Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo I. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. B. išlaikymą ieškovui po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo 2017-02-09 iki ieškovas baigs vidurinį mokslą, tai yra iki 2019-06-30; 2. priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad atsakovas M. B. ir trečiasis asmuo I. M. yra ieškovo tėvai, kurių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovas visą laiką gyveno su mama, jos auginamas, prižiūrimas ir pilnai išlaikomas. Ieškovui iš tėvo buvo priteistas išlaikymas, kuris 2014 m. buvo pakeistas. Tėvas stengėsi skirti ieškovui kuo mažesnį išlaikymą. Ieškovui (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, bet ieškovas tebesimoka (duomenys neskelbtini), dieniniame skyriuje, pagal pirminio profesinio mokymo 3 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Mokyklą ieškovas baigs 2019-06-30, įgydamas vidurinį išsilavinimą, taip pat specialybę. Ieškovas gauna nedidelę stipendiją, kuri yra nepakankama net pietums mokykloje, jam reikalinga tėvų parama. Ieškovui iki pilnametystės buvo priteistas išlaikymas iš tėvo po 232,00 EUR. Priteistą išlaikymą atsakovas yra sumokėjęs iki 2016 m. kovo mėnesio, nuo kurio susidarė įsiskolinimas. Nuo 2014 m. ieškovo poreikiai iš esmės nepasikeitė: poreikiai maistui, aprangai, mokymosi priemonėms, būstui, minimaliam laisvalaikiui. Išliko nuolatinės išlaidos dėl regėjimo blogėjimo: nuolatinės patikros, vaistai ir vitaminai akims, akiniai ir kontaktinės linzės. Ieškovas toliau sprendžia žandikaulio (netaisyklingo sąkandžio) ir dantų problemas, nuo 2015 m. sausio mėnesio nešioja breketus, privalo nuolat lankytis pas ortodontą. Vien breketų pagalba nėra galimybės ištaisyti žandikaulio defekto, todėl 2017 m. kovo mėnesį ieškovui apatiniame žandikaulyje įstatyti varžtai, gydymas yra ilgalaikis, reikalauja ypatingai daug išlaidų. Ieškovo turtinė padėtis nepasikeitė, jis asmeniškai neturi jokio turto. Prašo iš tėvo mažesnio išlaikymo nei buvo priteista iki ieškovo pilnametystės – pusės MMA. Kitą MMA pusę ieškovui geranoriškai teikia mama, suteikdama ieškovui būstą, kurį ji nuomoja, maistą, mokėdama už komunalines paslaugas, duodama pinigų būtiniausioms išlaidoms. Ieškovas pats negali prisidėti prie savo pragyvenimo, nes mokslai yra įtempti, reikia įsisavinti vidurinės mokyklos programą ir įgyti specialybę, kurios dalykams skirta daug laiko. Nėra galimybės suderinti mokymosi ir darbo. Ieškovo bendravimai su tėvu visada buvo minimalūs. Ieškovui yra skaudu ir sunku dėl tėvo požiūrio į ieškovą. Atsakovas visiškai nesirūpina ieškovu, tuo, kaip ieškovas gyvena tarp draugų, kurie yra tėvų aprūpinti, o ieškovas su mama nuolat taupo. Ieškovo mama dar turi išlaikyti du nepilnamečius ieškovo brolius. Atsakovas turi savo verslą (duomenys neskelbtini) - medžio apdirbimo įmonę. Atsakovo šeima materialiai gyvena pakankamai gerai, atsakovas yra verslus, savimi pasitikintis žmogus. Atsakovo nenoras skirti lėšas ieškovo išlaikymui yra susijęs su ieškovo tėvų asmeniniais santykiais, o ne su atsakovo galimybėmis.

Atsakovas M. B. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais iš dalies nesutinka.Paaiškino, kad atsakovo šeimos finansinė situacija per pastaruosius pora metų yra itin sunki. Medžio apdirbimo įmonei (duomenys neskelbtini), kurioje dirba atsakovas, jau antri metai iš eilės yra nuostolingi, dėl to, kad su įmone neatsiskaitė vienas iš kontrahentų, kuriam iškelta bankroto byla. Jau metus laiko įmonė negauna užsakymų. Įmonėje dirba tik 2 darbuotojai: atsakovas ir elektrikas. Kiti įmonės darbuotojai atleisti iš darbo. Įmonė yra nestabilioje situacijoje. Kito darbo atsakovas kol kas neieško, nes tikisi, kad įmonė atsigaus. Be to, atsakovo amžiaus žmogui yra ypatingai sunku gauti darbą (duomenys neskelbtini). Atsakovas sega depresija, nuolat lankosi pas gydytojus, vartoja vaistus. Įmonės akcijos priklauso atsakovo motinai M. B.. Atsakovo uždarbis yra minimalus. Iš darbo užmokesčio išskaičiuojamas išlaikymo ieškovui įsiskolinimas. Atsakovas per mėnesį gauna mažiau nei 100,00 EUR per mėnesį. Atsakovo šeima pragyvena iš atsakovo sutuoktinės I. B. pajamų, kurios, atskaičius mokesčius, sudaro tik 465,45 EUR per mėnesį. Atsakovo šeimoje auga M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turi specialiųjų poreikių. Jam reikalinga speciali avalynė dėl plokščiapėdystės. Jam būtina aplinkos kontrolė ir reikalingi vaistai dėl alerginio rinito. Jam buvo nustatyti padidėję adenoidai. Jam dažnai pasikartoja kvėpavimo takų ligos. Vaikui reikia lankytis mokamuose druskų kambariuose. Vaikas nuo 2015 m. lanko meno mokyklą, anglų kalbos pamokas. Atsakovo šeima gyvena labai taupiai, taupo maistui, transportui, aprangai. Atsakovo dalinės nuosavybės teise valdomas butas yra areštuotas. Transporto priemonių atsakovas neturi. Atsakovo nepilnametį vaiką faktiškai išlaiko atsakovo sutuoktinė. Iš pateiktų įrodymų negalima vertinti, ar ieškovas turi galimybę pats dirbti, jeigu gali, tai kodėl nedirba. Nepateikti įrodymai apie ieškovo pažangumą. Nėra aišku, ar ieškovas išnaudojo visas galimybes gauti lėšų pragyvenimui, ar kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos. Paramos reikalingų pilnamečių vaikų išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Vidurinį išsilavinimą moksleiviai įgyja būdami 18 ar 19 metų, todėl teismui nusprendus priteisti ieškovui paramą, ji turėtų būti teikiama ne ilgiau kaip iki 2018-06-30, o ne iki 2019-06-30, su sąlyga, kad ieškovas pažangiai mokysis. Būtina nustatyti, ar pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, turi būti įvertintos realios tėvų galimybės teikti išlaikymą. Negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti, tėvams patiems turi būti nereikalinga parama. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį su juo visiškai sutiko ir jį palaikė.

Nurodė, kad palaiko vaiko siekį įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su specialybe. Tėvai privalo remti savo vaiką materialiai, kol jis baigs mokslus. Vaikas turi odontologinių problemų. Atsakovas gali prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas geruoju niekada neteikė išlaikymo. I. M. augina du nepilnamečius vaikus, jai vienai yra labai sunku išlaikyti pilnametį sūnų, šeima neturi savo gyvenamojo būsto, butą nuomoja.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-21 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo M. B. išlaikymą pilnamečiui sūnui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR kas mėnesį nuo 2017-02-09 iki 2019-06-30, bet ne ilgiau nei D. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir profesinio mokymo programą (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui D. B. 800,00 EUR bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo M. B.. Priteisė iš atsakovo M. B. 65,27 EUR bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.Teismas nurodė, kad būtina atsižvelgti į tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui tenka kartu mokytis ir pagal vidurinio ugdymo programą, ir pagal profesinio mokymo programą. Nors teismas vertino, kad iš dalies yra pagrįstos atsakovo pretenzijos sūnui dėl mokymosi, nes ieškovas mokosi patenkinamai, tačiau svarbu tai, kad ieškovas yra pažangus moksleivis, isisavino mokyklos I kurso programas (vidurinio ugdymo ir profesinio mokymo programas), yra perkeltas ir mokosi mokyklos II kurse. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas niekada reikiamai nesidomėjo ir nesirūpino sūnaus auklėjimu, nepagrįstomis pripažino atsakovo pretenzijas, jog netinkamai parinktas mokymasis profesinėje mokykloje prailgino vidurinio išsilavinimo įgijimą vieneriais metais. Byloje nustatytos aplinkybės sudarė teismui pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad ieškovui, sulaukusiam pilnametystės, yra reikalingas tėvų materialinis išlaikymas. Teismo vertinimu, atsakovas nesąžiningai reikalauja, kad vidurinio išsilavinimo dar neįgijęs sūnus siektų pragyventi iš banko suteikiamos paskolos. Byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad ieškovas išnaudoja galimybes dirbti ir užsidirbti laisvu nuo mokslų laiku. Teismas laikė nepagrįstomis atsakovo pretenzijas sūnui dėl to, kad sūnus gyvena su motina, o ne mokyklos bendrabutyje, į kurį turi teisę, nes yra atvykęs iš Švenčionių rajono, kur yra deklaruota ieškovo gyvenamoji vieta, nes nustatė, kad nuo 2010 m. ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini) nuomojamame bute, o gyvenimas bendrabutyje negali garantuoti mažesnes ieškovo pragyvenimo išlaidas, priešingai - kasdienės ieškovo išlaidos akivaizdžiai padidėtų dėl būtinumo savarankiškai gaminti maistą, dėl būtinumo savarankiškai rūpintis buitimi, apsirūpinti buityje reikalingais įprastiniais daiktais. Teismas sutiko su ieškovu ir trečiuoju asmeniu, kad atsakovas teismui neatskleidė realios savo turtinės padėties. Atsakovui neatskleidus savo tikrųjų pajamų ir savo tikrosios turtinės padėties, teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad ieškovo prašomas išlaikymas yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, kad ieškovo prašomo dydžio išlaikymas pablogintų atsakovo ir jo šeimos turtinę padėtį, gyvenimo kokybę.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas M. B. (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 sprendimą pakeisti, atitinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, išdėstant taip: „Priteisti iš atsakovo M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnamečiui sūnui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 EUR kas mėnesį nuo 2017-02-09 iki 2019-06-30, bet ne ilgiau nei D. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir profesinio mokymo programą (duomenys neskelbtini)“. Prijungti papildomus įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Byloje nėra pakankamų įrodymų nustatyti sprendime nurodytą aplinkybę, jog atsakovas gauna ar gali gauti ženkliai didesnes, nei deklaruotos ir pateiktos teismu, pajamas, tokia sprendimo išvada nėra paremta byloje surinktais įrodymais, todėl negali būti pagrįsta.Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192¹ straipsnio 1 ir 3 dalies dėl pilnamečio vaiko išlaikymo sąlygas dalyje dėl atsakovo galimybių teikti 190 EUR dydžio išlaikymą ieškovui, atsakovo šeiminę padėtį ir ieškovo galimybę pačiam gauti pajamų, reikalingų jo būtinųjų poreikių užtikrinimui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis siekė gauti valstybės remiamą paskolą ir išnaudojo visas protingas galimybes gauti lėšų, o teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis negali dirbti ir užsidirbti.Teismas sprendime neįvertino atsakovo galimybės teikti 190 EUR paramą ieškovui iš esmės nepažeidžiant jo šeimos, jo paties, jo sutuoktinės ir jo nepilnamečio sūnaus interesų.Skundžiame sprendime neteisingai įvertinta atsakovo finansinė padėtis, padaryta bylos įrodymais nepagrįsta išvada, kad atsakovas neatskleidė realios savo turtinės padėties. Atsakovas neturėjo pareigos įrodyti savo turtinės padėties, palyginus su tuo metu, kai ieškovas buvo nepilnametis, pablogėjimo, nes byloje buvo sprendžiamas ne priteistos paramos sumažinimo klausimas, o konkretaus dydžio paramos pilnamečiui vaikui priteisimo klausimas.Sprendime nepagrįstai suabejota, kad dėl medienos pjaustymo ir obliavimo įmonės turto, veiklos, darbo užmokesčio įmonės darbuotojams sprendžia įmonės akcininkė – atsakovo 79 metų amžiaus motina M. B., gimusi 1938 metais. Tokia išvada yra ne tik neobjektyvi, bet ir žeidžia jo motinos garbę ir orumą.Turi būti atsižvelgiama ir į sąžiningą bei pažangų mokymąsi. Skundžiamo sprendimo dalyje nurodyta, kad ieškovas mokosi patenkinamai, kitoje sprendimo dalyje nurodyta, kad ieškovas yra pažangus moksleivis, todėl akivaizdu, kad teismo išvada dėl ieškovo pažangumo yra prieštaringa.380 EUR (po 190 EUR iš kiekvieno tėvo) suma ieškovo poreikių detaliai nėra pagrįsta, nes ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo poreikiams tenkinti reikalingas 380 EUR išlaidas. Sprendime nebuvo atsižvelgta į atsakovo ir ieškovo motinos gaunamų atlyginimų skirtumus.

Ieškovas ir trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ir atsisakyti prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, kad atsakovas dirba už minimalią algą, rodo tik jo apsisprendimą neturėti oficialių pajamų, bet ne realias pajamas. Atsakovas nuo 2003 metų dirba toje pačioje įmonėje ir niekada neieškojo jokio kito darbo, ir kaip pats pripažįsta šioje byloje, neketina jo keisti. Tai rodo, jog jį tenkina darbas šioje įmonėje ir šiame versle, nepaisant oficialiai gaunamo minimalaus atlyginimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo galimybės gauti didesnį darbo užmokestį ar susirasti kitą geriau apmokamą darbą yra kuo nors apribotos.Atsakovas į bylą teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo valdomos bendrovės finansinę padėtį. Jo teismui pateikti finansiniai bendrovės dokumentai ir tie patys tą pačią dieną datuoti įmonės dokumentai, pateikti VĮ Registrų centrui, iš esmės skiriasi, tikrieji skaičiai įmonės ataskaitose leidžia daryti išvadas apie labai gerą įmonės finansinę padėtį. Priešingai nei teigiama skunde, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonėje nuo 2016 m. sausio mėn. dirbo 9 darbuotojai, o 2017 metų rugsėjį dirbo 5 darbuotojai.Atmestini apelianto argumentai, kad jis neturi įtakos įmonės veiklai, turtui ir joje gaunamam darbo užmokesčiui. Jeigu būtų priešingai ir atsakovo motina tikrai valdytų visą įmonę, ji neleistų savo sūnui su šeima nuolat skursti, paskirdama jam tik minimalią algą, o pati kaupti įmonei turtą. Trečiojo asmens paaiškinimai, kad įmonė realiai priklauso atsakovui ir tik jis sprendžia visus be išimties įmonės klausimus, nebuvo paneigti jokiais įrodymais byloje.Pagrįstai įvertinta, kad atsakovas neatskleidė byloje savo realių pajamų ir realios savo turtinės padėties. Aplinkybė, kad po mokesčių jam lieka 100 EUR, kuriuos jis sutinka mokėti ieškovui, teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip įrodymas, kad atsakovas tokiu atveju savo pragyvenimui turi kitų pajamų. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bandęs kada nors gauti didesnes pajamas. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į atsakovo pateiktus dokumentus apie jo turimą kitą nepilnametį sūnų, jo specialius poreikius, bendrą jo šeimos turtinę padėtį, nes teismas ištyrė visas atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl visų jų pasisakydamas ir jas įvertindamas.Asmenims, kurie nėra studentai, o yra tik moksleiviai, nėra numatytos lengvatinės paskolos mokslams. Moksleivių ir studentų teisė į tėvų išlaikymą yra skirtinga.Atmestini apelianto argumentai, kad teismas netyrė ieškovo poreikių ir jo išlaikymui reikalingos sumos. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad jo poreikiai nuo pilnametystės iš esmės nepasikeitė – tiek bendrieji, tiek specialieji.Atmestini apelianto argumentai, kad jis neprivalėjo įrodyti savo turtinės padėties pablogėjimo. Mokėjęs priteistą sūnui išlaikymą iki pilnametystės po didesnę sumą, nei prašoma pilnamečiui moksleiviui, atsakovas privalėjo įrodyti, kodėl jis nebeišgali teikti net mažesnio išlaikymo, nei teikė iki pilnametystės.Aplinkybė, kad ieškovas mokosi patenkinamais pažymiais, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas yra nepažangus. Ieškovas dažnai serga ir mokosi pažangiai savo galimybių ribose.Atmestinas apelianto prašymas prijungti papildomą įrodymą – sąskaitą, pagal kurią neva pirkta atsakovo sutuoktinės mašina už 500 EUR, nes visi įrodymai turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nepagrindė, kodėl būtinybė teikti įrodymą iškilo vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė pilnamečiui asmeniui atitinkamo dydžio išlaikymą.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą: 2016-03-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AGD 16017 kopiją. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė CPK 314 straipsnio sąlygų, todėl pateikto naujo įrodymo nepriima.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens I. M., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus. Ieškovas nuo 2016-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pagal pirminio profesinio mokymo 3 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo (automobilių mechaniko specialybė) programą pirmajai kvalifikacijai įgyti. Nuo 2017-09-01 ieškovas mokosi mokyklos II kurse. Mokymo mokykloje pabaiga – 2019 m. birželio 30 d. Ieškovui (duomenys neskelbtini) suėjo 18 metų, jis tapo pilnamečiu asmeniu. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. B., prašydamas iš atsakovo priteisti po 190,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teisės į išlaikymą atsiradimo 2017-02-09 iki ieškovas baigs vidurinį mokslą, tai yra iki 2019-06-30. Atsakovas iš dalies sutiko su ieškiniu nurodydamas, kad gali mokėti ieškovui po 100 EUR.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovo ieškinį visiškai ir priteisė iš atsakovo M. B. išlaikymą pilnamečiui sūnui D. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190,00 EUR kas mėnesį nuo 2017-02-09 iki 2019-06-30, bet ne ilgiau nei D. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ir profesinio mokymo programą (duomenys neskelbtini).Apeliantas su skundžiamu sprendimu nesutinka ir prašo jį pakeisti, priteisiant ieškovui iš atsakovo po 100 EUR kas mėnesį. Apeliantas skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo finansinę ir šeiminę padėtis bei ieškovo galimybę pačiam gauti pajamų, reikalingų jo būtinųjų poreikių užtikrinimui.Vienas iš pagrindinių apelianto skundo argumentų, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis siekė gauti valstybės remiamą paskolą studijoms ir gyvenimo išlaidoms, kurią numato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnį studentai gali gauti valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas: 1) studijų kainai sumokėti; 2) gyvenimo išlaidoms; 3) dalinėms studijoms pagal tarptautines arba tarpžinybines sutartis. Šio įstatymo 4 straipsnio 21 punktą studentu yra laikomas asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal studijų programą arba doktorantūroje. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos. Nagrinėjamu atveju ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini), kurioje siekia įgyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą ir profesinę specialybę. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į ieškinį argumentais, jog ieškovui netaikomos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatos nes jis nesimoko nei universitete, nei kolegijoje. Dėl šios priežasties teismas nevertina apelianto skundo argumentų dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011 aiškinimų, kadangi šių civilinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi (kasacinio teismo nutartyje ieškovė yra studentė, studijuojanti aukštojoje mokykloje). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atmestini apelianto argumentai, jog ieškovas turėjo kreiptis dėl valstybės remiamos paskolos studijoms ir gyvenimo išlaidoms.Apeliantas skunde taip pat teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis negali dirbti ir užsidirbti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui. Apeliantas laikosi pozicijos, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų pragyvenimui. Apelianto pozicija, kad ieškovas neįrodė, jog jis neturi galimybių užsidirbti pats, vertinama nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė, kad ieškovas siekia bendrojo vidurinio išsilavinimo, kartu įgydamas profesinę specialybę, kuri ateityje užtikrins galimybę būti potencialiu darbo rinkos subjektu ir uždirbti pinigines lėšas pragyvenimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybių dėl galimybės susirasti darbą laisvu nuo mokslų mokykloje laiku (vakarais, naktimis, savaitgaliais ir pan.) suabsoliutinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi tokie veiksmai trukdytų moksleiviui siekti pabaigti mokyklą ir gauti bendrąjį vidurinį išsilavinimą, o nagrinėjamu atveju ir įgyti profesinę specialybę. Byloje nustatyta, kad ieškovas vasaros metu, kuomet moksleiviams yra vasaros atostogos, dirbo, o tai parodo, kad ieškovas supranta savo pareigą stengtis užsidirbti pragyvenimui ir pagal galimybes tokią pareigą įgyvendina.Apeliantas skunde nurodo, kad 380 EUR suma ieškovo poreikiams detaliai nėra pagrįsta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nurodė, kad 190 EUR suma reikalinga kasdieniniams būtiniausiems minimaliems poreikiams, t. y. maistui, drabužiams, minimaliam laisvalaikiui, vaistams, higienos prekėms ir k. Be to nustatyta, kad ieškovas turi ir specialių poreikių, susijusių su dantų netaisyklingu sąkandžiu bei rega. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir ieškovo amžių, fizinę brandą, vertina, kad ieškovas pagrindė, jog jo minimalių poreikių patenkinimui yra reikalinga 380 EUR per mėnesį suma, o apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai.Apeliaciniame skunde apeliantas taip pat teigia, kad teismas neteisingai vertino atsakovo finansinę padėtį. Apelianto vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami išvadai, jog apeliantas gyvena ne vien tik iš teismui nurodytų pajamų, o priešinga išvada yra grindžiama prielaidomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog teismo padarytos išvados dėl prabangaus atsakovo ir jo šeimos gyvenimo yra paremtos tik ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, o teismui abejojant atsakovo turtine padėtimi, teismas galėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nuo 2002 metų dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, ilgą laiką iki euro įvedimo ir po euro įvedimo deklaruojamas atsakovo minimalus darbo užmokestis nuo 2016-07-01 buvo 380 EUR per mėnesį, atsakovas skunde šių aplinkybių neginčijo. Atsakovui kartu su sutuoktine jungtinės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas (duomenys neskelbtini). Atsakovo šeimoje auga nepilnametis sūnus M. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktos 2017-04-11 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nustatė, jog po privalomų įmokų sumokėjimo ir išlaikymo lėšų išieškojimo buvo išmokamas 114,11 EUR darbo užmokestis. Atsižvelgęs į tai, kad sprendimo priėmimo metu išlaikymo įsiskolinimas jau yra išieškotas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dabar atsakovui turėtų būti išmokama apie 346 EUR. Nors atsakovas skunde teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo motina uždirba gerokai daugiau, teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovo motina turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus ir geranoriškai teikia išlaikymą ieškovui, kuris reikalavimą atsakovui reiškia tik dėl ½ dalies būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingos sumos. Teisėjų kolegija, nustačiusi atsakovo turtinę padėtį, sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra pakankama priežastis mažinti pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistą paramą. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, kuomet ieškovas yra moksleivis, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo, svarbi ne tik esama tėvų turtinė padėtis, tačiau svarbiu ir kokių veiksmų kiekvienas iš tėvų ėmėsi, kad tinkamai galėtų atlikti pareigą išlaikyti vaiką, kuriam išlaikymas yra reikalingas. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turi verslo vystymo ir vadovaujančio darbo patirties, yra sveikas, nes byloje esantys duomenys nėra pakankami spręsti apie atsakovo nuolatinę depresiją. Todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę gauti didesnes pajamas ir padėti pilnamečiui savo sūnui baigti mokyklą ir įgyti bendrąjį vidurinį išsilavinimą bei profesinę specialybę. Atsakovo pasyvumas dirbant atsakovo motinai priklausančioje įmonėje ir nesiekiant didesnio darbo užmokesčio nėra priežastis neteikti pilnamečiui sūnui, kuris mokosi mokykloje, minimaliems poreikiams užtikrinti būtino išlaikymo.Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentais, jog teismo abejonė, kad dėl medienos pjaustymo ir obliavimo įmonės turto, veiklos, darbo užmokesčio įmonės darbuotojams sprendžia įmonės akcininkė – atsakovo 79 metų amžiaus motina, yra deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta. Tačiau šie argumentai neįtakoja skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais vertina ir apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismo rėmėsi tik ieškovo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nes, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino abiejų šalių pateiktus reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo spręsti, jog bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, įtvirtintas procesiniame įstatyme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šiais klausimais. Apeliantas nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jo pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Tačiau tai neleidžia abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo pilnamečiui moksleiviui ir tėvo galimybės teikti jam paramą.Apelianto teigimu, teismo išvada dėl ieškovo pažangumo yra prieštaringa, nes vienoje skundžiamo sprendimo dalyje nurodyta, kad ieškovas mokosi patenkinamai, o kitoje sprendimo dalyje nurodyta, kad ieškovas yra pažangus moksleivis. Apeliacinės instancijos teismas tokių teismo skundžiamo sprendimo argumentų nevertina prieštaringais, nes mokymasis patenkinamai ir moksleivio pažangumas yra skirtingos sąvokos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo mokslo pasiekimus/rezultatus įvertino patenkinimai, tačiau pažymėjo, kad, ieškovui pabaigus pirmą kursą ir pradėjus antrą, jo mokymasis vertinamas pažangiai. Akivaizdu, kad ieškovas stengiasi pabaigti mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą bei profesinę specialybę, mokslo rezultatus apsprendžia ne tik įdirbis, tačiau ir kiekvieno asmeniniai gebėjimai, kurie gali būti skirtingi. Dėl šių aplinkybių apelianto argumentus dėl teismo sprendimo išvadų prieštaringumo teisėjų kolegija vertina nepagrįstais.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 500 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę trečiajam asmeniui, kuris sumokėjo už teisines paslaugas, iš apelianto priteisiama 500 EUR bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 EUR (penkis šimtus eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.