Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3988-859/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
A15.-3988-859/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03202-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Pažeidėjas
M. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN15.-3988-859/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03202-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos:16.9.1; 16.9.3;16.9.7.2; (S) 16.9.10
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2019 m. gegužės 31 d. 11.00 val. Vilniuje, ties Gerosios Vilties g. 18A, vairavo automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės, buvo neatidus, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo ir atsitrenkė į už jo susutojusį automobilį BMW, valstybinis Nr. 7591AJ, padarydamas 456,85 EUR dydžio žalą, neviršijančią penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir iš eismo įvykio pasitraukė. Vairavo automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be valstybinės techninės apžiūros, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotą įstatymų nustatyta tvarka. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 101, 114, 220, 224, 226 punktus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. į teismo posėdį neatvyko, būdamas pasirašytinai informuotas apie jo vietą ir laiką (b. l. 1). Esant šioms aplinkybėms, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

Administracinio nusižengimo byloje M. K. 2019 m. liepos 2 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad gegužės mėnesį važiavo iš Gerosios Vilties ir ties šviesaforu norėjo apvažiuoti kitą automobilį, sustojusį priešais, todėl pradėjo važiuoti atgal ir nepastebėjęs paskui stovinčio automobilio atsitrenkė į jį, pamatęs, kad apgadino brangų automobilį išsigando ir pabėgo iš eismo įvykio vietos. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 24).

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvada.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. K. prisipažinimo, jo padarytus administracinius nusižengimus įrodo:

1) administracinio nusižengimo protokolo duomenys, kuriame išdėstytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos (b. l. 1);

2) vyriausiojo patrulio N. G. tarnybinio pranešimo duomenys, kad 2019 m. gegužės 31 d. apie 11.01 val. buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, jog Gerosios Vilties gatvėje įvyko eismo įvykis. Nuvykus minėtu adresu N. K. paaiškino, kad jis važiavo Gerosios Vilties gatve paskui automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sustojo ir pradėjo važiuoti atbulas, atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 19);

3) eismo įvykio vietos schemos duomenimis ir iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio vieta – Gerosios Vilties g. 18, Vilniuje, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės: Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis BMW, valstybinis Nr. 7591AJ, bei automobilio BMW, valstybinis Nr. 7591AJ, apgadinimai (b. l. 20-21);

Šalies argumentai

4) N. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo Gerosios Vilties gatve. Priešais važiuojantis automobilis (duomenys neskelbtini) dėl remonto darbų sustojo ir pradėjo važiuoti atbulas, todėl jis ir įvažiavo į jo vairuojamą automobilį BMW, valstybinis Nr. 7591AJ, kai šis stovėjo. Po smūgio automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 22);

5) iš AB “Lietuvos draudimas” pateiktos žalos sąmatos nustatyta, kad automobiliui BMW, valstybinis Nr. 7591AJ, padaryta žala 456,85 Eur (b. l. 24-25);

6) VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra A. B., tačiau TP deklaracijoje nurodyta, kad 2019 m. gegužės 22 d. pranešta apie TP pardavimą ir naujas savininkas nuo 2019 m. gegužės 22 d. yra V. S. (b. l. 26);

7) V. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad turi psichinę negalę, nemoka skaityti ir rašyti. Jo pažįstamas paprašė jo asmens dokumento ir pasakė, kad užrašys automobilį jo vardu, o vėliau perrašys. Po kurio laiko padavė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau jis nežinojo ką su ja daryti, todėl sulamdė ir paslėpė nuo mamos. Automobilio Renault jis neturi ir neturėjo, jį matė pas pažįstamą Michailą (b. l. 28);

8) iš 2019 m. gegužės 22 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad V. S. pardavė automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. (b. l. 31). Duomenų, kad ši sutartis būtų įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, nėra.

ANK 417 straipsnio 8 dalis nustato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus ANK numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Pagal KET 101 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Pagal KET 114 punktą važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Pagal KET 220 punktą jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje - transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros vairavimą.

Pagal KET 224 punktą Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus. Vieną parą dalyvauti viešajame eisme nustatyta tvarka ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Pagal KET 226 punktą dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

ANK 423 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą),užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Aptartas reglamentavimas ir ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K., 2019 m. gegužės 31 d. apie 11.00 val. Vilniuje, ties Gerosios Vilties g. 18 A, vairavo automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotą nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros. Tai darė neturėdamas teisės vairuoti automobilio, kad asmuo neturi šios teisės patvirtina pažyma apie asmens duomenis (b. l. 33). Vairuodamas automobilį dalyvavo ir eismo įvykyje, kurio metu apgadino kitą automobilį, padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Visą tai patvirtina, kad jis pažeidė KET 9, 14, 101, 114, 220, 224, 226 punktų reikalavimus, todėl padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Pažymėtina, kad Protokole nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn traukliamas asmuo padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju teismas nesutinka su tokia veikų kvalifikaciją, nes tai reikštų dvigubą asmens nubaudimą už tas pačias veikas, kas yra draudžiama, todėl šioje dalyje administracinė teisena nutrauktina, kvalifikuojant veiką pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį tik vieną kartą.

Dėl aptarto, M. K. kaltas dėl nurodytų administracinių nusižengimų padarymo. Padarytos administracinių nusižengimų veikos kvalifikuotos teisingai, su išlyga į jau minėtą aplinkybę dėl proceso dalies nutraukimo.

Administracinių nuobaudų skyrimas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – visi M. K. padaryti administraciniai nusižengimai susiję su transportu ir kelių ūkiu, taip pat į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – jie visi padaryti tiesiogine tyčia, taip pat į pažeidėjo asmenybę – administracinius nusižengimus padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, kadangi apskritai neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, ne kartą baustas administracinę tvarką (b. l. 2-17). Pažymėtina tai, kad M. K. atžvilgiu yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje AN15.-3376-1034/2019, kuriuo jis jau baustas administracine tvarka pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis vairavo neturint šios teisės, be to, jis sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 2-3). Todėl tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe - tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų gailisi, tačiau teismas, tai nelaiko lengvinančia aplinkybe, kadangi, kaip jau minėta asmuo pakartotinai padarė analogiškus nusižengimus, t. y. vairavo automobilį neturėdas šios teisės, dalyvavo eismo įvykyje ir iš jos pasišalino. Pažymėtina tai, kad asmuo analogiškus nusižengimus padarė pakartotinai mažiau nei po dviejų savaičių, kas rodo asmens nenorą paklusti įstatymo nustatytoms taisyklėms. Vadinasi paskirtos nuobaudos tikslai nebuvo pasiekti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad M. K. už padarytus administracinius nusižengimus skirtina ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytos nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas artimas baudų maksimumui. Veikos padarytos vienu metu, todėl, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinė nuobauda M. K. skiriama pagal straipsnį, kurio sankcijoje numatyta sunkesnė bausmė.

Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

M. K. automobilį vairavo neturėdamas tam teisės, tyčia padarė penkis administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, dėl kurių buvo sugadintas svetimas automobilis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta sunkesnių padarinių, tuo šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Veiką padarė po to, kai analogišką veiką jau buvo padaręs ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Pažymėtina, kad tai atitinka suformuotai teismų praktikai, kad teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas neužkerta kelio jos atimti (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-166-348/2018; 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-443-593/2017).

Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad iš M. K. atimtina teisė vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams (ANK 426 straipsnio 7 dalis, 28 straipsnio 1, 2 dalys, 38 straipsnio 2 dalis).

M. K. išaiškintina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą (ANK 28 straipsnio 3 dalis).

Dėl administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

ANK 426 straipsnio 8 dalis nustato, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, kad automobilis Renault Megane, kurį vairavo M. K., atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimo padarymo priemonės sąvoką, tačiau šiuo atveju jis negali būti konfiskuotas. Pažymėtina, kad ANK 29 straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, jog konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardinti administraciniai nusižengimai, kuriuos padarius gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas. Tarp šių nusižengimų yra įvardintas ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, už kurio padarymą šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K.. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas A. B., o TP deklaracijoje nurodyta, kad naujas savininkas nuo 2019 m. gegužės 22 d. yra V. S.. Nustayta, kad 2019 m. gegužės 22 d. buvo Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu V. S. pardavė automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), M. K., tačiau duomenų, kad ši sutartis būtų įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta ANK 29 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų aplinkybių, administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 675 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – 12 EUR dydžio baudą.

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – 2000 EUR dydžio baudą.

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – 560 EUR dydžio baudą.

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – 100 EUR dydžio baudą.

M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – 40 EUR dydžio baudą.

M. K. skirtas administracines nuobaudas – baudas, subendrinti skiriant jam 2000 EUR dydžio baudą.

Nutraukti administracinę teiseną dalyje dėl Protokole nurodyto veikos antro kvalifikavimo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.

Skirti M. K. ANK 28 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metų laikotarpiui (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK Nr. 19102995032 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vladimir Berezovskij