- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- I-2740-554/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00417-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-03-14 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už neatitinkančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą laikotarpyje nuo 2016-02-11 iki 2016-02-26.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad į Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) nesuteikiamas gydymas – neskiriami vaistai, tenka kankintis kenčiant skausmus, tenka naudoti narkotikus, už kurių vartojimą skiriamos nuobaudos. 2016-02-11 prašė būrio viršininko dėl didelių skausmų nuvesti pas gydytojus, prieš uždarant į baudos izoliatorių, tačiau gydytojo nebuvo apžiūrėtas ir buvo patalpintas į bendrą kamerą, kurioje buvo 4 dviejų aukštų lovos, pareiškėjas turėjo miegoti antrame aukšte, klozeto nebuvo ir norint nusilengvinti reikėjo tupėti, ko dėl negalios pareiškėjas padaryti negali, todėl turėjo prašyti kitų nuteistųjų pagalbos. Dėl to patyrė dvasinius iš gyvenimus, iš pareiškėjo buvo šaipomasi, jis buvo žeminamas. Iš baudos izoliatoriaus pareiškėjas buvo paleistas 2016-02-26, nes buvo uždarytas 2016-02-11. Raštiškai kreipėsi į būrio viršininką, kad reikalinga psichologo pagalba, tačiau iki šiol jos negavo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b.l. 15-18) atsakovas bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą pareiškėją apžiūrėjo gydytojas ir pažymėjo, jog pagal sveikatos būklę pareiškėjas gali atlikti drausminę nuobaudą. Gydytojas nurodė, kad nuobaudą gali atlikti ir bendroje kameroje. Kameroje Nr. 2 yra klozetas, ant kurio galima atsisėsti. Pareiškėjui buvo paskirta lova Nr. 4 antrame aukšte. Pareiškėjas turėjo realią galimybę pakliūti pas psichologą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią jis patyrė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN administracijos veiksmų (neveikimo), kai jam nebuvo teikiamas gydymas (neskiriami vaistai), prieš patalpinant į baudos izoliatorių neapžiūrėjo gydytojas, baudos izoliatoriaus kameroje turėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, kameroje nebuvo neįgaliesiems pritaikyto sėdimo klozeto, nebuvo suteikta psichologo pagalba.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016-02-11 iki 2016-02-26 atliko laisvės atėmimo bausmę baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 2.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog minėtoje kameroje tualetas buvo ne sėdimas, o tupimas (kadangi pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, jis savarankiškai be kitų asmenų pagalbos negalėjo pasinaudoti tualetu), kad turėjo miegoti antro aukšto lovoje. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Teismas pažymi, jog jokie teisės aktai nenumato, kokio tipo tualetai (sėdimi, tupimi ar pan.) turi būti gyvenamosiose patalpose, todėl negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl sveikatos būklės negalėjo pasinaudoti tupimu tualetu, turėjo prašyti kitų asmenų pagalbos. Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo duomenų matyti, jog pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, jam diagnozuoti padariniai po stuburo traumos su antriniu radikulitu, abiejų kelių sąnarių artrozė (b.l. 35-36), tačiau kaip matyti iš gydytojo P. R. padarytos žymos ant Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016-02-11 nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 49-456, gydytojas, apžiūrėjęs pareiškėją konstatavo, jog jis gali atlikti nuobaudą baudos izoliatoriaus sąlygomis (b.l. 25). Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į gydytojo išvadą, neturėjo pareigos patalpinti pareiškėją į specialią kamerą. Tuo pačiu, paminėtos gydytojo žymos duomenys įrodo, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, prieš patalpinant jį į baudos izoliatorių, buvo apžiūrėtas gydytojo.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog išėjęs iš baudos izoliatoriaus raštu pareiškė prašymą dėl konsultacijos su psichologu, tačiau patekti pas psichologą galimybė nebuvo sudaryta. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog psichologas į lokalinį sektorių ateina vieną kartą per savaitę ir pareiškėjas savarankiškai turėjo galimybę patekti pas psichologą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu kreipęsis dėl psichologo konsultacijos. Iš pateiktos pareiškėjo ligos istorijos matyti, jog pareiškėjas turi galimybę kreiptis į gydytojus, jam nuolat teikiama medicininė pagalba, tačiau nusiskundimų susijusių su psichine, emocine būsena pareiškėjas nereiškė. Dėl to jo skundo argumentus teismas šioje dalyje taip pat laiko nepagrįstais.
Pareiškėjas taip pat neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad Alytaus PN gydytojas neskiria vaistų ar skiria netinkamus vaistus. Teismas pažymi, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, pareiškėjas turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284; 2009, Nr. 145-6425) 24 str. nuostatas su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas ikiteismine tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nesikreipė, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo šių aplinkybių nevertina.
Įvertinus byloje esančius duomenis, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.