Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-14 · Administracinė byla Nr. I-4463-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-14
Bylos Nr.
I-4463-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03580-2014-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Arūnas Kaminskas, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
J. Š.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4463-643/2015Proceso Nr. 3-61-3-03580-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 16.8., 74 . (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Arūno Kaminsko ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo atstovui A. Ū.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgoms dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4, 16-19) prašydama panaikinti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – ir atsakovas) 2014 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. IS-351 (toliau - ir sprendimas) nutraukti jos priėmimą į profesinę karo tarnybą procedūrą ir įpareigoti atsakovą tęsti priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūrą.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas, priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, todėl turėtų būti panaikintas. Sprendimas yra grindžiamas 2014 m. sausio 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo pareiškėja buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Nusikaltimas buvo padarytas ne pareiškėjos iniciatyva, o V. S. ją suklaidinus. Dėl padaryto nusikaltimo pareiškėja kalta prisipažino. Su nukentėjusiuoju asmeniu susitaikė. Nuo padaryto nusikaltimo yra praėję pustrečių metų, todėl pareiškėjos moralinės savybės turi būti vertinamos 2012 m. sausio 11 dienai, kai pareiškėja buvo Krašto apsaugos savanorių pajėgų sąraše ir niekam abejonių dėl jos moralinių savybių nekilo. Tarnaudama savanoriškose pajėgose jokių pažeidimų nėra padariusi, nuobaudų neturėjo, todėl abejonės jos moralinėmis savybėmis yra nepagrįstas.

Be to, abejonės dėl moralinių savybių negali tęstis visą gyvenimą, tai gali būti akcentuojama tik tam tikrą laiką, juo labiau reikia atsižvelgti į pažeidimą padariusio asmens požiūrį į savo veiksmus, elgesį po padaryto pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (b. l. 24-28) pareiškėjos skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą ir profesinės karo tarnybos kariai pagal krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketą privalo pateikti informaciją apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi. Ši informacija tikrinama. Profesinės karo tarnybos karys, nuslėpęs ar sąmoningai pateikęs neteisingą informaciją, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymus ar drausmės statutą. Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo karo prievolės ir komplektavimo skyrius 2014 m. kovo 28 d. užpildė paklausimą Nr. 03-594 dėl pareiškėjos ir pateikė Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui, kuris 2014 m. gegužės 22 d. atsakymu Nr. IS-1429 pateikė išvadą, kad nerekomenduoja priimti pareiškėją į profesinę karo tarnybą. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja nuo 2009 m. balandžio 21 d. iki 2014 m. vasario 24 d. dešimt kartų buvo nubausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimu, 2009 m. balandžio 21 d. ji buvo įspėta administracine tvarka dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo. Be to, pareiškėja 2009 m. kovo 12 d. teismo Vokietijoje sprendimu buvo pripažinta kalta dėl pagalbos padaryti vagystę ir pagal Vokietijos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (ypač sunkus vagystės atvejis) ir 242 straipsnį (vagystė) nubausta pinigine bausme. Be to 2013 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėja buvo nubausta pinigine bauda ir už važiavimą be civilinės atsakomybės draudimo. O Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu baudžiamąją bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukė, jai susitaikius su nukentėjusiuoju.

Išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėja 2014 m. vasario 26 d. pildydama kandidato į profesinę karo tarnybą anketą parašu patvirtino, kad jos pateikti dokumentai ir anketiniai duomenys teisingi, tačiau anketoje buvo nuslėpti duomenys apie įspėjimą už smulkią vagystę ir užsienio valstybėje įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo ji buvo pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Aplinkybės, kad pareiškėja 12 kartų buvo bausta už administracinius teisės pažeidimus, padarė dvi nusikalstamas veikas ir tai nuslėpė, rodo pareiškėjos netinkamą ir netoleruotiną požiūrį į teisės aktuose nustatytas elgesio normas bei leidžia teigti, kad ji yra neatsakinga ir nepatikima, dėl to neatitinka reikalavimo į profesinę karo tarnybą priimti piliečius, kurių moralinės savybės tinka šiai tarnybai.

Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių – tinkantys eiti kario pareigas, atitinkančias turimą ar suteikiamą kario laipsnį, arba karinio specialisto pareigas. Teisinis reglamentavimas leidžia Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybei kariams keliamų esminių reikalavimų neatitinkančius karius atleisti iš tarnybos arba į tarnybą nepriimti, tokiu būdu užtikrinant tarnybos interesų įgyvendinimą. Vienas iš svarbiausių kariui keliamų reikalavimų yra lojalumas valstybei – Konstitucijos, įstatymuose, statutuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų specialiųjų kario ir visų kitų Lietuvos gyventojų pareigų gerbimas ir jų laikymasis. Didelis skaičius teisės pažeidimų, tame tarpe ir kelių tyčinių nusikalstamų veikų padarymas per pakankamai trumpą laiką neabejotinai rodo pareiškėjos atsainų požiūrį į teisės ir moralės normų laikymąsi, o toks požiūris suponuoja jos moralinių savybių neatitikimą oralinėms savybėms asmenų, kurie pretenduoja tapti profesinės karo tarnybos kariais ar šioje tarnyboje jau tarnaujančių.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžiu Nr. 1-65-537/2014 (b.l. 6-9) J. Š., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleista, kaltininkei susitaikius su nukentėjusiuoju. Baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta.

2014 m. vasario 26 d. pareiškėja pateikė prašymą krašto apsaugos ministrui priimti ją į profesinę karo tarnybą (b.l. 34).

2014 m. vasario 26 d. pildydama kandidato į profesinę karo tarnybą anketą, pareiškėja nurodė už administracinius teisės pažeidimus bausta du kartus (2013 m. ir 2014 m.). Į klausimą ar užsienio valstybėje dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikšti įtarimai, kaltinimai, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažinta kalta dėl tokios veikos padarymo, pareiškėja atsakė neigiamai (b.l. 35-37).

2014 m. kovo 28 d. paklausimu Nr. 03-594LK (b.l. 32-33) atsakovas kreipėsi į Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos dėl J. Š.. AOTD pateikė išvadą, kuria nerekomendavo J. Š. priimti į profesinę karo tarnybą

2014 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. IS-351 (b.l. 5) atsakovas informavo pareiškėją, kad jos priėmimas į profesinę karto tarnybą nutraukiamas, kadangi pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje keliamo reikalavimo.

Byloje spręstinas ginčas dėl atsakovo 2014 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. IS-351 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia būti priimta į profesinę karo tarnybą. Kandidatų į profesinę karo tarnybą atrankos, priėmimo į profesinę karo tarnybą ir profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo tvarką reglamentuoja Priėmimo į profesinę karo tarnybą ir profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau –Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. V-1179 (redakcija galiojusi nuo 2014-05-23 iki 2014-06-24).

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad kandidatus atrenka Krašto apsaugos savanorių pajėgų regioniniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo Karo prievolės ir komplektavimo skyrius, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisija. Kandidatai Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės regioniniam karo prievolės ir komplektavimo skyriui, pateikia: prašymą priimti į profesinę karo tarnybą, kandidato į profesinę karo tarnybą anketą ir kitus reikalingus dokumentus (Aprašo 6 p.). Aprašo 12 punkte nustatyta, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo karo prievolės ir komplektavimo skyrius patikrina Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus sudarytą ir perduotą kandidato į profesinę karo tarnybą bylą ir įvertina, ar pateikti visi reikalingi kandidato duomenys; užpildo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-829 „Dėl paklausimų apie asmenis pateikimo Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos paklausimą ir teikia jį pasirašyti įgaliotam asmeniui. Užpildytą ir pasirašytą paklausimą teikia Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui.

Priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo karo prievolės ir komplektavimo skyrius vykdo, kai gauna Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atsakymą į paklausimą arba kandidato leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Jei gaunamas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atsakymas, kad kandidato nerekomenduojama priimti į profesinę karo tarnybą ar kad kandidatui nebus suteiktas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, apie tai raštu informuoja kandidatą, nutraukia priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras, apie nutrauktas procedūras informuoja Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą ir asmenį išbraukia iš kandidatų į profesinę karo tarnybą sąrašo (Aprašo 12.4 p.).

Ginčijamas sprendimas nutraukti pareiškėjos priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras pagrįstas Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. gegužės 22 d. raštu Nr. IS-1429. Departamentas nurodė nerekomenduojantis J. Š. priimti į profesinę karo tarnybą. Rašte Departamentas nurodė ir tokios išvados pagrindus - pareiškėjos daugkartinis baustumas už administracinius teisės pažeidimus (12 kartų per laikotarpį nuo 2009-04-11 iki 2014-02-24), teistumas Vokietijoje (2009 metais), Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nuosprendis Nr. 1-65-537/2014. Departamentas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, pildydama Kandidato į profesinę karo tarnybą anketą, nustatytus duomenis nuslėpė. Departamentas nurodė, kad faktas, jog pareiškėja nuslėpė reikšmingus duomenis, rodo jos netinkamą ir netoleruotiną požiūrį į teisės aktuose nustatytas elgesio normas bei charakterizuoja ją kaip neatsakingą ir nepatikimą.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas moralinių savybių reikalavimas į profesinę karo tarnybą pretenduojantiems asmenims. Pareiškėjos vertinimu abejonės jos moralinėmis savybėmis yra nepagrįstos. Be to, neįvertintas jos požiūris į savo veiksmus, elgesys po pažeidimo padarymo. Vertinant šiuos pareiškėjos argumentus, pažymėtina, kad ne tik daugkartinis administracinių teisės pažeidimų padarymas, dviejų nusikalstamų veikų padarymas, bet ir jos elgesys šiuos teisės pažeidimus nuslepiant neabejotinai leidžia abejoti jos moralinėmis savybėmis. Pareiškėjos skunde nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra (buvo) reikšmingos nagrinėjant jos baudžiamąją bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme. Nagrinėjant administracinį ginčą dėl atsakovo sprendimo teisėtumo pareiškėjos vaidmuo darant nusikalstamą veiką nėra reikšmingas.

Motyvuota ir pagrįsta Departamento 2014 m. gegužės 22 d. išvada Nr. IS-1429 dėl nerekomendavimo priimti J. Š. į profesinę karo tarnybą yra pakankamas pagrindas atsakovui taikyti Aprašo 12.4 punktą ir nutraukti priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras, todėl ginčijamas atsakovo 2014 m. birželio 17 d. sprendimas Nr. IS-351 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjos reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusArūnas KaminskasMargarita Stambrauskaitė