Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijusi (duomenys neskelbtini), šeimos nesukūrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, praeityje teista 25 kartus, iš kurių paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 5 d., paskirta galutinė 28 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK178 str. 5 d., paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-21 baudžiamuoju įsakymu baudžiamuoju įsakymu pagal BK178 str. 5 d., paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 5 d., paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs);

5) 2024-09-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 5 d., paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-09-23 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-21 baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 ir 2024-07-29 baudžiamaisiais įsakymais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-04 nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-08-23 ir 2024-09-03 baudžiamaisiais įsakymais bei 2024-09-23 nutartimi paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

3) 2024-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 5 d., paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinama BK 178 str. 5 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024-06-19 apie 8.23 val., būdama parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje nuo lentynos, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė du 0,7 l talpos butelius romo „Bumbu“, kuriuo vieneto kaina yra 41,99 Eur, viso 83,98 Eur vertės, vieną 0,7 l talpos butelį konjako „Hennessy“, 35 Eur vertės, prekes įsidėjo į su savimi turėtą krepšį ir išėjo pro parduotuvės kasas nesusimokėjusi už prekes iš viso 118,98 Eur, tęsdama savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 8.35 val., grįžusi į tą pačią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos salėje nuo lentynos, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, paėmė du 0,5 l talpos butelius konjako „Hennessy“, kurio vieneto kaina yra 28,99 Eur, viso 57,98 Eur vertės ir vieną 0,7 l talpos butelį viskio „Jack Daniel's“, 21,99 Eur vertės, prekes įsidėjo į su savimi turėtą krepšį ir išėjo pro parduotuvės kasas nesusimokėjusi už prekes 79,97 Eur, tokiais veiksmais pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 198,95 Eur vertės turtą.

Tokiais veiksmais A. B. įvykdė BK 178 str. 5 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo motyvai bei išvados

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012, 2K-86-628/2024). Taip pat akcentuota, kad tęstinės nusikalstamo sveiko atveju, kaltinamojo sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021, 2K-86-628/2024). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023, 2K-86-628/2024 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamu atveju vertinant bei tinkamai kvalifikuojant kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką.

Byloje esantys ir aptarti įrodymai – kaltinamosios ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2024-07-10 įvykio vietos, vietovės ir patalpų apžiūros protokolas; 2024-07-16 kitų objektų apžiūros protokolas – neprieštaringi, nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad A. B. 2024-06-19 apie 8.23 val. atvykusi į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, alkoholio skyriuje į su savimi atsineštą rankinę susikrovė alkoholinių gėrimų ir išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesusimokėjusi. Po to kaltinamoji, po kelių minučių, maždaug 8.25 val., grįžusi į tą pačią parduotuvė alkoholio skyriuje nuo lentynos paėmė alkoholinių gėrimų ir vėl išėjo iš parduotuvės už šias prekes nesusimokėjusi. Tokiu būdu A. B. per 2 kartus iš viso pagrobė iš parduotuvės prekių, kurių bendra vertė 198,95 Eur.

Teismo posėdžio metu A. B. patvirtino, kad nagrinėjamu atveju iš parduotuvės vogė pastebėjusi, jog nėra apsaugos darbuotojo. Pirmą kartą pagrobė 3 butelius alkoholinių gėrimų, nes į jos atsineštą rankinę daugiau netilpo, todėl paslėpusi pavogtas prekes grįžo į parduotuvę vogti dar. Taigi, kaltinamosios tyčia tęsti vagystę jau buvo susiformavusi dar nepabaigus pirmo vagystės epizodo. Todėl darytina išvada, kad A. B. abu vagystės epizodus siejo bendra tyčia, ir jos įvykdyta nusikalstama veika vertintina kaip tęstinė vagystė pagal bendrai pavogto turto vertę, kuri yra didesnė negu 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) sumas.

Atsižvelgus į tai, A. B. pareikštuose kaltinimuose jos padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota, kaip BK 178 str. 5 d. numatytas baudžiamasis nusižengimas.

Skirdamas kaltinamajam A. B. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju A. B. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, veika tyčinė, savanaudiška, baigta.

A. B. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad naują nusikalstamą veiką ji įvykdė turėdama neišnykusį teistumą (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais kitų jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją A. B. – teisiama 25 kartą, visais atvejai ankstesniais nuosprendžiais buvo teisiama už vagystes, teistumas neišnykęs; ne kartą bausta administracine tvarka už smulkaus svetimo turto vagystes, baudų nemoka; nedirbanti. A. B. už jos anksčiau padarytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau net ir griežčiausių bausmių skyrimas nemotyvavo kaltinamosios nutraukti nusikalstamų veikų darymo, iš esmės savo tikslų nepasiekė. O ir nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad kaltinamoji nedirba, didelį jos anksčiau įvykdytų vagysčių (smulkaus svetimo turto vagysčių) skaičių, darytina išvada, kad nusikaltimų darymas buvo jos pragyvenimo šaltinis ir jos kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai A. B. BK 178 str. 5 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė yra artima maksimaliai, skirtinai už baudžiamuosius nusižengimus, t. y. 42 parų areštą.

Atsižvelgus į tai, kad A. B. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 28 parų arešto.

Nustatyta, kad A. B. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos įvykdymo ne kartą buvo teista, o jai ankstesniais neįvykdytais nuosprendžiais visos pagal BK 178 str. 5 d. paskirtos bausmės buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-04 nutartimi, paskiriant 45 parų arešto bausmę. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-05 nuosprendis, kuriuo A. B. pagal BK 178 str. 5 d. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, nėra įsiteisėjęs.

A. B. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė iki pirmo jos atžvilgiu priimto, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-10 baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta bausmė bendrinimo būdu įskaityta į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-11-04 nutartimi paskirtą subendrintą bausmę, priėmimo. Kaltinamosios šiuo ir teismo nuosprendžiai, kuriais paskirtos bausmės galutinai buvo subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-04 nutartimi, išnagrinėtos veikos yra analogiškos, kvalifikuotos pagal BK 178 str. 5 d., t. y. savo pavojingumu nesiskiria.

Atsižvelgus į tai, A. B. šiuo nuosprendžiu paskirta 28 parų arešto bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-04 nutartimi paskirta 45 parų arešto bausme atsižvelgiant į BK 49 str. 3 d. nustatytą maksimalų arešto bausmės už baudžiamuosius nusižengimus dydį bei taikant BK 63 str. 7 d. nuostatas ir paskiriant galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-04 nutartimi paskirtos subendrintos ir atliktos bausmės dalis bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-04 nutartyje nurodyti ir į bausmės laiką įskaityti laikotarpiai.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Pagal BK 75 str. 8 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidedamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

A. B. už jos įvykdytas nusikalstamas veikas ne kartą buvo paskirtos arešto bausmės, teistumas neišnykęs. Taigi, ji neatitinka BK 75 str. 1 d. numatyto formalaus arešto bausmės vykdymo atidėjimo kriterijaus, todėl jai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nesvarstytinas.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašė priteisti iš kaltinamojo 198,95 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 27).

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos d. ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš d. patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Kaltinamoji A. B. pripažinta kaltą įvykdžiusi vagystę, privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, ginčo dėl žalos dydžio nėra. Todėl civilinės ieškovės ieškinys tenkintinas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš kaltinamosios priteistini 198,95 Eur turtinei žalai atlyginti.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina

CD laikmena su vaizdo įrašais, esanti voke, prisegtame prie bylos tomo galinio bylos viršelio, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta įvykdžius Baudžiamojo kodekso 178 str. 5 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą ir skirti jai už tai 42 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 28 parų arešto.

A. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą 28 parų arešto bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-04 nutartimi paskirta subendrinta 45 parų arešto bausme atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d. nustatytą maksimalų arešto bausmės už baudžiamuosius nusižengimus dydį bei taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 7 d. nuostatas, ir paskirti jai galutinę subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-04 nutartimi paskirtos subendrintos atliktos bausmės dalį bei Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-11-04 nutartyje nurodytus ir į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytus laikotarpius.

Priteisti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš A. B. 198,95 Eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

CD laikmeną su vaizdo įrašais, pridėtą prie bylos, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. B., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 50–61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistasis ne vėliau kaip per 7 dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą, Panevėžyje, P. Puzino g. 12. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas pasiteiravimui + 370 45 461431). Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.