Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovams A. C. (A. T.) ir S. B. (S. B.), išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko (pranešta tinkamai).

Atsakovas A. C. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko (pranešta tinkamai). Gautas jo 2015-12-07 rašytinis sutikimas, kad savo tėvystę nepilnamečiui D. pripažįsta, sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir pagal susitarimą sutinka mokėti vaikui 50 Eur išlaikymą.

Institucija, teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad K. B. ieškiniui neprieštarauja (b.l. 46-48).

Vilniaus rajono savivaldybės vaikų teisių skyriaus atstovė su ieškiniu sutiko. Parodė, kad atsakovas A. C. savo tėvystę vaikui D. pripažįsta. Ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaiku, dėl jo gyvenamosios vietos ginčo nėra, todėl vaikas turi gyventi su ieškove, o iš atsakovo A. C. turi būti priteistas vaikui išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

J. T. 1989-11-20 Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Lietuvos Respublikos CK 3.138 str. numato, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Pagal CK 3.140 str. 1 d. kai vaikas gimsta motinai, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tėvystę nuginčyti galima tik teismine tvarka (CK 3.150 str. 1 d., 3.149 str. 1 d.).

Šiuo atveju ieškovė norėdama įrašyti į nepilnamečio D. B. gimimo liudijimą įrašą kas yra vaiko tėvas, pirmiausia turi nuginčyti tėvystę, įrodydama, kad atsakovas S. B. negali būti vaiko tėvu. Kai viename ieškinyje reiškiami reikalavimai ir dėl tėvystės nuginčijimo, ir dėl tėvystės nustatymo, laikytina, kad jie pareikšti, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo bei teismo proceso ekonomiškumo principais, ir tokia pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką nagrinėtino pobūdžio bylose (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad K. B. ir S. B. santuoka nutraukta 2011-07-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1658-723/2011 ir 2011-08-30 išduotas ištuokos liudijimas (b.l. 8-10). Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2006-06-20 gimimo įrašo Nr. 82 ir išduoto gimimo liudijimo AA Nr.438029 nustatyta, kad D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas atsakovas S. B., gim. 1969-06-16, o vaiko motina - K. B.. Tėvais nurodytų asmenų santuoka sudaryta 1991-01-12 Vilniaus rajono CM skyriuje, įrašo Nr. 21, gyvenamoji vieta Širvintų r. sav., Jauniūnų sen., Barskūnų k. (b.l. 7, 39). Gyventojų registro tarnybos pažyma apie asmens duomenis, „Sodros“ informacija patvirtina, kad duomenų apie atsakovų S. B., gim. 1969-06-16, ir A. C. deklaruotą gyvenamąją vietą bei įsidarbinimus registre nėra (b.l. 6, 27-28, 52). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos seniūnijos pažymos matyti, jog K. B. 2007-11-28 deklaravo savo ir nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą Vilniaus r. sav., Miašiagalos sen., (duomenys neskelbtini) (b.l. 68). Šį socialinį būstą ieškovė nuomoja iš Vilniaus rajono savivaldybės pagal 2008-06-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 22-79B-b (b.l. 33). Nepilnametis vaikas D. B. lanko Vilniaus r. Maišiagalos kun. J. O. gimnaziją, esančią Vilniaus r., Maišiagalos mstl., Mokyklos g. 22 (b.l. 66). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Avižienių seniūnijos 2015-09-28 Buities tyrimo aktas patvirtina, kad atsakovas A. C. (T.), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvena Vilniaus r., Avižienių sen., Markiškių k., su sutuoktine J. T. ir dukra A. T., gim. 2013-03-27. A. C. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Jis pripažįsta, kad D. B. yra jo sūnus, tačiau pastaruoju metu mažai su juo bendrauja. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir priteistas iš jo vaikui išlaikymas (b.l. 49).

Iš faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad vaikas D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše ir liudijime buvo užregistruotas ieškovės K. B. sutuoktinio pavarde ir vaiko tėvu įrašytas jos sutuoktinis S. B., kaip numato CK 3.140 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, į byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, į tai, kad atsakovas neprašė taikyti CK 3.152 str. 1 d. numatytą nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d.), teismas konstatuoja, kad vaiko gimimo įraše ir liudijime įrašytas tėvas S. B. nėra ieškovės K. B. sūnaus D. B. biologinis tėvas, todėl ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CK 3.149-3.151str., (duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Nuginčijus tėvystę yra pagrindas panaikinti D. B. 2006-06-20 gimimo įraše ir išduotame gimimo liudijime duomenis apie vaiko tėvą S. B. (CK 3.286 str.).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas A. C. savo tėvystės neginčijo, pripažįsta, kad vaikas D. B. yra jo sūnus, gyvendamas su ieškove K. B. juo rūpinosi ir prižiūrėjo, pagal galimybes išlaikė, todėl pripažintina, kad atsakovas A. C. yra biologinis vaiko D. B. tėvas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo A. C. tėvystę, pripažįstant, kad jis yra nepilnamečio vaiko D. B. biologinis tėvas, o vaikas D. B. yra A. C. sūnus (CK 3.146 – 3.148 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad nepilnametis vaikas D. B. nuo gimimo gyvena kartu su mama – ieškove, ji tinkamai vaiką prižiūri, yra užtikrinusi gyvenimo ir vystymosi sąlygas, tarp jų yra nusistovėję artimi ryšiai, vaikas lanko mokyklą, kuri yra tame pačiame miestelyje, kuriame gyvena, atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo, kitų priežasčių dėl kurių, vaikas negalėtų gyventi su ieškove, nėra, todėl nepilnamečio vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti jo gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.3 str., 3.169 str., (duomenys neskelbtini) str., 187 str.). Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

LR CK 3.192 str. 1 d. nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus; išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str. 1-2 d., 3.196 str., 3.156 str.). Lietuvos A. T., formuodamas vienodą praktiką, taikant materialinės teisės normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, nurodė, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Išlaikymo našta turi būti paskirstyta tarp tėvų ir bet kuriuo atveju vaiko išlaikymo dydis turi užtikrinti socialiai priimtiną minimalų poreikių tenkinimo lygį (LAT 2002-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1434/2002). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. C. nepilnamečiam vaikui D. B. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas A. C. nedirba, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 28-29), materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui D. B., gim. 2006-04-25, neteikia, bet sutinka mokėti po 50 Eur išlaikymą. Vaikas gyvena su ieškove, ji viena sūnų išlaiko, pati nedirba, registruotino turto neturi, nuomoja socialinį būstą, gauna pašalpą po 102 Eur kas mėnesį, dėl sunkios ieškovės finansinės padėties byloje jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba atleidžiant 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 18-20, 30-33, 59-60, 62-65, 67, 69-71).

Įvertinęs pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir poreikius, šalių turtinę padėtį, amžių ir darbingumą, Lietuvos A. T. praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, kuris siejamas su vieno mėnesio minimalia alga (MMA) ir pagal CK 6.461 str. 2 d. nuostatą vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, civilinė byla Nr. 3K-3-469/2006), teismas daro išvadą, kad atsakovo A. C. siūlomas išlaikymas po 50 Eur kas mėnesį yra per mažas, o ieškovės reikalaujamas išlaikymas yra minimalus, todėl iš atsakovo A. C. priteistina nepilnamečiam D. B. išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-09-01 iki vaiko pilnametystės. I. K. B. skirtina vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, išaiškinant jai, kad šias lėšas gali naudoti išimtinai nepilnamečio sūnaus interesams (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.185 str., 3.190 str., 3.203 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Bylinėjimosi išlaidas sudaro: už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo S. B.; 41 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir 54 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso 95 Eur, kuris priteistinas iš atsakovo A. C. (CPK 80 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Be to, ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba atleidžiant ją 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 18-20, 59-60). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad šios išlaidos (advokato užmokestis) sudaro 188,18 Eur, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 188,18 Eur (po 94,09 Eur iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 str., 99 str. 2 d.).

Teismo pašto išlaidos sudaro 5,31 Eur (b.l. 1), kurios lygiomis dalimis (po 2,65 Eur iš kiekvieno atsakovo) priteistinos valstybei. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo S. B. priteistina valstybei 137,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo A. C. priteistina valstybei 191,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 263-270 str., 392 str. ir 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas S. B., gim. 1969-06-16, nėra nepilnamečio D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas ir nuginčyti jo tėvystę D. B. atžvilgiu.

P. Š. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2006-06-20 gimimo įraše Nr. 82 ir 2006-06-20 išduotame gimimo liudijime AA Nr. 438029, vaiko D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą S. B., gim. 1969-06-16.

Pripažinti, kad A. C. (T.), a.k. (duomenys neskelbtini) yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o D. B. yra A. C. (T.) sūnus.

Į. Š. rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių įrašyti vaiko D. B. gimimo įraše ir gimimo liudijime duomenis apie tėvą A. C. (T.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. C. (Tsoy), a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2015-09-01 iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę K. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio D. B. gyvenamąją vietą su ieškove (motina) K. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo S. B., gim. 1969-06-16, valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 94,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 43,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660), iš viso 137,74 Eur (vienas šimtas trisdešimt septyni eurai 74 ct).

Priteisti iš atsakovo A. C. (Tsoy), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 94,09 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 97,65 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660), iš viso 191,74 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras 74 ct).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Širvintų rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.