Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal P. P. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, kuriuo P. P. nubaustas pagal ATPK 187 str. 1 d. 600 litų bauda; pagal ATPK 187 str. 2 d. - 400 (keturių šimtų) litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos baudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 600 litų bauda,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. nubaustas už tai, kad 2014-08-03, 16. 20 val., būdamas neblaivus, Švenčionių rajono policijos komisariato patalpose (Vilniaus g. 30, Švenčionys), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnų A. J. ir N. A. garbę ir orumą, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų apsiraminti bei eiti į nurodytas patalpas, aktyviais veiksmais jiems priešinosi, tampė policijos pareigūnus A. J. ir V. A. už tarnybinės uniformos ir šiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 187 str. 1 d. ir 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde P. P. nurodo, jog policijos pareigūnų neįžeidinėjo. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

ATPK 302¹¹ str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir betarpiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas P. P. surašytas ir jis Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu pripažintas kaltu, padarius ATPK 187 str. 2 d. (vienas iš padarytų teisės pažeidimų) numatytą pažeidimą, už tai, kad necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnų A. J. ir V. A. garbę ir orumą.

ATPK 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t.y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t.y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Nors P. P. savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo – necenzūriniais žodžiais įžeidžiant policijos pareigūnus, nepripažino, jo kaltė yra įrodyta liudytojų N. A. ir A. J. tarnybiniais pranešimais bei parodymais teismo posėdyje ir kita bylos medžiaga.

Šių surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad apeliantas, rodydamas nepagarbą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, triukšmavo, plūdo juos necenzūriniais žodžiais, tuo įžeidė policijos pareigūnų garbę ir orumą.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą minėtus policijos pareigūnus laikyti suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu bei tarnybiniame pranešime nurodyti melagingas įvykio aplinkybes.

Dėl P. P. paskirtos nuobaudos

Apeliantas skunde teigia, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas ir užtraukia baudą nuo 500 litų iki 1000 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų; ATPK 187 str. 2 d. – už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu užtraukia baudą nuo 300 litų iki 500 litų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2014-08-25 nutarimu skyrė P. P. ATPK 187 str. 1 d., 2 d. numatytas administracines nuobaudas – baudas kiek didesnes nei minimali, tačiau neviršijančias sankcijoje nustatyto vidurkio.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė P. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgė į tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus.

Pagal ATPK 30 str. 1 d. nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str. 2 d. nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² str. nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

P. P. padarė teisės pažeidimą, susijusį su pasikėsinimu į nustatytą valdymo tvarką.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. P. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b.l. 8-13). Tai neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytas taisykles, anksčiau jam taikytos nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011).

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t.y. kad P. P. nedirba, neturi pajamų nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad P. P. paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta.

Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014-08-25 nutarimą P. P. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, P. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.