Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ filialo atstovei A. K. (ankstesnė pavardė – V.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, aukštojo išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. S. 2016 m. kovo 23 d., apie 18.10 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo A. Mickevičiaus g. link A. Juozapavičiaus pr., prieš šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Kaunakiemio g. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 158 punktų reikalavimus tuo, kad apsisukdamas neįsitikino, jog tai daryti saugu, nedavė kelio iš kairės pusės važiuojamąją dalį baigiančiam kirsti dviračiui, vairuojamam A. K., su juo susidūrė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta dviratininko A. K. sveikata, tai yra J. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 18.00 val., Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., vairavo nuosavą automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Vairavo blaivus. Važiavo iš namų į PC „Akropolis“. Atvažiavus nuo Senamiesčio pusės jam reikėjo apsisukti. Baigiant posūkio manevrą staiga pamatė dviratininką. Nesuspėjo pamatyti, iš kur jis atsirado. Susidūrė su dviratininku. Matė, kad dviračio ratas yra deformuotas. Su dviratį vairavusiu vyru nekalbėjo. Po kurio laiko dviratininką išvežė į ligoninę. Dėl įvykio gailisi.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad A. K. buvo jos sutuoktinis. Apie eismo įvykį ji sužinojo tik kitą dieną. Manė, kad sutuoktinio sužalojimai yra lengvi. Jis buvo nuvežtas į Kauno klinikas, po apžiūros išleistas namo. Sutuoktinis minėjo kad jį, važiuojantį dviračiu, partrenkė automobilis, jis nukrito ant dešinio šono ir negalėjo kvėpuoti. Medikai suteikė menką pagalbą ir liepė važiuoti namo, nors jis vos galėjo paeiti. Nedavė net jokių medikamentų. Išgėrus vaistų nuo skausmo kiek pagerėjo. Sutuoktinis nuvyko pas traumatologą, kur jam paskyrė operaciją. Sužeista koja pradėjo tinti, buvo lūžęs raktikaulis, visas jo šonas buvo mėlynas. Kurį laiką sutuoktinis nesisakė apie jaučiamą skausmą, gėrė daug vaistų nuo skausmo. Buvo nemiegojęs visą naktį, besiruošiant važiuoti į polikliniką nugriuvo. Sutuoktinis mirė. Gali būti, kad susiformavo trombas. Nukentėjusioji mano, kad medikai nesuteikė jam reikiamos pagalbos. Anksčiau sutuoktinis jokių medikamentų nevartojo, niekuo nesiskundė, buvo sveikuolis, nuolat važinėjo dviračiu, niekada nesiskundė širdies veiklos sutrikimais. Jis net nespėjo kreiptis į draudimo įmonę. Mano, kad sutuoktinis mirė dėl to įvykio. Sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo tenkinti civilinį ieškinį, neturinę žalą priteisiant iš draudimo įmonės, nes kaltinamasis savo dalį neturtinės žalos – 1500 Eur - jau atlygino.

Civilinio atsakovo atstovė palaikė raštu išdėstytą civilinio atsakovo poziciją, jog nėra teisinio pagrindo mokėti neturtinę žalą. Mirties priežastis – nepatikslintas širdies sutrikimas. Tarp eismo įvykio ir mirties nėra priežastinio ryšio. Ekspertizės aktas nenuginčytas. Šiuo atveju draudimo įmonė neprivalo atlyginti neturtinės žalos. Turtinė žala bus atlyginta. A. K. nesikreipė į draudimo įmonę dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Šiuo atveju neturtinė žala nepaveldima. Jei asmuo būtų miręs būtent dėl eismo įvykio, būtų viskas atlyginta. Jei neturtinė žala būtų jau priteista, o žmogus numirtų po to, tada priteistą žalą draudimo įmonė atlyginti privalėtų. Asmuo į draudimo įmonę kreipiasi paprastai iš karto po eismo įvykio. J. S. žalą jau atlygino.

Laiduotoja R. S. prašo perduoti jos tėvą, kaltinamąjį J. S., pagal laidavimą. Nurodė, kad rūpinasi tėvu, jam padeda. Tėvas nebevairuoja. Ji charakterizuojama teigiamai. Tai jam buvo pirmas toks įvykis, po to įvyko dar ir kitas. Tėvui automobilis buvo būtinas, jis vairavo 60 metų, jokių nuobaudų neturėjo, jokių įvykių nebuvo.

Teismo medicinos ekspertas D. T. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad A. K. eismo įvykio metu patirti sužalojimai nebuvo pavojingi gyvybei, todėl jis buvo išleistas namo. Jis mirė po 6 dienų. Ekspertas, atlikdamas tyrimą, skrodimo metu nerado kitų eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, dėl kurių jis galėjo mirti. A. K. buvo rastas miręs namuose. Atlikus visus galimus tyrimus nustatyta, kad tiksli mirties priežastis galėjo būti širdies veiklos sutrikimas. Buvo konstatuota širdies liga - vainikinė aterosklerozė. Esant šiai ligai žmogus galėjo ir nesiskųsti širdies skausmu. Įvykio metu jam nebuvo padaryta jokių mirtinų sužalojimų. Makrotrombozė ir mikrotrombozė nerastos. Iš karto po įvykio jam buvo matuotas kraujo spaudimas, dokumentuose parašyta, kad jis buvo labai aukštas - 240/140. Susieti mirties ir dėl patirto avarijos metu streso pakilusio kraujo spaudimo negalima.

Kaltinamojo J. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, nuoseklių ir argumentuotų nukentėjusiosios J. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat įrodyta: įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, planu, kuriuose užfiksuota vieta, kur 2016-03-23 Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. įvyko eismo įvykis bei transporto priemonių sugadinimai (b. l. 5-10, 13-15); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1112/2016(02), kurioje konstatuota, jog eismo įvykio metu padaryti sužalojimai - dešinio raktikaulio, dešinio šeivikaulio, dešinio VI-o šonkaulio lūžiai - A. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 32); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M359/2016(02), kurioje konstatuota, kad 2016-03-29 A. K. mirė nuo nepatikslinto širdies veiklos sutrikimo, eismo įvykio metu patirti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo (b. l. 39-42) bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Byloje ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 158 punktų reikalavimus tuo, kad apsisukdamas neįsitikino, jog tai daryti saugu, nedavė kelio iš kairės pusės važiuojamąją dalį baigiančiam kirsti dviračiui, su juo susidūrė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta dviratininko sveikata, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kauno apylinkės teisme gautas kaltinamojo dukters R. S. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. S.. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis J. S. nukentėjusiajai dalinai atlygino neturtinę žalą (neskaitant draudimo įmonės išmokėtiną draudiminio įvykio išmoką), kaltinamajam civilinio ieškinio nereiškia.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Konstatuotina, jog egzistuoja BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma, kas sudaro pagrindą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Iš teismui pateikto laiduotojos prašymo teismas teigiamai vertina laiduotojo asmenybę, be to, pateikti laiduotoją teigiamai charakterizuojantys duomenys.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad kaltu ji prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis J. S. nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, atsižvelgiant į J. S. asmenybę (neteistas, senatvės pensininkas), į dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, esant laiduotojos – asmens, verto teismo pasitikėjimo – prašymui, nesant jokių teisinių kliūčių, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 40 str. nuostatos – jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. B. pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS“ dėl 210 eurų turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašydama priteisti iš kaltinamojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 210 Eur turtinę žalą civilinis atsakovas atlygino (b. l. 136).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra neatskiriamai susijusi su asmeniu, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko nusikalstamų veiksmų, nes tik šis asmuo savo subjektyviais išgyvenimais gali nulemti tos žalos buvimo faktą ir dydį, be to, teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra susijusi su turtinėmis teisėmis, nes ji tik nukentėjusio asmens valia išreiškiama konkrečia pinigine suma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.115 str. 2 d.). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą, neišreikšta konkrečia pinigų suma, negali priklausyti paveldimo turto masei, nes nėra civilinės apyvartos objektu. Tik reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, išreikštas konkrečia pinigų suma, gali būti paveldimas, nes tai neprieštarauja šios teisės prigimčiai (CK 1.114 str. 2 d.). Taigi teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo kaltininko veiksmų ir jeigu jis pareiškęs valią (ieškinį) dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodęs reikalavimo dydį proceso eigoje miršta, ta turtinė teisė gali būti paveldima (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-365-530/2015). Tačiau šiuo atveju A. K. nebuvo išreiškęs valios į neturtinės žalos atlyginimą ir jos dydį. Teismas sutinka, jog artimo žmogaus patirtas sveikatos sužalojimas sukėlė papildomą rūpestį bei pergyvenimus artimiesiems, šiuo atveju sutuoktinei, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti, jog tai atitinka neturtinės žalos, kaip nusikaltimo padarinių kriterijus. Nukentėjusiojo artimieji teisę į neturtinės žalos atlyginimą įgyja tik nukentėjusiojo mirties atveju. Šiuo atveju A. K. mirtis tiesioginiu priežastiniu ryšiu nebuvo susijusi su J. S. padarytais nusikalstamais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 4 d., 304, 305, 307, 308 str.,

nusprendžia:

J. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant jį laiduotojos – dukters R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vieneri) metai, skaičiuojant šį terminą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-33-240/2017 nutraukti.

Kardomosios priemonės, iki įsiteisės nuosprendis, neskirti.

Atmesti nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.