Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REALTY INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. e2-1230-619/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „REALTY INVEST“ ieškinį atsakovams A. R. (A. R.), N. S. (N. S.) dėl skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė paduoti atskirąjį skundą (teisė į apeliaciją), turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos.

10. Vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau toks prašymas negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos (CPK 307 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

11. Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-907-823/2018).

12. Nagrinėjamu atveju, apeliantės argumentai, susiję su suklydimu dėl termino atskirajam skundui paduoti, vertintini kritiškai. Apeliantė pati nurodė, kad su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartimi susipažino 2019 m. vasario 4 d., taigi, atsižvelgiant į tai, jog pačioje nutartyje buvo aiškiai nurodytas 7 d. nutarties apskundimo terminas, argumentas dėl apeliantės vadovo įsitikinimo, kad apskundimo terminas yra 14 d., atmestinas kaip nepagrįstas.

13. Be to, kaip teisingai pažymėjo ir atsakovai, apeliantės argumentas, kad jos vadovas suklydo skaičiuojant terminus pirmą kartą naudojantis EPP sistema, taip pat nepagrįstas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apeliantės vadovas pirmosios instancijos teismui per EPP pateikė – 2018 m. sausio 19 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, 2018 m. birželio 19 d. dokumentą į bylą, o 2018 m. spalio 8 d. pateikė kartu su atsakovais bendrą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, paskiriant posėdį 2018 m. gruodžio 21 d., todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės atstovui naudojimasis EPP sistema nebuvo žinomas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad apeliantei 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. spalio 30 d., 2018 m. gruodžio 19 d. per EPP sistemą buvo išsiųsti teismo šaukimai dėl teismo posėdžio datos paskyrimo. Tai, kad apeliantės vadovas realiai naudojosi EPP sistema (kaip minėta, pateikė teismui į bylą dokumentus), leidžia spręsti, jog vadovas galėjo susipažinti su proceso eiga, atitinkamai, turėjo žinoti / žinojo apie 2019 m. sausio 31 d. paskirtą posėdžio datą jau 2018 m. gruodžio mėnesį. Iš Liteko sistemos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties kopija apeliantei išsiųsta tą pačią nutarties priėmimo dieną – 2019 m. sausio 31 d. (ketvirtadienį) per EPP. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiuo atveju, paskutinė termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties pateikti diena – 2019 m. vasario 7 d., tačiau apeliantės atskirasis skundas gautas 2019 m. vasario 14 d. (pateiktas per EPP sistemą 2019 m. vasario 13 d. 17 val. 50 min), taigi, terminas praleistas daugiau nei 10 dienų. Net jei ir laikant, kad apeliantė susipažino su minėta nutartimi 2019 m. vasario 4 d., vis tiek būtų laikoma, jog pateikė atskirąjį skundą praleidusi CPK 335 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinį terminą.

14. Apeliantė, grįsdama termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis, nagrinėjamame atskirajame skunde nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, t. y. kad susirgus bendrovės vadovo dukrai, jis turėjo prižiūrėti vaiką, vadovo sutuoktinė yra gydytoja ir negalėjo suderinti išvykimo iš darbo vietos ir slaugyti vaiko. Tačiau, bylos duomenimis, apeliantė ir apeliacinei instancijai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas termino praleidimo priežastis (jų svarbumą) ar pagrindžiančių praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad konkrečiais įrodymais nepagrindus objektyvių procesinio termino praleidimo priežasčių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.