Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono, teisėjų: Pavelo Frolovo, Ryšardo Skirtuno,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. kovo mėn. laikotarpyje nuo 12 d. 18 val. iki kovo mėn. 13 d. 00.30 val. savo sugyventinio J. B. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno ir ji pati, apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su taip pat neblaiviu S. R. metu, kilusio dėl pastarojo provokuojančio elgesio, sudavė du smūgius S. R. į veidą ranka, taip pat sudavė keletą smūgių nukentėjusiajam metaliniu strypu, padarydama kūno sužalojimus, kurie įtakos jo mirčiai neturėjo, 8 kartus šovė į S. R. iš 4,5 mm kalibro pneumatinio ginklo, padarydama jam 8 šautines žaizdas dešinėje momeninėje srityje, veide, kaklo dešinėje pusėje, kairiame žaste ir krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat virtuviniu peiliu sudavė 1 smūgį į dešinio antakio sritį, 2 smūgius – į nugarą ir 1 smūgį – į dešinį žastą, padarydama vieną pjautinę žaizdą dešinio antakio srityje, dvi kiaurymines durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje, dešinėje ir kairėje pusėje bei sukėlusią S. R. mirtį vieną durtinę-pjautinę kiaurinę dešinio žasto žaizdą su magistralinių žasto arterijos ir venos sužalojimu. Pastarasis sužalojimas sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą, dėl ko S. R. nusikaltimo padarymo vietoje mirė.

Kaltinamoji L. U. kalta dėl S. R. nužudymo prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. kovo 12 d. pavakare ji ir jos sugyventinis J. B. Kalvarijų gatvėje sutiko jos dėdę S. R.. Dėdė pasiprašė pas juos į svečius ir jie trise atvažiavo į jų namus Salininkuose, kur gėrė degtinę, alų. Vienu metu, kai jos sugyventinis J.B. buvo išėjęs į lauką, S. R. pasakė, kad ji jam patinkanti ir jis nori su ja permiegoti. Kai grįžo sugyventinis, ji pasakė jam apie įvykusi pokalbį ir dėl to tarp J. B. ir S. R. įvyko muštynės, kurių metu jos sugyventinis kokių nors daiktų rankose neturėjo. Muštinių metu ji pati S. R. du kartus ranka sudavė į veidą.

Pasibaigus muštynėms, J. B. paskambino savo tetai R. B., kad ši atvežtų jiems alkoholinių gėrimų. Kai teta atvažiavo, pasakė kad parduotuvės nedirba ir ji nieko nenupirko, todėl J. B. su teta taksi išvažiavo ieškoti nupirkti alkoholinių gėrimų. Jiems išvažiavus, S. R. vėl pradėjo prie jos lįsti, sudavė jai ranka kelis smūgius į krūtinę, po to į nugarą. Tada ji nuo stalo pagriebusi virtuvinį peilį du kartus juo smogė S. R. į šoną ir į nugarą, o taip pat sudavė jam keletą smūgių metaliniu strypu, tačiau kiek sudavė smūgių, į kurias vietas sudavė, nurodyti negali, nes buvo šoke. Kad ji būtų mušusi S. R. bambukine lazda ar gesintuvu, ji neprisimena. Ji prisimena, kad po smūgių peiliu, dar šaudė iš pneumatinio pistoleto, kuris prieš tai gulėjo ant stalo. Šaudymo metu S. R. dar stovėjo, laikėsi ranka už žaizdos ir grasino jai. Kai S. R. jau buvo nugriuvęs ant grindų, prisimena, kad surišo jam rankas, nes bijojo, kad jis atsikėlęs gali ką nors blogo padaryti. Kai grįžo J. B. su teta, sugyventinis iš karto nuėjo į virtuvę, o vėliau atsigulė miegoti, nes buvo labai girtas. Ji R. B. papasakojo, kas įvyko jiems išvažiavus. Ji pati iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji L. U. vietoje parodė ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (2 t., b. l. 111-113).

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio savo kaltės pripažinimo, kaltinamosios L. U. kaltė dėl S. R. nužudymo taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, daiktais, turinčiais reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. R. parodė, kad jos sūnus S. R. paskutiniu metu gyveno jos bute. Sūnus L. U. buvo pusbrolis, nes L. U. yra jos vyro sesers dukra. Su L. U. beveik nebendraudavo, nes ji vedė netinkamą gyvenimo būdą, o nuo 2000 metų, kai dingo jos motina, su L. U. iš viso nebendravo. Sūnus S. R. 2008 m. kovo 12 d. apie 9 val. ryto išėjo, sakė, kad ieškos darbo. Apie 17 val. jai paskambino L. U. ir pasakė, kad su S. R. važiuoja pas ją (L. U.) į svečius. Kai ji paprašė duoti telefoną pakalbėti su sūnumi, liepė važiuoti jam namo. Sūnus atsakė, kad grįš vakare. Vėliau tą pačią dieną apie 19, 20 ir 21 val. ji skambino į L. U. mobilų telefoną, tačiau niekas neatsiliepdavo. Sūnus į namus taip ir negrįžo. Maždaug po savaitės iš policijos pareigūnų sužinojo, kad S. R. yra negyvas morge. Sūnus išgerdavo, tačiau buvo ramaus būdo, nebuvo agresyvus.

Liudytojas J. B. parodė, kad 2008 m. kovo 12 d. jis ir jo sugyventinė L. U. prie Kalvarijų turgaus sutiko L.U. giminaitį S. R., kurį pakvietė į svečius. Trise nuvažiavo į Salininkus, kur jis su sugyventine gyveno jo tetos name, ten gėrė alkoholinius gėrimus. Vienu metu jis buvo iš namo išėjęs. Kai maždaug po 15 minučių grįžo, pamatė, kad sugyventinė yra susijaudinusi. Jam paklausus kas atsitiko, L. U. pasiskundė, kad S. R. prie jos kibo, siūlė su ja lytiškai santykiauti. Tada jis su S. R. susistumdė, o po to pradėjo tarpusavyje muštis. Muštynių metu jis S. R. sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis. S. R. jam irgi sudavė daug smūgių. Muštynių metu jie griuvinėjo ant grindų. Muštynėse dalyvavo L. U., jie mušėsi trise. Po muštynių ant S. R. veido, rankų buvo kraujo. Pasibaigus muštynėms S. R. atsiprašė ir jie gėrė toliau. Kai baigėsi degtinė, jis paskambino savo tetai R. B. ir paprašė atvežti alkoholinių gėrimų, nes jis pats jau neturėjo pinigų. Kai su taksi atvažiavo teta, degtinės ji neatvežė, todėl jis kartu su R. B. išvažiavo į naktinę parduotuvę, kur nupirko alkoholinių gėrimų. Kai jie grįžo į namus, kiek jis prisimena, L. U. ir S. R. buvo kambaryje. Jis pats iš karto išgėrė pora stikliukų degtinės, pasigėrė ir nuėjo miegoti. Jį pažadino policijos darbuotojai. Kai atsikėlė, kambaryje ant grindų pamatė kraujo klane gulintį S. R..

Liudytoja R. B. parodė, kad J. B. yra jos sūnėnas – sesers sūnus.

Paskutiniu metu J. B. gyveno Salininkuose jai priklausančiame name. Ten pat gyveno jo sugyventinė L. U. su savo dukra. Ji pati gyvena Liepkalnyje. 2008 m. kovo 12 d. vakare jai paskambino L. U. ir paprašė atvežti degtinės. Tuo laiku parduotuvės jau nedirbo. Ji išsikvietė taksi, iškarto nuvažiavo pas J. B., bet į namą nėjo, o telefonu iškvietė jį į lauką. Jiedu abu nuvažiavo į naktinę parduotuvę, kur nupirko degtinės ir grįžo atgal į Salininkus. Įėję į namą iš karto nuėjo į virtuvę. J. B. iš karto išgėrė degtinės ir būdamas labai girtas nuėjo miegoti. L. U. jai papasakojo, kad jiems išvažiavus, pasilikęs su ja vyriškis bandė ją išprievartauti, todėl ji peiliu dūrė jam. Ji pati į kambarį, kur buvo tas vyras, nėjo. Kai atvažiavo „greitoji pagalba“ ir policija, kuriuos iškvietė L. U., ji ėjo per kambarį ir pamatė ant grindų gulintį vyriškį, kambaryje buvo daug kraujo. Virtuvėje ji matė virtuvinį peilį, kurį plovė L. U.. Pati L. U. buvo labai blogos būklės, buvo išblyškusi.

Mažametė liudytoja A. F., gimusi 2001 02 06, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad vieną kartą jos mama (L. U.) su savo vyru J.B. išvažiavo, o ją namuose paliko vieną. Jie sutiko draugą ir namo grižo trise, gėrė. Tas draugas kažką pasakė mamai, tada mama pakvietė savo vyrą J. B. ir prasidėjo muštynės. Mama irgi trupučiuką mušė tą draugą, mušė rankom. Po to naktį turbūt su peiliu nužudė tą draugą, kurio vardas Sergejus.

Liudytojas P. B. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju, kaip savo klientę pažįsta L. U.. 2008 m. kovo mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, jam vakare paskambino L. U., kuri paprašė nuvežti kažkokį žmogų, tačiau tuo metu važiuoti pas ją jis negalėjo. L. U. telefonu skambino dar keletą kartų ir, pabaigęs darbą, jis nuvažiavo prie jos namų, nes žinojo kur ji gyvena. Kai į jo automobilį atėjo L. U., pasakė, kad ji nužudė žmogų. Jis nepatikėjo. L. U. papasakojo, kad prie jos lindo vyras ir ji jį papjovė. Nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis pamanė, kad L. U. gelbsti savo sugyventinį taip sakydama, o ji tik atsakė, kad jau iškvietė policiją ir daugiau jam nieko neaiškino. Jis pats į namo vidų užėjęs nebuvo ir lavono nematė.

Liudytojas S. S. parodė, kad dirba Vilniaus m. VPK patrulių rinktinėje. 2008 03 13 apie pusę pirmos nakties patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Salininkų soduose viename name įvykdyta žmogžudystė. Nuvykus į vietą juos prie namo pasitiko moteris, kaip paaiškėjo L. U., kuri prisipažino nužudžiusi vyriškį. Ji papasakojo, kad tai darė besigindama, kadangi tas vyriškis norėjo ją išprievartauti ir ji jam sudavė peiliu. Kai jie užėjo į namo vidų, viename kambaryje ant grindų gulėjo vyro lavonas, jo rankos buvo surištos už nugaros, buvo daug kraujo. Kambaryje ant lovos gulėjo kitas vyriškis, bet jo pažadinti nepavyko. Buvo dar viena pagyvenusi moteriškė, bet ji aiškino, jog nieko nemačiusi. Nuo įvykio iki jų atvykimo buvo praėję daug laiko, į ką L. U. paaiškino, kad ji labai bijojo, todėl iš karto neskambino į policiją. Nuo L. U. sklido alkoholio kvapas, buvo labai susijaudinusi. Paklausus kur peilis, kuriuo ji dūrė, atsakė, kad peilis virtuvėje ir jau yra išplautas. Tai buvo didelis virtuvinis peilis. L. U. sakė, kad tas kitas vyriškis, gulėjęs ant lovos, nieko dėtas. Tas vyriškis atrodė labai girtas.

Tolimesnio bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji L. U. parašė nuoširdų prisipažinimą ir ryšium su tuo pakartotinai apklausta teisiamajame posėdyje, ji dalinai pakeitė savo parodymus, paaiškindama, kad po to, kai S. R. prašė su juo lytiškai santykiauti, į kambarį sugrįžęs J. B., pamatęs, jog ji susinervinusi, paklausė jos, kas atsitiko. Kai ji viską papasakojo apie S. R., sugyventinis pradėjo aiškintis su juo, garsiai šaukė ir mušė S. R.. Po to J. B. numovė nuo jos džinsus, apatinius, nustūmė ją ant lovos ir liepė S. R. parodyti, kaip jis jos norėjęs. S. R. pradėjus neigti, kad jis atlikęs jos atžvilgiu kokius nors veiksmus, J. B. pagrasino, jog jis neliks gyvas, jeigu nedarys kas jam liepta, tada S. R. pradėjo atsiseginėti savo rūbus ir ėjo prie jos. Ji labai išsigando ir pagriebusi nuo stalo peilį , du kartus dūrė S. R., tačiau kur pataikė, ar į šoną, ar į nugarą, neprisimena. Tada J. B. pradėjo žiauriai mušti S. R.. Iš pradžių pastarasis buvo ramus, o vėliau pradėjo gintis. Pradžioje J. B. mušė S. R. rankomis ir kojomis, po to mušė bambukine lazda ir montiruote. Vėliau J. B. atsinešė benzino ir gesintuvą. Kai jis benzinu apipylė S. R., ji labai išsigando ir nubėgo į kitą kambarį pas savo dukrą. Būdama pas dukrą girdėjo J. B. riksmus. Maždaug po pusvalandžio išėjusi pasižiūrėti, kas vyksta, pamatė, kad S. R. antrankiais prikabintas prie radiatoriaus. Pats J. B. iš karto išėjo į lauką ir su taksi išvažiavo. Kai maždaug po pusvalandžio J. B. su teta sugrįžo, jis atrakino S. R. nuo radiatoriaus, nutempė jį į kambario vidurį ir pasakęs, kad rytojaus dieną išsiaiškins, nuėjo miegoti.

Ji pati, apart suduotų smūgių S. R. peiliu, daugiau smūgių kokiais nors daiktais, ranka jam nedavė, pneumatiniu ginklu į jį nešaudė, kas šaudė ji nemačiusi, rankų S. R. surišusi nebuvo ir kas tai padarė, nežino.

Teisiamajame posėdyje išklausęs kaltinamosios L. U. pakeistus parodymus liudytojas J. B. jų nepatvirtino ir pasiliko prie savo ankstesnių parodymų.

Teismo kolegija tiki pirminiais teisiamajame posėdyje duotais L. U. parodymais apie tai, kad ji, be suduotų smūgių S. R. peiliu, sudavė jam dar du smūgius ranka į veidą, keletą smūgių metaliniu strypu bei šaudė į jį iš pneumatinio pistoleto, o vėliau pakeistus parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti savo atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Jos pirminiai parodymai atitinka kitais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, liudytojos R. B. parodymus, taip pat labiau atitinka mažametės liudytojos A. F. parodymus.

Iš specialisto išvados Nr. 498/08 (01) seka, kad S. R. padaryti 4 sužalojimai duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Visi šie 4 sužalojimai padaryti skirtingose kūno vietose, todėl jie galėjo būti padaryti tik 4 smūgiais. Nors L. U. teigia, kad S. R. su peiliu sudavė 2 smūgius, tačiau teismo kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam peiliu ji sudavė 4 kartus, nes nustatyta, jog peilį S. R. atžvilgiu panaudojo ji. Kad peiliu smūgius S. R. būtų sudavęs J. B. ar kokie nors kiti asmenys, byloje visiškai nėra kokių nors įrodymų.

Iš 2008-03-13 įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambario (už virtuvės) viduryje aptiktas gulintis ant pilvo S. R. lavonas su daugybiniais išoriniais kūno sužalojimais. Lavonas guli veidu žemyn, rankos uždėtos už nugaros, ant kairiojo riešo užrištas šviesus šalikas. Kambaryje matosi dėmės, panašios į kraują, kūno vilkimo pėdsakai. Iš įvykio vietos paimtas peilis metaline rankena (iš virtuvės), peilis medine rankena (nuo staliuko), bambukinė lazda, gesintuvas, metalinis strypas, mėginiai kraujo nustatymui (iš kambario). (1 t, b. l. 4-19, 20-21)

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 498/08 (01) matyti, kad S. R. mirė nuo durtinės-pjautinės kiaurinės dešinio žasto žaizdos su magistralinių žasto arterijos ir venos sužalojimu, sukėlusiu ūmų išorinį nukraujavimą.

durtinė-pjautinė kiaurinė dešinio žasto žaizda su kraujagyslių sužalojimu.

Sužalojimas padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2 kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos nugariniame paviršiuje dešinėje ir kairėje pusėje be vidaus organų sužalojimo.

Sužalojimai padaryti duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

pjautinė žaizda dešinio antakio srityje padaryta pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje pusėje. VII-VIII, X šonkaulių lūžiai kairėje pusėje ir IX-X šonkaulių dešinėje pusėje.

Sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje ir viršutinės lūpos raudonyje (4); odos nubrozdinimai (8) veide, muštinės žaizdos (3) dešinėje momeninėje-smilkininėje srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, kairiame smilkininiame raumenyje; odos nubrozdinimas kairėje ausyje; kraujosruva gaktos srityje; kraujosruva, odos nubrozdinimai ir paviršinė muštinė žaizda varpoje; kraujosruvos abiejose rankose.

Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

šautinės žaizdos (8) dešinėje momeninėje srityje, veide, kaklo dešinėje pusėje, kairiame žaste ir krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje.

Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kraujosruvos abiejų alkūnių srityse galėjo būti padarytos ir griuvimo metu, atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Visi kiti sužalojimai, rasti S. R. lavono kūne, negalėjo būti padaryti griuvimo metu.

Visi sužalojimai yra vienodo senumo ir padaryti neilgai trukus iki mirties.

S. R. mirtis galėjo įvykti prieš 3-7 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje 2008-03-13 d. 03.30 val.

Po durtinės-pjautinės kiaurinės dešinio žasto žaizdos su kraujagyslių sužalojimu padarymo, kurį tai laiko tarpą (skaičiuojama dešimtimis minučių) kol neišsivystė nukraujavimas, S. R. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus: šaukti pagalbos, judėti, vaikščioti (ant abiejų padų yra sudžiūvęs kraujas).

S. R. buvo suduoti keturi smūgiai duriančiu-pjaunančiu įrankiu (vienas smūgis į dešinį žastą, du į nugarą, vienas į dešinio antakio sritį); nemažiau 17-a trauminių poveikių kietais, bukais daiktais į galvą; nemažiau 4-ių trauminių poveikių į krūtinės ląstą ne mažiau 2-jų trauminių poveikių į lytinių organų sritį.

S. R. lavono kraujyje rasta 2,82%o etilo alkoholio. (1 t, b. l. 97-106, 110-111)

Iš specialisto išvados Nr. S 156/08(01) matyti, kad ant paimto įvykio vietos apžiūros metu laužtuvo yra S. R. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant ugnies gesintuvo, L. U. džinsinių kelnių, J. B. bliuzono, džinsinių kelnių yra S. R. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Ant L. U. megztinio, aulinio kairio bato yra S. R. kraujas su 99,99999999% tikimybe bei kitų asmenų DNR priemaiša, kuri dėl per mažo DNR kiekio nėra tinkama identifikavimui. Ant L. U. džinsinių kelnių, aulinio bato, J. B. marškinėlių, R. B. puspalčio, aulinių batų yra žmogaus kraujo pėdsakai. Dėl per mažo DNR kiekio, konkrečiai pasakyti kam priklauso negalima. Ant L. U. striukės, marškinėlių, J. B. striukės, batų, R. B. švarkelio, kelnių dėmių bei sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. (1 t, b. l. 31-42)

Iš specialisto išvados Nr. S 158/08 (01) matyti, kad ant bambukinio pagalio, dviejų peilių, nuopjovoje nuo polietileninio maišelio, nuo įėjimo į kambarį yra S. R. kraujas su 99,99999999% tikimybe. Nuopjovoje nuo J. B. dešinės rankos yra J. B. DNR su 99,99999999% tikimybe. Nuopjovose nuo L. U. rankų kraujo ir biologinės kilmės pėdsakų nerasta. (1 t, b. l. 45-55)

Iš specialisto išvados Nr. S 138/08 (01) matyti, kad S. R. lavono kaktos kairės pusės odos žaizda yra šautinė ir ji negalėjo būti padaryta duriančių-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu. Tokiu būdu, ši žaizda nebuvo padaryta nei vienu iš trijų tyrimui pateiktų peilių.

S. R. lavono dešinio smilkinio srities odos išpjova su žaizda yra muštinė ir ji negalėjo būti padaryta duriančių-pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu. Tokiu būdu, ši žaizda nebuvo padaryta nei vienu iš trijų tyrimui pateiktų peilių.

S. R. lavono IX-to šonkaulio lūžimas įvyko veikiant spaudimo jėgoms šonkaulio išoriniame paviršiuje ir tempimo jėgoms šonkaulio vidiniame paviršiuje. Tai galėjo įvykti nuo tiesioginio smūgio-spaudimo į IX-to šonkaulio išorinį paviršių lūžio projekcijoje, tačiau lūžio plokštumos paviršiuose dinaminių pėdsakų nematyti, dėl ko nėra galimybės pasisakyti ar IX-to šonkaulio lūžimas įvyko kurio nors tyrimui pateikto peilio poveikio pasėkoje.

S. R. lavono krūtinės kairės pusės odos žaizda nebuvo padaryta tyrimui pateiktu peiliu metaline rankena medinėmis kriaunomis arba lenktiniu peiliu. Krūtinės kairės pusės odos žaizda galėjo būti padaryta tyrimui pateiktu peiliu metaline rankena. Kategoriška išvada dėl šio peilio panaudojimo, padarant minėtą žaizdą negalima, kadangi tiek tiriamojoje odos žaizdoje, tiek iš eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali.

S. R. lavono krūtinės dešinės pusės odos žaizda nebuvo padaryta tyrimui pateiktu lenktiniu peiliu. Krūtinės dešinės pusės odos žaizdos padarymo galimybė, panaudojant tyrimui pateiktą peilį metaline rankena medinėmis kriaunomis arba tyrimui pateiktą peilį metaline rankena, neatmetama. Kategoriška išvada dėl šių dviejų peilių panaudojimo, padarant minėtą odos žaizdą, negalima, kadangi tiek tiriamojoje odos žaizdoje, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali.

Iš specialisto išvados Nr. 11-2313(08), 11-2477(08), 11-3418(08), MK 171/08(01) tirti pateiktuose S. R. marškiniuose ir marškinėliuose yra pažeidimai padaryti duriant ir pjaunant įrankiu, turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu. Šie pažeidimai padaryti ne tirti pateiktu lenktiniu peiliu. Nustatyti, ar šie pažeidimai padaryti tirti pateiktu peiliu su rankena medinėmis kriaunomis ar peiliu su rankena metalinėmis kriaunomis, ar kitais įrankiais, negalima. Tirti pateiktų marškinių apykaklėje yra šautinis pažeidimas, padarytas apykaklės audekle rasta įstrigusia 4,5 mm. kalibro kulka, skirta šaudyti iš 4,5 mm kalibro pneumatinių ginklų. Tirti pateiktuose šalike, kelnėse, trumpikėse pažeidimų nėra.

Tirti pateiktuose marškiniuose, dešinėje rankovėje, priekyje ir abipus vidurinės siūlės esantys du kiauryminiai pažeidimai pagal lokalizaciją atitinka dešinio žasto žaizdas; marškinių priekyje ir nugaros pusėje, dešinėje esantys du kiauryminiai pažeidimai (abipus šoninės siūlės) atitikmens S. R. kūne neturi; marškinių nugaros pusėje, kairėje pusėje esantis kiauryminis pažeidimas pagal lokalizaciją atitinka S. R. kūno sužalojimą esantį kairėje pusėje, 3 cm žemiau mentės ir 9 cm nuo stuburo; marškinių nugaros vidurinėje dalyje esantis kiauryminis pažeidimas pagal lokalizaciją atitinka S. R. nugaros sužalojimą, esantį dešinėje pusėje, 12 cm žemiau mentės ir 7 cm nuo stuburo.

Šautinis pažeidimas esantis marškinių apykaklėje 4 cm atstume nuo apykaklės prisiuvimo siūlės ir 7 cm atstume nuo dešinio apykaklės galo atitikmens S. R. kūne neturi. Kiti S. R. kūno sužalojimai, užfiksuoti TMI specialisto išvadoje Nr. M 498/08(01), atitikmens tirti pateiktuose drabužiuose neturi.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G.1457/08 (01) matyti, kad L. U. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame petyje ir kojose. Sužalojimai pagal jų makroskopinį vaizdą padaryti kietais bukais daiktais paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 5 trauminiais poveikiais. (2 t, b. l. 91-92)

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1455/08(01) matyti, kad J. B. nustatyti odos nubrozdinimai veide, kairėje rankoje, kairėje kojoje ir poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai pagal jų makroskopinį vaizdą padaryti kietais bukais daiktais, paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 8 trauminiais poveikiais. (2 t, b. l. 6-7)

Ikiteisminis tyrimas kaltinamosios L. U. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 6p. dėl to, kad ji, elgdamasi itin žiauriai ir kankindama nukentėjusįjį, viso mažiausiai 35 trauminiais poveikiais, padarė jam daugybę kūno sužalojimų, nuo vieno kurių – durtinės-pjautinės kiaurinės žasto žaizdos su magistralinių žasto arterijos ir venos sužalojimu, sukėlusiu ūmų išorinį nukraujavimą, dėl ko S. R. nusikaltimo vietoje mirė ir tokiu būdu jį nužudė. Teismo medicinos specialisto išvada Nr. 498/08 (01) nustatyta, kad visi S. R. nustatyti kūno sužalojimai padaryti ne mažiau 35 trauminiais poveikiais.

Taigi, visų 35 smūgių sudavimą S. R. bei visų jam padarytų kūno sužalojimų padarymą ikiteisminis tyrimas inkriminavo L. U.. Su tokia tyrimo išvada teismo kolegija nesutinka. Bylos medžiaga nustatyta, kad, be L. U., nukentėjusįjį S. R. mušė ir jos sugyventinis J. B.. Viso ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu pats J. B. pripažino, kad jis muštynių su S. R. metu sudavė jam daug smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno dalis, muštynių metu jie daug kartų buvo nukritę ant grindų. Bylos teisminio nagrinėjimo metu L. U. patvirtino, kad jos sugyventinis sudavė S. R. daug smūgių rankomis ir kojomis. Be to, L. U. paskutinėse apklausose teisme teigė, jog J. B. nukentėjusįjį mušė dar su bambukine lazda ir montiruote. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad L. U. padarė tik dalį S. R. konstatuotų kūno sužalojimų, o kitus sužalojimus jam padarė J. B.. Teismas nustatė, kad L. U. sudavė S. R. du smūgius ranka į veidą, keletą kartų smogė jam su metaliniu strypu, keturis smūgius sudavė peiliu ir aštuonis kartus šovė į jį iš pneumatinio ginklo. 8 šautiniai sužalojimai, konstatuoti S. R., kvalifikuojami tik nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atriboti tiksliai, kiek smūgių sudavė ir kokius konkrečius sužalojimus S. R. padarė atskirai L. U. ir J. B., nėra galimybės. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, daryti išvadą, kad L. U. S. R. nužudė jį kankindama ar kitaip itin žiauriai, nėra pagrindo. Todėl teismo kolegija kaltinamosios L. U. veiką iš BK 129 str. 2 d. 6 p. perkvalifikuoja į BK 129 str. 1 d.

Teismas iš L. U. kaltinimo pašalina smūgių S. R. sudavimą kojomis, bambukine lazda ir gesintuvu, kadangi byloje visiškai nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų nukentėjusįjį mušusi kojomis ar nurodytais įrankiais.

Specialisto išvada nustatyta, kad S. R. mirė dėl ūmaus išorinio nukraujavimo, kurį sukėlė durtinė-pjautinė kiaurinė dešinio žasto žaizda su kraujagyslių sužalojimu, jis padarytas duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilis. Bylos duomenimis nustatyta, kad peiliu smūgius S. R. sudavė tik L. U.. Taigi, teismui nekyla abejonių, jog S. R. nužudė kaltinamoji L. U..

Įvertinusi visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kolegija konstatuoja, Kad L. U., apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su neblaiviu S. R. metu, kilusiu dėl jo provokuojančio elgesio, sudavė du smūgius ranka S. R. į veidą, taip pat sudavė jam keletą smūgių metaliniu strypu, 8 kartus šovė į S. R. iš pneumatinio ginklo, o taip pat sudavė nukentėjusiajam 4 smūgius virtuviniu peiliu, iš kurių vienu smūgiu padarytas sužalojimas sukėlė jo mirtį ir tokiu būdu jį nužudė.

Kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog L. U. veiką S. R. atžvilgiu padarė neperžengdama būtinosios ginties ribas, jas peržengdama ar staiga labai susijaudinusi dėl neteisėto nukentėjusio asmens poelgio. Kaltinamosios parodymai dalyje dėl S. R. veiksmų jos atžvilgiu gana paviršutiniški, nenuoseklūs, šioje dalyje savo parodymus ji keitė. Ikiteisminio tyrimo metu L. U. teigė, jog S. R. ją išžaginti kėsinosi tuo metu, kai sugyventinis J. B. ir jo teta R. B. su taksi buvo išvažiavę pirkti alkoholinių gėrimų. S. R. sakęs, jog ji jam patinkanti, siūlė jai lytiškai santykiauti. Jai atsisakius, S. R. sugriebė ją už rankų, sudavė jai apie tris smūgius kumščiu į krūtinę ir nugarą. Kadangi jis buvo labai girtas, jai pavyko išsilaisvinti iš jo glėbio ir ji smogusi jam peiliu pora kartų. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pirminėje apklausoje kaltinamoji paaiškino, kad S. R. jai lytiškai santykiauti siūlė tuo metu, kai jos sugyventinis buvo išėjęs į lauką, o jam grįžus į namą dėl tos priežasties ir kilusios muštynės, o vėliau J. B. išvažiavus pirkti alkoholinių gėrimų, S. R. vėl kibo prie jos, siekdamas lytiškai santykiauti, sudavė jai du smūgius, tada ji su peiliu sudavė jam du smūgius. Vėlesnėje apklausoje L. U. nurodė, kad J. B. būnant lauke, S. R. siūlęs jai lytiškai santykiauti, o kai apie tai sužinojo grįžęs jos sugyventinis pradėjo mušti S. R., po to nurengęs jos rūbus, nustūmęs ją ant lovos bei liepęs S. R. parodyti kaip jis jos (L. U.) norėjęs. Kadangi S. R. bijodamas sugyventinio grasinimų, pradėjo atsiseginėti savo rūbus ir priėjo prie jos, ji pagriebusi peilį sudavė jam porą smūgių. Pats S. R. jai smūgių iš viso nesudavęs. Taigi iš šių pastarųjų kaltinamosios parodymų seka, kad įvykio vietoje buvęs ir jos sugyventinis J. B., kuris tokius L. U. parodymus paneigė.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad S. R. būtų atlikęs kokius nors tiesioginius veiksmus, nukreiptus į L. U. išžaginimą. Jeigu kaltinamajai ir būtų kilusi tokia grėsmė, ji, pagal nustatytas aplinkybes, turėjo pilną galimybę iš įvykio vietos pasišalinti. Pažymėtina, kad specialisto išvada nustatyta, jog S. R. kraujyje buvo rasta 2,82%o etilo alkoholio, likvore - 3,37%o etilo alkoholio. Pati L. U. teigia, jog įvykio metu S. R. buvo labai girtas.

Teismo kolegija tiki kaltinamosios L. U. parodymais apie tai, kad S. R. siūlęs jai lytiškai santykiauti. Tokius jos parodymus dalinai patvirtina ir jos mažametės dukros A. F. parodymai apie tai, kad buvęs name draugas (S. R.) kažką pasakė mamai, ši pakvietė savo vyrą ir tada prasidėjo muštynės (3 t., b. l. 121). Tačiau tokių S. R. veiksmų vertinti kaip pasikėsinimą išžaginti nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgdama į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad L. U. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia ir jos atsakomybė priklauso nuo pasekmių. Ji sąmoningai veikė ir suvokė, kad jos veika gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, nors ir nesiekė šių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Apie tai, kad kaltinamoji nesiekė S. R. mirties liudija ir tai, jog L. U., pamačiusi bei suvokusi savo veiksmų pasekmes, bylos duomenimis, buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, pati į įvykio vietą kvietė policiją, greitąją medicinos pagalbą.

Kolegija, atsižvelgdama į S. R. netinkamą elgesį L. U. atžvilgiu, kimbant prie jos su pasiūlymu lytiškai santykiauti, vertina jį provokuojančiu ir kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

L. U. anksčiau neteista, du kartus bausta administracine tvarka, gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašyta, niekur nedirbo, turi mažametę dukrą. Jai diagnozuojama emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio ji gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (3 t. b. l. 23-26).

Atsižvelgdama į išvardytas aplinkybes, kolegija skiria kaltinamajai bausmę, atitinkančią jos padarytą veiką, konkrečias jos padarymo aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, priežastis, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

L. U. padarė labai sunkų nusikaltimą, jo pasekmės nebepataisomos.

Priimant domėn visas anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo netinkamas nukentėjusiojo elgesys L. U. atžvilgiu, kurį teismas vertina provokuojančiu, kaltinamajai skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį.

Nukentėjusioji J. R. pareiškė 106 935,31 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 6935,31 Lt turtinė žala – laidojimo, kapo sutvarkymo išlaidos, ir 100 000 Lt – neturtinė žala. Ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo realus, įrodytas pateiktais dokumentais. J. R. nurodė, jog iš Valstybinio socialinio draudimo valdybos laidojimo išlaidoms ji gavo 1000 Lt, todėl civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti šiai sumai mažintinas ir priteistina 5935,31 Lt.

J. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo – asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teismų praktikoje siekiama nustatyti kiek įmanoma sąžiningą ir teisingą atlygintinos žalos dydį, kartu nepažeidžiant teisinės interesų pusiausvyros taip, kad priteisiamas žalos dydis taptų nepateisinama našta šią žalą padariusiam asmeniui.

Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) arba asmuo, su kuriuo asmuo gyveno neįregistravę santuokos. Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai.

Nukentėjusiajai J. R. neturtinė žala priteistina, nes L. U. savo nusikalstamais veiksmais atėmė gyvybę jos sūnui, kas sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nusikaltimas sukėlė neatstatomas pasekmes – sūnaus mirtį. Nustatant neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, į nukentėjusiosios santykius su S. R., iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus. S. R. paskutiniu metu gyveno su motina, jis niekur nedirbo, neturėjo pragyvenimo šaltinio, todėl, savaime suprantama, negalėjo materialiai išlaikyti J. R., tokio pobūdžio pagalbos teikti neturėjo galimybės. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas taipogi atsižvelgia į žalą padariusios kaltinamosios turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios tyčios formą padarant nusikaltimą, turtinės žalos išsprendimo klausimą. Atsižvelgiant į visa tai, kolegijos nuomone, nukentėjusiosios J. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažintas iki 30 000 Lt.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, klausimą teismas išsprendžia sutinkamai su BPK 94 str. reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. U. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti ją laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 03 02.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2008 m. kovo 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. U. nukentėjusiosios J. R. naudai 5935,31 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: bambukinę lazdą, gesintuvą, metalinį strypą, du tepinėlius, L. U. ir J. B. nuoplovas nuo rankų, S. R., L. U., J. B. drabužius, 3 peilius, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, sunaikinti, pneumatinį šautuvą 4,5 mm kalibro, 10 šovinių, saugomus ten pat, perduoti Ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtos L. U. nuo nuosprendžio nuorašo jai įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.