Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2S-1756-259/2016 ir Nr. 2S-1759-259/2016 ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1447-173/2016, bei pareiškėjo V. J. pareiškimais dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo visų civilinių bylų, kurių šalimi jis yra, nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1447-173/2016, Nr. 2S-1756-259/2016, Nr. 2S-1759-259/2016, siekiant įvertinti jose pareikštų nušalinimų pagrįstumą.

Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1447-173/2016 pradėta pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3217-490/2015.

Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1756-259/2016 pradėta pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13634-199/2016.

Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-1759-259/2016 pradėta pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-13636-199/2016.

V. J. kartu su atskiraisiais skundais, kurių pagrindu pradėtos minėtos civilinės bylos, pateikė ir Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotus nušalinimo pareiškimus, kuriais prašoma nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo visų civilinių bylų, kurių šalimi jis yra, nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimai netenkintini.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus visų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą, tačiau bet koks asmens naudojimasis teisėmis turi atitikti įstatymų reikalavimus.

CPK 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nušalinimas gali būti pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, t. y. teisėjui ar teisėjams, kurie nagrinėja bylą, kurioje reiškiamas nušalinimas. Šiuo atveju pareiškėjas nušalinimus pateikė Kauno apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2S-1447-173/2016, Nr. 2S-1756-259/2016 ir Nr. 2S-1759-259/2016, tačiau nušalinimo pareiškimais siekiama nušalinti visus Kauno apygardos teismo teisėjus ne tik nuo šių, bet ir nuo visų bylų, kurių šalimi yra pareiškėjas, nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pareiškėjui ne kartą yra išaiškinusi, kad įstatymo reikalavimas, pagal kurį nušalinimas turi būti pareikštas konkrečiam teisėjui (teisėjams) ir konkrečioje byloje, nėra savitikslis, kadangi nušalinimas negali būti abstraktus, o turi būti grindžiamas CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis ir turi būti motyvuotas (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2KT-32-943/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 2KT-48-943/2016; 2KT-49-943/2016). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog konkreti byla dėl nušalinimo pareiškime dėstomų aplinkybių, kurios patenka į CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose numatytus atvejus, bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai. Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.), tačiau bet kokiu atveju išlieka nušalinimo pareiškimą teikiančio asmens pareiga nurodyti, kokioje byloje ir kokiu pagrindu reiškiamas nušalinimas. Bet kuriuo atveju teismo nušalinimo institutu negalima pasinaudoti abstrakčiai formuluojant nušalinimo pagrindus ir reikalaujant teisinių pasekmių sukėlimo ateityje.

Šiuo atveju Lietuvos apeliaciniam teismui perduota įvertinti Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-1447-173/2016, Nr. 2S-1756-259/2016 ir Nr. 2S-1759-259/2016, kurios Kauno apygardos teisme jau buvo pradėtos V. J. pareiškus nušalinimą, nagrinėjimo, todėl Lietuvos apeliacinis teismas priima ir vertina Kauno apygardos teismo teisėjams pareikštus nušalinimus nuo šių bylų nagrinėjimo.

Sprendžiant pareikštų nušalinimų pagrįstumą, nustatyta, kad pareiškėjas V. J. reiškia nušalinimus visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo visų bylų, kurių šalimi jis yra, įskaitant ir bylas, kuriose nušalinimai pareikšti, nagrinėjimo. Nušalinimai grindžiami tuo pagrindu, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016, kurioje V. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 232 ir 290 straipsniuose, t. y. pažemino Kauno apygardos teismo teisėjus ir įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad nurodytoje byloje nukentėjusiaisiais pripažinti teisėjai dirba kartu su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjais, kurie apeliacine tvarka nagrinės V. J. skundą, leidžia abejoti visų Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Nušalinimo pareiškimuose pažymėta, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų priimti procesiniai sprendimai ar atlikti procesiniai veiksmai, kelia abejonių dėl teisėjų šališkumo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, įvertinusi reiškiamų nušalinimų pagrindus pažymi, kad šiais pagrindais nušalinimą pareiškėjas grindžia jau ne pirmą kartą, dėl šių nušalinimo pagrindų yra pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-73-943/2015, 2016 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-32-943/2016, 2016 m. balandžio 28 d. nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 2KT-48-943/2016; 2KT-49-943/2016, kuriomis buvo netenkinti pareiškėjo nušalinimo pareiškimai.

Kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis), todėl pakartotinai teikiamas analogiškas nušalinimo pareiškimas nevertinamas ir motyvai, kuriais pareiškėjo nušalinimai buvo netenkinti, šioje nutartyje nekartojami, konstatuojant, jog pareiškėjas neįrodė, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų galinčių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilines bylas. Pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, V. J. nušalinimo pareiškimai netenkinami.

Pareiškėjui taip pat išaiškinama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise, jam gali būti skirta bauda (CPK 69 str. 5 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, jog, jeigu pareiškėjas savo prašymą grindžia bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodydamas jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų nešališkumo, jo prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl Kauno apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo visų civilinių bylų, taip pat nuo civilinių bylų Nr. 2S-1447-173/2016, Nr. 2S-1756-259/2016 ir Nr. 2S-1759-259/2016, nagrinėjimo, netenkinti.