Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Veka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-19005-465/2016 pagal pareiškėjo UAB „Veka“ skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolis Arminas Naujokaitis ir išieškotojas BAB „Ūkio bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolio Armino Naujokaičio kontoroje buvo gautas pareiškėjo UAB „Veka“ skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2016-03-09 antstolio Armino Naujokaičio patvarkymą dėl skolininko pasiūlymo. Nurodė, kad 2016-03-07 atvyko į antstolio kontorą su pasiūlymu pasirašyti susitarimą dėl atsiskaitymo, kadangi BAB „Ūkio bankas“ grąžino UAB „Veka“ turtą. Pareiškėjas siūlė, pardavus šį turtą, sutartu laiku atsiskaityti su antstolio kontora, tačiau jos darbuotojai šį klausimą spręsti atsisakė, nurodydami, kad jie vykdo teismo sprendimą.

Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis 2016-04-08 patvarkymu skolininko UAB „Veka“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog vykdo Kauno apygardos teismo 2015-12-30 vykdomąjį raštą Nr. 2-1143-259/2015 dėl 490,62 Eur skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Veka“ išieškotojui BAB „Ūkio bankas“. Vykdant šį vykdomąjį dokumentą, 2016-02-01 pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikytos priverstinio vykdymo priemonės, o 2016-02-15 buvo priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą bei dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo. 2016-03-07 pareiškėjo vadovas į antstolio kontorą pristatė pasiūlymą, kuriuo, nenurodydamas jokių argumentų, prašė panaikinti 2016-02-15 patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą bei dėl priverstinių vykdymo priemonių taikymo ir siūlė pasirašyti susitarimą, kurio detalių pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs. 2016-03-09 patvarkymu dėl skolininko pasiūlymo skolininkui buvo išaiškinta, kad panaikinti 2016-02-15 patvarkymą nėra jokio teisinio pagrindo bei kad, pateikus informaciją apie visą turimą turtą bei išsamią informaciją apie turtą, kurį ketinama realizuoti, taip pat suderinus realizavimo tvarką, galimas susitarimas, kurio pagrindu skolininkui būtų suteikiamas leidimas realizuoti antstolio areštuotą turtą, su sąlyga, kad už jį gautos lėšos bus skiriamos skolai bei vykdymo išlaidoms padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Apeliantas laikosi pozicijos, kad antstolio veiksmai, priimant skundžiamą patvarkymą, yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi, siūlydamas antstoliui pasirašyti susitarimą dėl atsiskaitymo, pareiškėjas siekė padengti skolą bei vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog toks susitarimas yra galimas, tačiau vykdymo procesas yra griežtai reglamentuotas ir turi vykti pagal Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytas teismo sprendimų vykdymo taisykles, o ne tokiu būdu, kokiu pageidauja proceso dalyvis – šiuo atveju skolininkas. CPK 645 str. įtvirtinta skolininko pareiga antstoliui pareikalavus pateikti informaciją apie turimą turtą. Skundžiamame patvarkyme antstolis nurodė, kad, pateikus informaciją apie visą turimą turtą bei išsamią informaciją apie turtą, kurį ketinama realizuoti, taip pat suderinus realizavimo tvarką, galimas susitarimas, kurio pagrindu skolininkui būtų suteikiamas leidimas realizuoti antstolio areštuotą turtą, su sąlyga, kad už jį gautos lėšos bus skiriamos skolai bei vykdymo išlaidoms padengti. Taigi toks susitarimas galimas, skolininkui įvykdžius CPK 645 str. jam nustatytą pareigą. Kadangi šios pareigos apeliantas, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, įvykdęs nebuvo, antstolis skundžiamu patvarkymu tartis dėl susitarimo dėl atsiskaitymo su skolininku atsisakė teisėtai ir pagrįstai.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad teismas galėtų pritaikyti CPK 510 str. 8 d. ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Iš apelianto teismui pateikto 2016-09-16 mokėjimo nurodymo matyti, kad UAB „Veka“ pervedė į antstolio Armino Naujokaičio sąskaitą 684,24 Eur (b. l. 38), ir vykdymo procesas galimai yra baigtas, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas tokiu atveju būtų netikslingas.

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.