Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja V. K. padavė pareiškimą dėl skundo reikalavimų patikslinimo (t. 1, b. l. 157-162), kuriuo patikslino skundo reikalavimą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 7310,83 Eur (25 242,84 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Pareiškėja patikslino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. ji budėjo pagal grafiką poilsio dienomis iš viso 100 dienų. Budėjimų 2011 m. kovo 27 d., 2013 m. kovo 23 d., 2013 m. balandžio 1 d. ir 2013 m. balandžio 14 d. metu ji buvo iškviesta į teismą atlikti neatidėliotinų procesinių veiksmų, už šias dienas pareiškėjai turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis už 8 valandas. Kitomis budėjimų pagal grafiką dienomis ji budėjo namuose ir nebuvo iškviesta atlikti neatidėliotinų veiksmų, toks budėjimas namuose pagal Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalį prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Dalis budėjimų namuose vyko švenčių dienomis, už jas turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalyje. Už budėjimą poilsio dienomis, kai buvo viršyta Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro dydžio vidutinis darbo užmokestis, o tomis savaitėmis, kai budint pagal grafiką poilsio dienomis nebuvo viršyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 straipsnis).

Pareiškėjas V. G. padavė pareiškimą dėl skundo reikalavimų patikslinimo (t. 2, b. l. 10-15), kuriuo patikslino skundo reikalavimą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 8817,37 Eur (30 444,61 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio už budėjimą švenčių ir poilsio dienomis laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas patikslino, kad laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. jis budėjo pagal grafiką poilsio dienomis iš viso 91 dieną. Budėjimų 2011 m. rugpjūčio 28 d., 2011 m. gruodžio 24 d., 2012 m. rugpjūčio 19 d. ir 2012 m. gruodžio 9 d. metu jis buvo iškviestas į teismą atlikti neatidėliotinų procesinių veiksmų, už šias dienas pareiškėjui turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis už 8 valandas. Kitomis budėjimų pagal grafiką dienomis jis budėjo namuose ir nebuvo iškviestas atlikti neatidėliotinų veiksmų, toks budėjimas namuose pagal Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalį prilyginamas ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Dalis budėjimų namuose vyko švenčių dienomis, už jas turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalyje. Už budėjimą poilsio dienomis, kai buvo viršyta Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip pusantro dydžio vidutinis darbo užmokestis, o tomis savaitėmis, kai budint pagal grafiką poilsio dienomis nebuvo viršyta 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmė, turėjo būti mokamas ne mažesnis kaip vidutinis darbo užmokestis (Darbo kodekso 193 straipsnis).

Teisingumo ministerija kaip atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 įgaliotas atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose nagrinėjant civilines ir administracines bylas dėl atlyginimų išmokėjimo teisėjams, atsiliepimu į skundą (t. 2, b. l. 81-83) prašo pareiškėjų skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjai praleido ieškinio senaties terminą, numatytą Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, reikalavimams nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 18 d. pareikšti, todėl atsakovui reikalaujant ieškinio senatį taikyti, teismas turėtų skundą atmesti motyvuodamas ieškinio senaties termino pasibaigimu (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsakovo atstovas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu, mano, kad pareiškėjams už budėjimus poilsio dienomis būtų galima atlyginti tik tokiu atveju, jeigu jie būtų atlikę konkrečias funkcijas. Byloje esantys budėjimo grafikai nepatvirtina, kad pareiškėjai realiai vykdė funkcijas, todėl reikalavimas yra atmestinas.

Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Pagal šio straipsnio 2 dalį nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba.

Ginčo laikotarpiu galiojo Teisėjų tarybos 2009 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 13P-71-(7.1.2) patvirtintas Pavyzdinis vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašas, kurio 3 punkte buvo numatyta, kad švenčių bei poilsio dienomis įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti, kurios negali būti atliktos pagal teismo vidaus darbo tvarkos taisykles nustatytu teismo darbo metu, teisėjai budi pagal teismo pirmininko patvirtintą teisėjų budėjimo grafiką. Remiantis aprašo 5 punktu, teisėjo pagal nustatytą tvarką darbo poilsio ir švenčių dienomis ir budėjimo tikslus laikas žymimas nustatytos formos teisėjų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnale. Remiantis aprašo 6 punktu, teisėjui, atliekant teisėjo funkcijas teisme poilsio ir švenčių dienomis bei po teismo darbo valandų, žurnale pažymimas teisėjo atvykimo, išvykimo laikas ir kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti. Analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2009 m. gegužės 18 d. įsakymu patvirtintame Vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos apraše (t. 2, b. l. 7-8).

Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>„, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime nurodė, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, poilsio bei švenčių dienomis, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai. Tačiau pagal ginčijamą teisinį reguliavimą galimos tokios situacijos, kai teisėjams, atliekant minėtas teisėjo funkcijas dirbusiems viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis, pagal Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį išmokėtinos vienkartinės priemokos nėra proporcingos jų išdirbtam laikui, jos yra ribojamos; taigi galimi tokie atvejai, kai už minėtą teisėjų darbą jiems nėra atlyginama arba atlyginama neteisingai. Be to, Konstitucinis Teismas, vertindamas Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad joje nustatytas teisinis reguliavimas užkerta kelią individualizuoti teisėjų vienkartines priemokas pagal jų dirbtus viršvalandžius, darbą poilsio bei švenčių dienomis.

Pareiškėjai ginčo laikotarpiu ėjo Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjų pareigas (t. 1, b. l. 7-12). Teismo pirmininko patvirtintų grafikų pagrindu pareiškėjai, kaip tai numatė Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2009 m. gegužės 18 d. įsakymu patvirtinto Vienkartinių priemokų teisėjams mokėjimo tvarkos aprašo 3 punktas, nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. budėjo poilsio ir švenčių dienomis (t. 1, b. l. 23-42). Nežiūrint to, kad pareiškėjai įstatymuose numatytoms funkcijoms atlikti poilsio ir švenčių dienomis nustatyta tvarka budėjo, jiems atitinkamų metų pabaigoje Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos vienkartinės priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis nebuvo išmokėtos, šį faktą patvirtina pažymos apie pareiškėjams priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t. 1, b. l. 48-52), ginčo dėl šios aplinkybės taip pat nėra.

Esant situacijai, kai pareiškėjams atitinkamų metų pabaigoje Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos vienkartinės priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis nebuvo išmokėtos, ir jiems už šį darbą nebuvo atlyginta jokiais kitais būdais, spręstina, kad tuo pareiškėjų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą buvo pažeista, todėl ji gintina teismine tvarka, priteisiant pareiškėjams teisingą atlygį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 išaiškino, kad Konstituciniam Teismui 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinus Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį prieštaraujančia Konstitucijai bei pabrėžus būtinybę tinkamai atlyginti už atliktą darbą, tačiau nesant jokių teisinio reguliavimo pakeitimų, be to, <...> nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo kompensuota už jo budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis <...>, minėta teisinio reguliavimo spraga užpildytina taikant Darbo kodekso nuostatas.

Kaip minėta, ginčo laikotarpiu Joniškio rajono apylinkės teismo pirmininko įsakymais buvo tvirtinami teisėjų budėjimo poilsio ir švenčių dienomis grafikai (t. 1, b. l. 23-42). Juose buvo nurodomos poilsio ir švenčių dienos, kuriomis teisėjai privalėjo budėti, tačiau tikslus budėjimų laikas (valandos, kuriomis teisėjai turi budėti) nebuvo nurodomas. Todėl teismas sprendžia, kad Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjai pagal šiuos grafikus poilsio ir švenčių dienomis turėjo budėti įprastą darbo dienos laiką, t. y. 8 valandas. Šią teismo išvadą patvirtina ir Teisėjų dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnalo (t. 2, b. l. 52-54) duomenys, kad procesiniai veiksmai, esant būtinybei, poilsio ir švenčių dienomis būdavo atliekami įvairiu paros metu. Iš pareiškėjų pareiškimuose dėl skundo reikalavimų patikslinimo dėstomų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai pripažįsta, jog grafikuose nurodytomis dienomis jie faktiškai budėjo namuose ir tik iškilus reikalui atlikti neatidėliotinas teisėjo funkcijas jie atvykdavo į teismo patalpas. Šią aplinkybę patvirtina Joniškio rajono apylinkės teismo Teisėjų dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnalo įrašai (t. 2, b. l. 52-54), kuriuose nėra pažymėtas visų budėjimų laikas, tačiau pažymėtas laikas, kada pareiškėjai faktiškai atvykdavo ir išvykdavo iš teismo tais atvejais, kai jie, iškilus būtinybei, vykdė teisėjų funkcijas. Kartu teismas pažymi, kad nevertina, ar tokia Joniškio rajono apylinkės teisme nustatyta teisėjų budėjimų poilsio ir švenčių dienomis tvarka, įskaitant nustatytą budėjimų dažnumą, jų trukmę, buvo racionali ir ekonomiška, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamai bylai, sprendžiant dėl apmokėjimo teisėjams už budėjimus, aktualu, kad teisėjai privalėjo laikytis teisme nustatytos tvarkos ir grafikuose nurodytomis dienomis budėti bei, prireikus, vykdyti teisėjų funkcijas.

Esant tokioms aplinkybėms ir taikant pagal analogiją Darbo kodekso 155 straipsnio 2 dalį, budėjimai namuose prilygintini ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Kadangi, kaip minėta, teisėjai pagal teismo pirmininko patvirtintus grafikus turėjo budėti 8 valandas, vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad budėjimai vyko namuose, jų laikas prilygintinas ne mažiau kaip pusei darbo laiko (4 valandoms).

Nepagrįsta pareiškėjų pozicija budėjimus, kurių metu jie vyko į teismą atlikti teisėjo funkcijų, prilyginti 8 darbo laiko valandoms. Tokia pozicija prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai analogiškose bylose. Šis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 30 d. nutartyse administracinėse bylose Nr. A-1318-146/2015, Nr. A-1045-492/2015 (taip pat ir kitose) atvejus, kai teisėjai, kurie budėjo namuose bei šių budėjimų metu turėjo vykti į teismą atlikti neatidėliotinus procesinius veiksmus, įvertino kaip budėjimus namuose, o tokių budėjimų laiką prilygino pusei darbo laiko, įvertinęs, kad procesinių veiksmų atlikimas neviršijo laiko, prilyginto darbo laikui. Nagrinėjamoje byloje spręstina analogiškai – atsižvelgus į tai, kad pagal Joniškio rajono apylinkės teismo Teisėjų dirbtų viršvalandžių, darbo poilsio ir švenčių dienomis (budėjimų) apskaitos žurnalo įrašus atliekamų teisėjo funkcijų vykdymas jiems atvykus į teismą niekada neviršijo 4 val. darbo trukmės, nėra pagrindo pareiškėjų budėjimus šiomis dienomis prilyginti 8 darbo valandoms.

Sprendžiant dėl priteistino darbo užmokesčio už budėjimus poilsio dienomis dydžio, vadovautinasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014 pateiktais išaiškinimais. Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalis, numatanti ne mažesnį kaip dvigubą darbuotojo darbo užmokestį, gali būti taikoma tik apmokėjimui už darbą pagal grafiką švenčių dieną, tačiau ši Darbo kodekso norma ir dvigubas atlygis negali būti taikomas už darbą pagal grafiką poilsio dieną. Taigi, remiantis šiuo išaiškinimu, nustatant pareiškėjams teisingą atlygį už grafike numatytus budėjimus poilsio dienomis, Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalis netaikytina ir dvigubas darbo užmokestis nepriteistinas.

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1252/2014, iš Darbo kodekso 155 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad apmokėjimo už budėjimą dydžiui nustatyti turi įtakos darbo laiko trukmės viršijimo faktas. Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Nustačius, kad budint pagal grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, turėtų būti sprendžiama dėl Darbo kodekso 155 straipsnio 3 dalies ir 193 straipsnio nuostatų taikymo išmokos už budėjimą pagal grafiką poilsio dienomis dydžiui apskaičiuoti, t. y. mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Nesant duomenų, jog darbo laiko trukmė buvo viršyta, turėtų būti sprendžiama dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už budėjimus pagal grafiką poilsio dienomis.

Teismas taip pat pažymi, kad remiantis Darbo kodekso 194 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjams už budėjimus švenčių dienomis priteistinas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, nurodytas Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje.

Taigi, pareiškėjams priteistinas atlygis už budėjimus poilsio ir švenčių dienomis apskaičiuotinas remiantis aptartomis taisyklėmis. Darbo užmokestis apskaičiuotinas imant ½ dalį Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. pažymose (t. 1, b. l. 13-21) nurodytos vidutinio dienos darbo užmokesčio sumos (trečiasis pažymos stulpelis), kadangi, kaip minėta, budėjimai prilygintini 4 darbo valandoms arba ½ visos darbo dienos. Tada gauta suma padvigubintina, jei buvo budima švenčių dienomis arba padaugintina iš 1,5, jei tą savaitę pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius buvo viršijama 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė. Tais atvejais, kai pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius 40 val. per savaitę darbo laiko trukmė nebuvo viršijama, imama pažymoje nurodytos vidutinio dienos darbo užmokesčio sumos (trečiasis pažymos stulpelis) ½ dalis, jos nedidinant.

Pareiškėjui V. G., remiantis Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. pažyma Nr. S4-90 (t. 1, b. l. 13-15) ir minėtomis apskaičiavimo taisyklėmis, priteistinos tokios sumos: už 2010 m. lapkričio 1 d., t. y. švenčių dieną, 409,28 Lt, už 2010 m. lapkričio 6 ir 7 d. (neviršyta 40 val. per savaitę trukmė (toliau – 40 val. trukmė)) 409,28 Lt, už 2010 m. gruodžio 4, 5, 18, 19 d., 2011 m. sausio 8, 9, 22, 23 d., 2011 m. vasario 5 ir 6 d. (viršyta 40 val. trukmė) 3 108,38 Lt, už 2011 m. vasario 16 d., t. y. šventės dieną, 414,45 Lt, už 2011 m. kovo 12 ir 13 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 422,27 Lt, už 2011 m. balandžio 9 ir 10 d. (viršyta 40 val. trukmė) 636,83 Lt, už 2011 m. balandžio 25 d., t. y. šventės dieną, 424,55 Lt, už 2011 m. gegužės 7, 8, 21 ir 22 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 301,04 Lt, už 2011 m. birželio 11, 12, 18 ir 19 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 268,94 Lt, už 2011 m. birželio 26 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 211,49 Lt, už 2011 m. rugpjūčio 13, 14, 27 ir 28 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 270,98 Lt, už 2011 m. rugpjūčio 15 d., t. y. švenčių dieną, 423,66 Lt, už 2011 m. rugsėjo 3 ir 4 d. (viršyta 40 val. trukmė) 636,62 Lt, už 2011 m. spalio 1, 2, 22 ir 23 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 243,53 Lt, už 2011 m. spalio 31 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 207,26 Lt, už 2011 m. lapkričio 1 d., t. y. šventės dieną, 428,63 Lt, už 2011 m. gruodžio 3 ir 4 d. (viršyta 40 val. trukmė) 641,75 Lt, už 2011 m. gruodžio 24 d., t. y. šventės dieną, 427,83 Lt, už 2012 m. sausio 7, 8, 28 ir 29 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 299,03 Lt, už 2012 m. vasario 16 d., t. y. šventės dieną, 419,68 Lt, už 2012 m. kovo 3, 4, 24 ir 25 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 299,03 Lt, už 2012 m. balandžio 9 d., t. y. šventės dieną, 426,24 Lt, už 2012 m. balandžio 14 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 213,12 Lt, už 2012 balandžio 28 ir 29 d. (viršyta 40 val. trukmė) 639,36 Lt, už 2012 m. gegužės 12 ir 13 d. (viršyta 40 val. trukmė) 659,99 Lt, už 2012 m, birželio 2, 23 ir 30 d. (viršyta 40 val. trukmė) 959,04 Lt, už 2012 m. birželio 3 ir 24 d., t. y. švenčių dienas, 852,48 Lt, už 2012 m. liepos 1 d. (viršyta 40 val. trukmė) 324,76 Lt, už 2012 m. rugpjūčio 4 ir 5 d. (viršyta 40 val. trukmė) 635,07 Lt, už 2012 m. rugpjūčio 15 d., t. y. šventės dieną, 423,38 Lt, už 2012 m. rugpjūčio 18 ir 19 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 423,38 Lt, už 2012 m. rugsėjo 8 ir 9 d. (viršyta 40 val. trukmė) 635,07 Lt, už 2012 m. spalio 13 ir 14 d. (viršyta 40 val. trukmė) 639,96 Lt, už 2012 m. lapkričio 1 d., t. y. šventės dieną, 415,12 Lt, už 2012 m. lapkričio 17 ir 18 d. (viršyta 40 val. trukmė) 622,68 Lt, už 2012 m. gruodžio 8 ir 9 d. (viršyta 40 val. trukmė) 635,39 Lt, už 2012 m. gruodžio 24 d., t. y. šventės dieną, 423,59 Lt, už 2013 m. sausio 1 d., t. y. šventės dieną, 441,68 Lt, už 2013 m. sausio 19 ir 20 d. (viršyta 40 val. trukmė) 662,52 Lt, už 2013 m. vasario 9 ir 10 d. (viršyta 40 val. trukmė) 667,86 Lt, už 2013 m. kovo 2, 3, 16 ir 17 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 358,76 Lt, už 2013 m. balandžio 20 ir 21 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 432,73 Lt. Iš viso pareiškėjui V. G. priteistiną sumą sudaro 29 396,69 Lt arba pagal oficialų lito ir euro santykį 8 513,87 Eur.

Pareiškėjui S. R., remiantis Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. pažyma Nr. S4-88 (t. 1, b. l. 16-18) ir minėtomis apskaičiavimo taisyklėmis, priteistinos tokios sumos: už 2010 m. lapkričio 20 ir 21 d. (viršyta 40 val. trukmė) 512,69 Lt, už 2010 m. gruodžio 25 ir 26 d., t. y. švenčių dienas, 688,92 Lt, už 2011 m. sausio 15, 16, 29 ir 30 d., 2011 m. vasario 12, 13, 26 ir 27 d. (viršyta 40 val. trukmė) 2 066,76 Lt, už 2011 m. kovo 19 ir 20 d., 2011 m. balandžio 2 ir 3 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 049,79 Lt, už 2011 m. birželio 4 d. (viršyta 40 val. trukmė) 518,18 Lt, už 2011 m. birželio 5 ir 24 d., t. y. švenčių dienas, 690,90 Lt, už 2011 m. birželio 25 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 172,73 Lt, už 2011 m. liepos 6 d., t. y. šventės dieną, 354,79 Lt, už 2011 m. liepos 16, 17, 30 ir 31 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 064,37 Lt, 2011 m. rugpjūčio 6 ir 7 d. (viršyta 40 val. trukmė) 535,20 Lt, už 2011 m. rugsėjo 17 ir 18 d. (viršyta 40 val. trukmė) 533,72 Lt, už 2011 m. spalio 15, 16, 29 ir 30 d., 2011 m. lapkričio 19 ir 20 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 712,97 Lt, už 2011 m. gruodžio 10 ir 11 d. (viršyta 40 val. trukmė) 550,83 Lt, už 2011 m. gruodžio 25 ir 26 d., t. y. švenčių dienas, 734,44 Lt, už 2012 m. sausio 14 ir 15 d. (viršyta 40 val. trukmė) 524,90 Lt, už 2012 m. vasario 4 ir 5 d. (viršyta 40 val. trukmė) 509,25 Lt, už 2012 m. kovo 10 ir 31 d. (viršyta 40 val. trukmė) 523,73 Lt, už 2012 m. kovo 11 d., t. y. šventės dieną, 349,15 Lt, už 2012 m. balandžio 1 d. (viršyta 40 val. trukmė) 257,01 Lt, už 2012 m. gegužės 19 ir 20 d. (viršyta 40 val. trukmė) 531,45 Lt, už 2012 m. liepos 6 d., t. y. šventės dieną, 357,88 Lt, už 2012 m. liepos 7 ir 8 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 357,88 Lt, už 2012 m. liepos 21 ir 22 d. (viršyta 40 val. trukmė) 536,82 Lt, už 2012 m. rugpjūčio 11, 12, 25 ir 26 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 048,68 Lt, už 2012 m. rugsėjo 1 ir 2 d. (viršyta 40 val. trukmė) 516,69 Lt, už 2012 m. rugsėjo 22 ir 23 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 344,46 Lt, už 2012 m. spalio 6, 7, 27 ir 28 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 041,03 Lt, už 2012 m. lapkričio 10 ir 11 d. (viršyta 40 val. trukmė) 501,93 Lt, už 2012 m. gruodžio 1, 2, 22 ir 23 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 022,10 Lt, už 2012 m. gruodžio 29 ir 30 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 340,70 Lt, už 2013 m. sausio 12 ir 13 d. (viršyta 40 val. trukmė) 533,36 Lt, už 2013 m. vasario 2, 3, 23 ir 24 d. (viršyta 40 val. trukmė) 1 084,20 Lt, už 2013 m. kovo 11 ir 31 d., t. y. švenčių dienas, 734,86 Lt, už 2013 m. kovo 30 d. (viršyta 40 val. trukmė) 275,57 Lt, už 2013 m. balandžio 6 ir 7 d. (neviršyta 40 val. trukmė) 355,57 Lt, už 2013 m. balandžio 27 ir 28 d. (viršyta 40 val. trukmė) 533,36 Lt. Už 2012 m. gegužės 1 d. pareiškėjui atlygis nepriteistinas, nes pagal 2012 m. gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenis (t. 1, b. l. 72) pareiškėjas tą dieną turėjo nedarbingumo pažymėjimą, todėl faktiškai tą dieną nebudėjo. Iš viso pareiškėjui S. R. priteistiną sumą sudaro 23 468,87 Lt arba pagal oficialų lito ir euro santykį 6 796,48 Eur.