Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-276-825/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
1-276-825/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04923-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Nukentėjusysis
V. L.
Kaltinamasis
V. T.
Civilinis atsakovas
„Ergo Insurance SE Lietuvos filialo“
Advokatai
Marytė Vietaitė, Julius Sakalauskas, Eugenijus Senovaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-276-825/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04923-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.4.2.1; 2.3.6.4.6; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, Salomėjai Muralienei, Augustei Korsakovei, Gitanai Levčenkaitei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, Osvaldui Stadaliui, nukentėjusiajai V. L., nukentėjusiosios atstovei advokatei Marytei Vietaitei, kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE Lietuvos filialo“ atstovui advokatui Juliui Sakalauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. T. kaltinamas tuo, kad 2017 m. sausio 31 d., apie 19.58 val. vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) link M. O. g., sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 157 punktų reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.22 ‰ (promilės) etilo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, sukdamas į kairę, nedavė kelio važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai „Nissan X Trail“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. L., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu abu automobiliai susidūrė, dėl patirtų sužalojimų automobilio „Nissan X Trail“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad važiavo į centrą, vairavo „Citroen Xara“. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nusileidus nuo (duomenys neskelbtini), suko į (duomenys neskelbtini) ir nepastebėjo nukentėjusiosios automobilio, susidūrė. Po to ištiko šokas ir pasišalino iš įvykio vietos. Tuo metu nebuvo apsvaigęs, išgėrė grįžęs pas draugą G. J. ir tada paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Kai susidūrė, automobiliai trenkėsi, automobilis pataikė į dešinės pusės priekį. Išlipo apsižiūrėti, priėjo prie kito automobilio, moteris sėdėjo už vairo. Po to pasišalino iš įvykio vietos, paliko savo automobilį. Susižalojęs ir pats buvo, į medikus kreipėsi kitą dieną, po pietų. Draugas, su kuriuo gėrė miręs. Pagal registraciją automobilis priklauso draugei, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, ji dokumentus pristatė „Regitrai“, o jis ne. Pirko prieš įvykį, gal kokias 3 – 4 savaites. Važiavo be teisių, neturi jų. Važiavo vienas. Buvo priėjęs prie nukentėjusiosios automobilio, ką tiksliai sakė, nepamena. Kai pradėjo vartoti alkoholį, eismo įvykio aplinkybės dar nebuvo užfiksuotos.

Nukentėjusioji V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bevažiuojant (duomenys neskelbtini) prospektu į kalną, pastebėjo, kad tiesiog išvažiavo į priešingą eismo juostą, jis net neprivažiavo (duomenys neskelbtini) skersgatvio. Susidūrė. Ji išlipo iš mašinos. Dešinę ranką, koją skaudėjo, tino veidas, iš viršutinių dantų bėgo kraujas. Iš paskos važiavo jaunas vyrukas, jis iškvietė medikus. Matė kaltinamąjį stovintį, po to jis dingo. Atrodė girtas. Atrodė apsiblausęs. Judesiai buvo kitokie, netvirta išvaizda, kaip kalbėjo – negirdėjo. Greitoji tuoj pat atvažiavo. Tada ją greitoji išvežė į ligoninę, nustatė sumušimus, apžiūrėjo ir 2 valandą nakties išleido, lūžių nerado. Tą dieną pradėjo spjaudytis krauju, tada nuvežė į klinikas, tačiau ten nebuvo vietų, todėl nuvežė į Raudonąjį kryžių, pralaikė ten savaitę, nustatė, kad visur kraujosruvos buvo. Pareiškė ieškinį, draudimas atlygino 1020 eurų, 700 eurų už moralinę žalą ir likusią sumą sumokėjo už turtinę žalą. Palaiko savo reikalavimą.

Ekspertė M. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko savo išvadą. V. L. konstatuotos kraujosruvos, sumušimai, dėl pilvo sumušimų nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nežino, kad ji buvo operuota. Gali būti, kad, jei pažeidimas iš vidaus ir yra nedidelės apimties, galima jo nesurasti.

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu (1 tomas, b. l. 92-93) nustatyta, jog nukentėjusioji V. L. iš jai pateiktų atpažinti 4 fotonuotraukų, atpažino fotonuotraukoje Nr. 2 pavaizduotą asmenį - V. T..

Specialisto išvada Nr. G725/2017(02) (1 tomas, b. l. 49-50) nustatyta, kad V. L. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, pakaušyje, pilve, kojose, sėdmenyse, kairiame klube, pilvo sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Dėl pilvo sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Specialisto išvada Nr. T-A 1095/2017(01) (1 tomas, b. l. 68-69) nustatyta, kad V. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.22 % (promilės) etilo alkoholio.

Kelių eismo įvykio vietos planu (1 tomas, b. l. 8), apžiūros protokolu (1 tomas, b. l. 21-22), fotonuotraukomis (1 tomas, b. l. 10-13) nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2017 m. sausio 31 d., apie 19.58 val., (duomenys neskelbtini).

Alkotesterio parodymais (1 tomas, b. l. 23) nustatyta, kad 2017 m. vasario 1 d., 01.56 val., V. T. nustatyta 3,02 % promilių girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Išrašu (1 tomas, b. l. 31) nustatyta, kad automobilis „Citroen Xsara“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nuosavybė teise priklauso D. V..

Atlikus papildomą ekspertizę Specialisto išvada Nr. EG3208/2017(02) (2 tomas, b. l. 8-13) nustatyta, kad V. L. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio tiesiojo pilvo raumens fascijos, kairio įstrižinio pilvo raumens ir baltosios pilvo linijos plyšimais, kas komplikavosi granuloma bei išvaržomis, reikalaujančiomis chirurginės intervencijos, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Faktiniais duomenimis, kaltinamojo V. T. visišku kaltės pripažinimu bei jo parodymais, nukentėjusios V. L. parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais, o būtent Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu (1 tomas, b. l. 92-93), Kelių eismo įvykio vietos planu (1 tomas, b. l. 8), apžiūros protokolu (1 tomas, b. l. 21-22), fotonuotraukomis (1 tomas, b. l. 10-13), specialisto išvada Nr. EG3208/2017(02) (2 tomas, b. l. 8-13), neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. T. 2017 m. sausio 31 d., apie 19.58 val. vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 157 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, sukdamas į kairę, nedavė kelio važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai „Nissan X Trail“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. L., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu abu automobiliai susidūrė, kas dėl patirtų sužalojimų automobilio „Nissan X Trail“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis neigia, kad 2017 m. sausio 31 d., apie 19.58 val. vairavo transporto priemonę automobilį „Citroen Xsara“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodė, kad po įvykio, būdamas šoke, nuvyko pas draugą G. J. ir pas jį išgėrė. Bet tuo pačiu nurodė, kad G. J. miręs. Panašias aplinkybes jis paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu (1 tomas, b. l. 62).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Teisės norma imperatyvi. O kadangi V. T. pats pripažįsta, kad vartojo alkoholį, bent jau po įvykio, tai patvirtina Specialisto išvada Nr. T-A 1095/2017(01) (1 tomas, b. l. 68-69), Alkotesterio parodymai (1 tomas, b. l. 23), laikytina, kad V. T. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas pripažįsta, kad V. T. 2017 m. sausio 31 d., apie 19.58 val. vairuodamas automobilį „Citroen Xsara“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuo A. M. g. link M. O. g., sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 157 punktų reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3.22 ‰ (promilės) etilo alkoholio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, sudarė kliūtį jų eismui, sukdamas į kairę, nedavė kelio važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai „Nissan X Trail“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. L., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu abu automobiliai susidūrė, todėl dėl patirtų sužalojimų automobilio „Nissan X Trail“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. L. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. tyčia padarė nusikalstamą veiką,+ numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teismo nuomone, tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę V. T. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas, padaryta turtinė žala), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltininko asmenybę. Kaltinamasis V. T. teistas, baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatro įskaitoje neregistruotas (1 tomas, b. l. 71, 76-83, 85).

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam V. T. už padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 2 dalies sankcijose numatytos bausmės, laisvės atėmimo, mažesnės negu sankcijos vidurkis.

Advokatas nurodė, kad, kadangi kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ši įstatymo nuostata netaikytina, kadangi teismas išnagrinėjo bylą bendrąja tvarka.

Kaltinamasis V. T. 2017 m. spalio 4 d. nuteistas Kauno apylinkės teismo, todėl paskyrus nuosprendį šis nuosprendis bendrintinas su 2017 m. spalio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu.

Nukentėjusioji V. L. pareiškė civilinį ieškinį (2 tomas, b. l. 24-25), kuriuo prašo prileisti solidariai iš civilinių atsakovų V. T. ir Ergo Insurance SE Lietuvos filialo 4244 eurus neturtinei žalai atlyginti

Nurodė, kad V. T. savo nusikalstamais veiksmais padarė žymią žalą tiek jos dabartinei sveikatos būsenai, tiek fizinei sveikatos būsenai ateityje, nes jos jau turėtos ligos negrįžtamai paūmėjo. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jai ir jos sveikatai padarytą neturtinę žalą vertina 5000 eurų. Jos patirtų sveikatos sutrikdymų, kurių pasekmės liks visam gyvenimui, neįmanoma kompensuoti reikalaujama suma, tačiau taip bent jau iš dalies galėtų būti užtikrintas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų laikymasis ir bent iš dalies atlyginta jos patirta žala. Atsižvelgiant į tai jog neturtinės žalos objektyviai neįmanoma atlyginti, galima teigti, kad jos prašoma neturtinės žalos suma, atsižvelgiant į jos patirtus sveikatos sutrikdymus ir jų įtaką esamiems sunkiems susirgimams yra pagrįsta ir minimalia suma esamojoje situacijoje. Kadangi civilinis atsakovas draudimo bendrovė jau atlygino 756 eurų neturtinės žalos, priteistina suma sudaro 4244 eurus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. L. palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus ir nurodė, kad prašo atlyginti neturinę žalą. Sveikata sutrikdyta, vaistus reikia pastoviai naudoti, turi vaistus pirkti iš savo pajamų. Sunku paaiškinti, dėl ko būtent ši suma. Patiria nepatogumus dėl transporto, viskas atsiremia į sveikatą. Jei darbdaviai nebūtų geri, tai šiai dienai išvis nedirbtų. Dabar dirba tik tiek, kiek gali. Prieš daug metų buvo gydyta dėl širdies ir dėl spaudimo, buvo nustatytas dalinis nedarbingumas. Sveikatos negalavimų turėjo ir prieš įvykį. Darbingumas 40 procentų, po įvykio pratęsė nedarbingumą. Papildomai nedarbingumas nebuvo padidintas. Supranta, kad buvo netinkamai gydyta, tas sužeidimas yra priežastis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.“

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobūdžio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Įstatymų leidėjas privalo paisyti šios konstitucinės distinkcijos. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama (iškreipiama) šių žalos rūšių konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, yra konstatavęs, kad šioje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą, kad įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, kuris turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga, taip pat kad Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Minėti bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla inter alia iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Konstitucinis būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo jos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų išmokų įskaitymu į žalą ir atgręžtinio reikalavimo teise“; Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/375260) [2015-04-15]).

Byloje nustatyta, kad V. T. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jokių aplinkybių, kad teismas privalėtų iš jo priteisinėti kokių nors žalų atlyginimą, teismas nenustatė, todėl reikalavimas iš jo priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Priešingu atveju būtų paneigta privalomojo civilinės atsakomybės draudimo prigimtis ir paskirtis. V. L. reikalavimo dalis priteisti iš V. T. neturtinės žalos atlyginimą yra atmestina kaip nepagrįsta.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

V. L. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 4244 eurų neturtinės žalos atlyginimą. V. L. yra išmokėta 756 eurai neturtinės žalos draudimo išmoka. Pagal teismų praktiką esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Nustatyta, jog V. L. dėl įvykio patyrė didelį stresą, ilgalaikius negatyvius išgyvenimus, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d., atsižvelgiant į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad V. L. priteistinas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Tai neprieštarauja ir teismų praktikai panašaus pobūdžio bylose. Be to, nukentėjusi nurodo, kad sveikata sutrikdyta, vaistus reikia pastoviai naudoti, turi vaistus pirkti iš savo pajamų., bet nepateikė nei vieno įrodymo patvirtinančio šiuos teiginius, pinigų suma, kurią prašo, padės pataisyti sveikatą, bet nenurodo kaip tai įvyks. Be to, nukentėjusioji pripažino, kad ir iki įvykio panašiai jautėsi, sveikata buvo prasta. Teismas mano, kad įvykęs įvykis negali būti vertinamas kaip asmens gyvenimiškų problemų sprendimo būdas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje yra nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs šias taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010).

Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad V. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilės girtumas, padarė autoįvykį, kurio metu nukentėjo asmuo, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, sukėlė realią žalą kitų asmenų turtui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, teismas mano, kad tikslinga V. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikotarpiui, 3 metams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taip pat to paties straipsnio 4 dalies 1) punkte yra nurodyta, kad kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui, toks asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti.

Iš bylos duomenų (1 tomas, b. 1. 31) nustatyta, kad automobilis „Citroen Xsara“, valstybiniais numeriais BRV 313, nuosavybės teise priklauso D. V., bei faktiškai, kaip nurodė V. T., priklauso jam, kaltinamajam V. T.. Abejonių tuo, jog nagrinėjamu atveju V. T. priklausanti transporto priemonė atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme, teismui nekyla. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam V. T. nusikalstamumui, transporto priemonė konfiskuotina.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 297 str. - 307 str., teismas

nusprendžia:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018 m. balandžio 25 d.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017 m. gegužės 26 d., 16.30 val., iki 2017 m. gegužės 28 d., 10.45 val. (dvi dienas), ir suėmimo terminą nuo 2017 m. spalio 4 d. iki bausmės vykdymo pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį pradžios bei bausmės laiką atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį.

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 puntu, 68 straipsniu, V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį, registruotą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, turtą, transporto priemonę, automobilį „Citroen Xsara“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacijos numeris (duomenys neskelbtini).

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš „Ergo Insurance SE Lietuvos filialo“, kodas 302912288, 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o esant suimtam kaltinamajam – nuo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis