Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., D. G., antstolis A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui R. G. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo D. G. ir esančio bendrojoje su sutuoktine D. G. nuosavybėje. Nurodė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-11543-889/2011 dėl skolos išieškojimo iš R. G., pareiškėjo naudai. Skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 2016-10-28 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei D. G..

Pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-02 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-11543-889/2011 dėl skolos išieškojimo iš R. G., išieškotojo „PlusPlus Capital“ AS, veikiančio per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, naudai. Antstolis 2016-10-28 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), areštavo skolininkui R. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei D. G., įmonėje (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA, bei pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas R. G. ir suinteresuotas asmuo D. G. 1986-08-02 sudarė santuoką. Civilinio kodekso 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į teismui pateiktą medžiagą darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų pagrindas taikyti Civilinio kodekso 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota.

Pajamos, gaunamos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos, taip pat yra priskiriamos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės kategorijai (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadinasi, dalis šių pajamų priklauso ir skolininkui. Nustačius, kuri dalis šios rūšies bendro turto jam priklauso, iš jos gali būti išieškoma pagal jo asmenines prievoles. Taigi, darytina išvada, kad skolininkui R. G. priklauso ½ dalis jos sutuoktinės D. G. gaunamų pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui R. G. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. G. pajamų, gaunamų iš darbo teisinių santykių.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.