Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. M. prašo atsakovui A. G. ir trečiajam asmeniui O. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatyti 0,1027 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pagal UAB „Traksalis“ 2024 m. vasario 4 d. parengtą kelio servituto nustatymo planą.

2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso namų valdos žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Statinius ji įgijo pagal 2016 m. gegužės 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą po savo brolio mirties. 2023 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ir šiems statiniams priskirtą žemės sklypą. Taip pat ieškovei ir jos sutuoktiniui priklauso su šiuo sklypu besiribojantis 1,8561 ha ploto ūkinės paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2016 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi). Ieškovė nurodė, kad patekti į jai priklausančią namų valdą galima tik per atsakovo valdomą žemės sklypą, nes kitų realių privažiavimo galimybių nėra. Sklypo šiaurinėje pusėje teka Lukos upė, vakarinėje – ribojasi su kito asmens žemės sklypu, kuriame kelias nenumatytas. Ankstesnis žemės sklypo savininkas į namų valdos žemės sklypą patekdavo per atsakovo ir trečiojo asmens sklypą einančiu keliu. Todėl 2023 m. vasario 14 d. ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Trakų skyrių (toliau - NŽT) su prašymu nustatyti privažiavimą į jai priklausantį žemės sklypą. 2023 m. vasario 14 d. raštu NŽT Trakų skyrius informavo, kad atsakovų žemės sklype yra pažymėtas 4 metrų pločio kelias, kuris fiziškai tęsiasi iki ieškovei priklausančio sklypo, tačiau servitutas nėra nustatytas. Vėliau į ieškovės advokatės prašymą dėl servituto nustatymo NŽT Trakų skyrius pažymėjo, kad neturi teisinio pagrindo nustatyti servitutą atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Tad ieškovė kreipėsi į sklypo bendrasavininkus su pasiūlymu nustatyti servitutą sandoriu. Atsakovas V. G. nesutiko dėl servituto nustatymo.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sklypą intensyviai naudoja ūkinei veiklai, kelio sklype nėra, todėl kelio servituto nustatymas pažeistų jo interesus. Atsakovo teigimu, šalia ieškovės žemės sklypo, šiaurinėje dalyje, eina valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4709 Trakai–Padvarionys–Semeliškės, kuris ribojasi su Lukos upeliu, žemės sklypo šiaurinė riba yra apytiksliai 20 metrų valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4709. Atsakovas pažymėjo, kad nėra duomenų, jog ieškovė kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl nuovažos iš viešo kelio įrengimo, todėl patekimas per jo žemės sklypą negali būti laikomas vieninteliu galimu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji nustatyta tvarka kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl galimybės įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, esantį tarp Trakų gatvės ir jai priklausančio žemės sklypo ir kad įsigyti tokią įsiterpusią žemę nėra galimybės. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji kreipėsi į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio su ieškovės sklypu savininkę V. U. dėl galimybės patekti per jos sklypą ir kad ieškovė tokio V. U. sutikimo negavo. Tai, kad asmuo prašantis nustatyti kelio servitutą patiria tam tikrus sunkumus ar nepatogumus įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, nėra pagrindas varžyti kito asmens teisę. Ieškovė neįrodė, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes savo teisei įgyvendinti be kitų asmenų teisių ribojimo. Ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei priklausančiu sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis sklypas šiaurinėje pusėje yra apie 20 m. nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 4709 Trakai-Padvarionys -Semeliškės. Šalia ieškovės žemės sklypų arčiau nei 100 metrų nėra įrengtų nuovažų, o šiuo konkrečiu atveju nuovaža būtų skirta patekti į abu ieškovės žemės sklypus, tačiau ieškovė siekia nustatyti servitutą neišsiaiškinusi visų galimybių patekti į savo sklypą be kelio servituto atsakovo ir trečiojo asmens sklype. Nors ieškovė teigia, kad atsakovo žemės sklype numatytu keliu faktiškai ir buvo naudojamasi, tačiau planuojamo servituto vietoje nėra jokių žymių, kad kelias buvo išvažinėtas. Atsakovo turimais duomenimis, į savo pastatus buvęs ieškovės žemės sklypo savininkas patekdavo nuo regioninio kelio Semeliškės-Bagdanonys per tiltelį, kuris šiuo metu jau nebėra išlikęs. Atsakovas yra ūkininkas ir žemės sklype vykdo ūkininko veiklą. Jo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, dalis sklypo yra dirbama žemė, sklype yra ir miško žemės, o kelias, kuris nors ir pažymėtas 2013 m. sklypo plane, faktiškai neegzistuoja. Kadangi atsakovo žemės sklype kelias neįrengtas, prašomo nustatyti kelio servituto vietoje yra dirbama žemė, miško žemė, reikėtų įrengti kelio sąvoką atitinkantį kelią. Atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklype yra 1,6384 ha ploto miško žemė. Jokių apribojimų ar daiktinių teisių tretiesiems asmenims į atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypą nėra nustatyta. Duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklype buvęs kelias priklauso kitiems asmenims ar skirtas jų poreikiams tenkinti, nėra. Todėl visi žemės sklype esantys statiniai, tame tarpe galimai buvęs kelias yra išskirtinai atsakovo ir trečiojo asmens nuosavybė, kurią jie valdo, naudoja ir ja disponuoja savo nuožiūra. Ta aplinkybė, kad atsakovo ir trečiojo asmens galimai kažkada buvęs kelias buvo naudojamas kitų asmenų, šios bylos šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti buvusio kelio vietoje kelio servitutą vien todėl, kad ieškovei taip patogiau ir toliau juo naudotis, negali būti tenkinamas. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklype buvęs kelias buvo įrengtas ieškovės ar ankstesnio savininko lėšomis ir kuriam Kelių įstatymo nustatyta tvarka suteiktas numeris ir/ar pavadinimas, taip pat kad jis yra įrašytas savivaldybių tarybos patvirtintame sąraše, t. y. kad jis yra įregistruotas vietos savivaldybėje bei apskaitomas vietos savivaldybės turto balanse (pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 790 „Dėl Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų patvirtinimo“ 17, 18, 20 punktus (aktuali redakcija nuo 1992 m. spalio 22 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d.). Taip pat ieškovė nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvęs kelias ir jam tenkanti žemė buvo/yra skirta būtent ieškovei priklausančio žemės sklypo savininkų poreikių tenkinimui ir kad ieškovė ar kiti asmenys turi kokias nors daiktines teises į šį kelią. Tuo atveju, jei teismas visgi nuspręstų nustatyti kelio servitutą per jo žemės sklypą, tarnaujančio daikto savininkam turėtų būti išmokėta žemės sklypo vertės sumažėjimo dydžio kompensacija 13 400 Eur.