Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei, dalyvaujant ieškovo Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos atstovui R. R., atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovei Birutei Paulikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos ieškinį atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, trečiajam asmeniui UAB „Adgino vizija“ (UAB „Advilis“) dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir pagal atsakovo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės priešieškinį atsakovui pagal priešieškinį Tarptautinei rąsto kėlimo federacijai, trečiajam asmeniui UAB „Adgino vizija“ (UAB „Advilis“) dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-19 teismas tenkino ieškovo ieškinį priimdamas preliminarų sprendimą. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, 2011-12-13 teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikintas ir nuspręsta bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Atsakovas, remdamasis CK 6.204, 6.228, 6.487 straipsniais, pareiškė ieškovui priešieškinį ir prašo 2010-10-14 reikalavimo perleidimo sutartį pripažinti niekine, negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes. Nurodo, kad 2010-10-14 UAB „Advilis“ ir Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl ši sutartis yra niekinė. Nurodo, jog buvo siekta, reikalavimo perleidimo sutartį sudaryti skubiai, kad atsiskaitymas nepatektų į bankrutuojančios UAB „Advilis“ sąskaitą, taip išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Teigia, kad abiejų bendrovių (UAB „Advilis“ ir Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos) reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu sutapo buveinių adresai ir vadovaujantis asmuo, o tai patvirtina aplinkybę, kad R. R. ir R. R. žinojo finansinę UAB „Advilis“ padėtį ir numatė bankroto galimybę.

Tretysis asmuo UAB „Advilis“ teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje esančių duomenų pagrindu, nustatyta, kad UAB „Advilis“ bankrutavo, šios bendrovės teises ir pareigas perėmė UAB „Adgino vizija“. Trečiajam asmeniui UAB „Adgino vizija“ procesiniai dokumentai juridinių asmenų registre nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu – Simno g. 35A, Kauno m., neįteikti. Vadovaujantis LR CPK 123 str. 4 d. kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (b.l. 76-85), todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas teigia, kad UAB „Advilis“ įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Kadangi, skola buvo perleista, o apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas, atsakovas privalo skolą sumokėti Tarptautinei rąsto kėlimo federacijai. Nurodo, kad ieškovui nebuvo žinoma apie sąskaitos apmokėjimą. Teigia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima reikalavimo perleidimo sutartį laikyti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Pripažino, kad 2010-10-14 Reikalavimo perleidimo sutartyje yra jo parašas, tačiau sutartyje ir jos rekvizituose nurodyta, kad UAB „Advilis“ atstovauja R. R.., taip pat patvirtino, jog šios sutarties pasirašymo metu buvo abiejų juridinių asmenų, t.y. tiek UAB „Advilis“, tiek Tarptautinės rasto kėlimo federacijos vadovu (b.l. 122).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti ir patenkinti priešieškinį. Nurodė, kad pagal viešųjų pirkimų įstatymą, negalima keisti esminių sutarties sąlygų, o šiuo atveju buvo pakeistas sutarties subjektas. Ieškovė teigia, kad sandoris yra atlygintinis, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė R. R., kaip Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos atstovas, tuo tarpu 2010-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė taip pat R. R., tik jau kaip UAB „Advilis“ vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Remiantis byloje esančiais rašytiniai įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2010-10-12 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, kuria UAB „Advilis“ pardavė, o atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės įgijo vėliavos stiebus (b. l. 11-13). 2010-10-13 UAB „Advilis“ už parduotą prekę išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. ADV Nr.0001617 6.292,00 Lt sumai (b.l 14). 2010-10-14 UAB „Advilis“ ir Tarptautinė rąsto kėlimo federacija sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Advilis“ perleido naujajam kreditoriui savo reikalavimo teisę į 6.292,00 Lt VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skolą, šią sutartį pasirašė UAB „Advilis“ vyr buhalterė ir R. R., atstovaudamas Tarptautinę rąsto kėlimo federaciją, neturėdami tam jokių įgaliojimų (b. l. 15-16). 2010-10-22 VšĮ Klaipėdos ligoninė buvo informuota pranešimu apie reikalavimo teisės perleidimą (b.l. 17-19). Reikalavimo sutarties pasirašymo metu, t.y. 2010-10-14 tiek UAB „Advilis“, tiek Tarptautinės rasto kėlimo federacijos vadovu buvo R. R. (b.l. 106-111). 2010-11-18 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninė pagal 2010-10-13 pirkimo - pardavimo sutartį 6.292,00 Lt sumokėjo UAB „Advilis“ (b. l. 21, 40).

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

Atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 8 d. teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto UAB „Advilis“ bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 2 d. nutartimi iškeldamas UAB „Advilis“ bankroto bylą konstatavo, kad bendrovė yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (b.l. 102-105). Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ginčo sandoris neabejotinai pažeidė UAB „Advilis“ kreditorių teises ir interesus, nes bendrovė būdama faktiškai nemokia bei turėdama dideles sumas neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, sudarė reikalavimo-perleidimo sandorį, kuriuo savo kaip kreditoriaus teises į 6.292,00 Lt skolą perleido kitam juridiniam asmeniui. Nagrinėjamu atveju UAB „Advilis“, sudarant ginčo sandorį su ieškovu, be abejonės buvo žinoma, kad bendrovės finansinė padėtis yra sunki, bendrovė turi finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir kitiems kreditoriams. UAB „Advilis“ atstovas, sudarydamas ginčo sandorį ir siekdamas, kad atsakovo skola nepatektų į UAB „Advilis“ sąskaitą, žinojo, kad dėl to bus pažeistos kitų kreditorių teisės. Todėl UAB „Advilis“ kitų kreditorių atžvilgiu buvo nesąžiningas, nesilaikė CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Juridinio asmens statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Reikalavimo perleidimo sutarties pirmame punkte numatyta, kad sutartis yra atlygintinė. Vertindamas ieškovo argumentą, kad 2010-10-14 reikalavimo perleidimą buvo atsiskaityta, teismas vadovaujasi byloje pateiktais įrodymais. Įrodinėdamas teisme, atlygintinumo faktą, ieškovas turėjo pateikti atitinkamus įrodymus. Tokių įrodymų, kurie patvirtintų skolos užskaitymą, kaip pripažįsta teismas, byloje ieškovas nepateikė. Todėl teismas ir neturi pagrindo pripažinti, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo atlygintinė. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad 2010-10-14 sandoriu buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai, nepriklausomai nuo ieškovo neigimo, įrodo sandorio sudarymo aplinkybės ir veiksmų seka, taip pat tai, kad R. R. buvo UAB „Advilis“ ir tarptautinės rąstų federacijos vadovu, nors sutartį pasirašė UAB Advilis“ vyr. buhalterė ir R. R., neturėdami tam jokių įgaliojimų, o kreditorinis reikalavimas perleistas per trumpą terminą, o netrukus UAB „Advilis“ iškelta bankroto byla; šalys elgėsi nesąžiningai, nes sudarant sandorį buvo akivaizdi priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Buvo siekta išvengti atsiskaityti su kitais su įmonės kreditoriais, Ginčo sandoris, kurio atlygintinumas fiktyvi sąlyga, buvo akivaizdžiai nenaudingas UAB „Advilis“. Pažymėtina, jog atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2010-10-22, tačiau nepaisant to 2010-11-18 6.292,00 Lt sumokėjo ne naujajam kreditoriui Tarptautinei rąsto kėlimo federacijai, o UAB „Advilis“ (b.l. 18, 40). Atsakovas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė turėjo pasirinkimo teisę, kilus abejonėm, prievolės vykdymą sustabdyti arba ją įvykdyti sumokant skolą į depozitinę sąskaitą (CK 6.46, 6.56 str.). Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, teismo nuomone, atsakovui gavus pranešimą apie reikalavimo perleidimą, kurį pasirašė ne įmonės vadovas, o buhalterė L. M. ir turint UAB „Advilis“ išrašytą sąskaitą faktūrą, ir siekiant išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimų, atsakovas turėjo teisę pervesti pinigus pirminiam kreditoriui.

Vadovaujantis CK 1.81 str. 1 d., viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarką nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali būti kintantis. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaudamasis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Teisingumu turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise. Todėl vertinant sudarytus sandorius reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės normomis. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas.

Ieškovas nurodo, kad UAB „Advilis“ bankroto administratorius nenustatė bendrovės tyčinio bankroto ir neginčijo 2010-10-14 reikalavimo perleidimo sutarties. Teismo nuomone, bankroto administratorius taip pat turėjo būti aktyvus ir imtis visų galimų ir įmanomų priemonių, kad nustatyti ginčytinus sandorius ir ginti pažeistas kreditorių bei įmonės teises, todėl jo neveikimas negali įtakoti sutarties teisėtumo. Teismas atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei vadovaudamasis CK 1.81 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, kad 2010-10-14 reikalavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl reikalavimo perleidimo sandorio galiojimo, t.y. ieškovas teigia, jog atsakovas privalo sumokėti 6.292,00 Lt, reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, atsakovas su tuo nesutinka, teigdamas, kad minėtų pinigų pervedimas yra sutartinių įsipareigojimų įvykdymas. Niekinis sandoris nesukuria šalims teisinių padarinių, išskyrus susijusius su sandorio negaliojimu (restitucija). Remiantis bendruoju teisės principu iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), todėl nesąžiningas ieškovas negali remtis įstatyme nustatytomis kreditoriaus interesų garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems asmenims. CK 180 str. 2 d. nurodyta, jog tuo atveju, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Šiuo atveju restitucijos klausimas nesprendžiamas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-10-13 PVM sąskaitą-faktūrą ADV Nr.0001617 atsakovas apmokėjo 2010-11-18, t.y. per devyniasdešimt dienų terminą, kaip numatyta pirkimo-pardavimo sutarties atsiskaitymo sąlygose (b.l. 11). Pagal CK 6.123 str. Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atsakovo piniginių lėšų pervedimas UAB „Advilis“ laikytinas tinkamu atsiskaitymu pagal 2010-10-12 pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovo Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą ir delspinigius vertintinas kaip nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies. Patenkinus priešieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis – 189,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 105) (LR CPK 80 str. 1 d. 6 p., 82 str., 83 str. 1 d. 8 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti. Pripažinti UAB „Advilis“ ir Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos 2010-10-14 reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia.

Priteisti iš ieškovo Tarptautinės rąsto kėlimo federacijos 189,00 Lt žyminio mokesčio atsakovui VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.