- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- 2YT-7108-592/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02793-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolė Daiva Milevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų, prašydama atsižvelgti į turto vertę ir panaikinti areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikti areštą tik šiame sklype esantiems statiniams. Nurodė, kad pareiškėjai priklausančios areštuoto žemės sklypo dalies vertė yra 25 449 Eur, pastatų – 25 050 Eur. Skola sudaro 1 400,86 Eur. Taigi bendra areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė už susidariusią skolą.
Antstolė 2022 m. vasario 1 d. patvarkymu iš dalies patenkino pareiškėjos skundą – 2022 m. vasario 1 d. patvarkymu sumažino turto arešto mastą; kitą skundo dalį atmetė. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktu areštuotas pareiškėjai (skolininkei) I. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 125/484 dalys žemės sklypo; 7/12 dalys gyvenamojo namo; 7/12 ūkinio pastato; ūkinis pastatas; 7/12 dalys ūkinio pastato; 7/12 dalis kitų inžinerinių statinių. Bendra išieškoma skolų ir vykdymo išlaidų suma sudaro 574,57 Eur. 2022 m. vasario 1 d. patvarkymu pakeistas 2020 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktas ir panaikintas areštas skolininkei priklausančių statinių dalims bei areštuota 1/45 dalis iš 125/484 dalių žemės sklypo. Vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, areštuoto turto vertė sudaro 575 Eur.
Antstolė pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas panaikinti areštą žemės sklypo daliai ir areštuoti statinius negali būti patenkintas. Pareiškėja niekur nedirba, piniginių lėšų sąskaitose neturi, taip pat neturi transporto priemonių. Vienintelis turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą, yra žemės sklypo ir statinių dalys. Patenkinus pareiškėjos prašymą ir panaikinus areštą žemės sklypo daliai, ji galėtų žemės sklypo dalį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ir tokiu būdu ant šio sklypo esančių statinių dalių realizavimas bei skolų išieškojimas taptų sunkiai įmanomu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0012/20/01368, Nr. 0012/19/01516 ir Nr. 0012/20/00823 nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo išieškojimą iš skolininkės I. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai.
2020 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktu areštuotas I. P. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): 125/484 dalys žemės sklypo; 7/12 dalys gyvenamojo namo; 7/12 dalys ūkinio pastato; ūkinis pastatas; 7/12 dalys ūkinio pastato; 7/12 dalis kitų inžinerinių statinių.
Gavusi pareiškėjos (skolininkės) prašymą dėl turto arešto masto sumažinimo, antstolė 2022 m. vasario 1 d. patvarkymu pakeitė 2020 m. lapkričio 13 d. turto arešto aktą – panaikino areštą statiniams ir sumažino areštą žemės sklypui, areštuodama 1/45 dalį iš 125/484 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiuo patvarkymu nustatyta, kad skolininkei nuosavybės teise priklausančios 1/45 dalies žemės sklypo vertė yra 575 Eur.
Pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų prašo atsižvelgti į turto vertę ir panaikinti areštą žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), palikti areštą tik šiame sklype esantiems statiniams. Skunde pareiškėja teigia, kad bendra areštuoto turto vertė yra ženkliai didesnė už susidariusią skolą.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).
Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Nagrinėjamu atveju antstolė nustatė, kad vienintelis skolininkei priklausantis turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą, yra nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad iš skolininkės išieškoma bendra skolos ir vykdymo išlaidų suma yra 574,57 Eur. Taip pat nustatyta, kad antstolė areštavo 1/45 dalį skolininkei priklausančio žemės sklypo, kurio vertė VĮ Registrų centro duomenimis sudaro 575 Eur. Taigi šiuo atveju antstolė areštavo tik tiek skolininkės turto, kiek reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolininkas turi keletą turto objektų, į kuriuos galima nukreipti išieškojimą, antstolis turi diskrecijos teisę nuspręsti, kurio turto areštas ir realizavimas užtikrins greitesnį ir efektyvesnį vykdomojo dokumento įvykdymą. Nagrinėjamu atveju antstolė, sprendimą areštuoti būtent žemės sklypą, o ne statinius motyvuoja tuo, kad panaikinus areštą žemės sklypo daliai, skolininkė galėtų žemės sklypo dalį parduoti, įkeisti, dovanoti ar kitaip perleisti ir tokiu būdu ant šio sklypo esančių statinių dalių realizavimas bei skolų išieškojimas taptų sunkiai įmanomu. Byloje nėra duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog antstolė, areštą taikiusi skolininkei priklausančiai žemės sklypo daliai, o ne ant jo esantiems statiniams, būtų pažeidusi skolininkės teises bei teisėtus interesus. Skolininkė skunde dėl antstolės veiksmų nenurodė jokių argumentų, kodėl žemės sklypo daliai pritaikytas areštas pažeidžia jos teises, taip pat nemotyvavo, kaip statinių areštas galėtų užtikrinti efektyvesnį vykdymo procesą.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 443, 513 straipsniais,
nutaria:
Atmesti pareiškėjos I. P. skundą dėl antstolės Daivos Milevičienės veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.