- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-49-661/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23740-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- S. J. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos S. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. N., V. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. J. B. padavė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/00172, kuriuo pareiškėja skundžia 2020 m. liepos 31 d. patvarkymą Nr. S-20-157-15689. Pareiškėja prašė panaikinti patvarkymą, priimti naują patvarkymą ir kompensuoti 40 EUR išlaidas bei 200 EUR moralinę žalą. Pareiškėja nurodė, kad antstolis neteisėtai nurašė nuo skolininkės banko sąskaitos valstybės išmoką Covid-19 padariniams mažinti ir dėl to ji patyrė 40 EUR išlaidų.
2. Antstolis 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S1-77803 atsisakė tenkinti skundą ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atmestas pareiškėjos Sandros J. B. skundas dėl antstolio veiksmų.
4. Teismas nurodė, kad:
4.1. Pareiškėja skundžia antstolio patvarkymą, kuriuo pateikta informacija skolininkei. Toks patvarkymas nenustato skolininkei jokių suvaržymų ir juo nėra atliekami jokie vykdymo procesiniai veiksmai, todėl toks patvarkymas skolininkės teisių neįtakoja ir negali būti skundo dėl antstolio veiksmų dalyku.
4.2. Dėl skolininkės argumentų, jog antstolis neteisėtai nurašė nuo jos sąskaitos pinigines lėšas, į kurias draudžiama nukreipti išieškojimą, pažymėtina, jog tokia aplinkybė yra įrodyta ir antstolio neginčijama. Tačiau nurašant minėtas pinigines lėšas antstolis laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir skolininkės teisių nepažeidė. Minėtos lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas buvo grąžintos skolininkei.
4.3. Nagrinėjamu atveju skolininkė neginčija fakto, jog iš skolininkės sąskaitos nurašytos piniginės lėšos, į kurias draudžiama nukreipti išieškojimą, antstolio buvo grąžintos skolininkei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo skolininkės pranešimo ir lėšų šaltinį patvirtinančių įrodymų gavimo (kitą dieną).
4.4. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog priimdamas patvarkymus dėl skolininkės piniginių lėšų priverstinio nurašymo antstolis laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų ir skolininkės teisių nepažeidė. Todėl skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja S. J. B. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės; kreiptis dėl CPK normų įvertinimo konstitucingumui į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, dėl Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų įvertinimo į Administracinį teismą o taip pat dėl šio teisinio reguliavimo pažeidžiančio ES teisės normas į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą.
6. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Prie skundo pareiškėja 2020-09-09 pateikė teismui atsiliepimą į antstolio A. N. patvarkymus 2020-07-31 Nr. S-20-157-15689, 2020-08-13 Nr. SI-77803 kur buvo nurodytas antstolio elgesys neatitinkantis gero viešo administravimo principams bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam principui, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Šiame atsiliepime buvo nurodomos aplinkybės, dėl dokumentų falsifikavimo ir prašoma teismo nustatyti šias faktines aplinkybes ir nustačius perduoti šia informaciją, dėl dokumentų klastojimo, antstolio netinkamos kvalifikacijos ir neteisėto veiksmo antstolių rūmams. Teismas skundžiamoje nutartyje dėl to nieko nepasisakė.
6.2. Teismas nurodo, kad pareiškėjos skundo klausimu buvo taikyti CPK 689 straipsnio 2 dalis, 754 straipsnis, 689 straipsnis 6 dalis, 689 straipsnio 7 dalis o taip pat 2012 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr.1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (2015 m. liepos 21d įsakymo Nr.1R-197 redakciją) 4.9 punktas, 13 punktas. Pasirėmus šiais teisės aktais visi dalyviai vykdė pareigas teisėtai, jokių teisės aktų nepažeidė, bet pats teismas nurodo, kad tokiu būdu yra nurašomos pareiškėjos piniginės lėšos kurios negalėjo pagal įstatymą būti nurašytos ir tik įvykdžius šį pažeidimą yra numatyta galimybė pareiškėjai kreiptis dėl pažeidimo ištaisymo.
6.3. Taigi, nors teismas ir nekonstatavo taikomų teisės aktų pažeidimo, bet konstatavo pareiškėjos teisių pažeidimus kurie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Europos Žmogaus teisių konvencijoje. Teismas konstatavo teisinės sistemos ydingumą, kada iš pradžių yra pažeidžiamos teisės, o vėliau yra įtvirtinama pareiškėjai pareiga dar ir įrodinėti antstoliui savo nekaltumą.
6.4. Šis teisinis reguliavimas pažeidžia: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 21 straipsnio 1dalis, 2 dalis, 3 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 23 straipsnis 1 dalis, 2 dalis; Europos Žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis, 13 straipsnis, 14 straipsnis, 1 protokolas 1 straipsnis.
6.5. Kadangi toks teisinis reguliavimas yra pažeidžiantis pareiškėjos teises ir laisves, yra pagrindas realizuojant CPK 2 straipsnio tikslus ir CPK 3 straipsnyje įtvirtintas pareigas kreiptis dėl teisinio reguliavimo pažeidžiančio pareiškėjos teises ir laisves įvertinimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos Žmogaus teisių konvencijai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 689 straipsnio 7 dalyje yra reglamentuota, kad nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.
9. Iš esmės analogiškos nuostatos yra išdėstytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punkte: jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis kaip tik ir laikėsi šių teisės normų reikalavimų, nes pareiškėjai nurodžius, kad iš tam tikrų lėšų išieškoti negalima, antstolis iš karto (t. y. nepraleisdamas penkių dienų termino) pinigus grąžino pareiškėjai. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, antstolis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Dėl šios priežasties taip pat nebuvo pagrindo kreiptis į teisėsaugos ar antstolių veiklą kontroliuojančias institucijas.
11. Nors pareiškėja nurodo, kad jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Vien tai, kad pareiškėja, tam tikrą trumpą laiko tarpą negalėjo disponuoti 40 Eur suma, nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjos teisės buvo apribotos, nes nėra duomenų, kad pareiškėja tuo metu negalėjo įsigyti tam tikrų prekių ar sumokėti už paslaugas. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atsiradimas taip pat yra grindžiamas tik abstrakčiais teiginiais, visiškai nekonkretizuojant kuo ta neturtinė žala pasireiškė. Be to, nekonstatavus antstolio neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo klausimo.
12. Pareiškėja teigia, kad teisės normos, kurios leidžia antstoliui iš pradžių nurašyti lėšas, o po to būtent skolininkas turi prašyti jas grąžinti, pažeidžia skolininko teises.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 689 straipsnyje ir šį straipsnį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išlygų dėl kitokio nurodymo suformavimo negu nurodant konkretų piniginį ekvivalentą, kuris priverstinai nurašytinas pagal pateiktąjį nurodymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir negali būti tokių išlygų, nes, ką yra patvirtinusi ir PLAIS tvarkytoja, t. y. valstybės įmonė Registrų centras (PLAIS nuostatų 13 punktas), šioje sistemoje nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus per PLAIS (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-690/2017).
14. Taigi, čia pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad nėra techninių galimybių nustatyti, kokią lėšų dalį galima, o kokią draudžiama nurašyti, todėl ir galimi tokie atvejai kai lėšų nurašoma daugiau nei leidžiama. Dėl šios priežasties CPK 644-645 straipsniuose ir numatyta skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo procesu, bendradarbiauti su antstoliu, teikti jam informaciją, įskaitant ir informaciją apie lėšas į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ir anksčiau paminėtomis teisės normomis įtvirtinta antstolio pareiga grąžinti nepagrįstai nurašytas lėšas.
15. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju antstolis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jo veiksmai atitinka galiojančius teisės aktus, pareiškėjai žala nebuvo padaryta, nes antstolis per klaidą nurašęs pareiškėjos lėšas, jas nedelsiant gražino pareiškėjai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.
16. Pareiškėja nurodo, kad CPK 689 straipsnio 7 d. ir kitos šioje situacijoje taikytos tiesės normos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją bei tarptautinius teisės aktus. Dėl to, anot pareiškėjos, turi būti kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Administracinį teismą bei tarptautinius teismus. Teismas su šiais teiginiais nesutinka.
17. CPK 3 straipsnis reglamentuojama atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei į tarptautinius teismus, t. y. tada kai yra pagrindo manyti, kad tam tikras teisės aktas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar tarptautiniams teisės aktams.
18. Pareiškėja atskirajame skunde tik išvardija Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos straipsnius, bet nekonkretizuoja, kaip šioje byloje ginčijamas teisinis reglamentavimas, tuos straipsnius pažeidžia.
19. Pažymėtina, kad dėl CPK 689 straipsnio 7 dalies ir dėl PLAIS nuostatų taikymo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jo praktika minėtu klausimu ir buvo cituojama šioje byloje. Esant išsamiai teismų praktikai dėl minėtų teisės aktų, bylą nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių jų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitiems įstatymams. Todėl nenustatyta pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar administracinius teismus.
20. Šioje byloje nebuvo tiesiogiai taikyti Europos Sąjungos teisės aktai, be to pareiškėja nenurodo, kokiems Europos Sąjungos teisės aktams prieštarauja šioje situacijoje taikytos teisės normos, todėl pagrindo kreiptis į atitinkamą Europos Sąjungos teismą taip pat nėra.
21. CPK 3 str. 6 d. yra nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.
22. Taigi, pagal šią nuostatą, bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas neturi teisės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą, tokią teisę turi tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
23. Dėl išvardintų priežasčių, atmetami pareiškėjos reikalavimai dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinį bei tarptautinius teismus.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui taikytinas teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.