Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn K. D. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarimo K. D. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. D. A. 2018 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį – 1200 Eur bauda, pagal 427 straipsnio 1 dalį – 1400 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams bei su automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobauda – 1400 Eur bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams bei su automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Jis nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 18.44 val. K., ties J. g. ir S. O. g. sankryža, vairavo transporto priemonę „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,41 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai nėra įvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, nepraėjus vieneriems metams nuo paskutinės paskirtos nuobaudos įvykdymo (už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą), tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, jog surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. D. A. padarė ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo nutarimu, apeliaciniame skunde K. D. A. prašo panaikinti 2018 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių; iš Kelių policijos valdybos priteisti : kompensaciją už sužalotą jo sveikatą, sugaištą laiką, kelionės išlaidas – 3000 Eur, už aikštelės paslaugas po 8,70 Eur už parą nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 54 Eur už tralą; grąžinti automobilį, dokumentus, vairuotojo pažymėjimą; o apie Kauno kelių policijos valdybos pareigūnų savivalę, jų padarytus nusikalstamus veiksmus informuoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką D. Ž., Vidaus reikalų ministrą E. M. bei prokuratūrą. Skunde teigia, kad priešingai nei nurodė pareigūnai, jis pats automobilio nevairavo, sėdėjo keleivio vietoje. Jis paprašė draugo V. P., kad jį nuvežtų į J. parduotuvę. V. P. nuėjo į T., tačiau grįžęs nerado nei jo nei automobilio. Prašė draugo ateiti į policija ir paliudyti šias aplinkybes, tačiau jis atsisakė, o šiuo metu yra išvykęs į N.. Į parduotuvės kiemą atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad jis vairavo neblaivus. Apelianto teigimu, pareigūnai kūrė keršto planą, reikalavo dokumentų, liepė pūsti į alkotesterį, apeliantą įkalino neįgaliesiems nepritaikytame tarnybiniame automobilyje, iškvietė antrą policijos ekipažą ir sukūrė važiuojančią roboto sąmokslo inscenizaciją. Skunde taip pat pažymėta, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai identiški, tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių negalėjo būti, nes automobilį vai­ravo ne jis, o jo draugas. Apelianto teigimu J. Z. yra išgalvotas asmuo, nes byloje nenurodytas jos adresas, tokio asmens nėra iš socialiniuose tinkluose. Apelianto įsitikinimu ji turėtojo būti apklausta, nes buvo būtina nustatyti ar toks asmuo egzistuoja bei nustatyti jos ryšį su policijos pareigūnais. Skunde taip pat nurodoma, kad areštuojant automobilį neįvardintas kas jo savininkas, kurią valandą automobilis buvo nuvežtas į aikštelę, neįvardino automobilyje buvusių daiktų. Skunde taip pat teigiama, kad jam nuvykus į policijos įstaigą paaiškėjo, kad dingo dokumentai, nebuvo duomenų apie areštuotą automobilį ir surašytą administracinių nusižengimų protokolą, dokumentų buvo ieškoma keliose institucijose. Apeliantas taip pat teigia, kad nėra J. O. gatvės, kuri nurodyta protokole, taip pat pažymi, kad nuo paskutinio jo padaryto pažeidimo praėjo ne mažiau kaip vieni metai, kaip nurodyta protokole, tačiau daugiau nei dveji metai. Apelianto teigimu, jo byla buvo fabrikuojama nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d., po 23 dienų pateiktas tiesos ir tikrovės neatitinkantis protokolas. Teigia, kad policija sufabrikavo penkias administracines bylas, iš kurių trys buvo nutrauktos. Skunde taip pat pažymėta, kad naujasis ANK yra ydingas žmonėms, apeliantas nežino, kiek policija jam dar kerštaus.Apeliantas nurodo ir tai, kad jo atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo, kadangi jis transporto priemonės neblaivus nevairavo, sėdėjo keleivio vietoje, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties. Taip pat apeliantas pažymi, kad jo atžvilgiu buvo pažeistas non reformatio in peius principas, nes apylinkės teismas skundžiamu nutarimu paskyrė griežtesnes nuobaudas nei buvo paskirtos 2017 m. spalio 4 d. nutarimu.Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas neturi teisės vai­ruoti transporto priemones, tačiau nuobaudą už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą pa­žeidimą paskyrė kaip asmeniui, turinčiam tokią teisę. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja protingumo principui, kadangi negali būti atimta vairuotojo teisė vairuoti transporto priemones iš asmens, kuris tokios teisės neturėjo. Dėl šių aplinkybių byla dėl pažeidimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta. Apeliantas pažymi, kad jis buvo pateikęs duomenis, kad automobilį vairavo V. P.. Nors teismas nurodė, kad neva jis turėjo pateiktis jo duomenis apie jo gyvenamąją vietą, tačiau apeliantas šių duomenų nežino, todėl teismas turėdamas anketinius duomenis galėjo nustatyti šio asmens buvimo vietą. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnai buvo apmokyti kokius reikia duoti parodymus teisme, kad tik jis būtų patrauktas atsakomybėn. Pareigūnai duodami parodymus taip pat praplėtė kaltinimus neva jis pavojingai, nesaugiai manevravo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime prašo K. D. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. priimtą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. D. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu), kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.K. D. A. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir prašo administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant K. D. A. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje, numatytų nusižengimų klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pagal bylos duomenis bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismo išvados nepagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu. Priešingai nei nurodo apeliantas, apylinkės teismas, itin išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę.Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad priešingai, nei nurodė apeliantas, nėra pagrindo konstatuoti, jog liudytojų policijos pareigūnų A. I. ir E. P. parodymai būtų nenuoseklūs ar jie būtų suinteresuoti pakenkti apeliantui. Daug dėmesio apeliaciniame skunde teikiama tam, kad apelianto atžvilgiu administracinio nusižengimo byla yra suklastota, kad policijos pareigūnai kerštauja, tačiau apelianto teiginių nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Policijos pareigūnų A. I. ir E. P. parodymai buvo nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje sutapo viso proceso metu ir neprieštarauja kitiems teisiamajame posėdyje ištirtiems rašytiniams įrodymams. Vienintelį pareigūnų šališkumo argumentą apeliantas nurodo tai, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra identiški ir galimai surašyti to paties asmens. Iš tiesų pranešimai identiški, tačiau tai nepaneigia, jog juose užfiksuoti duomenys teisingi. Pareigūnai pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtino savo parašu, o apklausti teismo posėdyje ir, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei suvokdami atsakomybę už tai, negirdėję vienas kito parodymų, nurodė tapačias aplinkybes kaip užfiksuota ir tarnybiniuose pranešimuose. Teismas būtent apklausdamas pareigūnus teisme patikrino tarnybiniuose pranešimuose surašytų duomenų tikrumą ir patikimumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų parodymai nesiskyrė nuo užfiksuotų tarnybiniuose pranešimuose ir tarpusavyje sutapo, juos patvirtino ir kiti rašytiniai duomenys, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė patikimais duomenimis. Tiek A. I., tiek E. P. apylinkės teisme parodė, kad jiems patruliuojant tarnybiniu automobiliu buvo gautas pranešimas apie tai, kad J. gatvėje pavojingai manevruoja žalios spalvos automobilis „Renault“, kuris vos nepartrenkė vaikų. Važiuodami J. gatve, dešinėje pusėje esančios parduotuvės aikštelėje pamatė manevruojantį, apsisukinėjantį automobilį. Įjungę švyturėlius, apsisuko pagrindinėje gatvėje ir įvažiavo į minėtą aikštelę, sustabdė „Renault“ automobilį. Abu priėjo prie „Renault“ automobilio, vairuotojui liepė išjungti automobilio variklį. Automobilyje sėdėjo garbaus amžiaus vyras, jis buvo vienas. Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, nesiorientavo, šnekėjo neaiškiai, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Paprašius pūsti į alkotesterį, vairuotojas alkotesterio vamzdelį tik apžiojo, tačiau nepūtė, alkotesteris nepypsėjo, kelis kartus asmeniui pakartojus, kad pūstų į alkotesterį, vairuotojas į tai nereagavo, todėl asmuo buvo pristatytas į Kauno klinikas tam, kad duotų kraujo mėginį. Į klinikas asmuo buvo vežamas tarnybiniu automobiliu, buvo pasodintas automobilio gale, važiuojant nieko neaiškino, nenurodė nei vardo, nei pavardės, prisistatė tik vėliau, radus dokumentus. Kadangi eismo įvykio nebuvo, nebuvo žinomas vairuotojo girtumas, nes vairuotojas alkotesteriu nepasitikrino, buvo iškviesti NVRS darbuotojai, kad užfiksuotų faktą, jog asmuo vairavo neblaivus. Kol vairuotojas buvo vežamas į klinikas, pastarojo automobilis buvo aikštelėje prie parduotuvės. Kol atvyko NVRS pareigūnai, automobilį pasaugoti buvo atvykęs kitas policijos ekipažas. Automobilis „Renault“ buvo nutransportuotas į saugojimo aikštelę.Byloje esantis Bendrosios pagalbos centro (toliau –BPC) garso įrašas ir pranešimas patvirtina, kad BPC 2017 m. rugpjūčio 18 d., 18.40 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas J. Z. pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl nesaugaus vairavimo adresu: (duomenys neskelbtini) Minėtame garso įraše užfiksuota, kad J. Z. praneša apie kaimyną, kuris girtas vairuoja automobilį, nurodo automobilio modelį ir valstybinį numerį – „Renault“, (duomenys neskelbtini) Šie duomenys paneigia apelianto teiginius, kad J. Z. yra išgalvotas asmuo. Tai, kad tokios asmens nėra socialiniuose tinkluose, nėra pagrindas išvadai, jog pranešimas neatitinka tikrovės. Pranešėjos pateikta informacija buvo patikrinta ir ji pasitvirtino. Policijos pareigūnai nuvykę nurodytu adresu sustabdė minėtą transporto priemonę, kuria vairavo K. D. A.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada patvirtina faktą, kad K. D. A. automobilį vairavo būdamas neblaivus, nes jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,41 promilės etilo alkoholio.Apeliaciniame skunde K. D. A. akcentuoja ir tai, kad ne jis vairavo transporto priemonę, jis tik sėdėjo keleivio sėdynėje, o automobilį vairavo draugas V. P., kuris šiuo metu yra išvykęs į N.. Minėto asmens gyvenamosios vietos jis nežino. Teismas turėdamas asmens vardą ir pavardę, galėjo nustatyti jo gyvenamąją vietą ir jį apklausti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukščiau minėtų įrodymų pakanka sprendimui priimti, juolab, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad tokias aplinkybes apie kitą asmenį K. D. A. nurodė tik aiškinamajame pareiškime apylinkės teismui. Tokių aplinkybių policijos pareigūnams nenurodė. Byloje esančių duomenų visuma neleidžia abejoti, kad automobilį vairavo ne K. D. A., o kitas asmuo. Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog K. D. A. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje.Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimu, panaikintu Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, K. D. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, buvo paskirta 1200 Eur bauda, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir su automobilio „Renault Laguna“ konfiskavimu. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 19 d. nutarimu K. D. A. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalį skyrė griežtesnes nuobaudas – 1400 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 4 metams ir transporto priemonės konfiskavimu. Taip apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir K. D. A. paskirdamas griežtesnes nuobaudas, t. y. didesnę baudą ir ilgesį teisės vairuoti atėmimo terminą, nei buvo paskirtos panaikintu Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimu, pablogino apelianto padėtį. Nors ANK nėra numatytas draudimas pabloginti nubaustojo padėtį, kai byla nagrinėjama iš naujo pirmosios instancijos teisme, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai procesiniai sprendimai panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnį įstatymą, taip pat kai po jų panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką (Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP 255-238/2017, ATP-316-485/2017). Šiuo atveju, nagrinėdamas bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. D. A. skundą, Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikinęs Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutarimą, nepripažino, kad K. D. A. galimai yra padaręs sunkesnę veiką. Taip pat nepripažino ir nepanaikino nutarimo tuo pagrindu, kad jam paskirtos per švelnios nuobaudos. Iš esmės nutarimas panaikintas dėl to, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neištyrė ir neįvertino visų įrodymų. Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir nenustatęs aplinkybių, rodančių, kad K. D. A. yra padaręs sunkesnes veikas, 2018 m. vasario 19 d. nutarimu nubaudė jį už tuos pačius ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, kaip ir pirmiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Taigi skundžiamu nutarimu jam griežtinti nuobaudas pagrindo nebuvo Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės apžeidimo bylą ir sugriežtindamas apeliantui skiriamas nuobaudas, pažeidė non reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principą, t. y. nepagrįstai pablogino apelianto padėtį. Apeliaciniame skunde K. D. A. akcentuoja, kad už nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą jam negalėjo būti paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nes jis tokios teises neturi, ką konstatavo ir apylinkės teismas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais argumentais nesutinka. K. D. A. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje padarymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. D. A. nubaustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai nėra įvykdęs teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, nepraėjus vieneriems metams nuo paskutinės paskirtos nuobaudos įvykdymo, todėl nepaskyrus minėtos administracinio poveikio priemonės jis ją galėtų susigrąžinti. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tačiau nesilaikė non reformatio in peius principo, jį iš esmės pažeidė, ir tai lėmė neteisingų nuobaudų K. D. A. paskyrimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarimo dalis dėl paskirtų per griežtų nuobaudų keičiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 19 d. nutarimą pakeisti:

K. D. A. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje paskirti 1300 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams su automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio K. D. A., konfiskavimu.

Pritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalį, K. D. A., už šia nutartimi paskirtą nuobaudą ir 2018 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu paskirtą baudą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra K. D. A. paskirti galutinę nuobaudą - 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą, atimt teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams su automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio K. D. A., konfiskavimu.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.