Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-04-28 · Civilinė byla Nr. 2VP-139-301/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-28
Bylos Nr.
2VP-139-301/2021
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02565-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Teresė Klimienė
Suinteresuotas asmuo
V. M., J. M.
Advokatai
Renas Bradūnas, Laimutis Ramanauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-139-301/2021Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02565-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.7.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2021 m. balandžio 28 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė,sekretoriaujant Erikai Šelmienei,dalyvaujant suinteresuoto asmens V. M. atstovui advokatui Renui Bradūnui,suinteresuotam asmeniui J. M., jos atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M., J. M. dėl baudos skyrimo už teismo nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja antstolė Svajonė Žukaitienė pateikė teismui (duomenys neskelbtini) sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame nurodyta, kad antstolė, vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo ir nuolat gauna išieškotojos J. M. pranešimus apie tai, jog V. M. nevykdo nurodytos nutarties, t.y. pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką, o būtent: nustatytu laiku neatveža vaikų į (duomenys neskelbtini) patalpas. Vadovaudamasi CPK 771 str. 1 d. bei išieškotojos J. M. prašymu dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo nustatė, kad V. M. nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos.

Pareiškėja antstolė Svajonė Žukaitienė, kuriai apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, laikytina, be svarbių priežasčių, 2021-03-30 gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. M., kuriam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko. Suinteresuoto asmens V. M. atstovas teisme prašė antstolės prašymą atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad vaikų tėvas V. M., pastebėjęs atsiradusius vaikų psichologinės sveikatos sutrikimus iš karto kreipėsi į psichologą dėl pagalbos vaikams ir jau nuo (duomenys neskelbtini) abu vaikai bendravo su psichologe. Nurodė, kad tėvas V. M., neveždamas vaikų į susitikimus su motina J. M. vadovavosi būtent vaikų interesais, t.y. kad apsaugotų vaikus nuo jų psichoemocinės būklės blogėjimo ir pačių vaikų norais, nes vaikai į susitikimus su motina vykti atsisakydavo: vaikai matydami motiną patirdavo stresą, susitikimai su motina jiems sukeldavo pykinimą bei viduriavimą dar iki vaikų lankymosi pas psichologę O. M. (buvusi L.) pagal VTAS rekomendacijas, nes vaikai iš namų išėjo dar (duomenys neskelbtini) ir vengė bendrauti su motina dėl jos elgesiu per ilgą laiką sukelto jiems streso, kurio pasekoje vaikams ir išsivystė psichologinės problemos bei psichoemocinės būklės sutrikimai. Todėl tėvas prieš vaikų valią ir esant specialistų-psichologų prognozėms dėl vaikų sveikatos/gyvybės galimai progresuosiančių rizikų nuo (duomenys neskelbtini) (vaikų psichoemocinės būklės vertinimo akte rekomenduojama abiems vaikams nutraukti susitikimus su motina dėl smurto artimoje aplinkoje, užtikrinti vaikų psichoemocinės sveikatos stiprinimą, konsultavimą tęsti derinant su vaikų savijautos kaita) - vaikų į susitikimus su motina nevežė tikslu išvengti sunkių pasekmių vaikų sveikatai/gyvybei (pvz. sūnaus suicidinių minčių realizacijos ir kt.; o K. buvo rekomenduota nebendrauti su motina dėl patirto potrauminio streso sindromo) ir tą pačią dieną (2(duomenys neskelbtini)) kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o (duomenys neskelbtini) antstolę S. Žukaitienę raštu ( pranešimu) informavo, kad iki teismui pateikto (duomenys neskelbtini) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išnagrinėjimo, atsižvelgus į psichologės pateiktas išvadas ir rekomendacijas, nutraukia vaikų pasimatymus su motina. Psichologė O M. ir (duomenys neskelbtini) akte dar kartą patvirtino nepilnamečio L. M. rizikingą psichoemocinę būklę, o būtent: buvo pateiktas sūnaus L. bendravimo su motina įvertinimas, kurio išvada - neinicijuoti jų susitikimų. Nurodė, kad pati J. M., nelaikydama vaikų psichoemocinės sveikatos sutrikimų/pablogėjimo svarbia ir pateisinama jų (vaikų) nevykimo į susitikimus priežastimi, savo pačios sveikatos įvardijamą (tai patvirtinančių įrodymų nepateikė) pablogėjimą (duomenys neskelbtini), - kuomet ji pati nevykdė teismo nutarties dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos ir išvyko į užsienį neva dėl savo sveikatos, - laiko svarbia ir pateisinama teismo nutarties dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymo priežastimi, todėl ji (J. M.) yra aiškiai neobjektyvi, nes suteikia prioritetą tik savo sveikatai/interesams ir nekreipia dėmesio į vaikų sveikatą/interesus. Mano, kad, esant nurodytoms aplinkybėms dėl vaikų psichoemocinės sveikatos būklės, vaikų tėvo V. M. veiksmai, nevežant vaikų į susitikimus su motina ir jiems patiems to nenorint, buvo objektyviai pagrįsti vaikų sveikata ir jų interesais, nes tėvas gerai suprato vaikų problemas ir poreikius, o jų motina J. M. to nesuprato ir tik savo sveikatą/ interesus laikė bei laiko prioritetiniais. Nurodė, jog V. M. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, tai yra: būdamas rūpestingas tėvas matė galimas neigiamas pasekmes, kurias vaikų psichoemocinei sveikatai sukelia jų bendravimas su motina (jas konstatavo psichologas aktuose), todėl, siekdamas užkirsti joms kelią bei atsižvelgdamas į vaikų norus/ interesus bei į jų gerovę, o ne į J. M. užsispyrimą ir jos norus, iš dviejų blogybių pasirinko mažesnę : kad nebūtų padaryta dar didesnė žala vaikų sveikatai. Kadangi V. M. veikė išimtinai vaikų interesais (nežalojo vaikų ir neprievartavo, ko pasekoje vaikai neprarado pasitikėjimo juo ir jautėsi saugūs bei gerėjo jų psichoemocinė būklė) - tai remiantis CK 6.253 str. 6 d. šiuo atveju šalina jo atsakomybę dėl vaikų neatvežimo į susitikimus su J. M.. Mano, kad tikrasis J. M. siekis šioje byloje yra nubausti V. M. už tai, kad vaikai su ja nenori bendrauti ir nebendrauja. Nurodė, kad pati J. M. įvykusiuose susitikimuose elgėsi ne taip kaip derėtų motinai, kuri nori bendrauti su vaikais, pvz.: nebendraudavo su atvykusiais vaikais, laukdavo kol vaikai jos atsiprašys. Tai kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojo išduotoje sveikatos patikrinimo pažymoje (tikrinimas prieš mokslo metus) konstatuota, jog berniukas sveikas – nepaneigia jam (vaikui) aktuose konstatuotų psichoemocinės sveikatos sutrikimų, nes šeimos gydytojas nėra psichologas ir netgi neklausė ar vaikas lankosi pas psichologą; vaikas buvo apžiūrėtas kitais medicininiais aspektais (ne psichologiniais).

Suinteresuotas asmuo J. M. teisme prašė antstolės prašymą tenkinti. Teisme nurodė, kad V. M. į susitikimus vaikus pradėjo atvežti tik po to, kai ji kreipėsi į antstolę, tačiau ne visada. Nurodė, kad ji pati (duomenys neskelbtini) pavasarį dėl savo sveikatos (netinkamo vaikų elgesio jos atžvilgiu) buvo išvykusi 1 mėnesiui į užsienį, todėl į susitikimus su vaikais (duomenys neskelbtini) neatvykdavo, o teismo nutarties dėl laikinojo išlaikymo vaikams priteisimo nevykdė iki (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji pozityvios motinystės kursų nelankė. Nurodė, kad ji nepasitiki psichologe O. M. ir jos pateiktomis išvadomis, mano, jog ji yra šališka. Nurodė, kad dėl dukros K. M. neatvežimo į susitikimus ji V. M. pretenzijų neturi, nes ir pati nenorėjo bendrauti su dukra, buvo raštu prašiusi teismo įpareigoti V. M. dukros į susitikimus su ja nebevežioti. Mano, kad psichologės akte nurodytos kaip sūnaus L. M. suicidinės mintys yra ne jo (ne sūnaus); kad vaikai kalba ne savo, o suaugusiųjų žodžiais; kad vaikus įtakoje aplinka, kurioje jie šiuo metu gyvena.

Suinteresuoto asmens J. M. atstovas teisme prašė antstolės prašymą tenkinti. Nurodė, kad vaikų nenoras vykti į susitikimus su motina įtakotas tėvo. Įrodymų neturi. Nurodė, kad šalių sūnus L. (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas šeimos gydytojo: rastas sveikas. Nurodė, kad tėvo pareiga buvo išaiškinti vaikams jų pareigą bendrauti su motina, o ne tiesiog jų nevežti į susitikimus. Mano, kad nebuvo jokio pagrindo nevežti vaikų bendrauti su motina, todėl antstolės prašymas yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad:

1.Šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta tokia J. M. bendravimo su vaikais – dukra K. M., g. (duomenys neskelbtini), bei sūnumi L. M., g. (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka: 1) tikslu atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir nepilnamečių vaikų (dukros K. M., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. M., g. (duomenys neskelbtini)) tarpusavio ryšius atsakovė J. M. su nepilnamečiais vaikais - dukra K. M., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi L. M., g. (duomenys neskelbtini), - bendrauja kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. - dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma trijų mėnesių laikotarpiui, pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos; 2) praėjus 3 (trijų) mėnesių motinos ir vaikų psichologinių emocinių tarpusavio ryšių atkūrimo laikotarpiui nustatoma tokia atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: atsakovė J. M. su dukra K. M., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi L. M., g. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val. pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindama juos atgal. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo;

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis pakeista taip: nustatyta tokia laikiną atsakovės J. M. bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšius, atsakovė J. M. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo priėmimo;

3. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartis antstolės Svajonės Žukaitienės kontoroje gauta (duomenys neskelbtini) (Dok Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš su pareiškimu pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. M. pateikė antstolės Svajonės Žukaitienės kontorai prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo bei šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti išieškotojo J. M. pateiktą vykdyti dokumentą, o (duomenys neskelbtini) išsiuntė skolininkui V. M. reikalavimą nedelsiant pradėti vykdyti teismo (duomenys neskelbtini) nutartį. Antstolės reikalavimas(duomenys neskelbtini) įteiktas skolininko (V. M.) tėvui A. M..

Iš suinteresuoto asmens V. M. atstovo paaiškinimų teisme, Liteko duomenimis - išnagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl to paties bei dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo duomenų bei prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų (DOK Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad V. M. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikė teismui prašymą panaikinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (duomenys neskelbtini) antstolės kontoroje gautu pranešimu ir prie jo pridėtu prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo informavo antstolę Svajonę Žukaitienę, kad iki teismui (duomenys neskelbtini) pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išnagrinėjimo, atsižvelgus į psichologės pateiktas išvadas ir rekomendacijas dėl psichoemocinės sveikatos įvertinimo ir dėl sūnaus bendravimo su motina, - nutraukia vaikų pasimatymus su motina.

Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžiai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) neįvyko : 2 posėdžiai dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nedarbingumo, 1 posėdis ieškovo prašymu, 1 posėdis dėl karantino dėl Covid-19 pandemijos termino pratęsimo nesant galimybės saugiai organizuoti posėdį. (duomenys neskelbtini) nutartimi teismo posėdyje šalių prašymu buvo paskirta teisminė mediacija, tačiau jos procesas rezultatų nedavė; (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo: (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės panaikintos.

Antstolė S.Žukaitienė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo (t.y. dėl šio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) vykdymo tvarkos, kuriuo įpareigojo skolininką V. M. informuoti antstolę: nurodant priežastis kodėl nesilaikoma teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos.

Antstolė Svajonė Žukaitienė (duomenys neskelbtini) surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad skolininkas V. M. nevykdo šio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, t.y. nustatytu laiku neatveža vaikų į (duomenys neskelbtini) patalpas, tokiu būdu vadovaujantis CPK 771 str. 5 d. nustatė, kad V. M. nesilaiko teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Aktą antstolis (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ir prašo spręsti klausimą dėl V. M. nubaudimo už teismo nutarties nevykdymą.

Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino laikinąsias apsaugos priemones taikytas šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi bei iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi - siekiant apsaugoti abiejų vaikų sveikatą kad žala jai nebūtų dar labiau padidinta. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis palikta nepakeista.

Iš vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad motinos J. M. susitikimų su vaikais rezultatai buvo tokie:

(duomenys neskelbtini) – vaikai neatvyko;

(duomenys neskelbtini) – vaikai neatvyko;

(duomenys neskelbtini) – vaikai neatvyko, o V. M. žinute informavo kad vaikai atsisakė atvykti;

(duomenys neskelbtini) - vaikai neatvyko, o V. M. žinute informavo kad vaikai atsisakė atvykti;

(duomenys neskelbtini) - vaikai neatvyko, o V. M. žinute informavo kad vaikai atsisakė atvykti;

(duomenys neskelbtini) – vaikai neatvyko dėl nenoro bendrauti su motina (antstolę informavo advokatas Renas Bradūnas);

(duomenys neskelbtini) abu vaikai (duomenys neskelbtini) raštu pranešė kad susitikime (duomenys neskelbtini) nedalyvaus, nes jiems atostogos ir jie savanoriaus (duomenys neskelbtini);

(duomenys neskelbtini) – įvyko: truko 1 min. ir vaikai išėjo teigdami, jog neturi ką veikti susitikime;

(duomenys neskelbtini) – vaikai į susitikimą neatvyko – jie (duomenys neskelbtini) raštu pranešė, jog neatvyks nes pavakare važiuos į kapines;

(duomenys neskelbtini) – įvyko: trukmė 12 min., pastabos nenurodytos;

(duomenys neskelbtini) - įvyko: K. neatvyko, nes L. teigimu ji išvyko savanoriauti (trukmė 6 min.);

(duomenys neskelbtini) – įvyko: vaikai išėjo teigdami, kad mama nebendrauja (trukmė 1 min.);

(duomenys neskelbtini) – įvyko: pastabų nėra nurodyta;

(duomenys neskelbtini)– įvyko: motina vaikams atnešė po šokoladą, tačiau jie nepasiėmė; vaikai teigė, kad ateina į susitikimus ne savo noru, o kad reikia, nes tėtę perduos antstoliui;

(duomenys neskelbtini)– įvyko: vaikai teigė, kad nenori bendrauti su mama – atsistojo ir išėjo, K. pasakė, kad niekada negrįš pas mamą; susitikimo trukmė -7 min.

(duomenys neskelbtini) – įvyko: vaikai prašė atiduoti jų gimimo liudijimus, tačiau motina atsisakė;

(duomenys neskelbtini) - įvyko: vaikai pakartotinai prašė atiduoti jų gimimo liudijimus, tačiau mama atsisakė; motina klausė apie pasiruošimą šventėms bei keitimąsi dovanomis; vaikai atsakė, kad eglės dar nepuošė, o sūnus atsakė, kad išsitraukė berniuką bet dovanos neturi;

(duomenys neskelbtini) – įvyko: J. M. atvyko 17.02 val., vaikai išėjo 17.06 val. L. domėjosi kodėl motina nesilaiko duoto žodžio, K. paleido garso įrašą, kuriame motina teigia, kad, jeigu vaikai nenorės susitikti su ja, tai ji jų neprievartaus;

(duomenys neskelbtini) – susitikimas įvyko: pastabų nėra;

(duomenys neskelbtini) – susitikimo nebuvo dėl J. M. ligos,

(duomenys neskelbtini) – susitikimas įvyko, pastabos nenurodytos,

(duomenys neskelbtini) – įvyko, vaikai buvo linksmi, bet nerodė noro bendrauti su mama, kuri iniciatyvos taip pat nerodė, po 6 min. abu vaikai išėjo,

(duomenys neskelbtini) – įvyko, vaikai nebuvo linkę bendrauti su mama, jie kategoriškai atsisakė rodyti didesnę pagarbą jai,

(duomenys neskelbtini) – susitikimas įvyko, pastabos nenurodytos,

(duomenys neskelbtini) – susitikimas įvyko: motina sakė mylinti vaikus, o vaikai- ja netiki ir nepasitiki,

(duomenys neskelbtini) – susitikimas įvyko: vaikai bendravo nenoriai, išsakė nepasitikėjimą mama,

(duomenys neskelbtini) – susitikimas įvyko, bet vaikai nerodė noro palaikyti su mama bendravimo,

(duomenys neskelbtini) – susitikimas įvyko, prasidėjo konfliktu tarp motinos ir vaikų, nes motina negrąžina jiems gimimo liudijimų, bendravimo tarp mamos ir vaikų nebuvo, ji pažadėjo atvežti gimimo liudijimus,

(duomenys neskelbtini) – vaikai į susitikimą neatvyko,

(duomenys neskelbtini) - vaikai į susitikimą neatvyko, šio teismo nutartimi byloje buvo paskirta teisminė mediacija apie tai pranešimu informuota antstolė,

(duomenys neskelbtini) – vaikai į susitikimą neatvyko,

(duomenys neskelbtini) – į susitikimą neatvyko nei J. M., nei vaikai,

(duomenys neskelbtini) - vaikai į susitikimą neatvyko,

(duomenys neskelbtini) - vaikai į susitikimą neatvyko,

(duomenys neskelbtini) – V. M. žinute pranešė kad vaikai atsisako atvykti,

(duomenys neskelbtini) - V. M. žinute pranešė kad vaikai atsisako atvykti.

CPK 18 straipsnis numato, kad įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnis.

Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą atitinkamą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam paskirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylos skyriaus teisėjų kolegijos 2012-11-26 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009-10-22 nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (CPK 771 straipsnis), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str.1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą (ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu), turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių teismo sprendimo vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo sprendimo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančio vaikų tėvui (motinai) bendrauti su vaikais nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra siejamas su prioritetiniais vaiko interesais – turėti teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas dažniausiai grindžiamas pasitikėjimu, abipusiu noru susitikti ir bendrauti, kad bendraudamas su vaiku tėvas (motina) realizuoja savo pareigą vaiką tinkamai auklėti, jam patarti, padėti spręsti gyvenimiškas situacijas, palaikyti normalius tarpusavio santykius, kad vaikas jaustų tėvo (motinos) palaikymą ir t.t.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl (duomenys neskelbtini) teismo nutarties, kuria buvo išspręstas nepilnamečių vaikų - K. M., g. (duomenys neskelbtini), ir L. M., g. (duomenys neskelbtini), - bendravimo su motina J. M. tvarkos nustatymo klausimas, nevykdymo, skiriant V. M. baudą už šios nutarties nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis buvo iš dalies pakeista Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi motinos ir vaikų bendravimo susiaurinimo prasme, tai yra: a)vietoje bendravimo antradienį ir penktadienį nuo 17 val. iki 19 val., paliktas bendravimas tik penktadienį bei b) panaikintas antrasis šio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties punktas, kuris numatė, kad praėjus 3 (trijų) mėnesių motinos ir vaikų psichologinių emocinių tarpusavio ryšių atkūrimo laikotarpiui nustatoma tokia atsakovės bendravimo su vaikais tvarka: atsakovė J. M. su dukra K. M., g. (duomenys neskelbtini), ir sūnumi L. M., g. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 15 val. pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindama juos atgal. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, pakeitus šio teismo (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta tokia laikina J. M. bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšius, atsakovė J. M. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta (duomenys neskelbtini) patalpose. Tokia bendravimo tvarka nustatoma iki teismo sprendimo priėmimo. Vienok, antstolė S.Žukaitienė, (duomenys neskelbtini) priėmusi vykdyti šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį į jos esminius pakeitimus (pakeista rezoliucinė dalis) pagal Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį nekreipė dėmesio ir iš esmės vykdė neįsiteisėjusią savo rezoliucine dalimi, nes buvo pakeista , šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, o būtent : antstolė S.Žukaitienė (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinės dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo tvarkos; antstolė Svajonė Žukaitienė (duomenys neskelbtini) surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad skolininkas V. M. nevykdo šio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinės dalies.

Nagrinėjamu atveju iš suinteresuoto asmens V. M. atsiliepimo, jo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje ir pateiktų informacinio pobūdžio pranešimų antstolei dėl vaikų atsisakymo atvykti nustatyta, kad, vaikų neatvykimo į susitikimus priežastimis buvo tai, kad: jau nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio vaikai, būdami išėję iš namų dėl motinos elgesio, vengė bendrauti su motina (J. M.) būtent dėl jos elgesiu (dėl smurto artimoje aplinkoje ) per ilgą laiką sukelto jiems streso ir patys, būdami pakankamai subrendę gebėjimui aiškiai reikšti savo nuomonę, atsisakydavo važiuoti susitikti su motina; be to, vaikai (K. ir L.) jau nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio lankėsi pas psichologą, o nuo (duomenys neskelbtini), esant psichologo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aktuose išdėstytoms išvadoms ir rekomendacijoms dėl vaikų psichoemocinės būsenos bei patiems vaikams atsisakius važiuoti į susitikimus, - V. M. vaikų į susitikimus su motina prieš jų valią nevežė saugodamas pačius vaikus, jų sveikatą bei jų interesus.

Iš Liteko sistemos duomenų nustatyta, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) med. psichologė O. L. (vėliau – M.) pateikė atliktą vaikų psichoemocinės sveikatos įvertinimą: 1) (duomenys neskelbtini) psichoemocinės sveikatos įvertinimo akte nurodė, kad: a) K. M. išgyvena emocinį jautrumą ir Potrauminio Streso Sindromą (PTSS). Pasichologinė pagalba konsultuojant turi būti tęsiama, nes nors mergaitė yra pozityvi, tačiau emociškai nepakankamai stabili, psichinė ir emocinė būsena dėl praeityje jos sveikatą neigiamai įtakojusių stresogeninių įvykių bei aplinkybių (nesaugumas dėl priverstinio bendravimo su motina) veikia negatyviai, todėl psichologinė pagalba konsultuojant turi būti tęsiama. Rekomenduojama nutraukti susitikimus su motina (dėl smurto artimoje aplinkoje), užtikrinti mergaitės psichoemocinės sveikatos stiprinimą, konsultavimą tęsti, konsultacijų skaičiaus neriboti. Mergaitė turi nebendrauti su motina dėl PTSS, nes yra rizika pagilinti psichoemocinę žalą. Svarbu tai, kad kol kas bendravimas su motina nėra įmanomas, adaptacinio bendravimo su motina laikotarpis labai abejojamas ir galimas tik po mergaitės psichoemocinės būklės pagerėjimo – nuolatos intensyviai konsultuojant sveikatos psichologui ir med. psichologui. Papildomai rekomenduoja: kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl PTSS (jį sukėlęs asmuo – motina), mergaitei padaryta didelė žala, iki šiol neužtikrinamas jos saugumas, nenutraukus susitikimų su PTSS sukėlusiu asmeniu – motina, žala gali būti padidinta ir mergaitės padėtis pabloginta. Mergaitės tėvui rekomenduota rūpintis dukros fizine, emocine, psichine sveikata, socialine gerove, apsaugoti mergaitę nuo traumatiškos patirties – susitikimai su motina negali būti tęsiami. Sudaryti sąlygas lankytis pas sveikatos ar med. psichologą, mergaitei reikalingas ilgalaikis konsultavimas. Apsaugoti mergaitę nuo ją žalojančių aplinkų, jai žalingą bendravimą su motina skubiai nutraukti; b) L. M. psichoemocinė sveikata yra nepakankama palankiam jo fiziniam, psichoemociniam vystymuisi, yra PTSS rizika, nors PTSS nenustatytas. Mąstymas, elgsena atitinka amžiaus tarpsnį, tačiau stebimas asmenybės traumatizmas dėl patirto fizinio, psichoemocinio smurto iš motinos. Berniukas nesijaučia saugus, jo saugumas nėra užtikrinamas (vyksta traumatinis bendravimas su motina, kuri yra fiziškai, psichoemociškai smurtavusi), todėl didelė rizika dėl vidinių konfliktų išstūmimo į pasąmonę ir raidos sutrikimo. Dėl berniuko patiriamų emocinių išgyvenimų reikėtų tęsti psichologinę pagalbą konsultuojant, konsultacijų skaičiaus neriboti. Rekomenduota: nutraukti susitikimus su motina (dėl smurto artimoje aplinkoje), užtikrinti berniuko psichoemoconę sveikatą bei pozityvią raidą, konsultavimą tęsti, Berniukas gali pasirinkti kiek jam bendrauti su motina (bendrauti/nebendrauti) ar bendrauti ribotai (nesukeliant psichoemocinės žalos, nedidinant rizikos psichoemocinei sveikatai, socialinei gerovei. Svarbu: adaptacinio bendravimo su motina laikotarpio galimybė (periodas) – kadangi berniukas patyrė motinos fizinį, emocinį, psichologinį smurtą (smurtas artimoje aplinkoje), saugių susitikimų galimybei su motina, pirmiausia būtinas motinos psichoemocinis konsultavimas, jos sąmoningumo didinimas ir tik psichologui pateikus išvadą, kad motinos požiūris į vaikų auklėjimą, jų psichoemocinės sveikatos užtikrinimą, atsakomybės už berniuko sveikatą prisiėmimas atitinka visuotinai priimtas normas – suteikti galimybę matytis su sūnumi, psichologui prižiūrint. Konsultuojantis psichologas esant poreikiui turi nukreipti konsultuojamąją (motina) pas psichiatrą dėl psichinės sveikatos patikros, esant poreikiui – farmacinio gydymo užtikrinimui (priežastis: neadekvatus elgesys – smurtas prieš vaikus), Pirmiausia, po pokyčio (pokytis turi įvykti po poveikio – psichologinis konsultavimas) motinai rekomenduojama susitikti su sūnumi 1 kartą savaitėje (1 val.), periodiškumo pereinančio į sisteminius dažnesnius ir/ar ilgesnius susitikimus intervalas – 6 mėn. Papildomai rekomenduota: nesant berniuko poreikių, geriausių jo interesų užtikrinimo galimybei ( atsiradus aplinkybėms dėl kurių vaikas būtų verčiamas susitikinėti su smurtavusiu asmeniu -motina), kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Psichoemocinė berniukui padaryta žala neabejotina, neužtikrinant vaiko saugumo, žala gali būti padidinta ir vaiko padėti pabloginta. L. tėvui rekomenduota rūpintis berniuko fizine, emocine, psichine sveikata, socialine gerove, apsaugoti sūnų nuo traumatiškos patirties (pasimatymai su smurtavusiu asmeniu - motina ), kad išvengti PTSS ir užtikrinti teigiamą berniuko raidą, psichoemocinę sveikatą. Sudaryti sąlygas lankytis pas sveikatos ar med. psichologą, kad vaikas būtų konsultuojamas ir padedama jam sveikti. Apsaugoti berniuką nuo jį žalojančių aplinkų, jam žalingo bendravimo su motina kol motinai nebus suteikta tinkama psichiatrinė, psichologinė pagalba ir nebus psichiatro, med. psichologo išvados dėl jos psichoemocinės sveikatos tinkamumo bendrauti su vaiku;

2) pakartotiniame (duomenys neskelbtini) L. M. psichemocinės sveikatos ir vaiko bendravimo su motina įvertinimo akte nurodė: psichologė įvertinusi berniuko bendravimo su skyrium gyvenančia berniuko motina poreikį/galimybę apibendrinama konstatavo, kad stebimas asmenybės traumatizmas dėl patirto fizinio, psichoemocinio smurto iš motinos pusės. Traumuojanti patirtis (mamos smurtas prieš jį ir prieš sesę) įtakoja šiuo metu išgyvenamą nerimą/ nerimastingumą ir kelia berniukui stresą, nes traumuojantys praeities įvykiai berniukai išlieka asociatyvūs. Susiformavusios nuostatos atitinka visuomenės normas, tačiau berniukas nesijaučia saugus, jo saugumas nėra užtikrinamas (kyla rizika traumatiniams išgyvenimams, jei nebus apsaugotas nuo bendravimo su mama). Dėl berniuko patiriamų emocinių išgyvenimų reikėtų tęsti psichologinę pagalbą konsultuojant, konsultacijų skaičiaus neriboti. Rekomenduota: neinicijuoti susitikimų su mama (dėl buvusio smurto artimoje aplinkoje), užtikrinti berniuko psichoemocinę sveikatą bei pozityvią raidą, konsultavimą tęsti. Berniukas turi teisę atsisakyti bendrauti su mama ir privalo saugoti savo psichoemocinę sveikatą. Papildomai rekomenduota: nesant berniuko poreikių, geriausių jo interesų užtikrinimo galimybei (atsiradus aplinkybėms dėl kurių vaikas būtų verčiamas susitikinėti su smurtavusiu asmeniu – mama) kreiptis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Psichoemocinė berniukui padaryta žala neabejotina, neužtikrinant vaiko saugumo, žala gali būti padidinta ir vaiko padėtis pabloginta. L. tėvui rekomenduota rūpintis berniuko fizine, emocine, psichine sveikata, socialine gerove, apsaugoti sūnų nuo traumatiškos patirties (pasimatymai su smurtavusiu asmeniu - motina ), kad išvengti PTSS ir užtikrinti teigiamą berniuko raidą, psichoemocinę sveikatą.

Tokiu būdu, nors ir dar nesant išspręstam V. M. (duomenys neskelbtini) prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (posėdžiai neįvyko: dėl teisėjos ligos, dėl šalyje paskelbto karantino dėl Covid-19 pandemijos, ieškovo prašymu, vėliau šalių prašymu teismo nutartimi buvo paskirta mediacija), suinteresuotas asmuo/vaikų tėvas V. M., laikytina, esant aukščiau nurodytiems psichologo įvertinimams ir juose išdėstytomis išvadomis bei rekomendacijomis, kuriose konstatuota, kad abiejų vaikų bendravimas su motina daro neigiamą įtaką vaikų sveikatai, gilina jų psichoemocinius sutrikimus, ir patiems vaikams nenorint susitikti su motina - adekvačiai reagavo į susidariusią situaciją neveždamas vaikų į susitikimus su motina ir taip apsaugodamas geriausius vaikų interesus bei jų sveikatą, – siekiant kad žala jai (psichoemocinei sveikatai) nebūtų dar labiau padidinta. Be to, apie tokią susidariusią padėtį V. M. nedelsiant ((duomenys neskelbtini)) informavo ir antstolę. Atkreiptinas dėmesys, kad psichologės O. M. parengtuose vaikų psichoemocinės būklės tyrimo aktuose konstatuota žala vaikų psichoemocinei sveikatai buvo padaryta motinos J. M. elgesiu jų atžvilgiu – t.y. patirto besitęsusio smurto artimoje aplinkoje pasekmė, kuri paaiškėjo būtent po to, kai vaikai (duomenys neskelbtini) pradžioje išėjo iš namų, apsigyveno atskirai nuo J. M. ir pradėjo lankytis pas psichologus.

T. V. M. vaikams patiems nenorint neveždamas vaikų į susitikimus su motina rėmėsi psichologės O. M. (buvusios L.) šalių vaikų psichoemocinės sveikatos įvertinimuose, atliktuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis nutraukti vaikų susitikimus su motina, kadangi vaikų psichoemocinei būklei daroma žala, kuri ateityje gali didėti ir pačių vaikų poreikiais – tai yra jų nenoru vykti į tokius susitikimus. Iš Liteko (Lietuvos teismų informacinės sistemos) duomenų nustatyta, kad šio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta netenkinti atsakovės J. M. priešieškinio reikalavimų nustatyti jos bendravimo su sūnumi L. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, konstatavus, jog tokios tvarkos nustatymas šiuo metu prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Byloje buvo apklausti vaiko teisių apsaugos atstovas, kuris patvirtino išvadą, kad atsakovės prašoma bendravimo tvarka su sūnumi L. neturėtų būti nustatyta, taip pat socialinės darbuotojos I. B. ir K. A. bei liudytoja med. psichologė O. M.. Visi vaikų interesus svarstę specialistai laikėsi iš esmės vienodos pozicijos: kad šiuo atveju vaikų ir motinos (J. M.) susitikimai prieštarauja vaikų interesams.

Įvertinus nagrinėjamu atveju visas nustatytas aplinkybes, jog J. M. susitikimai prieštaravo ir prieštarauja vaikų interesams dėl jos elgesio (t.y. dėl smurto patirto artimoje aplinkoje), jog vaikų psichoemocinei būklei yra daroma žala, kuri dėl susitikimų su motina gali didėti, darytina išvada, kad vaikų tėvas V. M. dėl šios objektyvios (nepriklausančios nuo jo valios) ir savo esme svarbios priežasties, todėl, laikytina, pagrįstai nevežė vaikų į susitikimus su J. M..

Teismui pateiktuose antstolės ir J. M. dokumentuose nėra nurodyta aplinkybių ir/ ar duomenų, kad V. M. iš tikrųjų kokiais nors savo veiksmais kliudė J. M. susitikti su vaikais ir /ar kaip nors įtakojo vaikų norą/sprendimą nebendrauti su motina, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas.

Minėta, kad iš Liteko sistemos duomenų seka, jog išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. dar (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pareiškimą/prašymą, kuriuo prašė uždrausti V. M. į susitikimus atvežti dukrą K. Šiam prašymui buvo nustatyti trūkumai, kurių nepašalinus teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi jis (prašymas) buvo paliktas nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju teisme pati J. M. ir jos atstovas advokato padėjėjas L. R. patvirtino, kad dukros K. neatvežimas/neatvykimas į susitikimus visiškai atitiko motinos J. M. norus/valia ir ji jokių pretenzijų V. M. dėl dukros neatvykimo į susitikimus neturi. Prašo bausti vaikų tėvą V. M. tik dėl sūnaus L. neatvežimo į susitikimus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs pateiktą medžiagą, sprendžia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad V. M. aktyviais veiksmais būtų trukdęs vykdyti Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) teismo nutartį, kuria buvo pakeista šio teismo (duomenys neskelbtini) nutartis, ar kitokiu būdu ribojęs vaikų ir motinos bendravimą. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip tyčinis teismo sprendimo nevykdymas, sukeliantis CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš antstolės priimto (duomenys neskelbtini) patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos turinio bei iš jos priimto (duomenys neskelbtini) sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto turinio seka, kad antstolė vykdė negaliojančią šio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinę dalį, kadangi pastarąja ((duomenys neskelbtini) nutartimi) nustatyta motinos ir vaikų bendravimo tvarka Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo pakeista - naujai išdėstant teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinę dalį. CPK 18 str. numato, kad tik įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys yra privalomi ir vykdytini (CPK 18 str.), todėl šiuo atveju turėjo būti vykdoma įsiteisėjusios (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinė dalis –t.y. pakeista bendravimo tvarka, o ne neįsiteisėjusios šio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinė dalis. Tokiu būdu šiuo atveju, teismui nustačius, kad (duomenys neskelbtini) patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos ir (duomenys neskelbtini) sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo surašyti nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstoliui vykdant negaliojančią šio teismo (duomenys neskelbtini) nutarties rezoliucinę dalį (negaliojančią bendravimo tvarką), - ir šiuo pagrindu negali būti pareiškėjo prašymas tenkinamas ir skiriama bauda.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad formalus procesinių sankcijų taikymas nagrinėjamu atveju neatitiktų CPK 771 str. 6 d. numatytų sankcijų paskirties, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų ( CK 1.5 str.). Tokiu būdu darytina išvada, kad taikyti sankcijas už sprendimo nevykdymą nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Pareiškimą atmetus procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš J. M. nepriteisiamos, nes jai byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba 100%.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 str. 5 d.

nutaria:

Antstolės Svajonės Žukaitienės pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš antstolės (pareiškėjos) Svajonės Žukaitienės valstybės naudai 26,69 Eur (dvidešimt šešis eurus 69 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (įmokos kodas 5660), sumokant VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, j.a.k. 188659752.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Svajonei Žukaitienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Teresė Klimienė