- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- e2-909-867/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02139-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Sakalauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, AB ESO
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Vanduja“
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ (toliau - UAB „Eko žaliavos) atstovui advokato padėjėjui V. P.,
atsakovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – AB ESO) atstovei J. J.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vanduja“ (toliau – UAB „Vanduja“) atstovui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Eko žaliavos“ ieškinį atsakovei AB ESO dėl dujotiekio pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. Č., UAB „Tavydas“, A. S., I. B., T. J., A. K. ir UAB „Vanduja“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti atsakovui priklausantį dujotiekį, įrengtą be ieškovės sutikimo ieškovei priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypai), bei sutvarkyti statybvietę, atstatant į buvusią padėtį iki dujotiekio statybos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad jai priklauso ginčo žemės sklypai, kurių naudojimo būdas – susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Ginčo žemės sklypuose 2007 m. gegužės 2 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-2416-(1.3) pagrindu, nustatyti kelio servitutai - teisė važiuoti transporto priemonėmis, servitutas – teisė tiesti ir aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas. Nurodo, kad atsakovė savavališkai neturėdama ginčo žemės sklypų savininkės sutikimo nutiesė dujotiekį. Mano, kad atsakovė pažeidė jos teises, nes tarp jų nebuvo jokių sandorių dėl ginčo žemės sklypų, kuriais būtų leista atsakovei statyti dujotiekį ir tiekti dujas. Ginčo žemės sklypai yra gyvenamųjų namų kvartale, suformuotame teritorijų planavimo dokumentu, tai yra pagal UAB „Avenesta“ parengtą detalųjį planą ir juose yra suplanuota transformatorinė bei buitinių nuotekų valymo įrenginiai, skirti suplanuotam kvartalui. Iš UAB „Avenesta“ detaliojo plano grafinių sprendinių matyti, kad ginčijamas dujotiekis buvo nutiestas ne pagal šio detaliojo plano sprendinius, nes juose tokio dujotiekio nėra, kaip ir nėra jokio atsakovės minimo servituto, leidžiančio toje vietoje tiesti antžemines ir požemines komunikacijas. Susipažinus su detaliojo plano tekstiniais sprendiniais (aiškinamuoju raštu), taip pat matyti, kad jokie servitutai nebuvo suplanuoti. Mano, kad projektu buvo suprojektuotas dujotiekis, prieštaraujantis UAB „Avenesta“ detaliojo plano sprendiniams, nes trečiajam asmeniui J. Č. priklausančiam žemės sklypui galioja 2008 m. birželio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-357 patvirtintas UAB „Assula“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., detalusis planas, kurio sprendiniuose (tiek tekstiniuose, tiek grafiniuose) yra aiškiai nurodyti servitutai, skirti tinklų ir gatvių teisimui, taip pat yra nurodyta iš kur ir kokie tinklai bus tiesiami, tačiau nei vienas iš sprendinių nenumato, kad dujotiekis į šiuo detaliuoju planu suplanuotą teritoriją bus atvedamas iš ginčo žemės sklypų, kuriuose galioja kitas detalusis planas. Detaliajame plane yra nurodyta, kad visi bendro naudojimo tinklai (tame tarpe ir perspektyvinis dujotiekis) bus atvedami į planuojamą teritoriją valstybine žeme iš numatomos C1 kategorijos gatvės, išskyrus vandentiekį, kuris bus atvestas iš netoliese esančio vandens bokšto. Šio detaliojo plano sprendiniai taip pat nėra pakeisti ir ginčijamo dujotiekio atvedimas iki J. Č. žemės sklypo iš ieškovei priklausančio žemės sklypo nenumatytas. Atsakovė slapta, be ginčo žemės sklypų savininko, sutikimo pastatė ieškovui priklausančiuose ginčo žemės sklypuose dujotiekį, dėl kurio ginčo žemės sklypams taikomi apribojimai, kurie yra riboja savininko teises, nes nustatytoje dujotiekio apsaugos zonoje dėl taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nieko negalės daryti. Nurodo, kad atsakovė, kaip verslininkė, nori sukurti naują daiktą (kilnojamą), įgyti nuosavybės teisę į jį, iš jo gauti pelną, tačiau tokia atsakovės nuosavybė negali atsirasti pažeidžiant teisės aktus ir kitų asmenų nuosavybės teises. Nurodo, kad buvo pažeistos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos. Pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais. UAB „Avenestos“ detalusis planas, būdamas žemiausio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nenumato dujotiekio tiesimo į kitą gyvenamą kvartalą, kuriame galioja kitas detalusis planas (UAB „Assula“), nenumato servitutų ir teisės kitiems asmenims naudoti Žemės sklypą dujotiekio tiesimui, o toje vietoje numato transformatorinės įrengimą ir buitinių nuotekų valymo įrenginį. Mano, kad prieš projektu suprojektuojant ir pastatant naują objektą, kuriam turi būti nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir servitutai, reikėjo atlikti UAB „Avenesta“ detaliojo plano sprendinių pakeitimo (koregavimo) procedūrą, kaip tai buvo padaryta gyvenamų namų techniniais projektais ir šie pakeitimai (pridedami) tapo šio detaliojo plano sprendiniais. Su šio detaliojo plano sprendinių pakeitimais turėjo sutikti ir detaliojo plano galiojimo zonoje esančio nekilnojamojo turto savininkai, jei jiems tokie detaliojo plano sprendinių pakeitimai galėjo turėti įtakos, tačiau to padaryta nebuvo. Nurodo, kad sprendimas nustatyti servitutą negali būti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Nurodo, kad atsakovės teisė naudotis žemės sklypu viešojo administravimo aktu galėjo būti apribota dėl ieškovės dujotiekio (viešpataujančiojo daikto) tiesimo ir jo tinkamo naudojimo, jei ieškovė tokį norą būtų išreiškusi Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas prašymą iki UAB „Avenesta“ detaliojo plano sprendinių patvirtinimo ir ieškovė tokį servitutą būtų įsiregistravusi Nekilnojamojo turto registre. Ginčo žemės sklypuose buvo nustatyti servitutai viešojo administravimo aktu neteisėtai, pažeidžiant aukščiau nurodytas teisės normas, tačiau ieškovė tai toleruoja, nes tai buvo reikalinga UAB „Avenesta“ detaliuoju planu suplanuotų kvartalo gyvenamų žemės sklypų savininkams, kad į juos patekti bei atsivesti inžinerinius tinklus. Nurodo, kad pažeistas ir Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis numatanti, kad operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad su J. Č. sudarė naujo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie Operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį Nr. 17-12865D (toliau – sutartis). Pagal kurią įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti Naujajam vartotojui J. Č. prijungimo paslaugą, tai yra įrengti gamtinių dujų skirstymo sistemą (toliau – skirstymo sistema) iki vartotojo sistemos vietos, jei būtina sumontuojant spintelę su dujų slėgio reguliavimo įtaisu bei vieta dujų apskaitos sistemai, o J. Č. įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką. Pagal projektavimo užduotį Nr. 17-22634D, gamtinių dujų skirstymo sistema (vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini)gatve, sklypu kadastrinis NR. (duomenys neskelbtini)iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini), įrengimo projektas) projektuojama iki vartotojo dujų sistemos. Nurodo, kad UAB „Ketus“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengtas atsakovei priklausantis skirstomasis dujotiekis. Norint prijungti naują buitinį vartotoją prie operatoriaus dujų sistemos, būtina prisijungti prie esamo dujotiekio, o prisijungimas galimas tik per ieškovei priklausančius ginčo žemės sklypus. UAB „Vanduja“ parengė techninį projektą „Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini)gatve, sklypu kad. Nr. (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektas“ (toliau – projektas) ir pagal šį projektą ieškovės žemės sklype esantis atsakovei priklausantis skirstomasis dujotiekis įrengtas 2017 metais. Nurodo, kad ieškovės sutikimas dėl dujotiekio įrengimo nebuvo reikalaingas, nes detaliajame plane numatyta, kad ginčo žemės sklypų, kuriuose nutiestas dujotiekis, naudojimo būdas yra „susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos“, be to, ginčo žemės sklypams administraciniu aktu nustatytas servitutas. Mano, kad kesti detalaus plano sprendimių siekiant įrengti dujotiekį taip pat nėra pagrindo, nes inžinieriniai tinklai tiesiami rengiant atskirus projektus. Prijungiant naujų vartotojų įrenginius prie atsakovės skirstomojo tinklo turi būti maksimaliai išnaudojamos esamo skirstomojo tinklo galimybės ir nauji įrenginiai statomi tik tuo atveju, jei tai yra būtina, ekonomiškai ir techniškai pagrįsta. Žemės sklype jau yra įrengtas atsakovei priklausantis skirstomasis dujotiekis, todėl naujo vartotojo pajungimas nuo esamo dujotiekio, kaip artimiausio taško, yra optimaliausias sprendimas šiuo atveju. Nurodo, kad naujojo vartotojo prijungimas niekaip nepažeis žemės sklypų riboto naudojimo būdo ir paskirties, visi projektiniai sprendiniai suderinti su darbų vykdymo vietoje esančių požeminių inžinerinių statinių savininkais, atlikus prisijungimo darbus žemės sklypų paviršius buvo atstatytas į buvusią padėtį. Vykdydama naujų gamtinių dujų sistemų įrengimo darbus, siekia suteikti teisės aktų nustatytas paslaugas gamtinių dujų vartotojams, taip užtikrinant jų viešąjį interesą gauti gamtines dujas. Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimas iškelti atsakovės dujotiekį trukdys įvykdyti naujojo vartotojo prijungimo darbus, pažeis atsakovės, kaip energetikos objekto savininkės, interesus ir trukdys įgyvendinti viešą interesą. Iš projektinių sprendinių matyti, jog nagrinėjamu atveju naujojo vartotojo sistemos prijungimas sukelia mažiausius nepatogumus žemės sklypų savininkui – ieškovei, kadangi žemės sklypų naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Kaip minėta, žemės sklypams taikomi apribojimai nepadidės, nebus taikomi jokie papildomi suvaržymai. Žemės sklypais ieškovė galės naudotis ta pačia apimtimi, kuria naudojosi iki šiol. Mano, kad ieškovė neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, kuris būtų susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas pateikė rašytinius paaiškinius, kuriuose papildomai nurodė, kad iniciatyva dėl dujotiekio tiesimo ir suinteresuotumas kilo iš J. Č., o ne iš atsakovės. Mano, kad atsakovę ir J. Č. sieja statybos rangos santykiai, o atsakovės kaip rangovės, niekas nevertė sudaryti tokios sutarties ir prisiimti įsipareigojimus sumontuoti dujotiekį, nes dujotiekis privalėjo būti nutiestas tik teisės aktų nustatyta tvarka. Mano, kad atsakovė vykdydama įsispareigojimus pagal tarp atsakovės ir J. Č. sudarytą sutartį pažeidė ieškovės nuosavybės teisę į žemės sklypus ir ją nepagrįstai apribojo. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymu, kad buvo svarstytos alternatyvios galimybės prijungti J. Č. žemės sklypą prie dujų tinklo per kitas teritorijas, pavyzdžiui pagal UAB „Assula“ detaliojo plano sprendinius. Nurodo, kad kelio ir tinklų servitutai, įregistruoti administraciniu aktu suteikė teisę naudotis ginčo žemės sklypais ne atsakovei ir ne J. Č., o to gyvenamo kvartalo, suprojektuoto pagal UAB „Avenesta“ detaliojo plano sprendinius, gyventojams. Toks servitutas atsakovei ar J. Č. naudai ir negalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, nes aplinkui jokio dujotiekio nebuvo ir niekas nežinojo, kad J. Č. ateityje įsigis toje teritorijoje žemės sklypą ar kokia privati įmonė toje teritorijoje ties dujotiekį. atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie jos nuosavybės teisę į ginčo dujotiekį, todėl ši jos teisė abejotina, o tai suponuoja pareigą spręsti dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama. Nors atsakovė sako, kad tai ji pastatė dujotiekį, todėl tai jos nuosavybė, tačiau bylos duomenimis matyti, kad dujotiekį statė UAB „Vanduja“, kuri ir suprojektavo jį, o atsakovė buvo generalinis rangovas (užsakovė). Atsakovė, kaip statytoja, pagal sutartį turėjo nutiesti už užmokestį dujotiekį iki J. Č. žemės sklypo, o, kaip generalinis rangovas, nusamdė tai padaryti UAB „Vanduja“. Taigi, Atsakovės nurodyti dokumentai ir pateikti paaiškinimai neįrodo atsakovės nuosavybės teisės į ginčijamą dujotiekį, nes tokią pat teisę pagal minėtus dokumentus įgyja ir UAB „Vanduja“, kuri yra ginčijamo dujotiekio projektuotoja ir statytoja, arba J. Č., kuris yra užsakovas ir naudos gavėjas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus prašė tenkinti visiškai ir nurodė, kad palaiko patikslintą ieškinį pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad dujotiekis yra nutiestas iš kito gyvenamojo kvartalo ir eina per du ieškovei priklausančius žemės sklypus, nutiestas nesant ieškovės sutikimo dėl dujotiekio įrengimo. Dujotiekis nutiestas per abu ginčo žemės sklypus, ties sklypų viduriu, dėl to šie sklypai šiuo metu yra nenaudojami. Mano, kad apskrities viršininko įsakymu, kuriuo buvo nustatytas servitutas negalima remtis, nes yra akivaizdūs neatitikimai. UAB „Avenesta“ detaliajame plane tokio suplanuoto servituto nėra ir buvo numatyta galimybė tik žemės sklypų savininkams tiesti savo sklype tinklus, savo poreikiams, o kitiems sklypų savininkams to nebuvo numatyta. Dujotiekio tiesimas yra statybos rangos darbai, todėl tarp J. Č. ir atsakovės sudaryta prijungimo sutartis užmaskuoja rangos darbus. Jei yra vykdomi statybos rangos darbai ir reikia vadovautis Civiliniu kodeksu, Statybos įstatymu ir statybą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie nurodo, kad jei yra statomi įrenginiai, kuriems nereikalingas statybos leidimas ar projektas, bet kuriuo atveju reikalingas žemės savininko leidimas statyti nekilnojamąjį turtą, šiuo atveju dujotiekį.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais ir pagrindais. Papildomai nurodė, kad atsakovė yra skirstomo tinklo savininkė, kuris turi dujų ir elektros tinklus. Naujus vartotojus atsakovė jungia atsižvelgiant į tai, koks yra tinklas ir koks yra optimaliausias prijungimo taškas prie jau esamo dujotiekio. Kadangi šalia esančiame sklype buvo atvestas dujotiekis, todėl prie jo turėjo būti prijungtas naujas vartotojas. Nurodė, kad UAB „Vanduja“ rengė dujotiekio projektą ir pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dujotiekis yra prijungtas prie kito iš kažkur kitur ateinančio kvartalo dujotiekio, o visa tai yra jungiama į bendrą sistemą. 2007 metų detaliajame plane buvo nurodyta, kad planuojant didesnę teritoriją bus numatomas inžinerinių tinklų pajungimas į planuojamus rajoninius tinklus. Paaiškino, kad dujos ir elektra į kvartalą ateina iš centralizuotų tinklų. Mano, kad jų paklotas dujotiekis yra teisėtas. J. Č. kreipėsi su tikslu įsivesti dujas ir remiantis gamtinių dujų įstatymu skirstymo sistemų operatoriai savo licencijoje nurodytoje teritorijoje privalo prijungti naują vartotoją pagal nustatytas taisykles. Pažymėjo, kad atsakovės ir J. Č. nesiejo rangos sutartis, nes buvo sudaryta sutartis dėl naujo buitinio vartotojo prijungimo prie sistemos paslaugos, pagal kurią operatorius įsipareigojo numatyta sutartyje tvarka ir terminais suteikti naujam vartotojui prijungimo paslaugas. J. Č. savo sklype įsirengė vidaus dujų tinklą, o atsakovė iki jo sklypo atvedė dujų tinklą ir jį sujungė su J. Č. vidaus tinklu. Tarp atsakovės ir J. Č. susiklostė viešų atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, specialiosios sutarties sąlygos kaip viešosios teisės normos, kurios taikytinos kaip specialiosios normos. Nurodė, kad iš šio kvartalo dėl dujotiekio tiesimo kreipėsi tik J. Č., tačiau dujotiekis yra suprojektuotas trečiojo asmens taip, kad ne tik J. Č., bet ir kiti gyventojai iš šio kvartalo galėtų naudotis dujotiekiu. Ginčo sklypuose ne tik yra nutiestas dujotiekis, bet ir drenažo ir elektros tinklų sistema. Ginčo žemės sklypuose įstatymu nustatyta tvarka yra nustatytas servitutas, kuris suteikia teisę tiesti požeminės ir antžemines komunikacijas, todėl savininko sutikimas nereikalingas. Jei buvo manoma, kad šitas administracinis aktas nustatantis servitutą pažeidžia kažkieno interesus, tai turėjo būti kreiptasi į administracinį teismą, kad šis įsakymas, kuris nustatė servitutą būtų panaikintas, tačiau ginčo žemės sklypo savininkai to nepadarė ir šiuo metu servitutas yra įrašytas į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenų, kad šis servitutas būtų nuginčytas nėra. Mano, kad atsakovei įstatymas suteikė teisę tiesti komunikacijas ir ji neprivalėjo gauti atskiro ieškovo sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Vanduja“ atstovas ieškinio reikalavimus prašė atmesti ir palaikė atsakovės poziciją. Papildomai paaiškino, kad pagal sutartį su atsakove gavo iš atsakovės prisijungimo sąlygas, pagal kurias turi būti projektuojamas dujotiekis ir pagal jas buvo suprojektuotas dujotiekis, bei atlikti suderinimai su visomis institucijomis. Nurodo, kad nesutinka, kad turi būti keičiamas detalusis planas, nes detalus planas koreguojamas kai keičiama paskirtis. Dujotiekis suprojektuotas pagal galiojančias taisykles ir esant servitutui, ieškovės atskiro sutikimo nereikia dujotiekio suprojektavimui ir tiesimui. Paaiškino, kad rengė tik atsakovės dujotiekio tinklą, o ne J. Č. dujotiekį, kuris turėtų būti sujungtas su atsakovės dujotiekio tinklu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė, norėdama prijungti naują dujų vartotoją, turėjo pareigą gauti ieškovės sutikimą įrengti vidutinio slėgio požeminį dujotiekį, kuris nutiestas per ieškovei nuosavybės teis priklausančius ginčo žemės sklypus, kuriuose administraciniu aktu yra numatytas servitutas.
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalis numato, kad mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais. Iš ?Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos internetiniame tinklalapyje www.vert.lt pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra įmonė, kuriai yra suteikta gamtinių dujų skirstymo licencija Nr. L2-GDS-09. Nustatyta, kad atsakovei suteikta licencija suteikia teisę užtikrinti gamtinių dujų skirstymo paslaugų teikimą Klaipėdos rajono savivaldybėje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriai licencijoje nurodytoje teritorijoje privalo prijungti naujų vartotojų sistemas prie savo sistemų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas taisykles.
Dujotiekiai projektuojami ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. gegužės įsakymu Nr. 1-162 patvirtintomis Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklėmis (toliau – taisyklės). Taisyklių 8 priedo „Mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekio projektavimas“ 9 punkte nurodoma, su kuo mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo projektas turi būti suderinamas. Šių taisyklių 9.4 punkte nustatyta, kad projektas turi būti suderintas su žemės sklypo, kuriame planuojami mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekių įrengimo darbai, savininkais, valdytojais (išskyrus atvejus, kai mažo ir (ar) vidutinio slėgio dujotiekiai įrengiami teritorijų planavimo dokumentu suformuotame inžinerinių tinklų koridoriuje). Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo 13 straipsnio nuostatos numato, kad tuo atveju, jeigu siekiant plėtoti tinkamos kokybės ir patikimą gamtinių dujų sistemą dalis gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo vamzdyno arba bet koks kitas įrenginys, būtinas gamtinėms dujoms perduoti ar skirstyti, turi būti įrengiamas gamtinių dujų sistemos operatoriui nuosavybės teise nepriklausančioje ar kitais pagrindais teisėtai nevaldomoje žemėje, operatoriai turi teisę tokias sistemas įrengti tik sudarę sutartis su žemės savininkais ar gavę žemės savininko sutikimą arba Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.
Iš bylos medžiagos, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad ieškovei nuosavybės teise, pagal 2015 m. sausio 22 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-457, priklauso 0,0344 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0411 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurių naudojimo būdas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą yra nurodytas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (toliau - ginčo žemės sklypai). Valstybės įmonės Registrų centras 2019 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei priklausančiose ginčo žemės sklypuose 2007 m. gegužės 2 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2416-(1.3) yra nustatyti servitutai, tai yra kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), servitutas – teisė tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) ir servitutas – teisė aptarnauti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis). Šie servitutai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2007 m. gegužės 23 d. Iš 2018 m. sausio 16 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 14ĮP2-212416 nustatyta, kad Gamtinių dujų sistemos vidutinio slėgio PE požeminis dujotiekis d63 ilgis 113,51 m., d40 ilgis 35,29 m., d20 ilgis 4,95 m., požeminis uždarymo įtaisas d40 1 vnt. iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini), DSRĮt. FE6 1 vnt. atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Lietuvos Respublikos Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 22 sprendimu Nr. T11-87 dėl UAB „Avenesta“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo, buvo patvirtintas detalusis planas, kuriame buvo numatyta, kad planuojant didesnę teritoriją antruoju etapu bus numatomas inžinerinių tinklų pajungimas į planuojamus rajoninius centralizuotus tinklus. 2008 m. birželio 26 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-357 buvo patvirtintas UAB „Assula“ žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas. UAB „Avenesta“ detaliuoju planu bendras 2,87 ha žemės sklypas buvo padalintas į 25 sklypus, o UAB „Assula“ detaliuoju planu 2.00 ha žemės sklypas pakeitus tikslinę jo paskirtį padalintas į 17 sklypų.
Nustatyta, kad ieškovei priklausantys ginčo žemės sklypai patenka į gyvenamųjų namų kvartalo teritoriją, kurios planavimo organizatorius buvo UAB „Avenesta“ ir yra patvirtintas detalusis planas šiai teritorijai, o trečiojo asmens J. Č. žemės sklypas yra kitame gyvenamųjų namų kvartale, kurio planavimo organizatorius buvo UAB „Assula“ ir yra patvirtintas detalusis planas. Pagal abu šiuos parengus ir patvirtintus detaliuosius planus buvo pakeistos žemės ūkio paskirties žemės sklypų paskirtys į gyvenamąsias teritorijas, padalinant žemės sklypus į namų valdas ir inžinerinės infrastruktūros sklypus. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei priklausančiose ginčo sklypuose 2017 m. pagal trečiojo asmens UAB „Vanduja“ parengtą projektą yra įrengtas atsakovei priklausantis vidutinio slėgio dujotiekis, kuris buvo pravestas tikslu prijungti naują dujų vartotoją J. Č. prie atsakovei priklausančio dujotiekio. Iš atsakovės teismui patektų foto nuotraukų matyti, kad ieškovei priklausančiame ginčo žemės sklype, kuriame yra įrengtas vidutinio slėgio dujotiekis, šiuo metu yra įrengtas asfaltuotas kelias.
Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovei priklausantis vidutinio slėgio dujotiekis nutiestas per ieškovės ginčo sklypus buvo įrengtas 2017 metais tikslu prie dujotiekio tinklo prijungti naują vartotoją J. Č., kuris su atsakove sudarė Naujojo buitinio vartotojo sistemos prijungimo prie Operatoriaus dujų sistemos paslaugos sutartį Nr. 17-12865D, pagal kurią atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suteikti naujajam vartotojui, trečiajam asmeniui J. Č., prijungimo paslaugą, t. y. įrengti gamtinių dujų skirstymo sistemą iki vartotojo sistemos vietos, jei būtina sumontuojant spintelę su dujų slėgio reguliavimo įtaisu bei vieta dujų apskaitos sistemai, o J. Č. įsipareigojo sumokėti prijungimo įmoką. Tuo tikslu atsakovė 2017 m. lapkričio 10 d. parengė Projektavimo techninę užduotį Nr. 17-22634D, kurioje nurodė suprojektuoti skirstomąjį dujotiekį nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini), sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), iki vartotojo sklypo ribos (duomenys neskelbtini), ir dujų slėgio reguliavimo įtaisą spintelėje su vieta dujų kiekio matavimo priemonei ant sklypo ribos. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Vanduja“ pagal atsakovės išduotas projektines sąlygas parengė dujotiekio projektą ir jį įrengė per ieškovės ginčo žemės sklypus. Tarp šalių nėra ginčo, kad įrengiant vidutinio slėgio dujotiekį tarp atsakovės ir ieškovės nebuvo sudaryta jokia sutartis, nebuvo gautas ieškovės sutikimas dėl dujotiekio įrengimo per ieškovei priklausančius ginčo žemės sklypus.
Iš įsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-141-1025/2020 nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra pripažinta teisė vykdyti dujotiekio tinklų pajungimo darbus UAB „Ketus“, nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Vanduja“ parengtą projektą „Vidutinio slėgio skirstomojo dujotiekio nuo esamo dujotiekio (duomenys neskelbtini) iki sklypo ribos (duomenys neskelbtini) įrengimo projektas“ ir UAB „Ketus“ yra įpareigota netrukdyti ir/ar bet kokiu būdu ir/ar forma nesudaryti kliūčių AB „Energijos skirstymo operatoriui“ ir/ar AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pasitelktiems tretiesiems asmenims UAB „Ketus“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti dujotiekio tinklų pajungimo darbus pagal šį projektą, o UAB „Ketus“ priešieškinys atmetas. Iš šio įsiteisėjusio teismo sprendimo taip pat nustatyta, kad AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklauso gamtinių dujų sistemos vidutinio slėgio PE požeminis skirstomasis dujotiekis (duomenys neskelbtini), t. y. šiuo metu eksploatuojamas dujotiekis, kuris įrengtas UAB „Ketus“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tam, kad naują vartotoją J. Č. būtų galima prijungti prie atsakovei priklausančio dujotiekio, buvo suprojektuotas dujotiekis per ieškovei priklausančius ginčo žemės sklypus.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovė turi teisę užtikrinti gamtinių dujų skirstymo paslaugų teikimą Klaipėdos rajono savivaldybėje, į tai, kad trečiasis asmuo J. Č. sudarė sutartį su atsakove dėl naujo vartotojo prijungimo, pripažintina, kad atsakovė turi pareigą prijungti naują vartotoją prie savo dujų sistemos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis numato, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalies nuostatas servituto nustatymo pagrindai yra įstatymai, sandoriai, teismo sprendimas ir įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, minėti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės servitutas – teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.123 straipsnis numato, kad gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, taip pat kiti servitutai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei priklausančiuose ginčo žemės sklypuose nuo 2007 m. gegužės 23 d. yra įregistruoti servitutai pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-2416-(1.3) ir šis faktas yra išviešintas Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, todėl laikytinas galiojančiu ir sukeliančiu teisines pasekmes. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, servitutai yra nustatyti žymiai anksčiau nei ieškovė įsigijo ginčo žemės sklypus, todėl darytina išvada, kad ieškovė įsigydama ginčo žemės sklypus, žinojo ir suprato, kad šiems ginčo žemės sklypams yra nustatyti tam tikri apribojimai ir, kad jie yra apsunkinti, o jei manė, kad ginčo žemės sklypuose nustatyti ribojimai yra neteisėti ir nepagrįsti, turėjo galimybę teisės aktų nustatyta tvarka apskrities viršininko įsakymą ginčyti, tačiau to nepadarė, ir šiuo metu apskrities viršininko įsakymu nustatyti servitutai yra galiojantys. Ieškovės atstovo argumentai, kad teismas negali remtis administraciniu aktu, kuris kelia tam tikrų abejonių, atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas reikalavimas dėl šio administracinio akto teisėtumo ar panaikinimo, o kol administracinis sprendimas nėra nuginčytas jis yra galiojantis ir nėra pagrindo juo nesivadovauti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
Ieškovės atstaovas nurodė, kad įrengus dujotiekį yra pažeidžiamos ieškovės teisės, nes ieškovė negali keisti žemės sklypų tikslinių paskirčių, nes žemės sklypams yra taikomos apsaugos zonos. Šie ieškovės atstovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes nustatyta, kad ieškovė 2015 metais įsigydama ginčo žemės sklypus, žinojo, kad ginčo žemės sklypai yra sufomruoti kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, kuriose nebus galima statyti gyvenamųjų namų ar šiuos sklypus naudoti kitai paskirčiai nei inžinerinėms infrastruktūros tikslais, be to, įsigyjant žemės sklypus ieškovė žinojo ir apie sklype esančius nustatytus servitutus. Teismo vertinimu, ieškovės atstovo nurodyti argumentai, kad ginčo žemės sklypuose nustatyti servitutai buvo tik tos teritorijos, kuri suformuota pagal UAB „Avenesta“ detalų planą ir negali būti naudojamas dujotiekio prijungimui kitu detaliuoju planu suformuotam gyvenamųjų namų kvartalui, yra atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovės argumentai, kad UAB „Avenesta“ detaliuoju planu nėra numatyti servitutai, nesudaro pagrindo pripažinti, kad administraciniu aktu nustatyti servitutai yra negaliojantys. Priešingai iš 2007 m. gegužės 2 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 4-2416-(1.3), kuriuo yra nustatyti servitutai ieškovei priklausantiems ginčo žemės sklypams, nustatyta, kad servitutai buvo nustatyti pagal tuo metu buvusio žemės sklypo savininko, tai yra UAB „Avenesta“ pateiktą prašymą bei parengtą detalųjį planą, todėl ieškovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nesikreipė dėl servitutų nustatymo yra atmestina kaip nepagrįsta, nes, kaip matyti, dėl servitutų nustatymo kreipėsi UAB „Avenesta“, tai yra žemės sklypo savininkė, o ieškovė ginčo žemės sklypų savininkė tapo vėliau.
Atsakovė tiesdama vidutinio slėgio dujotiekio tinklus per ieškovei priklausančius ginčo žemės sklypus iš esmės nepakeitė UAB „Avenesta“ detaliuoju planu numatytos teritorijos užstatymo ar žemės sklypo paskirties keitimo, todėl detalaus plano koregavimas nereikalingas. Tai, kad tiesiant dujotiekio tinklus, jei jie eina per inžinerinių tinklų žemės sklypus, ar per nustatytus servitutus nereikia koreguoti detalaus plano sprendinių patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L., kuris buvo UAB „Avenesta“ rengto detaliojo plano projekto vadovas.
Įvertinus tai, kad ieškovei priklausančiuose ginčo žemės sklypuose yra nustatyti servitutai, į tai, kad šie servitutai nėra nuginčyti ir galiojantys, į nustatytų servitutų pobūdį, darytina išvada, kad atsakovė pagal galiojančius teisės aktus neprivalėjo gauti atskiro sutikimo, kad galėtų nutiesti vidutinio slėgio dujotiekį per ieškovei nuosavybės teise priklausančius ginčo žemės sklypus, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas).
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo žemės sklypuose atsakovei pastačius dujotiekį, žemės sklypams bus taikomi didesni apribojimai, numatyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, tame tarpe atsiras dujotiekio apsaugos zona, kurioje ieškovė nieko negalės daryti, kas reiškia, jog jos nuosavybės teisė bus iš esmės paneigta. Su tokia ieškovės pozicija negalima sutikti. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ieškovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, taigi tokiai teritorijai teisės aktų pagrindu taikomi atitinkami naudojimo apribojimai – ji gali būti naudojama tik susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ir vandenvietėms. Be to, atsakovės įrengtas dujotiekis, kurį siekiama sujungti su atsakovei priklausančiu kitu jau eksploatuojamu dujotiekiu, neužeina už žemės sklypui nustatyto servituto ribų. Atsakovė neigia, kad sujungus dujotiekius, padidės žemės sklypui ir taip jau taikomi apribojimai, neigia, jog žemės sklypui bus taikomi kokie nors papildomi suvaržymai. Pažymėtina, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Pažymėtina, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad žemės sklypu negalės naudotis ta pačia apimtimi, kuria naudojasi iki šiol, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei įrengus dujotiekį yra pažeistos jos kaip žemės sklypo savininkės teisės ir dėl ieškovė negali naudotis žemės sklypais pagal jų paskirtį (CPK 178, 185 straipsniai).
CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau ši savininko nuosavybės teisė nėra absoliuti. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų. Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčo žemės sklypų naudojimo būdas (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) bei nustatytas servitutas (teisė tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas)) yra skirti viešajam interesui užtikrinti, tame tarpe ir gamtinių dujų operatoriaus vykdomai veiklai. Be to, kaip matyti iš atsakovės pateiktų fotonuotraukos, ieškovė ginčo žemės sklypuose jau yra nutiesusi kelią su asfalto danga. Įvertinus byloje esančių rašytinų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės teisės ginčo dujotiekiu būtų neproporcingai suvaržytos.
Ieškovės argumentai, kad tarp atsakovės ir J. Č. susiklostę rangos sutarties santykiai atmestini kaip nepagrįsti, nes susipažinus su tarp atsakovės ir J. Č. sudaryta sutartimi dėl naujo buitinio vartotojo prijungimo prie sistemos paslaugos nustatyta, kad pagal šią sutartį atsakovė įsipareigojo numatyta sutartyje tvarka ir terminais suteikti naujam vartotojui prijungimo paslaugas. Trečiojo asmens UAB „Vanduja“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis rengė tik atsakovei priklausančio dujotiekio projektą ir patį dujotiekį, o ne J. Č. priklausantį dujotiekį, esantį jo žemės sklype. Atsakovė taip pat nurodo, kad J. Č. savo sklype įsirengė vidaus dujų tinklą, o atsakovė iki jo sklypo atvedė dujų tinklą ir jį sujungė su J. Č. vidaus tinklu. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tarp atsakovės ir J. Č. susiklostė viešų atlygintinių paslaugų teikimo teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, specialiosios sutarties sąlygos kaip viešosios teisės normos, kurios taikytinos kaip specialiosios normos, o ne rangos sutartis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.