Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. U. ir nukentėjusiosios J. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. U. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš nuteistosios L. U. nukentėjusiosios J. R. naudai priteista 5935,31 Lt turtinei žalai ir 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. U. nuteista už tai, kad 2008 m. kovo mėn. laikotarpiu nuo 12 d. 18 val. iki kovo mėn. 13 d. 0.30 val. savo sugyventinio J. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyvena ir ji pati, apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su taip pat neblaiviu S. R. metu, kilusio dėl pastarojo provokuojančio elgesio, sudavė du smūgius S. R. į veidą ranka, taip pat sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam metaliniu strypu, padarydama kūno sužalojimus, kurie įtakos jo mirčiai neturėjo, 8 kartus šovė į S. R. iš 4,5 mm kalibro pneumatinio ginklo, padarydama jam 8 šautines žaizdas dešinėje momeninėje srityje, veide, kaklo dešinėje pusėje, kairiame žaste ir krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat virtuviniu peiliu sudavė vieną smūgį į dešinio antakio sritį, du smūgius į nugarą ir vieną smūgį į dešinį žastą, padarydama vieną pjautinę žaizdą dešinio antakio srityje, dvi kiaurymines durtines - pjautines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, dešinėje ir kairėje pusėje bei sukėlusią S. R. mirtį vieną durtinę - pjautinę kiaurinę dešinio žasto žaizdą su magistralinių žasto arterijos ir venos sužalojimu. Pastarasis sužalojimas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, dėl ko S. R. nusikaltimo padarymo vietoje mirė. Šiais veiksmais L. U. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistosios manymu, teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. R. jos atžvilgiu būtų atlikęs kokius nors žaginimo veiksmus. Apeliantės teigimu, jos parodymai yra pakankamas, šią aplinkybę patvirtinantis, įrodymų šaltinis. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad jeigu jai ir būtų kilusi grėsmė būti išprievartautai, tai ji galėjo iš įvykio vietos pabėgti. Apeliantė mano, kad toks teismo teiginys prieštarauja BK 28 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tokiu būdu teismas nepagrįstai, pažeisdamas įstatymo reikalavimus paneigė buvusią įvykio metu būtinosios ginties situaciją.

Taip pat skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teismas, prokuroras šališkais veiksmais sudarė galimybę J. B. išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Faktas, kad J. B. byloje nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, turint omeny aplinkybę, jog jis žiauriai mušė S. R. , patvirtina, kad byla buvo išspręsta neteisingai, pažeidžiant nešališkumo principą.

Apeliantė neginčija nuosprendžio dalies, kuria nuteistoji L. U. pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, dėl S. R. nužudymo ir nuteista devynerių metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau, apeliantės manymu buvo įvertintos ne visos su nusikaltimo padarymu susijusios aplinkybės, todėl baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti ne visi nusikalstamą veiką padarę asmenys.

Nukentėjusioji mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas padarytą nusikaltimą, sukeliantį negrįžtamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei - nužudymą, neskyrė pakankamai dėmesio tuo pat metu padarytam kitam, nors ir lengvesnes pasekmes sukeliančiam nusikaltimui. Nukentėjusiosios teigimu, remiantis byloje surinktais įrodymais, veiksmus, kuriais buvo kėsinamasi į nukentėjusiojo S. R. sveikatą, atliko ne tik nuteistoji L. U. , bet ir kitas tuo pat metu kartu su ja buvęs asmuo, t. y. J. B. . Tačiau pastarojo veiksmai, kuriuos jis padarė nužudytojo S. R. atžvilgiu, nebuvo įvertinti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teismo posėdžio metu.

J. R. manymu, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija konstatavusi, kad S. R. atžvilgiu buvo įvykdytas tik vienas nusikaltimas, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo nužudytojo atžvilgiu.

Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog pats J. B. duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, patvirtino, kad buvo ne tik susistumdyta su S. R. , bet taip pat buvo suduota daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Tai patvirtina, kad J. B. , atlikdamas tokius veiksmus, kėsinosi į S. R. sveikatą. Be to, nusikaltimo sveikatai klausimas nebuvo keliamas net nuteistajai nurodžius faktą, kad „..pradžioje J. B. mušęs S. R. rankomis ir kojomis, po to mušė bambukine lazda ir montiruote“. Šiuos nuteistosios žodžius patvirtina specialisto išvada Nr. S 158/08 (01), kurioje nurodoma, kad „...ant bambukinio pagalio, dviejų peilių, nuopjovoje nuo polietileninio maišelio, nuo įėjimo į kambarį yra S. R. kraujas su 99,99999999% tikimybe”. Apeliantės manymu svarbu ir tai, jog teisėjų kolegija, vertindama J. B. atliktus smurtinius veiksmus S. R. atžvilgiu ir juos kvalifikuodama kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, neatsižvelgė į tai, jog specialisto išvadoje Nr. S158/08(01), buvo nurodyta, kad „..S. R. lavono IX-to šonkaulio lūžis įvyko veikiant spaudimo jėgoms šonkaulio išoriniame paviršiuje ir tempimo jėgoms šonkaulio išorinį paviršių lūžio projekcijoje“.

Nukentėjusiosios nuomone visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas, neįvertino dar vieno nusikaltimo, įvykdyto S. R. atžvilgiu, t. y. nusikaltimo žmogaus sveikatai, atlikto smurtiniais veiksmais. Tokiu būdu teismas pažeidė teisingumo principą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė jo ginamosios apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nukentėjusiosios ir nuteistosios apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. U. ir nukentėjusiosios J. R. apeliaciniai skundai atmetami.

Motyvai, kuriais atmetamas nuteistosios L. U. apeliacinis skundas

Vilniaus apygardos teismas visapusiškai ištyrė nuteistajai L. U. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jos kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nuteistoji.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios L. U. apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, būtinosios ginties situacijos, netinkamo įrodymų vertinimo bei J. B. veiksmų susijusių su tariamu peilio panaudojimu, paneigia byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai bei visapusiškai ištirti įrodymai.

Nuteistoji L. U. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. kovo 12 d. pavakare ji ir jos sugyventinis J. B. , Kalvarijų gatvėje sutiko jos giminaitį S. R. . Pastarasis pasiprašė pas juos į svečius ir jie trise atvažiavo į jų namus Salininkuose, kur gėrė degtinę, alų. Vienu metu, kai jos sugyventinis J. B. buvo išėjęs į lauką, S. R. pasakė, kad ji jam patinkanti ir jis nori su ja permiegoti. Kai grįžo sugyventinis, ji pasakė jam apie įvykusi pokalbį ir dėl to tarp J. B. ir S. R. įvyko muštynės, kurių metu jos sugyventinis kokių nors daiktų rankose neturėjo. Muštynių metu ji pati S. R. du kartus ranka sudavė į veidą. Pasibaigus muštynėms, J. B. paskambino savo tetai R. B. , kad ši atvežtų jiems alkoholinių gėrimų. Atvažiavusi teta pasakė, kad parduotuvės nedirba ir ji nieko nenupirko, todėl J. B. su teta taksi išvažiavo ieškoti nupirkti alkoholinių gėrimų. Jiems išvažiavus, S. R. vėl pradėjo prie jos lįsti, sudavė jai ranka kelis smūgius į krūtinę, po to į nugarą. Tada ji nuo stalo pagriebusi virtuvinį peilį du kartus juo smogė S. R. į šoną ir į nugarą, o taip pat sudavė jam keletą smūgių metaliniu strypu, tačiau kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė nurodyti negali, nes buvo šoke. Kad būtų mušusi S. R. bambukine lazda ar gesintuvu, ji neprisimena. Prisimena, kad po smūgių peiliu, dar šaudė iš pneumatinio pistoleto, kuris prieš tai gulėjo ant stalo. Šaudymo metu S. R. dar stovėjo, laikėsi ranka už žaizdos ir grasino jai. Kai S. R. jau buvo nugriuvęs ant grindų, prisimena, kad surišo jam rankas, nes bijojo, kad jis atsikėlęs gali ką nors blogo padaryti. Grįžus J. B. su teta, sugyventinis iš karto nuėjo į virtuvę, o vėliau atsigulė miegoti, nes buvo labai girtas. Ji tetai R. B. papasakojo, kas įvyko jiems išvažiavus, pati iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą (t. 4, b. l. 12 -17). Iš esmės analogiškus parodymus nuteistoji davė 2008 m. kovo 13 d. apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, be to šiuo parodymus ji patvirtino ir 2008 m. rugsėjo 8 d. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b. l. 97 – 98, 111 – 113).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai šiuos nuteistosios L. U. parodymus vertino, kaip vieną iš nuteistosios kaltę patvirtinančių įrodymų, ką be pagrindo nuteistoji ginčija apeliaciniame skunde tvirtindama, kad teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik kaltinimui palankiais jos parodymais. Teisėjų kolegijos manymu, 2009 m. rugsėjo 7 d. nuoširdžiame nuteistosios prisipažinime nurodytas įvykio aplinkybes apygardos teismas pagrįstai įvertino, kaip neatspindinčias realios įvykių eigos ir motyvuotai jas atmetė. Kolegijos nuomone, nuteistoji L. U. apklausiama pirmosios instancijos teisme dėl nuoširdžiame prisipažinime nurodytų aplinkybių, davė iš esmės nenuoseklius ir prieštaringus parodymus apie kai kurias esmines įvykio aplinkybes, nors net ir šiame nuoširdžiame prisipažinime nuteistoji neneigė, kad nukentėjusiajam smūgiavo peiliu. Visgi, prisipažinime nurodytų aplinkybių bei vėliau pagal šį prisipažinimą pirmosios instancijos teisme nuteistosios duotų parodymų, kartu ir jos apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių apie prieš ją J. B. ir S. R. naudotą psichinę ir fizinę prievartą, taip pat, kad peilį nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo naudoti ir J. B. , nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Tuo tarpu nuteistosios pirmieji apygardos teisme duoti parodymai sutampa su jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirti ir teisingai įvertinti objektyvūs įrodymai bei liudytojų parodymai. Todėl apygardos teismas vertindamas nuteistosios L. U. pirmuosius parodymus visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė ir pagrįstai šiais parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

Liudytojas J. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme davė parodymus, kurie esminėse detalėse sutampa su nuteistosios L. U. parodymais ir juos detalizuoja. J. B. parodė, kad 2008 m. kovo 12 d. jis ir jo sugyventinė L. U. prie Kalvarijų turgaus sutiko pastarosios giminaitį S. R. , kurį pakvietė į svečius. Trise nuvažiavo į Salininkus, kur jis su sugyventine gyveno jo tetos name, ten gėrė alkoholinius gėrimus. Vienu metu jis buvo iš namo išėjęs. Kai apytiksliai po 15 minučių grįžo, pamatė, kad sugyventinė yra susijaudinusi. Jam paklausus kas atsitiko, L. U. pasakė, kad S. R. prie jos kibo, siūlė su ja lytiškai santykiauti. Tada jis su S. R. susistumdė, o po to pradėjo muštis. Muštynių metu jis S. R. sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis. S. R. jam irgi sudavė daug smūgių. Muštynių metu jie griuvinėjo ant grindų. Muštynėse dalyvavo L. U. , jie mušėsi trise. Po muštynių ant S. R. veido, rankų buvo kraujo. Pasibaigus muštynėms S. R. atsiprašė ir jie gėrė toliau. Kai baigėsi degtinė, jis paskambino savo tetai R. B. ir paprašė atvežti alkoholinių gėrimų, nes jis pats jau neturėjo pinigų. Taksi atvažiavus tetai, degtinės ji neatvežė, todėl jis kartu su R. B. išvažiavo į naktinę parduotuvę, kur nupirko alkoholinių gėrimų. Kai jie grįžo į namus, kiek prisimena, L. U. ir S. R. buvo kambaryje. Jis pats iš karto išgėrė pora stikliukų degtinės, pasigėrė ir nuėjo miegoti. Jį pažadino policijos darbuotojai. Kai atsikėlė, kambaryje ant grindų pamatė kraujo klane gulintį nukentėjusįjį S. R. (t. 4 b. l. 24 – 27).

Kolegijos nuomone, tiek pirmieji nuteistosios L. U. parodymai, tiek liudytojo J. B. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme patvirtina, kad jiems girtaujant kartu su nukentėjusiuoju S. R. buvo kilę du konfliktai. Pirmajame konflikte dalyvavo visi trys asmenys, o antrajame dalyvavo tik nukentėjusysis S. R. ir nuteistoji L. U. . Tiek nuteistoji L. U. , tiek liudytojas J. B. , kurie betarpiškai dalyvavo įvykyje, parodė, kad pirmojo konflikto metu jie mušėsi su nukentėjusiuoju, tačiau nė vienas iš jų neparodė, kad pirmojo konflikto metu buvo naudojamas peilis. J. B. tvirtino, kad po muštynių nukentėjusysis jų atsiprašė ir jie toliau girtavo, tą patį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apygardos teisme duotuose pirmuosiuose parodymuose teigė ir nuteistoji L. U. . Aplinkybę, kad pirmojo konflikto metu nukentėjusysis buvo mušamas rankomis ir niekas nenaudojo jokio peilio ar kito ginklo, patvirtina ir nepilnametės liudytojos A. F. parodymai, kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad vieną kartą jos mama (L. U. ) su savo vyru J. išvažiavo, o ją namuose paliko vieną. Jie sutiko draugą ir namo grižo trise, gėrė. Tas draugas kažką pasakė mamai, tada mama pakvietė savo vyrą J. ir prasidėjo muštynės. Mama irgi trupučiuką mušė tą draugą, mušė rankom (t. 3, b. l. 120 – 124).

Nuteistosios L. U. pirmuosius apygardos teismo posėdyje duotus parodymus apie tai, kad būtent ji peiliu sužalojo nukentėjusįjį S. R. , iš dalies patvirtino ir liudytojai R. B. ir P. B. , kuriems nuteistoji pati netrukus po įvykio papasakojo visas nukentėjusiojo S. R. nužudymo aplinkybes.

Liudytoja R. B. apklausiam pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. kovo 12 d. vakare jai paskambino L. U. ir paprašė atvežti degtinės. Tuo laiku parduotuvės jau nedirbo. Ji išsikvietė taksi, iškarto nuvažiavo pas J. B. , bet į namą nėjo, o telefonu iškvietė jį į lauką. Jie abu nuvažiavo į naktinę parduotuvę, kur nupirko degtinės ir grįžo atgal į Salininkus. Įėję į namą iš karto nuėjo į virtuvę. J. B. iš karto išgėrė degtinės ir būdamas labai girtas nuėjo miegoti. L. U. jai papasakojo, kad jiems išvažiavus, pasilikęs su ja vyriškis bandė ją išprievartauti, todėl ji peiliu dūrė jam. Ji pati į kambarį, kur buvo tas vyras, nėjo. Kai atvažiavo „greitoji pagalba“ ir policija, kuriuos iškvietė L. U. , ji ėjo per kambarį ir pamatė ant grindų gulintį vyriškį, kambaryje buvo daug kraujo. Virtuvėje ji matė virtuvinį peilį, kurį plovė L. U. . Nuteistoji L. U. buvo labai blogos būklės, išblyškusi (t. 4, b. l. 21 – 23). Analogiškus parodymus liudytoja R. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiama įtariamąja (t. 1, b. l. 166 – 168).

Liudytojas P. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba taksi vairuotoju, kaip savo klientę pažįsta L. U. . 2008 m. kovo mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, jam vakare paskambino L. U. , kuri paprašė nuvežti kažkokį žmogų, tačiau tuo metu važiuoti pas ją jis negalėjo. Ji telefonu skambino dar keletą kartų ir, pabaigęs darbą, jis nuvažiavo prie jos namų, nes žinojo kur ji gyvena. Kai į jo automobilį atėjo L. U. , pasakė, kad ji nužudė žmogų. Jis nepatikėjo. L. U. papasakojo, kad prie jos lindo vyras ir ji jį papjovė. Nuo jos sklido alkoholio kvapas (t. 4, b. l. 20 – 21). Iš esmės analogiškus parodymus liudytojas P. B. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 146 – 147).

Nuteistosios L. U. pirminius parodymus patvirtina ir objektyviai nustatytos bylos aplinkybės. Iš 2008 m kovo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambario (už virtuvės) viduryje aptiktas gulintis ant pilvo S. R. lavonas su daugybiniais išoriniais kūno sužalojimais. Lavonas guli veidu žemyn, rankos uždėtos už nugaros, ant kairiojo riešo užrištas šviesus šalikas. Kambaryje matosi dėmės, panašios į kraują, kūno vilkimo pėdsakai. Iš įvykio vietos paimtas peilis metaline rankena (iš virtuvės), peilis medine rankena (nuo staliuko), bambukinė lazda, gesintuvas, metalinis strypas, mėginiai kraujo nustatymui (iš kambario) (t. 1 , b. l. 4 – 19, 20 – 21). Iš specialisto išvados Nr. S 156/08(01) matyti, kad ant paimto įvykio vietos apžiūros metu laužtuvo yra S. R. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant ugnies gesintuvo, L. U. džinsinių kelnių, J. B. bliuzono, džinsinių kelnių yra S. R. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant L. U. megztinio, aulinio kairio bato yra S. R. kraujas su 99,99999999% tikimybe bei kitų asmenų DNR priemaiša, kuri dėl per mažo DNR kiekio nėra tinkama identifikavimui. Ant L. U. džinsinių kelnių, aulinio bato, J. B. marškinėlių, R. B. puspalčio, aulinių batų yra žmogaus kraujo pėdsakai. Dėl per mažo DNR kiekio, konkrečiai pasakyti kam priklauso negalima. Ant L. U. striukės, marškinėlių, J. B. striukės, batų, R. B. švarkelio, kelnių dėmių bei sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta (t. 1, b. l. 31 – 42). Šie faktiniai duomenys patvirtina aplinkybę, kad nuteistoji L. U. betarpiškai konstatavo su nukentėjusiuoju S. R. .

Iš byloje esančios 2008 m. kovo 13 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. 498/08(01) matyti, kad S. R. mirė nuo durtinės – pjautinės kiaurinės dešinio žasto žaizdos su magistralinių žasto arterijos ir venos sužalojimu, sukėlusiu ūmų išorinį nukraujavimą. Šia specialisto išvada nustatyti sužalojimai S. R. kūne: 1) durtinė – pjautinė kiaurinė dešinio žasto žaizda su kraujagyslių sužalojimu, padaryta duriančiu – pjaunančiu įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu; 2) dvi kiauryminės durtinės - pjautinės žaizdos krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje dešinėje ir kairėje pusėje be vidaus organų sužalojimo, padarytos duriančiu – pjaunančiu, vienašmenių savybių turinčiu įrankiu, kuriuo galėjo būti peilis. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3) pjautinė žaizda dešinio antakio srityje padaryta pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu; 4) kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje, VII – VIII, X šonkaulių lūžiai kairėje pusėje ir IX – X šonkaulių dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; 5) keturios muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje ir viršutinės lūpos raudonyje, aštuoni odos nubrozdinimai veide, trys muštinės žaizdos dešinėje momeninėje – smilkininėje srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kairiame smilkininiame raumenyje, odos nubrozdinimas kairėje ausyje, kraujosruva gaktos srityje, kraujosruva, odos nubrozdinimai ir paviršinė muštinė žaizda varpoje, kraujosruvos abiejose rankose. Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; 6) aštuonios šautinės žaizdos dešinėje momeninėje srityje, veide, kaklo dešinėje pusėje, kairiame žaste ir krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šioje specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad kraujosruvos abiejų alkūnių srityse galėjo būti padarytos ir griuvimo metu, atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Visi kiti sužalojimai, rasti S. R. lavono kūne, negalėjo būti padaryti griuvimo metu. Visi sužalojimai yra vienodo senumo ir padaryti neilgai trukus iki mirties. S. R. mirtis galėjo įvykti prieš 3 – 7 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2008 m. kovo 13 d. 3.30 val. Po durtinės – pjautinės kiaurinės dešinio žasto žaizdos su kraujagyslių sužalojimu padarymo, kurį tai laiko tarpą (skaičiuojama dešimtimis minučių) kol neišsivystė nukraujavimas, S. R. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus: šaukti pagalbos, judėti, vaikščioti (ant abiejų padų yra sudžiūvęs kraujas). S. R. buvo suduoti keturi smūgiai duriančiu – pjaunančiu įrankiu (vienas smūgis į dešinį žastą, du į nugarą, vienas į dešinio antakio sritį), nemažiau, kaip septyniolika trauminių poveikių kietais, bukais daiktais į galvą, nemažiau, kaip keturi trauminiai poveikiai į krūtinės ląstą, ne mažiau, kaip du trauminiai poveikiai į lytinių organų sritį. S. R. lavono kraujyje rasta 2,82%o etilo alkoholio (t. 1, b. l. 97-106, 110-111).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptarti bei kiti apygardos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog prieš nukentėjusįjį S. R. smurtavo ir mirtiną sužalojimą peiliu jam padarė būtent nuteistoji L. U. . Iš byloje surinktų ir išsamiai bei visapusiškai ištirtų įrodymų matyti, kad tik nuteistoji L. U. įvykio metu nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo peilį. Mirtiną sužalojimą nukentėjusiajam nuteistoji padarė antrojo konflikto metu, t. y. jau po to, kai liudytojas J. B. , kartu su R. B. buvo išvykę pirkti alkoholinių gėrimų. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog peilį nukentėjusiojo S. R. atžvilgių būtų galėjęs panaudoti įvykyje dalyvavęs J. B. ar koks nors kitas asmuo, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde tvirtina nuteistoji L. U. . Visų pirma, tokios aplinkybės nenurodė nė vienas iš aukščiau išvardintų liudytojų, to pirminiuose parodymuose nenurodė ir pati nuteistoji, parodydama, kad ji pati peiliu du kartus sudavė nukentėjusiajam. Antra, net jei ir tikėti nuteistosios pakeistais parodymais apie tai, kad viskas vyko vieno konflikto metu, kurio metu prieš ją buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas, tai ir šiuose parodymuose ji neparodė, kad J. B. būtų naudojęs peilį nukentėjusiojo S. R. atžvilgiu. Taigi, teisėjų kolegija atmeta, nuteistosios L. U. apeliacinio skundo argumentą, kad peilį nukentėjusiojo atžvilgiu galėjo panaudoti ir liudytojas J. B. . Išties, nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad nukentėjusiajam peiliu sudavė du kartus. Visgi, įvertinus faktines įvykio aplinkybes, t. y. greitai besikeičiančius įvykius, nuteistosios apsvaigimą nuo alkoholio, jos pačios parodymus apie tai, kad įvykio metu ji buvo stresinėje situacijoje, bet to, apygardos teismui pagrįstai nustačius, kad nuteistosios elgesiui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, konstatuotina, kad nuteistoji galėjo objektyviai klysti dėl peiliu suduotų smūgių skaičiaus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau išdėstyti bei kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai patvirtina apygardos teismo nustatytą faktą, kad nuteistoji L. U. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. L. U. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, t. y. ji suduodama peiliu smūgius nukentėjusiajam S. R. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais gali atimti nukentėjusiajam gyvybę, nors ir nesiekė šių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Aplinkybę, kad nuteistoji nesiekė S. R. mirties patvirtina tai, jog ji pamačiusi bei suvokusi savo veiksmų pasekmes, bylos duomenimis, buvo išsigandusi, susijaudinusi, pati į įvykio vietą kvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą.

Iš nuteistosios L. U. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji neneigia sudavusi nukentėjusiajam peiliu, tačiau jos teigimu, šiuos veiksmus ji atliko gindamasi nuo pavojingo nukentėjusiojo S. R. kėsinimosi ją išžaginti.

Vadovaujantis BK 28 straipsniu, asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis, nuo kurio tenka gintis būtinosios ginties atveju, turi būti realus bei akivaizdus. Taigi, šiuo atveju sprendžiant klausimą, ar nuteistoji L. U. suduodama peiliu smūgius nukentėjusiajam S. R. neperžengė būtinosios ginties ribų ar jas peržengė, būtina išsiaiškinti, ar tarpusavio konflikto metu tarp jų buvo kilusi būtinosios ginties situacija, ar nukentėjusysis pradėjo tiesiogiai gresiantį pavojingą, akivaizdų ir realų kėsinimąsi prieš nuteistąją. Jei kėsinimasis buvo, tai koks tokio kėsinimosi pobūdis ir pavojingumas ir ar panaudotos gynybos priemonės atitinka šį kėsinimąsi.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo vertinti nuteistosios veiksmus, kaip padarytus būtinosios ginties situacijoje ar peržengus būtinosios ginties ribas. Išties, nuteistoji teisi apeliaciniame skunde tvirtindama, kad apygardos teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog nuteistoji turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, nepaneigia jos teisės į būtinąją gintį. Tačiau kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir išsamiai ištirti įrodymai nepatvirtina nuteistosios L. U. nurodomos aplinkybės, jog ji buvo būtinosios ginties situacijoje. Todėl konstatuotina, kad nuteistoji neturėjo teisės į būtinąją gintį. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis konfliktas tarp nukentėjusiojo S. R., nuteistosios L. U. bei liudytojo J. B. kilo dėl to, kad nukentėjusysis nuteistajai pasakė, jog nori su ja turėti lytinių santykių. Tai patvirtino tiek pati nuteistoji, tiek liudytojai J. B. , P. B. , R. B. iš dalies ir nepilnametė liudytoja A. F. . Tačiau, kaip nustatyta aukščiau aptartais įrodymais šio konflikto metu nuteistoji ir liudytojas J. B. tik pakankamai stipriai sumušė nukentėjusįjį, tuo tarpu mirtinų sužalojimų jam nepadarė. Apie antrojo konflikto kilimo priežastis, galima spręsti tik iš nuteistosios parodymų, ką pastaroji ir nurodo apeliaciniame skunde. Išties, kolegijos manymu, nėra pagrindo visiškai atmesti nuteistosios parodymus apie tai, kad išvykus liudytojams J. B. ir R. B. pirkti alkoholio, nukentėjusysis vėl turėjo galimybę priekabiauti prie nuteistosios bei siūlyti jai lytiškai santykiauti. Visgi, vien tas faktas, kad nukentėjusysis išsakė tokį pasiūlymą ar reikalavimą, nesant byloje objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi kokių nors konkrečių fizinių veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, negali būti vertinama, kaip pagrindas spręsti, jog nuteistajai buvo kilusi kokia nors grėsmė ir ji buvo atsidūrusi būtinosios ginties situacijoje. Kolegijos nuomone, šioje dalyje nuteistosios parodymų apie jos atžvilgiu panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Nuteistosios teiginių apie jos atžvilgiu vartotą smurtą nepatvirtina byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. G.1457/08 (01) iš kurios matyti, kad L. U. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje ir kojose. Sužalojimai pagal jų makroskopinį vaizdą padaryti kietais bukais daiktais paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 91 – 92). Tuo tarpu pati nuteistoji davė iš esmės nenuoseklius parodymus apie nukentėjusiojo S. R. prieš ją vartotą smurtą. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji tvirtino, kad S. R. ją išžaginti kėsinosi tuo metu, kai sugyventinis J. B. ir jo teta R. B. su taksi buvo išvažiavę pirkti alkoholinių gėrimų. S. R. sakęs, jog ji jam patinkanti, siūlė jai lytiškai santykiauti. Jai atsisakius, S. R. sugriebė ją už rankų, sudavė jai apie tris smūgius kumščiu į krūtinę ir nugarą, tada ji peiliu jam sudavė du smūgius (t. 2, b. l. 97 – 98). Pirmoje apklausoje bylos teisminio nagrinėjimo metu nuteistoji parodė iš esmės panašias įvykio aplinkybes, nurodė, kad nukentėjusysis sudavė jai kelis smūgius į krūtinę, po to į nugarą, tada ji su peiliu sudavė jam du smūgius (t. 4, b. l. 12 – 17). Taigi šiuose parodymuos nuteistosios nurodytų aplinkybių apie nukentėjusiojo suduotų smūgių lokalizaciją nepatvirtina aukščiau minėta teismo medicinos specialisto išvada. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pirmojo konflikto metu mušėsi visi trys įvykyje dalyvavę asmenys, todėl neatmestina galimybė, kad nuteistoji tam tikrus sužalojimus galėjo patirti būtent šių muštynių metu. Vėlesnėje apklausoje L. U. pakeitusi parodymus parodė, kad J. B. būnant lauke, S. R. siūlęs jai lytiškai santykiauti, o kai apie tai sužinojo grįžęs jos sugyventinis pradėjo mušti S. R. , po to nurengęs jos rūbus, nustūmęs ją ant lovos bei liepęs S. R. parodyti kaip jis jos (L. U. ) norėjęs. Kadangi S. R. bijodamas sugyventinio grasinimų, pradėjo atsiseginėti savo rūbus ir priėjo prie jos, ji pagriebusi peilį sudavė jam porą smūgių. Pats S. R. jai smūgių iš viso nesudavęs (t. 4, b. l. 35 – 37). Pastebėtina, kad pati nuteistoji parodė, jog nukentėjusysis S. R. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, vos pastovėjo ant kojų, jos kalbas ji vertino kaip girto žmogaus „sapaliones“ (t. 4, b. l. 12). Tai, kad nukentėjusysis išties buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, patvirtina ir 2008 m. kovo 13 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. 498/08(01), kurioje konstatuota, jog S. R. lavono kraujyje rasta 2,82%o etilo alkoholio (t. 1, b. l. 97 – 106). Kilusios situacijos vertinimui svarbu ir tai, kad bylos duomenimis nuteistoji L. U. įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas 2,50 promilės girtumas (t. 2, b. l. 88), kas irgi turėjo įtakos jos veiksmams. Esant apsvaigimo nuo alkoholio poveikiui savaime keičiasi situacijos suvokimas ir įvertinimas, sunkėja tinkamų sprendimų paieška, pervertinamos galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis.

Kolegijos nuomone, visos aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistoji L. U. aiškiai suvokė, jog nukentėjusysis jai nekelia realios grėsmės, tačiau supykus dėl nepadoraus pasiūlymo ėmėsi smurto nukentėjusiojo atžvilgiu. Bylos medžiaga paneigia nuteistosios apeliacinio skundo argumentus, kad nukentėjusysis ją užpuolė norėdamas išprievartauti, dėl ko ji atsidūrė būtinosios ginties situacijoje ir turėjo gintis bei besigindama sužalojo nukentėjusįjį. Nenustačius būtinosios ginties situacijos, nėra pagrindo svarstyti ar šioje situacijoje galėjo būti būtinosios ginties ribų peržengimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta nuteistosios apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes vertino tik nuteistajai nepalankius įrodymus. Teisėjų kolegija byloje nenustatė BPK 58 straipsnyje numatytų pagrindų, kurie leistų konstatuoti pirmosios instancijos teismą buvus šališką. Vien tas faktas, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip pati nuteistoji ar kitos proceso šalys, negali būti pripažintas aplinkybe, rodančia teismo šališkumą.

Taip pat kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajai L. U. teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas skirdamas nuteistajai bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jos asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei kitas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes ir vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Už kito žmogaus nužudymą, t. y. nusikaltimą, kuris numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Jos dydis numatytas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nuteistajai L. U. devynerių metų laisvės atėmimo bausmė paskirta atsižvelgus į tai, kad ji padarė labai sunkų nusikaltimą, taip pat į nuteistosios asmenybę, t. y. kad ji praeityje neteista, du kartus bausta administracine tvarka, gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta, niekur nedirbo, augina mažametę dukrą. Be to, teismas įvertino ir tai, kad jai diagnozuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio ji gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 23 – 26). Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad byloje nustatyta nuteistosios L. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t. y. veika padaryta apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Šios aplinkybės iš esmės neneigė pati nuteistoji, tai patvirtina ir byloje esantys alkotesterio rezultatai, kuriais nustatytas jos 2,50 promilių girtumas (t. 2, b. l. 88). Be to, teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Apygardos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog nuteistajai L. U. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos manymu, tokią išvadą patvirtina ir kitos nuteistajai palankios bylos aplinkybės, t. y. jos elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, greitosios medicininės pagalbos bei policijos iškvietimas, bei tai, kad veiką ji padarė netiesiogine tyčia.

Taigi, apygardos teismas nuteistajai L. U. paskirdamas devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, šiuo atveju baudžiamojo įstatymų reikalavimų nepažeidė. Tokia bausmė yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta. Aplinkybių bei teisinių pagrindų, kurie leistų švelninti nuteistajai bausmę, kolegija byloje nenustatė.

Motyvai, kuriais atmetamas nukentėjusiosios J. R. apeliacinis skundas

Nukentėjusioji J. R. apeliaciniu skundu prašo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnį patraukti J. B. už nukentėjusiajam S. R. padarytus sužalojimus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad iš esmės šio skundo argumentais įrodinėjama J. B. kaltė, padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei teigiama, kad apygardos teismas nesiėmė visų priemonių užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teismui galimybės išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra 2009 m. kovo 4 d. su kaltinamuoju aktu perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą buvo kaltinama tik L. U. (t. 3, b. l. 48 – 53). Tuo tarpu J. B. atžvilgiu kaltinamasis aktas nesurašytas, taigi jis byloje nelaikytinas kaltinamuoju. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas J. B. atžvilgiu nutrauktas 2009 m. vasario 5 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro N. Kozliako nutarimu (t. 2, b. l. 75 – 76). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus bylą J. B. atžvilgiu, nesant dėl jo surašyto kaltinamojo akto, būtų pažeistos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos, numatytos BPK 255 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis BPK 257 straipsniu, teismas bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nenurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas iš esmės numato vienintelį procesinį sprendimą, kurį teismas gali priimti nustatęs, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo dėl kurio nėra surašytas kaltinamasis aktas ir jis neperduotas teismui. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apygardos teismas nustatęs, jog ne visus sužalojimus nukentėjusiajam S. R. padarė nuteistoji L. U. , motyvuotu 2010 m. kovo 2 d. raštu Nr. 1-37-86/2010 informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą apie kito įvykyje dalyvavusio asmens – J. B. galimai padarytą nusikalstamą veiką. Nors teismas apie J. B. galimai padarytą nusikalstamą veiką pranešė ne motyvuota nutartimi, o raštu, kolegijos manymu ši aplinkybė nelaikytina esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu ir negali būti vertinama, kaip pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį. Akivaizdu, kad teismas nustatęs kito asmens galimai padarytos nusikalstamos veikos požymius, ėmėsi priemonių apie tai informuoti prokurorą. Aplinkybę, kad į šį pranešimą prokuratūra atitinkamai reagavo, patvirtina apeliacinės instancijos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros pateiktas 2010 m. balandžio 7 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą J. B. atžvilgiu, kurį nukentėjusioji turi galimybę apskųsti BPK 168 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios J. R. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl jis atmetamas. Kartu kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo išsamiau pasisakyti dėl nukentėjusiosios apeliaciniame skunde išdėstytų įrodymų vertinimo, ta apimtimi, kiek jie susiję su J. B. galimai padaryta nusikalstama veika.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios L. U. ir nukentėjusiosios J. R. apeliacinius skundus atmesti.