Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimo T. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimu nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 7 dalyje padarymą 600 eurų bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams bei pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, t. y. medžioklinio šautuvo „Browning X-BOLT HUNT LH, Nr. 51631 ZV354 su spyna ir dėtuve, duslintuvo, optinio taikiklio „HAWKE“, Nr. HR 6405, vieno šovinio 223 REM, konfiskavimu. T. B. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 30 d. 00.00 val., būdamas medžiotoju, medžiotojų klubo „Studentas“ medžioklės plotų vienete „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sav., 2015 m. liepos 29 d. medžiodamas pagal išduotą medžioklės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), medžioklės metu (duomenys neskelbtini) miške naudojo draudžiamą priemonę – duslintuvą, kuris buvo sumontuotas ant medžioklinio šautuvo „Browning X-BOLT HUNT LH“, Nr. 51631 ZV354, kai draudžiama gyvūnams gaudyti naudoti klijus, kablius ir kitus įrankius, kurie Medžioklės taisyklėse neįvardinti kaip leistini. Tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 10.1.1 punktą.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutarime konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga įrodyta, jog T. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 10.1.1. punkto reikalavimus, jam paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis numatyta bauda su teisės medžioti atėmimu minimaliam terminui ir pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu.Apeliaciniu skundu T. B. atstovas advokatas Andriejus Melkovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti arba Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimą pakeisti ir panaikinti papildomos nuobaudos – specialios teisės medžioti termino atėmimą bei medžioklinio šautuvo „Browning X-BOLT HUNT LH“, Nr. 51631 ZV 354 su spyna ir dėtuve, optinio taikiklio „HOWKE“, Nr. HR 6405, vieno šovinio 223 REM, konfiskavimą. Skunde nurodo, jog skundžiamas nutarimas priimtas pabloginant T. B. padėtį lyginant su ankstesniu tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, kuriuo nubaudus T. B., Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi skundžiamas nutarimas panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, tiek Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimu nubaudus T. B., Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi vėlgi nutarimas panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo, o šiuo skundžiamu nutarimu teismas T. B. sugriežtino baudą iki 600 eurų bei papildomai taikė optinio taikiklio „HOWKE“ konfiskavimą pažeisdamas non reformatio in peius principą. Pagal ATPK 249 straipsnį tais atvejais, kai ATPK nereglamentuoja teisenos santykių, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normomis. Nurodytas principas įtvirtintas BPK 320 straipsnio 4 dalyje ir 386 straipsnio 3 dalyje. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015). T. B. veikos kvalifikacija byloje nepakito, o visi procesai byloje apeliacinėse instancijose vyko tik pagal jo apeliacinius skundus. Skunde nurodo, jog teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. sausio 18 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini), sprendė, jog iš T. B. paimtas įtaisas yra firminės „Hausken Lyddemper AS“ fabrikinės gamybos šaunamojo ginklo duslintuvas. Advokatas nurodo, kad duslintuvo sąvoka teisės aktuose atsirado tik po 2016 m. gruodžio 5 d., o ekspertizės aktas priimtas 2016 m. sausio 18 d. Byloje yra oficialus gamintojo „Hausken Lyddemper“ atsakymas, jog įrankio pagrindinė paskirtis yra mažinti ginklo atatranką 50-70 proc. ir jis nėra karinės paskirties.Skunde nurodo ir tai, jog Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. sausio 18 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka savo turiniu ir forma ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, nes tyrimui ekspertas panaudojo tik vizualųjį tyrimo metodą ir sulygino jį su gamintojo aprašymu, tačiau jokių fizikinių tyrimų neatliko, nenaudojo jokių metodų ir priemonių moksliškai pagrįsti ar išties minėtas tyrimo objektas nuima garsą, ar tikrai atitinka gamintojo nurodomus parametrus, nepanaudojo jokių garso (triukšmo) matuoklių, kurie leistų nustatyti ar iš viso yra mažinamas garsas, kiek decibelų yra mažinamas garsas, kiek garsas yra mažinamas, naudojant skirtingo gamintojo šovinius. Skundo autoriaus nuomone, T. B. turėtas duslintuvas nebuvo išardytas ir apžiūrėtas nustatyta tvarka, nebuvo aiškintasi kokia pagrindinė šio tiriamojo objekto funkcija, nors analogiško objekto, tik kito tyrimą atlikusio eksperto J. B., turinčio net 24 metų objektų tyrimo stažą, t. y. didesnį nei ekspertas E. V., nurodyta, kad objektą būtina išardyti ir pasižiūrėti kas yra jo viduje – objekto viduje turėtų būti daugiau kamerų, atidalintų tarpkamerinėmis pertvarėlėmis, dalyje kamerų turėtų būti patalpinti šilumos sugėrikliai (pvz. suvynioti varinės vielos tinkleliai), galėtų būti sumontuotos membranos ar obituratoriai, kas padidintų objekto kaip duslintuvo efektyvumą, o taip pat būtina spręsti apie pagrindinę objekto paskirtį, t. y. kam jis skirtas šūvio ar atatrankos mažinimui. Analogiška pozicija išdėstyta ir Ekspertų komisijos 2016 m. gruodžio 5 d. nutarime. Skundas argumentuojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką už kurią turi būti skiriama nuobauda, t. y. turi būti nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis.Marijampolės rajono apylinkės teismas pažeidė asmens teisę į gynybą, rungimosi principą bei teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o gavus teismo eksperto išvadą jos patikimumu buvo suabejota, kadangi ekspertas faktiškai neatliko objekto ekspertinio tyrimo, be to, neaiškumams pašalinti buvo prašyta teismo kviesti į teismo posėdį ekspertą, kuriam pageidauta užduoti klausimus dėl tyrimo, tačiau neatlikus akustinio triukšmo matavimų atitinkamu metrologiniu prietaisu, atliktas tyrimas nebuvo visapusiškas ir nebuvo atsakyta į esminius klausimus. Teismas, grįsdamas asmens kaltę, vertino jo paties pasisakymus, tačiau T. B. paaiškino, jog prietaisą pavadino bendrinėje medžiotojų tarpusavio kalboje naudojamu terminu. Advokato nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog T. B. suvokė, kad naudoja kokią nors draudžiamą priemonę – duslintuvą, priešingai, jis nuo pat pradžių teigė, jog legaliai įsigijo medžioklei skirtą priemonę – atatrankos amortizatorių, kuris mažina atatranką, akivaizdu, jog jis neturėjo jokios tyčios naudoti medžioklėje draudžiamą prietaisą – duslintuvą. Šis prietaisas nėra pažeidimo padarymo įrankis, nes juo negalima nei sužeisti, nei nušauti žvėries. Taigi, advokato nuomone, byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, neparemtų prielaidomis ir spėjimais, kurių teismui pašalinti nepavyko, ir kurie patvirtintų, jog pas T. B. rastas priedas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje A kategorijos ginklams skirtas duslintuvas, niekas netyrė, kokio tipo šaudmuo buvo rastas ir paimtas pas T. B., ar šovimas su tokio tipo šaudmeniu iš T. B. turėto ginklo ir naudojant jo turėtų atatrankos amortizatorių bus pasiektas duslintuvo efektas.Skunde taip pat nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas nepagrįstai vertino, kad nėra lengvinančių aplinkybių, nors T. B. nuo pat pradžių neneigė paties fakto, pateikė išsamius paaiškinimus, pateikė savo teisinį vertinimą dėl pažeidimo įrankio. T. B. nuoširdžiai gailisi jei išties pažeidė teisės aktus, jis nėra piktybinis pažeidėjas, o tai patvirtinama byloje esančia jo charakteristika. Dėl papildomos bausmės nepagrįsto skyrimo skunde nurodo, kad T. B. nubaustas ne už tai, kad neteisėtai sumedžiojo gyvūną, bet už tai, kad turėjo draudžiamą priemonę - duslintuvą. Vadinasi, jo pažeidimo padarymo įrankis buvo ne medžioklinis šautuvas, o tik duslintuvas, kuris skundžiamu nutarimu ir taip konfiskuotas. Be to, apylinkės teismas nukrypo nuo EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl bausmės skyrimo ir pažeidė proporcingumo principą, kadangi paskirta administracinė nuobauda - 600 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams bei medžioklinio šautuvo, optikos konfiskavimu šiuo atveju nėra adekvati ir proporcinga jo padarytam pažeidimui ir asmenybei, aiškiai prieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, todėl yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes medžioklės taisyklės pažeistos dėl neatsargumo, neatlikus jokių medžiojimo veiksmų, nesumedžiojus žvėries, visuomenei ir gamtai jokia žala nepadaryta, medžioklėje T. B. turėjo visus reikiamus medžioklei dokumentus - medžiotojo bilietą, medžioklės lapą, medžioklė teisės aktų nustatyta tvarka buvo užregistruota, t. y. vyko teisėtai, medžioklės metu T. B. buvo blaivus, anksčiau neteistas, administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus nebaustas, kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, augina 5 vaikus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atsiliepime prašoma Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimą, laiko, kad T. B. atstovo advokato apeliacinio skundo argumentai pažeidimo kvalifikavimo prasme yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes šiuo klausimu (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl T. B. kaltės padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje.Skundžiamu nutarimu T. B. nubaustas už tai, kad medžioklės metu naudojo draudžiamą priemonę – duslintuvą, kuris buvo sumontuotas ant medžioklinio šautuvo. Kaltininko kaltė įrodyta teismo ištirtais T. B. duotais teisme paaiškinimais, Institucijos atstovės L. M. paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. sausio 18 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šių išvardintų įrodymų pagrindu, kurie įvertinti kiekvienas atskirai ir visumoje, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad draudžiamas naudoti nagrinėjamu atveju medžioklėje prietaisas buvo duslintuvas, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie A kategorijos ginklų priedėlių ir civilinėje apyvartoje draudžiamas. Nagrinėjamoje byloje apeliantas kelia ginčą tvirtindamas, jog T. B. turėto prietaiso pagrindinė paskirtis yra mažinti ginklo atatranką 50-70 proc. ir jis nėra karinės paskirties. Be šių teiginių tvirtina, jog ekspertizės aktas nepatikimas, nes savo turiniu ir forma neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų. Šiuo aspektu aukštesnysis teismas nurodo, jog išanalizuotas Lietuvos teismo ekspertizės 2016 m. sausio 18 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio nuostatas, pažeidimų dėl to nenustatyta, šio įrodymo patikimumas nepaneigtas, nors ir apeliantas nurodo savitą kritiką dėl eksperto atlikto tyrimo, tačiau su tokia skundo argumentacija, skundą nagrinėjantis teismas sutikti negali. Šis ekspertizės aktas vertinamas kaip objektyvus įrodymas byloje, kuris patvirtina, jog medžioklės metu buvo panaudotas draudžiamas įstatymo prietaisas ir kuris priskirtinas prie A kategorijos ginklų priedėlių, draudžiant juos naudoti civilinėje apyvartoje. Teismas nekvestionuoja eksperto pasirinktų tyrimo metodų, taktikų ir kitų tyrimo priemonių, kuriomis prieinama prie specialaus pobūdžio motyvuotų išvadų, be to, ekspertas yra prisiekęs dėl išvados teisingumo, atsako už savo padarytos ekspertizės akto pagrįstumą ir tikrumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog abejoti šiuo dokumentu ir jame nurodytomis išvadomis neturi pagrindo, ekspertizė atlikta Lietuvos teismo ekspertizių centro eksperto, ši įstaiga akredituota Lietuvoje, o pati ekspertizė atlikta laikantis įstatymų. Apelianto pateikta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, kuri inicijuota paties kaltininko, negali būti vertinama, kaip paneigianti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog T. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, nes siekiant objektyviai ir visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes, teismas skyrė tokią ekspertizę, buvo gautas ekspertizės aktas, kuris vertinamas kaip patikimas ir objektyvus įrodymas byloje, jis ištirtas ir sugretintas kartu su kitais bylos įrodymais bei padaryta galutinė teisinė išvada. Tai, kad ekspertizės akto išvados nepateisino pažeidėjo lūkesčių ir yra nepalanki jam neduoda pagrindo ja abejoti ir ja nesivadovauti kaip vienu iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Perteklinis ir begalinis įrodymų rinkimas, prašymų tenkinimas ar netenkinimas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aukštesniojo teismo manymu, yra teismo kompetencijoje, priimti sprendimai šiame kontekste yra motyvuoti bei pagrįsti, be to, pažymima, kad teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas ir įrodymų pakankamumas. Taigi, skundžiamas nutarimas priimtas surinkus ir įvertinus pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų visumą, o galutinė išvada yra motyvuota ir pagrįsta. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi T. B., savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o skundžiamas nutarimas neteisėtas.Patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti padaryto teisės pažeidimo sudėtį, kuriai būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Taigi, nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Advokato nuomone, jog ant medžioklinio šautuvo sumontuotas duslintuvas buvo skirtas tik atatrankos mažinimui ir negali būti vertinama, kad tai priemonė, kuri neleistina įstatymo normų medžiojant, tačiau toks situacijos vertinimas yra nepagrįstas. Bylos medžiagos objektyvių aplinkybių visuma bei aukščiau teismo aptartais motyvais matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog padaryto pažeidimo sudėtis yra. Skunde teigiama, kad T. B. nesuvokė, jog naudoja kokią nors draudžiamą priemonę ir neturėjo jokios tyčios, tačiau apklaustas pirmame teismo posėdyje pripažino, jog naudojo nelegalų įrankį užsuktą ant šautuvo ir tą įrankį pamiršo nusiimti. Vėliau savo paaiškinimus keitė, tačiau tai neleidžia abejoti kaltininko suvokimo dėl naudojimo draudžiamų įrankių ir priemonių medžioklės metu, kadangi ir pats T. B. teigė, jog laikosi medžioklės taisyklių. Šios analizės kontekste nustatyta ir abejonių nekelia aplinkybės, kad T. B. neteisėti veiksmai įrodyti teismo analizuotų, tirtų ir tinkamai įvertintų aplinkybių visumoje, nusižengimo kvalifikavimas atliktas be pažeidimų, todėl sutikti su skundo argumentais dėl kaltės nebuvimo, nėra pagrindo. Vertinant visumą nustatytų ir įrodytų aplinkybių bei atsižvelgus į bylos medžiagą procesine prasme, teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, į gynybą bei rungimosi principo pažeidimų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme aukštesnysis teismas neįžvelgė, konkrečių aplinkybių ir pagrįstų įrodymų nepateikta ir pačiame apeliaciniame skunde, o pačios situacijos ir faktinių aplinkybių bei prietaiso, kaip neva ginklu sukeliamos atatrankos mažinimui, vertinimas neparemtas įrodymais. Kaip žinia, tik teismas įrodymus pripažįsta objektyviais ir patikimais ir tai yra jo kompetencija, kas nagrinėjamu atveju nenuginčyta ir neįrodyta kitaip. Taigi savo veiksmais T. B. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 10.1.1. punkto reikalavimus, kas jam užtraukė administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 85 straipsnio 7 dalyje.

Dėl reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principo pažeidimo.

Apeliantas skunde nurodo, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutarimu pablogino T. B. padėtį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu sutinka.Iš bylos duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu T. B. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, t. y. medžioklinio šautuvo „Browning X-BOLT HUNT LH, Nr. 51631 ZV354 su spyna ir dėtuve, duslintuvo, šovinio 223 REM 1 vnt., saugomų Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, konfiskavimu. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimu T. B. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, t. y. medžioklinio šautuvo „Browning X-BOLT HUNT LH, Nr. 51631 ZV354 su spyna ir dėtuve, duslintuvo, šovinio 223 REM 1 vnt., saugomų Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, konfiskavimu. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo skundžiamu Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutarimu nubaudė T. B. pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį 600 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, t. y. medžioklinio šautuvo „Browning X-BOLT HUNT LH, Nr. 51631 ZV354 su spyna ir dėtuve, duslintuvo, optinio taikiklio „HAWKE“, Nr. HR 6405, vieno šovinio 223 REM, saugomų Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, konfiskavimu. Visi apeliaciniai procesai buvo inicijuoti T. B. valia ir jo skundų pagrindu. Taigi, apylinkės teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skyrė pažeidėjui griežtesnę administracinę nuobaudą nei buvo skirta aukščiau nurodytais nutarimais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas teises. Viena tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju, asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas) ir būtų pažeistas draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, asmens, padavusio skundą, padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–733/2007, administracinio teisės pažeidimo bylose 2AT-23-2013, 2AT-44-895/2015, 2AT-97-942/2016). Esant šiai teisinei situacijai, toks procesas negali būti laikomas atitinkančiu teisingumo, sąžiningumo reikalavimus. Dėl to kilę pažeidėjui padariniai (nagrinėjamu atveju T. B. paskirta griežtesnė nuobauda) keistini administracinės nuobaudos skyrimo dalyje (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Marijampolės rajono apylinkės teismas įvertinęs ATPK nuostatas ir ANK, sugretinęs teisės pažeidimą pagal nurodytus kodeksus teisingai sprendė, kad švelnesnę atsakomybę T. B. užtraukia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK ir byla išnagrinėta pagal šio kodekso teiseną reglamentuojančias normas, todėl ir nagrinėjamu atveju nuobaudos skyrimo klausimas bus sprendžiamas taikant ATPK normas. Skiriant nuobaudą aukštesnysis teismas atsižvelgia į bendrąsias nuobaudų skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje, t. y. į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 straipsniuose.T. B. padarė administracinį teisės pažeidimą medžiojant, iš bylos duomenų matyti, kad jis nebaustas, dirbantis. Teismas pagrįstais laiko duomenis, jog pažeidėjas augina du, o ne 5 vaikus, nes tai patvirtina dokumentai byloje. Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai vertino, jog T. B. atžvilgiu lengvinančios aplinkybės nenustatyta. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad jei T. B. pažeidė teisės aktus, tai jis nuoširdžiai gailisi. Tačiau toks gailėjimasis nelaikytinas nuoširdžiu, todėl ir apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino kaip jo atsakomybę lengvinančios. Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl vertina, kad lengvinančios aplinkybės (nuoširdžiai gailisi) nėra, su nutarime nurodytais motyvais sutinka ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas ir vertinti kitaip neturi pagrindo. Kadangi sunkinti T. B. padėties įstatymas nenumato galimybės bei siekiant nepažeisti non reformatio in peius principo, įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą nuobaudos skyrimo kontekste pažeidėjui skirtina minimali ATPK 85 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nenumato galimybės neskirti papildomos specialiosios teisės ir pažeidimo padarymo įrankių bei priemonių konfiskavimo, tačiau manant, jog padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę apsprendžia ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Skunde apeliantas nurodo, jog pagrindas jas taikyti yra, nes medžioklės taisyklės pažeistos dėl neatsargumo, neatlikus jokių medžiojimo veiksmų, nesumedžiojus žvėries, visuomenei ir gamtai jokia žala nepadaryta, medžioklėje T. B. turėjo visus reikiamus medžioklei dokumentus - medžiotojo bilietą, medžioklės lapą, medžioklė teisės aktų nustatyta tvarka buvo užregistruota, t. y. vyko teisėtai, medžioklės metu T. B. buvo blaivus, anksčiau neteistas, administracine tvarka už medžioklės taisyklių pažeidimus nebaustas, kitų galiojančių administracinių nuobaudų neturi, augina 5 vaikus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nurodo, jog tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tik tuomet pažeidėjui gali būti taikoma ATPK 30¹ straipsnio norma ir paskirta nuobauda švelninama. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą švelnesnės nuobaudos nei numatyta įstatymo straipsnio sankcijoje arba jos neskyrimo kontekste, pažymi, kad išskirtinių aplinkybių byloje nenustatyta, tai, kad anksčiau pažeidėjas nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, augina nepilnamečius vaikus, nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti šioje dalyje ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Be to, Įstatymas nenumato galimybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirinkti administracinės nuobaudos rūšies ar jos dydžio, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens norus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai nepasiektų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Nagrinėjamu atveju neteisėta veika buvo padaryta naudojant draudžiamus įrankius: medžioklinį šautuvą „Browning X-BOLT HUNT LH, Nr. 51631 ZV354, duslintuvą, šovinį 223 REM (ATPK 26 straipsnio prasme) konfiskuotini kaip įrankiai pažeidimui daryti, nekonfiskuojant optinio taikiklio „HAWKE“ Nr. HR 6405. Be nurodytų motyvų ATPK 30¹ straipsnio prasme, teismas pažymi, kad teisės pažeidimo sankcijoje numatyta ir teismo paskirta minimali administracinė nuobauda su specialiosios teisės atėmimu bei pažeidimo padarymo įrankių (šautuvo su duslintuvu) ir šovinio 223 REM konfiskavimu yra adekvati padarytam pažeidimui, skiriama nepažeidžiant proporcingumo ir teisingumo principų ir kuria bus pasiekti nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimas yra keistinas dėl aukščiau nurodytų aukštesniojo teismo motyvų ir T. B. atstovo advokato A. Melkovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

T. B. atstovo advokato Andriejaus Melkovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarimą pakeisti.

T. B. nubausti už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 7 dalyje, padarymą 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams su pažeidimo padarymo įrankių, t. y. medžioklinio šautuvo „Browning X-BOLT HUNT LH, Nr. 51631 ZV354 su spyna ir dėtuve, duslintuvo, vieno šovinio 223 REM, saugomų Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, konfiskavimu.

Optinį taikiklį „HAWKE“, Nr. HR 6405, paimtą 2015 m. liepos 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos protokolu, gražinti T. B..

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.