Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas), 10 000 Eur neturtinei žalai, už neatitinkančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymą laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 26 d., atlyginti.Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) nesuteikiamas gydymas – neskiriami vaistai, tenka kankintis kenčiant skausmus, tenka naudoti narkotikus, už kurių vartojimą skiriamos nuobaudos. Pažymėjo, kad 2016 m. vasario 11 d. prašė būrio viršininko dėl didelių skausmų nuvesti pas gydytojus, prieš uždarant į baudos izoliatorių, tačiau gydytojo nebuvo apžiūrėtas ir buvo patalpintas į bendrą kamerą, kurioje buvo 4 dviejų aukštų lovos, pareiškėjas turėjo miegoti antrame aukšte, klozeto nebuvo ir, norint nusilengvinti, reikėjo tupėti, ko dėl negalios pareiškėjas padaryti negali, todėl turėjo prašyti kitų nuteistųjų pagalbos. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė dvasinius išgyvenimus, iš pareiškėjo buvo šaipomasi, jis buvo žeminamas. Teigė, kad baudos izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 26 d., iš jo paleistas kreipėsi į būrio viršininką, prašydamas psichologo pagalbos, tačiau iki šiol jos negavo. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieš uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą, pareiškėją apžiūrėjo gydytojas ir pažymėjo, jog pagal sveikatos būklę pareiškėjas gali atlikti drausminę nuobaudą. Gydytojas nurodė, kad nuobaudą gali atlikti ir bendroje kameroje. Kameroje Nr. 2 yra klozetas, ant kurio galima atsisėsti. Pareiškėjui buvo paskirta lova Nr. 4 antrame aukšte. Pareiškėjas turėjo realią galimybę pakliūti pas psichologą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, ir atsižvelgęs į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamus standartus (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas), kuriuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais, teismas pažymėjo, jog jokie teisės aktai nenumato, kokio tipo tualetai (sėdimi, tupimi ar pan.) turi būti gyvenamosiose patalpose, todėl negalima konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. Iš byloje esančio medicinos dokumentų išrašo duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, jam diagnozuoti padariniai po stuburo traumos su antriniu radikulitu, abiejų kelių sąnarių artrozė. Gydytojo P. R. padaryta žyma ant Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 49-456 patvirtina, kad gydytojas, apžiūrėjęs pareiškėją, konstatavo, jog jis gali atlikti nuobaudą baudos izoliatoriaus sąlygomis, todėl teismas sprendė, kad atsakovas, atsižvelgdamas į gydytojo išvadą, neturėjo pareigos patalpinti pareiškėją į specialią kamerą. Tuo pačiu, paminėtos gydytojo žymos duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad prieš patalpinant jį į baudos izoliatorių, jis nebuvo apžiūrėtas gydytojo. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl psichologinės pagalbos nesuteikimo, teismas atsižvelgė į atsakovo atstovo argumentus, išsakytus teismo posėdžio metu, kur jis nurodė, kad psichologas į lokalinį sektorių ateina vieną kartą per savaitę ir pareiškėjas savarankiškai turėjo galimybę patekti pas psichologą. Teismas byloje nenustatė jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu kreipęsis dėl psichologo konsultacijos. Iš pateiktos pareiškėjo ligos istorijos nustatė, jog pareiškėjas turi galimybę kreiptis į gydytojus, jam nuolat teikiama medicininė pagalba, tačiau nusiskundimų, susijusių su psichine, emocine būsena pareiškėjas nereiškė. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundo argumentus teismas šioje dalyje taip pat laikė nepagrįstais.Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog Alytaus PN gydytojas neskiria vaistų ar skiria netinkamus vaistus, teismas pažymėjo, kad dėl turtinės ar neturtinės žalos, kurią patyrė dėl netinkamo ir nekokybiško gydymo, pareiškėjas turi teisę pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatas su pareiškimu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pareiškėjas ikiteismine tvarka į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją nesikreipė, todėl teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, šių aplinkybių nevertino. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, iš kurių gali būti kildinama neturtinė žala, todėl nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo teismas netenkino (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

III.

Pareiškėjas V. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad teismo posėdžio metu Alytaus PN atstovas melavo, tvirtindamas, kad pareiškėją, prieš talpinant į baudos izoliatorių, gydytojas apžiūrėjo, nes gydytojui yra paduodamos nutartys ant kurių jis pasirašo, net nežinodamas žmogaus sveikatos būklės, ką, pasak pareiškėjo, gali patvirtinti žmonės, kuriems nors kartą teko atlikti bausmę baudos izoliatoriuje.Pažymi, kad Alytaus PN atstovas teismo posėdžio metu taip pat pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją dėl sėdimo tualeto kameroje buvimo ir dėl psichologinės pagalbos suteikimo pareiškėjui. Nurodo, kad pareiškėjas pats neturi galimybės nufotografuoti kameros, kad parodytų, kas toje kameroje yra, ir įrodytų, koks ten stovi klozetas, todėl savo paaiškinimus gali grįsti tik žodžiais ir liudytojų, tuo pačiu metu atlikinėjusių bausmę kartu su pareiškėju, parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojų neapklausė, nepaprašė jų pateikti rašytinius paaiškinimus.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Teigia, kad pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Jis rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.Pareiškėjas skunde prašė teismo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildino iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 26 d. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi melaginga atsakovo atstovo pateikta informacija dėl gydytojo apžiūros atlikimo, dėl sėdimo tualeto kameroje buvimo ir dėl psichologinės pagalbos suteikimo pareiškėjui. Pažymėjo, kad jis neturi galimybės pateikti kameros įrengimą patvirtinančių įrodymų, tačiau teismas neapklausė liudytojų, galinčių patvirtinti pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes dėl jo kalinimo sąlygų, bei nepaprašė jų pateikti rašytinius paaiškinimus.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis tiek dėl gydytojo apžiūros, prieš talpinant pareiškėją į baudos izoliatorių, tiek dėl sanitarinio mazgo įrengimo kameroje Nr. 2, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, bei dėl psichologinės pagalbos teikimo pareiškėjui, ir jų nekartoja. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, jog atsakovo atstovo pateikta informacija ir paaiškinimai pateikti teisme buvo melagingi, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN, kaip valstybės institucijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktos informacijos bei jos atstovo teisme pateiktų paaiškinimų ir kitų rašytinių įrodymų tikrumu, todėl minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Vien tai, kad atsakovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų dėl sanitarinio mazgo įrengimo baudos izoliatoriaus kameroje, nesudaro pagrindo abejoti pareigūno pateiktais paaiškinimais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.Iš bylos medžiagos matyti, kad po teismo posėdžio, pirmosios instancijos teismui išėjus į pasitarimų kambarį, pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir Rolando Ivanausko skundą, kuris, pasak pareiškėjo, patvirtina pareiškėjo skundo teiginius, dėl tupimo tualeto kameroje, tačiau teismas jų nevertino. Teisėjų kolegija, iš teismo posėdžio garso įrašo nustatė, kad teismo posėdžio metu, pareiškėjas jokių prašymų dėl papildomų įrodymų ištyrimo ar išreikalavimo teismui nepateikė, apklausti liudytojus neprašė, todėl teismas pagrįstai jau po teismo posėdžio pareiškėjo prašomų prijungti papildomų paaiškinimų ir skundo nevertino. Be to, nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra būtinybės tirti pareiškėjo nurodytus įrodymus dėl tualeto įrengimo, nes laikytina, jog atsakovo atstovas pareiškėjo argumentus paneigė teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Alytaus PN laikotarpiu 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. vasario 26 d. sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas manydamas, kad gydytojas netinkamai įvertino jo sveikatos būklę, prieš patalpinant jį baudos izoliatorių, ir manydamas, kad dėl to jis patyrė neturtinę žalą, turi teisę su skundu kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri yra privaloma ikiteisminė tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija, o nesutikdamas su jos sprendimu – į bendrosios kompetencijos teismą.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.