- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- e2-5205-329/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01972-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- R. Š., M. Š.
- Trečiasis asmuo
- Marijampolės socialinės pagalbos centro
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. L.,
Žemesnės instancijos teismas
trečiojo asmens Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovei G. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams R. Š. ir M. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti R. Š. ir M. Š. tėvų valdžią nepilnametės dukros U. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš R. Š. ir M. Š. nepilnametės dukros U. Š. išlaikymui iš kiekvieno po 100 Eur kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės nuo ieškinio padavimo teismui dienos, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti paskirtam globėjui uzufrukto teisę į šias lėšas (e. b. l. 1–5).
Ieškovas ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai yra nepilnametės U. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), biologiniai tėvai. U. Š. nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. yra paimta iš šeimos ir gyvena atskirai nuo tėvų. Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ( toliau – VTAS) 2017 m. rugsėjo mėn. gavo informaciją apie tai, kad mažametės U. Š. tėvai galimai vartoja narkotines medžiagas. 2017 m. rugsėjo 14 d. atvykus specialistams atsakovė R. Š. prašė pagalbos, teigė, jog nusižudys. Dėl šių priežasčių motina su dukra buvo apgyvendintos Marijampolės socialinės pagalbos centro Socialinės rizikos šeimų paramos centro Liudvinavo seniūnijos Krizių centre, tačiau išbuvusi Krizių centre keletą valandų, atsakovė ėmė elgtis neadekvačiai, agresyviai darbuotojos atžvilgiu, grasino iššokti per langą, persipjauti venas, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medikai, motina ir kūdikis nuvežti į VšĮ Marijampolės ligoninės Vaikų skyrių. Atsakovė elgėsi isteriškai, verkė, teigė, kad dukros nemyli, jos nekenčia, dukra jai nereikalinga, ji jos atsisako. 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovė raštiškai VTAS atsisakė savo vaiko. Atsižvelgiant į atsakovės nestabilę psichologinę ir emocinę būseną, distrofišką nuotaiką, negatyvias mintis ir suicidinius ketinimus bei įvertinus socialinės grėsmės pavojų kūdikio sveikatai ir saugumui Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. DV-1517 „Dėl laikinosios globos U. Š. nustatymo“ nustatyta vaiko laikinoji globa, skiriant U. Š. globėju Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus, esančius Alytuje, Daugų g. 7. Atsakovai dukrą Ugnę kūdikių namuose aplankė tik 2 kartus, 1 kartą atvyko abu sutuoktiniai, kitą kartą atsakovė į Alytų vyko su socialine darbuotoja. Atsakovams buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo asmens namuose paslaugos, buvo sudarytas socialinio darbo planas, skirti įvairūs įpareigojimai, tokie kaip lankyti dukrą globos namuose, nevartoti alkoholio, gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichotropinėms medžiagoms, laiku lankytis Marijampolės teritorinėje darbo biržoje, ieškoti darbo savarankiškai, mokėti mokesčius ir susidariusius įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus, atsakovė buvo įpareigota lankytis pas gydytoją psichiatrą, vartoti paskirtus vaistus, lankytis psichikos dienos stacionarą, gydytis VšĮ Marijampolės ligoninės psichikos ligų skyriuje, tačiau teigiamų rezultatų, kad mergaitė galėtų grįžti į šeimą, nepasiekiama. R. Š., būdama nestabilios psichologinės būklės, 2017 m. spalio 10 d. išgėrė didelę dozę raminamųjų vaistų, dėl ko moteris buvo išvežta į VšĮ Marijampolės ligoninę, o atsakovas M. Š. tą pačią dieną dėl padarytų nusikaltimų buvo sulaikytas policijos pareigūnų, vėliau nuteistas ir išsiųstas į įkalinimo įstaigą, kurioje iki šiol atlieka laivės atėmimo bausmę. Atsakovė keletą kartų buvo pradėjusi gydymąsi nuo priklausomybės narkotikams ir psichotropinėms medžiagomis, tačiau gydymo įstaigoje išbūdavo ne ilgiau savaitės, savavališkai pasišalindavo ir grįžusi namo toliau vartojo narkotikus, dukros nelankė. Nurodo, kad motina nededa pastangų atkurti savo ir dukros tarpusavio ryšį, savo gyvenimo būdo iš esmės nekeičia, laiką leidžia vyrų kompanijose ir tikimybės, kad situacija gali pasikeisti nėra. Nurodo, kad šiuo metu atsakovė teigia nevartojanti narkotikų, nes esanti nėsčia, bet ieškovo atstovė mano, kad tai tik laikinas atsakovės elgesio pagerėjimas, atsakovė neturi atsakomybės jausmo, jos bandymai keisti gyvenimo būdą trunka trumpai. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nuo ieškinio pateikimo iki šiol situacija atsakovų šeimoje iš esmės nepasikeitė, atsakovai neprisideda prie dukros išlaikymo, nelanko jos, nesiima jokių veiksmų atkurti santykius su dukra, todėl prašo neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią dukros U. V. atžvilgiu ir iš atsakovų nepilnametei dukrai priteisti kas mėnesį mokamą po 100 Eur išlaikymą iš kiekvieno iki dukros Ugnės pilnametystės, nustatant laikinajam globėjui uzufrukto teisę į šias lėšas, kol bus išspręstas klausimas dėl nuolatinio globėjo paskyrimo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dalyvaudama teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su ieškiniu, paaiškino, kad ji neturi pastovios gyvenamosios vietos, pripažįsta, kad dar prieš mėnesį dažnai vartojo narkotikus, pasišalino iš gydymo įstaigos ir nevykdė nurodymų. Teigė, kad vaiką iš jos paėmė 2017 m. rugsėjo 15 d., išvakarėse ji paskambino socialinei darbuotojai Senkutei ir pasakė, kad nori atsisakyti dukros, nes vyras jai nepadeda, psichologiškai smurtauja prieš ją, ji jaučiasi pavargusi ir nenori vaiko. Tuo metu dukra Ugnė dar neturėjo nė dviejų mėnesių. Ji sutiko su vaiku laikinai apsigyventi Krizių centre. Socialinė darbuotoja su vaiko teisių apsaugos specialistais nuvežė ją su dukrą į Krizių centrą, tačiau po poros valandų pasikeitė jos emocinė būsena, ji norėjo grįžti pas vyrą, nes pasiilgo jo, o dukrą palikti Krizių centre, kad čia ja pasirūpintų socialiniai darbuotojai, o ji tikėjosi lankyti dukrą. Kadangi Krizių centro darbuotoja neišleido jos vienos, todėl ji susinervino, supykusi nekontroliavo savęs, buvo agresyvi, priešinosi darbuotojai fiziškai, grasino iššokti per langą. Atvykę policijos darbuotojai ją su dukra išvežė į Marijampolės ligoninę, paguldė į psicho-somatinį skyrių, o dukrą – į vaikų skyrių. Nurodė, kad ji raštu atsisakė savo dukters, nes tuo metu ji nenorėjo ir negalėjo rūpintis dukra, taip rašyti jai patarė socialiniai darbuotojai. Atsakovė teigė, kad įvairius įpareigojimus jai su sutuoktiniu skyrė ne socialinė darbuotoja, o vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, liepė lankytis pas psichiatrą, gerti paskirtus vaistus, įsidarbinti, mokėti mokesčius, lankyti dukrą. Nurodo, kad su vyru kartu jie buvo nuvykę pas dukrą į Alytų vieną kartą, o paskui ji viena su socialine darbuotoja dar kartą buvo nuvykusi lankyti vaiko Alytaus kūdikių namuose. Kai dukrą pervežė į Marijampolę, ji dukrą dar lankė 2–3 kartus, išbūdavo su ja apie pusvalandį. Atsakovė teigė, kad narkotines medžiagas ji pradėjo vartoti įtakota sutuoktinio, o priklausoma nuo jų pasidarė nuo 2017 m. spalio mėnesio, su socialiniais darbuotojais, išskyrus Senkutę, kurią pažįsta nuo vaikystės, ji nebendrauja, kadangi mano, kad pati gali susitvarkyti. Šiuo metu laukiasi antro vaiko, mėnesį laiko nevartoja narkotikų, įsiregistravo į darbo biržą, gyvena su sugyventiniu, būsimo vaiko tėvu. Atsakovė nurodė, kad buvęs jos vyras M. Š. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jie išsituokė 2018 m. vasario mėnesį, tačiau su juo atsakovė palaiko ryšį iki šiol. Teigia, kad bendraujant su atsakovu jis niekada nereiškė noro matytis, bendrauti su dukra. Atsakovė nurodė, kad jos ryšiai su dukra Ugne nutrūko, šiuo metu ji negali pati ją auginti, nes neturi pastovios gyvenamosios vietos, tačiau mano, kad ateityje gali padėtis pasikeisti ir, galbūt, ji turės sąlygas auginti vaikus, todėl prašė teismo laikinai apriboti jos valdžią dukros Ugnės atžvilgiu, o dukrai paskirti nuolatinį globėją, kad ji nebūtų kilnojama iš vienos įstaigos į kitą, kad turėtų pastovią vietą.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (b. l. 9–10), į teismo posėdį atvykti nepageidavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 71–73), iki teismo posėdžio iš jo negauta jokių prašymų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalie nuostatomis, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo Marijampolės socialinės pagalbos centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dalyvaudama teismo posėdyje trečiojo asmens atstovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad su atsakovų šeima pradėjo bendrauti nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. Atsakovė buvo apsigyvenusi Krizių centre ne kartą, bet neilgam, visada išvykdavo kada sugalvodavo, ji neturi pastovumo. Šiuo metu atsakovų dukra globojama Marijampolės socialinės pagalbos centre, atsakovė dukrą aplankė du kartus, su dukra pabuvo trumpai, noro lankyti dažniau ir auginti dukrą neišreiškė. Atsakovas nė karto nelankė dukros, neskambino, nesidomėjo vaiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametės U. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina yra R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o tėvas – M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6).
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. atsakovė R. Š. kreipėsi pagalbos į socialinę darbuotoją I. S., nurodydama, jog nori atsisakyti dukros, nes vyras jai nepadeda, apsvaigęs nuo narkotikų psichologiškai smurtauja prieš ją, ji jaučiasi pavargusi ir nenori vaiko, grasino nusižudyti. Po šio skambučio tą pačią dieną atsakovei buvo apsiūlyta socialinė pagalba ir ji su dukra jos pačios sutikimu buvo apgyvendintos Marijampolės socialinės pagalbos centro Socialinės rizikos šeimų paramos centro Liudvinavo seniūnijos Krizių centre. Iš pateiktų prie ieškinio Marijampolės socialinės pagalbos centro informacijos (e. b. l. 12), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacijos (e. b. l. 13), o taip pat šalių bei liudytojos I. S. paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovė, 2017 m. rugsėjo 14 d. Krizių centre išbuvusi pora valandų, ėmė elgtis neadekvačiai, agresyviai darbuotojos atžvilgiu, grasino iššokti per langą, nusižudyti, šaukė, kad dukra jai nereikalinga, todėl buvo iškviesta policija ir ji nuvežta į Marijampolės ligoninę, paguldyta į psichosomatinį skyrių.
Mažametė U. Š. dėl kilusios socialinės grėsmės 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo paimta iš šeimos ir laikinai apgyvendinta Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (e. b. l. 10–11).
Byloje esantys rašytiniai atsakovės 2017 m. rugsėjo 14 d., 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškimai patvirtina, kad ji atsisako auginti, rūpintis, prižiūrėti dukrą Ugnę (e. b. l. 7, 8, 18).
2017 m. rugsėjo 15 d. U. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikina globa ir jos laikinu globėju paskirti Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai (e. b. l. 14–15), o nuo 2017 m. lapkričio 16 d. U. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), laikina globėja buvo paskirta R. D. (e. b. l. 19–20). Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. DV-929 „Dėl laikinojo globėjo U. Š. pakeitimo“ mažametei U. Š. nustatyta laikinoji globa Marijampolės socialinės pagalbos centre (e. b. l. 91).
Viešosios įstaigos Reabilitacijos centras „Naujas gyvenimas“ pažymos patvirtina, kad atsakovė R. Š. 2017 m. lapkričio 23 d. atvyko gydytis, tačiau nebaigusi gydymo po savaitės pasišalino (e. b. l. 21).
Byloje esanti Marijampolės socialinės pagalbos centro informacija ir atsakovės pareiškimas patvirtina, kad atsakovė atsisako priimti socialinę pagalbą, piktybiškai atsisako vykdyti įpareigojimus ir lankyti dukrą, atsisako siūlomų socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų asmens namuose, nesiekia įsidarbinti, bendrauja su prastos reputacijos asmenimis, yra išbraukta iš Marijampolės Suaugusiųjų mokymo centro mokinių sąrašo (e. b. l. 22, 23, 24–29, 47, 48–49, 54–55, 56, 57).
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-723-374/2018 buvo nutraukta atsakovų R. Š. ir M. Š. santuoka (e. b. l. 50–52).
Atsakovai R. Š. ir M. Š. (iki jo įkalinimo) piktnaudžiavo ne tik narkotinėmis medžiagomis, bet ir alkoholiu, darė administracinius pažeidimus, o atsakovas dar gi vykdė ir nusikalstamas veikas. Atsakovė buvo bausta administracine tvarka 7 kartus (e. b. l. 58–63). Atsakovas M. Š. teistas 17 kartų, nuo 2017 m. rugsėjo mėn. administracine tvarka baustas 31 kartą už veikas, kurios neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, daugiausia už sukčiavimą (e. b. l. 34–46, 64–80). Šakių rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, atsakovas M. Š. taip pat yra M. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), tėvas. Atsakovas mergaitės neaugina, ryšių su ją nepalaiko, dukra tėvo neatsimena (e. b. l. 24).
Atsakovas, žinodamas, kad dukrai U. Š. nustatyta laikina globa, būdamas laisvėje dukros visiškai nelankė. Atsakovas beveik visą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmes arba randasi laikino sulaikymo įstaigose. Atsakovas iš įkalinimo įstaigos rašė grasinančius laiškus dukros U. Š. globėjai R. D.. Atsakovas nuo 2018 m. sausio 15 d. atlieka terminuotą (3 metų) laisvės atėmimo bausmę pagal LR BK 178 str. 2 d. (e. b. l. 16). 82
Atsakovė 2018 m. kovo 22 d. parašė paaiškinimą, kad neplanuoja dukros U. Š. auginti savo šeimoje, neprieštarauja, kad dukra būtų įvaikinta, atsisako vykdyti bet kokius įpareigojimus (e. b. l. 82).
Aplinkybes, jog atsakovai nesirūpina dukra, nesiekia atkurti su ja emocinių ryšių, nebendrauja, patvirtino teismo posėdyje liudytoja I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbanti Marijampolės socialinės pagalbos centre socialine darbuotoja, o taip pat šias aplinkybes patvirtina ir kita bylos rašytinė medžiaga : Marijampolės socialinės pagalbos centro pažymos (e. b. l. 81–90).
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų R. Š. ir M. Š. elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas), žalingos įtakos darymą savo amoraliu elgesiu (šiuo atveju atsakovų narkotikų vartojimas, agresyvus smurtaujantis elgesys, CK 3.180 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir nesirūpinimą vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsakovų kaltė pasireiškia jų neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovai dukra Ugne tinkamai nesirūpina, neužtikrina saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, neprižiūri ir neaugina, neteikia išlaikymo, atsakovė gyvena skyrium nuo dukros ir nors teigia norinti pakeisti savo gyvenimo būdą, pakankamų veiksmų tam pasiekti nesiima, nevykdo visų socialinės darbuotojos įpareigojimų, todėl nesudaro vaikui tinkamų jo sveikai fizinei ir psichinei raidai gyvenimo sąlygų.
Apibendrindamas pirmiau nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, jog atsakovai visiškai nesirūpina dukra U. Š. ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Byloje nepateikti įrodymai, kad atsakovai šiuo metu tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, gyvena sveikai ir neturi priklausomybių ar vyksta gydymo procesas (CPK 12 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vien domėtis vaiku ar žodžiu (raštu) išreikšti norą ateityje susigrąžinti vaiką neužtenka, tėvas (motina) turi vaiką auginti, tenkinti vaiko fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Vaikui kas dieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad neterminuotas motinos R. Š. ir tėvo M. Š. valdžios ribojimas dukrai yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teisę ir interesus augti stabilioje bei saugioje aplinkoje : tėvas M. Š. negali pasirūpinti vaiku, nes dėl savo tyčinių nusikalstamų veiksmų atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo vietoje, o motina R. Š. nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad nustačius laikinąją globą, situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė: tėvas iki jo laisvės apribojimo noro tinkamai auginti dukrą neišreiškė, vaiką globos namuose aplankė tik vieną kartą, motina R. Š. nededa pastangų susigrąžinti dukrą į šeimą.
Teismas įvertinęs ieškovo pateiktą medžiagą, išklausęs atsakovės R. Š. ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovai nevykdo tėvų valdžios dukros Ugnės atžvilgiu, toks atsakovų nusišalinimas nuo savo, kaip tėvų, pareigų vykdymo, sudaro pagrindą taikyti jų atžvilgiu griežtesnę sankciją nei laikinas tėvų valdžios apribojimas. Todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai ir atsakovams R. Š. ir M. Š. neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnametei dukrai U. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis, CK 3.180 straipsnis, 3.183 straipsnio 2 dalis).
Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei dukrai U. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis iš kiekvieno po 100 Eur kas mėnesį. Bylos duomenimis vaiko motina R. Š. nedirba, o vaiko tėvas M. Š. yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje. Teismo vertinimu, atsakovai turi galimybes teikti ieškovo nurodomą išlaikymą dukrai, nes yra darbingo amžiaus, sveiki, duomenų apie atsakovų neįgalumą ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias atsakovams gauti pakankamas pajamas, byloje nenustatyta. Įvertinęs byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, atsižvelgdamas į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vaikų išlaikymo bylose, teismas sprendžia, jog atsakovai turi prisidėti prie nepilnametės dukros Ugnės poreikių protingo tenkinimo, todėl ieškovo reikalavimą tenkina ir iš atsakovų R. Š. ir M. Š. nepilnamečiam vaikui U. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisia išlaikymą iš kiekvieno po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikui, kuriam nustatyta laikina ar nuolatinė globa, išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas ir tik vaiko interesais Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka.
Sprendimo dalis dėl tėvų (tėvo, motinos) valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, kad šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Ieškovas šioje byloje taip pat yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl valstybei iš atsakovų priteistina po 27 Eur iš kiekvieno (100 Eur x 12 mėn. x 3% x 75%) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Valstybė nagrinėjamojoje byloje turėjo 10,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 5,41 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametei dukrai U. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Neterminuotai apriboti atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnametei dukrai U. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 18 d.) iki U. Š. pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai U. Š., gimusiai(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 18 d.) iki U. Š. pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti laikiną globėją Marijampolės socialinės pagalbos centrą priteisto iš atsakovų nepilnametei U. Š. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Priteisti iš atsakovų R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei iš kiekvieno po 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.
Priteisti iš atsakovų R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei iš kiekvieno po 5,41 Eur (penkis eurus 41 centą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.