Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-26 · Byla Nr. 2SA-249-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-26
Bylos Nr.
2SA-249-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06305-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Pareiškėjas
I. I.
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-249-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06305-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. I. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

pareiškėja I.I. kreipėsi į antstolę J.B. su skundu, prašydama skolą ir vykdymo išlaidas apskaičiuoti iš jai skiriamos pašalpos, o nenukreipti išieškojimo į paskutinį gyvenamąjį būstą, kuriame ji gyvena su neįgaliu sūnumi, todėl prašo panaikinti antstolės 2012-04-18 patvarkymą, vykdomas išlaidas ir skolą prašo nukreipti išieškoti iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų pajamų pagal CPK 663 str. nuostatas.

Antstolė 2012-05-08 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Antstolę nurodė, kad ji negali vadovautis CPK 663 str.4 d. nuostatomis, nes 150025 Lt skola, kurią skolininkė turi sumokėti išieškotojui UAB „Junesta“, nesusijusi nei su sunaudotais energijos ištekliais, nei komunalinėmis ar kitokiomis paslaugomis, tai yra negrąžintas išieškotojui UAB „Junesta“ lėšos, išmokėtos avansu, siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą. Įstatymų leidėjas nenumato lengvatų neįgaliems asmenims už tokio pobūdžio skolas. Antstolė taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentais nukreipti išieškojimą į pareiškėjos gaunamą socialinę pašalpą, nes pagal CPK 738 str. nuostatas, nukreipti išieškojimą į socialinę pašalpą galima tik vykdant išlaikymo išieškojimą, vykdant teismo sprendimą, dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos I. I. skundą atmetė. Teismas paliko galioti antstolės 2012-05-08 patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti I. I. skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti turto areštą ir nenukreipti išieškojimo į jos paskutinį gyvenamąjį būstą.

Teismas konstatavo, jog CPK 663 str. 4 d. nuostata negali būti taikoma skolininkei, nes 150025 Lt skola nėra susijusi su neapmokėtais energijos ištekliais ar kitais komunaliniais mokėjimais. Pagal CPK 663 str.1 d. pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą gali išieškoti per 6 mėnesius, darant LR CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Pagal CPK 738 str. nuostatas, išieškojimą nukreipti į socialinę pašalpą galima tik vykdant išlaikymo, ar žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad skolininkė niekur nedirba, gauna tik socialinę pašalpą, jokio turto, išskyrus areštuotą dviejų kambarių butą, neturi, be šios skolos išieškotojui UAB „Junesta“, turi taip pat kitų ženklių įsiskolinimų už tiekiamas komunalines paslaugas, todėl pareiškėjos argumentus nukreipti skolos išieškojimą į socialinę pašalpą, kurios dydis nesiekia ir 1000 Lt teismas laikė nepagrįstais, pažeidžiančiais kreditoriaus interesus, neatitinkančius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. CPK 668 str. reglamentuotas turto sąrašas, iš kurio negali būti išieškoma, nenustato lengvatų neįgaliems asmenims už tokio pobūdžio skolas, todėl ir šiuo aspektu teismas pareiškėjos prašymą panaikinti turto areštą ir nenukreipti išieškojimo į jos paskutinį gyvenamąjį būstą, netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I.I. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-31 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu - butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelis pareiškėjos gyvenamasis būstas. Apeliantės padėtis šiuo metu yra sunki. Ji prižiūri neįgalų sūnų, kurio šiuo metu sveikata yra pablogėjusi. Apeliantė nuomone, jai pavyks greitu laiku susirasti darbą ir grąžinti skolą. Atimti ir pareiškėjos paskutinį būstą, kuriame gyvenama ir neįgalus sūnus neatitinka teisingumo, protingumo ir humaniškumo principų.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis pareiškėjos atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog antstolė 2012-03-26 patvarkymu priėmė iš išieškotojo RUAB „Junesta“ Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą dėl 150025 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės I. I. (vykd. b.l. 1-4). 2012-03-26 patvarkymu antstolė išsiuntė raginimą skolininkei per 10 dienų sumokėti skolą, procesines palūkanas, bei vykdymo išlaidas (vyk.b.l. 6). Kadangi per antstolės nustatytą laikotarpį skola nebuvo sumokėta, antstolė pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Patikrinusi skolininkės turtinę padėtį, antstolė nustatė, kad skolininkė niekur nedirba, registruotų transporto priemonių neturi, sąskaitose AB Swedbanke ir AB SEB banke lėšų neturi ( vykd.b.l.11-19). 2012-04-18 antstolės patvarkymu buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamas turtas, t.y. dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) ( vykd.b. l. 22-25).

Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gyvena pareiškėjos neįgalus sūnus. Taigi išieškojimui iš šio turto turėtų būti taikomi apribojimai, numatyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentas nesutinka.

Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugai vykdymo procese yra skirtos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-525/2007). Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui.

Tačiau nagrinėjamu atveju antstolis vykdo skolų išieškojimą ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, bet kitokio pobūdžio skolų išieškojimą, t.y. negrąžintos UAB “Junesta” lėšos, išmokėtos avansu, siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą. Aptariamam kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Ji reiškia tėvų pareigą sudarant sandorius ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali būti paliesti vaiko interesai, elgtis apdairiau ir labiau apgalvotai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2001; 2003-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2003; ir kt.).

Taigi ankščiau paminėtų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalies normos, reglamentuojančios draudimą nukreipti skolos išieškojimą į skolininkės paskutinį gyvenamąjį būstą. Dėl šių motyvų apeliantės argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog CPK 668 str. reglamentuotas turto sąrašas, iš kurio negali būti išieškoma, nenustato lengvatų neįgaliems asmenims už tokio pobūdžio skolas, todėl ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą nenukreipti išieškojimo į jos paskutinį gyvenamąjį būstą, netenkino.

Dėl skolos išieškojimo nukreipimo į socialinę pašalpą teismas nurodo, jog pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 str. 1 d.). Be to, pagal CPK 738 str. nuostatas, išieškojimą nukreipti į socialinę pašalpą galima tik vykdant išlaikymo, ar žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, jog patikrinus skolininkės turtinę padėtį buvo nustatyta, kad skolininkė niekur nedirba (vykdm.b.l. 34), gauna tik socialinę pašalpą (vykdm.b.l.36, 37), jokio turto, išskyrus areštuotą dviejų kambarių butą, neturi, be šios skolos išieškotojui UAB „Junesta“, turi taip pat kitų ženklių įsiskolinimų už tiekiamas komunalines paslaugas ( vykdm.b.l. 11-13). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos argumentai nukreipti skolos išieškojimą į socialinę pašalpą, kurios dydis nesiekia ir 1000 Lt ( vyk.b.l. 8), laikytini nepagrįstais, pažeidžiančiais kreditoriaus interesus, neatitinkančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos I. I. skundą dėl antstolio veiksmų ir palikdamas galioti antstolės 2012-05-08 patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti I. I. skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti turto areštą ir nenukreipti išieškojimo į jos paskutinį gyvenamąjį būstą, teisingai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė