrus pinigus gavo už parduotas automobilių dalis, kad apie šių pinigų netikrumą jam nebuvo žinoma, jokiais įrodymais nėra paneigtos. Nuteistojo manymu, jo veiksmai turėtų būti vertinami pagal BK 213 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 213 straipsnio 3 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs kaip tikrus realizavo nedidelį kiekį žinomai netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių pinigų ar vertybinių popierių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybės, kad dvi dienas iš eilės M. L. analogiškoje vietoje (kapinėse, toje pačioje vietovėje – Karmėlavoje), analogišku būdu – pirkdamas nedidelės vertės prekes vietoje, kur pardavėjos neturi pinigų tikrinimo priemonių, realizavo du analogiškus, to paties nominalo netikrus pinigų banknotus – 100 eurų nominalo bei kitos byloje nustatytos aplinkybės (nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai, rašytiniai įrodymai) leidžia daryti išvadą, kad M. L. žinojo, jog šie banknotai yra netikri ir paneigia jo versiją, kad jis leido naudotis jo automobiliu kitiems asmenims. Apeliantas teikia nepatikrinamas versijas, kad banknotus gavo kaip tikrus, parduodamas turguje automobilio detales, ir realizavo, tačiau tai nėra jokiais objektyviais duomenimis patvirtinta, net gi priešingai – paneigta byloje esančiais įrodymais.
22. Nuteistasis M. L. apeliaciniame skunde teigia, jog teismo nuosprendis priimtas šališkai, neobjektyviai atlikus įrodymų vertinimą, nepašalinus esminių prieštaravimų, užkirto kelią M. L. įrodinėti aplinkybes, kurių nenustatinėjo ikiteisminio tyrimo įstaiga. Atsakydama į šį nuteistojo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo, apie bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr.42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Nagrinėjamu atveju, apelianto nurodytos aplinkybės, kad teismas neobjektyviai atlikus įrodymų vertinimą, nepašalino esminių prieštaravimų, užkirto kelią M. L. įrodinėti aplinkybes, kurių nenustatinėjo ikiteisminio tyrimo įstaiga, savaime nerodo teismo šališkumo. Minėta, kad įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje turi ribas, nustačius visas esmines veikos kvalifikavimui reikalingas aplinkybes, įrodymų tyrimas baigiamas ir tai, ar pakanka byloje įrodymų, ikiteisminio tyrimo metu sprendžia prokuroras, o bylos nagrinėjimo metu – teismas. Apelianto argumentai, kad apylinkės teismas netenkino tam tikrų jo prašymų, kad įrodymus įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantas, kad jų pagrindu padarytos išvados buvo jam nepalankios, savaime nereiškia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, tai yra kad jis padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai, ar priėmė nepagrįstą ir (ar) neteisėtą sprendimą.
23. Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis, tačiau prašoma sušvelninti bausmę, paskirtą už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. L. bausmes už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų iš esmės nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, pavojingumą visuomenei, jų padarymo motyvus ir tikslus, ankstesnius teistumus, aplinkybę, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos esant neišnykusiam teistumui, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingos nusikalstamos veikos apimties, turi būti įvertintas ir pagal šį BK straipsnį paskirtų bausmių klausimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą švelninti bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas 213 straipsnio 1 dalyje. Už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teismas netinkamai paskyrė bausmę, pažeisdamas BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatas. Ši įstatymo norma numato, jog už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė, o iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą teismas skyrė 60 parų arešto bausmę, kuri viršija maksimalią leidžiamą, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas ir iš naujo skiriama bausmė.
24. Be to, pirmosios instancijos teismas, pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 259 straipsnio 2 dalį subendrindamas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas ir tokiu būdu paskyrė neteisingą subendrintą bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad paskirtos bausmės už pavienes nusikalstamas veikas (BK 213 str. 1 d., 213 str. 1 d., 259 str. 2 d.), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad M. L. pagal BK paskirtos bausmės turi būti bendrinamos ne dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.), o bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais (BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d.), nes veikos (213 str. 1 d. ir 259 str. 2 d.) skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 straipsnį (63 str. 5 d. 2 p.).
25. Kadangi teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistojo M. L. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta, nukentėjusiųjų G. P. ir N. Ž.-S. civilinius ieškinius apylinkės teismas tenkino pagrįstai.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, neteisingai paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, punktu, 2 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio aprašomosios dalies (kaltinimas pagal 213 straipsnio 1 dalį – dvi veikos) pašalinti aplinkybę, kad M. L., nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu, taip pat pašalinti aplinkybę, kad M. L. nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo žinomai netikrą 100 eurų banknotą Nr. (duomenys neskelbtini), plokštės Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pagamintas ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus ofsetinės spaudos būdu.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. spalio 31 d.) paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, už šią nusikalstamą veiką paskirti M. L. laisvės atėmimą vieneriems metams 6 mėnesiams. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas, padarytas 2017 m. lapkričio 1 d.) paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, už šią nusikalstamą veiką paskirti M. L. laisvės atėmimą vieneriems metams 6 mėnesiams.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. L. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta 60 parų arešto bausmė, už šį baudžiamąjį nusižengimą paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės (pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir pagal 259 straipsnio 2 dalį) subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams. Paskirtas bausmes (pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) ir pagal 259 straipsnio 2 dalį), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimą ir apėmimą ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę už BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą (2 veikos) ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą.