Teisora
Registruotis

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-557/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-22Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-01Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-22
Bylos Nr.
1-56-557/2011
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00574-2007-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukenas (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
Nukentėjusysis
D. Š.
Kaltinamasis
D. C.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-56-557/2011
Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00574-2007-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.2.6.; 1.2.26.2.1.; 1.2.28.4.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 22 d.Klaipeda

Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukeno, teiseju Savinijaus Katausko ir Stasio Valužio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaiciui,gynejams Viaceslavui Žarkovui, Gediminui Lukauskui, Aivarui Surbliui, Osvaldui Martinkui,nukentejusiosios D. Š. igaliotajai atstovei adv. Daivai Rocevicienei,vertejoms Livijai Martišauskienei, Anželai Tyšcukienei,

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

D. C., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamaja vieta deklaraves (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedes, neteistas,

I. T., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis gyvenamaja vieta (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), nevedes, neteistas,

A. L., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), nevedes, neteistas,

V. U., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedes, neteistas,

kaltinami pagal BK 294 str. 2 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p. ir 8 p., 284 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamieji D. C. ir A. L. 2007 m. rugpjucio 6 d. apie 5 val. viešoje vietoje – stadione, esanciame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininku grupe, nesilaikydami istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykdydami gincijama, bet nerealizuota D. C. teise - siekdami susigražinti iš M. Š. pastarojo pasisavinta D. C. megztini, stadiono tribunoje užpuole M. Š., kuriam D. C. kumšciu smoge i veida, po to abu nukentejusiji pargriove ir po keleta kartu ispyre kojomis i ivairias kuno vietas. M. Š. ištrukus ir emus begti, A. L. prisivijo nukentejusiji stadiono futbolo aikšteje, ranka sugriebe ji už peties, kumšciu smoge i veida ir 2 kartus i peti bei ateme iš nukentejusiojo ir numete i šali jo tureta peili, tuo metu pribeges D. C. nukentejusiajam 5 kartus smoge kumšciu ir 2 kartus spyre koja i ivairias kuno vietas, ji pargriaudamas, po ko D. C. ir A. L. atsieme iš nukentejusiojo pastarojo vilketa D. C. megztini. Kaltinamieji D. C. ir A. L., toliau tesdami nusikalstamus veiksmus, ir kaltinamieji I. T. bei V. U., veikdami bendrininku grupe, ižuliai elgdamiesi ir tyciodamiesi iš nukentejusiojo, demonstruodami nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, kerštaudami nukentejusiajam už D. C. megztinio pasisavinima ir vengima gražinti megztini savininkui, neleisdami pargriautam nukentejusiajam atsistoti ir pabegti, tycia rankomis ir kojomis kiekvienas sudave daugybinius smugius nukentejusiajam daugiausiai i galva, o taip pat ir i kitas kuno vietas, sukeldami nukentejusiajam dideli skausma ir kancias, nukentejusiji nurenge, po ko I. T. ir D. C. ant nukentejusiojo po keleta kartu mete betonini luita, o I. T. žalojama nukentejusiji ir jam jau padarytus kuno sužalojimus nufilmavo mobilaus ryšio telefonu. Šiais bendrais smurtiniais veiksmais D. C., A. L., I. T. ir V. U. padare M. Š. kraujosruva apatines lupos kaires puses gleivineje, odos nubrozdinimus abieju koju keliu, kairio klubo srityje, poodines kraujosruvas krutines lastos – juosmens dešines puses, kaklo abieju pusiu, kairio peties, abieju plaštaku srityse, muštai plešta kaires plaštakos žaizda, del ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentejusiojo sveikata, taip pat poodines kraujosruvas abieju ausu, akiu voku, skruostu, nosies, momenu, pakaušio, smilkiniu, kaktos, viršugalvio srityse, muštines žaizdas abieju antakiu išoriniuose kraštuose, galvos smegenu sumušima kairio smegenu pusrutulio kaktines skilties, dešinio pusrutulio momenines dalies, dešinio pusrutulio kaktines – momenines daliu gilumos srityse, del ko buvo sunkiai sutrikdyta nukentejusiojo sveikata. Del galvos sužalojimu visumos nukentejusiajam išsiliejo kraujas po minkštaisiais dešiniojo pusrutulio dangalais, o iš galvos smegenu sumušimo – kontuzinio židinio kraujas pratruko i smegenu skilvelius, del ko išsivyste koma ir 2007 m. rugpjucio 10 d. M. Š. ligonineje mire. Tokiu budu kaltinamieji D. C., A. L., I. T. ir V. U. tycia itin žiauriai nužude M. Š. bei sutrikde visuomenes tvarka.

Apklaustas teismo, kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2007-08-05 vakare maždaug nuo 21 val. leido laika prie 11 vidurines mokyklos su savo mergina S. U., draugais D. C. ir I. T. – visi sedejo, kalbejosi, žaide kortomis, klausesi D. C. automobilyje grojusios muzikos, po 23 val. prie ju prisijunge V. U.. Po to jie nuejo i parduotuve nusipirkti alkoholio – jis nupirko buteliuka mikso, kuri gere su savo mergina, vaikinai nusipirko 0,7 litro talpos brendžio buteli. Griže išgerinejo, po to jis palydejo mergina namo, ir vel grižo pas draugus. Buvo išgeres truputi mikso ir apie 100 gramu brendžio. Kuomet nusedo mašinos akumuliatorius jie, palike D. C. megztini, nugerta brendžio buteli, puodelius ir maišeli, nustume automobili i aikštele. Griže neberado paliktu daiktu, nutare išsiskirstyti ir eiti ieškoti. Jis nuejo link stadiono, kuris randasi tarp 11-os ir 14-os vidurines mokyklos, o T. su U. nuejo link parko, kur nuejo C., jis nepastebejo. Apejo stadiona, pralindo pro tvora ir ten pamate rukancius vaikina su mergina. Jis pašauke draugus, ir atbego C.. Kartu nuejo prie ju ir pamate, kad vaikinas buvo apsivilkes D. C. megztini, stovejo butelis ir kiti daiktai. Jiems priejus, vaikinas su mergina sedejo ant suoliuko prie tribunu ir gere ju brendi. C. klause, iš kur gavai megztini, vaikinas atsake, kad tai jo. C. liepe atiduoti megztini, sake, kad tai jo. Tarp vaikino ir C. kilo konfliktas, jie pradejo gincytis, stumdytis. Tribunose jie vaikino pargriove nebuvo ir jo nesparde, tik su juo susistumde. Vaikinas pradejo begti, jie vytis, ir C. paslydo ant žoles. Su vaikinu buvusi mergina tuo metu kažkur pabego. Jis pasivijo ta vaikina, pagavo ranka už peties, apsuko ir pamate, kaip jis atlenkineja atlenkiama peili, tada trenke dešine ranka vaikinui i kairi skruosta, sudave 2 kartus i kairi peti, ir vaikinas suklupo, peilis iškrito jam iš rankos, jis pasilenke ir numete peili tolyn. Tuo metu prie vaikino pribeges C. sudave 5 smugius ranka, 2 kartus spyre koja, ir vaikinas nukrito ant žemes. Paeme už rankoviu nuvilko megztini, kartu su megztiniu nusimove ir marškineliai. Vaikinas pargriautas bande stotis ir priešintis, begti, bet jam neleido, sulaike, ir pargriove ant žemes. Paemes marškinelius nuneše juos prie krumu, kurie buvo už 30-50 metru, ir pro skyle tvoroje pamate atbegancius T. su U.. Jis juos pašauke ir kartu grižo atgal prie C., vaikinas jau buvo be batu. Tuo momentu C. pora kartu trenke vaikinui, tai pamates T. taip pat pradejo trankyti. Jis 3-4 kartus spyre i kojas, spyre ir U., T. sparde daugiausiai. Po to jis paeme vaikino batus ir nuneše prie marškineliu. Grižes atgal pamate, kaip C. numove vaikinui džinsus, apžiurinejo ju kišenes ir rado švirkštus. Suprates, kad tas vaikinas narkomanas, pradejo ji spardyti, sparde ir T.. Paemes džinsus, nuneše vel i krumus, grižes norejo prieiti prie vaikino, bet U. ji pastume sakydamas, kad nereikia daugiau mušti, kad galim ta vaikina užmušti. Vaikinas sake, kad nereikia mušti, kad užteks. Tada jis paejo i šali ir stovedamas su U. šnekejosi. Tuo metu C. ta vaikina dar dauže, pora smugiu smugiavo T.. U. buvo priejes prie vaikinu ir laike D. C., sake, kad nereikia mušti, kad užteks. Kol U. šnekejosi su C., tai T. vis smugiavo i vaikina. U. trauke ir T., kad nespardytu. Mate, kaip C. buvo rankomis visu svoriu isiremes pagaliu i vaikina, o T. laike akmeni virš galvos ir 2-3 kartus mete akmeni i vaikina. Nustojus mušti, T. eme filmuoti vaikina telefonu. Visa egzekucija truko apie 20 minuciu. Po to visi nuejo link degalines. Einant i degaline jis rado vaikino peili, kuri buvo numetes, parode draugams, kažkas pasake, kad peili reikia sulaužyti. Peili sulauže C. tarp bloku. Veliau grižo prie stadiono pažiureti, kas su tuo vaikinu, jis buvo dar samoningas. U. pasake, kad reikia iškviesti greitaja, ja kviete C. iš T. telefono. Prieš atvykstant GMP, drabužiais nesikeite. Sulauke greitosios parode, kur guli vaikinas, ir nuejo prie mašinos, kur T. pradejo rodyti filmavimus. Iraše matesi gulintis vaikinas ištinusiu veidu, viso irašo jis nežiurejo, T. juokesi ir komentavo iraša. Po to visi išsiskirste.

Nurodo, kad tiksliai nepamena, kas muše nukentejusiajam i galva. Muše visi, neisidemejo, kiek smugiu teko i galva. C. sudave pora kartu i galva, T. sudave 6-8 kartus ranka i ivairias kuno vietas, i veida, skruostus. Smugiavo kojomis i šonus, veida, šonkaulius, nugara. U. taip pat sudave pora kartu i galva, rankas. Jis daugiau sudave i apatine kuno dali. C. viso sudave apie 20 smugiu, T. – dar daugiau, nes kai U. trauke C., tai T. dar smugiavo tam vaikinui. Jie su U. muše mažiausiai, jis spyre tik i kojas ir nugara, todel nera kaltas del nužudymo. U. smugiavo tik iš pradžiu, o paskui U. pora kartu i galva pataike. T. stovejo virš galvos, kai vaikinas gulejo smelio dežeje, ir mete akmenis i vaikina.

Kaltinamasis A. L. nesugebejo itikinamai paaiškinti teismui, kodel 2009-05-18 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo (4 t., b. l. 58-60) jis nurode, kad prieš nurengiant megztini, C. vaikinui sudave apie 20 smugiu rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, tame tarpe ir i galva, V. U. vaikinui rankomis sudave apie 10 smugiu i galva, krutine, nugara, o I. T. dauže rankomis ir sparde kojomis viso suduodamas 20-30 smugiu i inkstus, galva, krutine, tuo pat metu vaikina muše ir C. (šiuos savo parodymus A. L. patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu – t. 7, b. l. 15-44), taip pat nepaneige ir savo parodymu, jog draugai buvo išgere ir nusiteike agresyviai.

Apklaustas teismo, kaltinamasis I. T. kaltu neprisipažino ir parode, kad 2007-08-05 vakare leido laika prie 11 vidurines mokyklos su draugais D. C. ir A. L. bei jo mergina S. U., su jais buvo O. C., B., D., kurio pavardes nepamena, ir dar kažkas. Visi sedejo, kalbejosi, žaide kortomis, klausesi D. C. automobilyje grojusios muzikos, po 23 val. prie ju prisijunge V. U.. Po to jie nuejo i parduotuve nusipirkti alkoholio. Prieš perkant alkoholi, jie jau buvo išgere puse litro, jis taip pat buvo išgeres. Veliau kiti išsiskirste, o jie klausesi muzikos keturiese, kol paryciais C. mašinoje nusedo akumuliatorius, tada paliko daiktus ir stume mašina. Prieš tai jis skambino V. ir norejo paprašyti, kad padetu užvesti mašina, bet V. pasake, kad dirba ir negali padeti (skambucio 3.45 val. fakta patvirtina ir UAB „Falck Security“ pažyma – t. 2, b. l. 136). Po 10 min. griže nerado daiktu – C. džemperio, brendžio, sulciu pakelio. C. labai supyko ir pasake, kad turime surasti savo daiktus. C. su L. nuejo link stadiono, o jis su U. nuejome i parka. Paskui išgirde šauksma nubego link stadiono. Sugriže pamate, kaip C. su L. muša kažkoki vaikina. C. trauke vaikina su kapišonu i apacia ir muše per kojas. L. muše per šlaunis. Vaikinas nuo C. smugio parvirto. Jie bande prie to vaikino prieiti, bet tas vaikinas kažkuo mojavo, po to pradejo begti link jo. Jis stovejo prie smelio dežes, o U. stovejo apie 20-25 m. nuo jo. Kažkuris iš draugu pradejo šaukti, kad vaikinas turi peili. Kai vaikinas pribego ir norejo smogti, pamate, kad kažka turi rankose, tada smugiavo kojomis jam per ranka, ir tas daiktas iškrito, vaikinas užvirto ant jo. Pribege L. su C. pradejo vaikina spardyti o U. bande ji ištraukti, U. šauke baikit, nes ten I. yra. Nukentejusysis šauke, praše baigti mušti, šauke iš sukelto skausmo, nuo smugio i galva jis buvo atsijunges. Po kažkurio smugio vaikinas ji paleido, ir nuo vaikino ji trauke U. su L., tuo metu vaikina muše C.. Kai atsistojo ir priejo prie vaikino, jis jau buvo nurengtas, drabužiai suplešyti, C. megztinis gulejo šalia. C. pradejo žiureti, kas vaikino kišenese ir rado švirkštus, numove vaikinui kelnes, paeme pagali ir pradejo mušti, megino pagali megino ikišti i išeinamaja anga, paskui paeme luita ir ta luita mete i vaikina. Vaikinas laike rankas prieš save ir akmuo nukrito ant ranku. Tuo laiku L. neše paslepti drabužius. Tuo metu jis telefonu nufilmavo sumušta vaikino veida, ranka, tatuiruote. Nufilmaves papraše, kad kas nors iškviestu pagalba, pagalvojo, kad vaikinui negerai, nes jis kažka burbuliavo, bet niekas neturejo telefono. Jis surinko numeri, ir C. paaiškino, kur tas vaikinas guli, nes jis pats buvo isiaudrines ir nežinojo, kur tiksliai privažiuoti. C. pasiule apsikeisti visiems drabužiais, jis apsirenge kruvina C. megztini, o pastarasis – jo, L. – U.. Atvykus pagalbai parode, kur tas vaikinas guli, ir po to jie nuejo link mašinos. Grižtant L. parode peili, paskui kažkuris peili sulauže. Prie mašinos jis žiurejo filmuota video, tai pamates C. persisiunte i savo telefona. Paruke atsikeite drabužiais ir išsiskirste. Jam buvo sužalota koja, ja sužaloti galejo draugai, spardydami vaikina. Vakare vel susitiko apie 20 val., nebuvo tik U.. Jam atejus, visi jau žinojo, kad sumuše vaikina. Praše C. parodyti iraša, bet jis nerode. Ta diena kalbejosi, kad nepasakotu apie luitus, praše nesakyti C.. Visi žinojo tik apie muštynes, bet apie luitus niekas nežinojo. Jis pats luito nebuvo paemes ir i vaikina nemete. Iraše matesi nuplešta ausis, galva iki nosies, ju veiksmai nebuvo užfiksuoti, girdejosi tik jo ir L. balsai. Veliau jo telefonas buvo pavogtas. Kad vaikinas mires, sužinojo iš patevio A.. Buvo i Švedija atvažiaves C., jie taresi, ka sakyti policijai, jei pradetu ieškoti. C. praše sakyti, kad ejome, radome gulinti vaikina ir iškvieteme greitaja pagalba. Kalbejosi per „Skype“ prieš suimant, kad reikia begti, slapstytis. C. jam grasino, kad blogai baigsis, jei duos parodymus.

Nurodo, kad sudave tik 2 smugius ranka i peti ir koja. Mate, kaip L. pora sykiu sudave pasilenkes kumšciu, U. suduotu smugiu nemate, pagrinde ir daugiausiai muše C.. Mušimas vyko apie 15 min. U. praše nemušti ir visus stabde, buvo nutempes L., bande stabdyti C., bet jis nesileido stabdomas. Savo parodymus I. T. patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 7, b. l. 45-79).

Apklaustas teismo, kaltinamasis V. U. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2007-08-05 apie 24 valanda jam paskambino C. ir pasiule susitikti prie 11-os vid. mokyklos laipteliu. Kai atvažiavo, ten jau buvo C., L., T. ir S. U., jie girtavo. Jis prieš tai buvo išgeres buteli alaus. Kuomet baigesi alkoholis, visi nuejo i parduotuve, nusipirko 0,7 litro brendžio ir grižo i ta pacia vieta, kur žaide kortomis, kalbejosi, visi išgerinejo, klausesi muzikos iš C. automobilio, veliau S. U. išejo namo, o L. ja palydejo ir vel grižo. Tiksliai neprisimena, kiek buteliu alkoholiniu gerimu jie išgere, taciau kiekvienas išgere mažiausiai po 300 gramu brendžio. Po keliu valandu nusedo mašinos akumuliatorius, ir jie nustume mašina i aikštele. Griže ir nerado paliktu daiktu - nebaigto gerti brendžio (iki ivykio butelyje dar buvo like 100-150 gr. brendžio), sulciu ir D. megztinio. C. pasake, kad tai brolio dovana, ir reikia tuos žmones, kurie tai paeme, surasti. Jis pasiule išsiskirstyti po du ir ieškoti daiktu. Jis su I. nuejo i parka, o C. su L. nuejo link stadiono. Išgirde šauksmus, T. nubego link stadiono, o jis jam iš paskos. Pribege iki tvoros pralindo pro skyle tvoroje. Pirmas nuo kalniuko nusileido I. o iš paskos jis. Nusileides priekyje pamate siluetus kažkokiu besimušianciu žmoniu. Pribeges I. sudave kelis smugius nežinomam žmogui, kuris buvo suklupes ir rankomis prisidenges galva. Tuo metu kiti taip pat sudave rankomis tam vyrui, kažkuris pradejo vyra tempti i kaire puse, ir jis nukrito ant žemes. D. ir I. sudave kojomis vyrui kažkur i krutines sriti. Jis megino taip pat suduoti, bet nepataike, po to sudave keleta smugiu kumšciais i pecius ir rankas. A. tuo metu sudave kojomis i apatine kuno dali, kažkur per kojas. Jis pasitrauke i šali, po to priejes prie A. ir paemes A. už ranku ir peciu, patrauke i šona ir pasake, kad daugiau i muštynes nelistu. A. pasitrauke ir daugiau i muštynes nelindo. Atsisukes pamate, kad žmogus jau buvo atsistojes ant koju, D. ji trauke paemes už pakarpos link smelio dežes ir megino suduoti kojomis per jo kojas, kad tas žmogus nukristu. I. buvo priekyje ir taip pat megino suduoti per kojas, kad žmogu galetu pargriauti. Žmogus pradejo begti link jo ir atsitrenke, po to bego i futbolo aikšte i šona nuo smelio dežes. Nemate, kad vyras butu turejes koki nors inagi ar butu megines suduoti kam nors smugius. Ten I. ji pagavo ir parvertes ant žemes pradejo žmogu spardyti kojomis. D. vyra pradejo traukti i kaire puse, po ko žmogus megino ištrukti, ir ištrukes parverte I.. Jis priejo prie I. ir pakele nuo žemes, po ko I. iš karto puole vel i muštynes. Jie muše, kad žmogus neatsikeltu. Jis megino juos raminti, kad daugiau nereikia muštis. Žmogus atsiklaupe ant keliu ir pradejo maldauti, prašyti sakydamas, gal vyrai susitarsime. Žiuredamas i akis D. ir I., klupedamas praše baigti ir nemušti. Šliauže ant keliu link smelio dežes vidurio ir megino su jais tartis. D. ir I. stovejo ir ramiai jo klausesi. Po kurio laiko D. pradejo ieškoti kažko rubuose ir rado švirkštus, pasake vyrui, kad jis narkomanas, ir vel pradejo mušti, spardyti kojomis. Jis paejo i šali ir galvojo, ka daryti. Po to vel sugrižo ir mate, kaip jie žmogu spardo kojomis. Žmogus buvo tik su džinsais. Jis pradejo D. stumti i šali ir patraukes kuo toliau sake, kad reikia liautis, kad užtenka. Atsisukes pamate, kaip I. sparde kojomis žmogui i galva. Palikes D., pribego prie I. ir stume, sake, kad baigtu mušti, kad užteks. Atsisukes pamate, kad D. vel puola muštis, ir palikes I. vel trauke D.. Patraukes D. pamate, kad I. vel pribeges iš nugaros sudave smugius kojomis i galva. D. taip pat spyre koja. Jan nesiseke ju abieju sulaikyti, jis stume D., bet I. vel sugriždavo prie to žmogaus. Megino stoti i tarpa tarp žmogaus ir neleisdamas niekam prieiti, bet jam nesiseke, ir tada abudu suduodavo smugius kojomis. Matydamas, kad nesiseka nuraminti, paeme D. ir kiek galima nutempe toliau i šali ir pradejo šaukti A., kad ateitu ir padetu sulaikyti I.. A. pribeges nutempe I.. Praše D., kad nuramintu I., kad viskas baigtusi. Po kurio laiko I. vel puole ta žmogu ir sudave smugius, A. ji megino tempti, bet I. tam priešinosi. Jis negalejo abieju sulaikyti, nes neturejo jegu, ir pasitrauke i šali, kartu su A. atsistojo 20-30 m. atstumu nuo smelio dežes. Stovej nugara i egzekucijos vieta ir kalbejosi. Po kurio laiko A. tyledamas nuejo link smelio dežes, jis nuejo iš paskos. Priejes prie smelio dežes pamate, kaip D. paemes kuola megino žmogui ikišti i išeinamaja anga. Jis D. patrauke nuo to kuolo, bet jis vel griždavo atgal. Taip ji trauke 3-4 kartus. Prisedes mate, kaip I. išsitrauke telefona ir pradejo filmuoti. Po filmavimo D. ištrauke kuola, numete ant žolyno, ir su I. nueje i stadiona paeme sunkius medinius vandens latakus. Juos parsineše, pradejo žmogui mušti per nugara ir šonkaulius. Po to D. pasieme kažkoki akmeni ir mete i ranka, paskui i koja. Mete ir I., D. nutempe džinsus. Paskui A. ieškojo žolyne ir rado peili, parode ji D.. D. norejo pasilikti sau, bet jis pasake, kad sulaužytu tarp betoniniu bloku, ka D. ir padare. Po to jie nuejo i degaline, nusipirko cigareciu, vandens ir grižo atgal. Einant jis pasake, kad reikia iškviesti greitaja pagalba ir I. iš karto pradejo skambinti. I. nežinojo, kur važiuoti, todel kalbejo C., aiškino kur važiuoti. Priejus prie smelio dežes, draugai pradejo keistis rubais. Jis rubu nesikeite, taciau jam i kuprine kažkas ikišo kažkoki ruba. Po 3-4 min. atvažiavo greitoji. Kol lauke greitosios, D. sake, ka reikia sakyti medikams apie vyro suradima. medikai nieko neklausinejo, bet D. ir I. pradejo aiškinti, kad jie rado gulinti žmogu. Po to išvykus greitajai nuejo prie mašinos, I. ir D. plove vandeniu rankas, kojas, žiurinejo video.

Nurodo, kad sudave vyrui ne daugiau kaip 2-3 smugius. L. sudave keleta smugiu rankomis ir kojomis. C. ir T. sudave daug sykiu Jie sparde, mete akmenis, lietaus latakus. Atitraukinejo juos maždaug po 8 kartus kiekviena. Kai atitrauke D. nuo kuolo, tai buvo metami akmenys, lietaus latakai tam žmogui ant ranku ir koju. Vandens latakus mete I. ir D., akmenis mete D.. D., priejes prie žmogaus, ištiesdavo ranka, paimdavo akmeni ir mesdavo. I. taip pat kažkur mete. Akmenis jie mete po pora kartu. Buvo kažkokie sunkus akmenu gabalai, tai galejo buti ir byloje esanciose nuotraukose užfiksuoti akmens luitai. T. mete kažkur tam žmogui i šona, D. mete i ranka, koja. Kai D. megino kišti kuola, tai I. juokesi, linksminosi ir ištraukes telefona pradejo filmuoti. Kai kišo kuola, tai žmogus gulejo ant šono, jis visa laika dejavo, smarkiai dejavo po kiekvieno kuolo kišimo. D. megino kuola ikišti kuo giliau i išeinamaja anga, kišo kuola prispaudes visa jega. Po ivykio C. sake, kad nieko nereikia kalbeti apie ivyki. Jokio dujinio ginklo ivykio metu neturejo ir juo vyro nemuše. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu ivykio aplinkybiu gerai neprisimine, po to prisimine geriau, 2010 m. vasario – kovo men. buvo nuejes pas tyreja ir pasake, kad nori duoti naujus parodymus, bet ji pasake atsiusti elektroniniu paštu. Siunte tyrejai Pukienei i tarnybini elektronini pašta, taciau po siuntimo apklausai tyreja nekviete. Su S. B. po ivykio susitikes nebuvo ir jam apie ivyki nieko nepasakojo.

Kaltinamasis V. U. nesugebejo itikinamai paaiškinti teismui, kodel 2009-09-10 apklausiamas tyrejos nurode, kad jokiu smugiu nepažistamam vyrui nesudave (t. 4, b. l. 112-117), o 2010-09-17 akistatos su D. C. metu nurode, kad sudave keleta smugiu ranka atsitupusiam nepažistamam vyrui i viršutine kuno dali – galva, juosmeni ir pecius, tuo metu susilenkusi ir palenkusi galva vaikina muše rankomis ir kojomis kiti trys kaltinamieji, todel jis negalejo pro juos prasibrauti prie vaikino ir jam suduoti, nors ir norejo tai padaryti (t. 5, b. l. 152-153).

Apklaustas teismo, kaltinamasis D. C. kaltu prisipažino iš dalies ir parode, kad 2007-08-05 vakare leido laika prie 11 vidurines mokyklos su savo draugais I. T., A. L. ir V. U., prieš tai buvo išgere po buteli alaus. Nusipirko brendžio buteli, ir ji išgerinejo prie 11-os vidurines mokyklos pagrindiniu laiptu. Jis priparkavo mašina arciau prie laiptu ir ijunge muzika, jie klausesi muzikos, išgere maždaug po 100 gramu brendžio, girti nesijaute. Besedint prie pagrindinio iejimo nusedo mašinos akumuliatorius. Jie nustume automobili i stovejimo aikštele. Griže atgal, nerado jo bliuzono, brendžio, maišo, ir jis papraše draugu, kad padetu tuos daiktus surasti. T. su U. nuejo i „Sodžiaus“ puse, o jis su L. i stadiono puse. Pralindus pro tvoros skyle, L. pajudejo i suoliuku puse, jis pajudejo i kita puse, ketindami stadiona apeiti. Tuo laiku L. pašauke, kad kažka rado. Jis pašauke T. ir U., po to pribego prie L., ir mes kartu priejo prie Š.. Š. buvo su mergina, ant jo pamate savo megztini, kuri atpažino pagal iplešima. Jis pasake, kad tai jo megztinis, ir pareikalavo gražinti. Š. atsake necenzuriškai, kad tai jo megztinis. Jis dar karta pareikalavo gražinti megztini, nes jis yra dovanotas. Š. vel kažka pasake keiksmažodžiais ir pradejo begti laiptais i apacia. Jie su L. eme vytis, vyras išbego i aikšte, bego link gimnazijos ir paskui pasuko i dešine i vartu puse. Jis užbeges ant žoles paslydo ir nugriuvo, vyra toliau nusivijo L.. Atsistojes ir pribeges pamate ant žoles prie vartu gulinti Š.. Ten jau buvo L., U. ir T.. Jie muše, dauže, sparde Š., U. turejo dujini pistoleta ir rankena dauže per galva. Jis pribeges irgi muše kojomis ir rankomis. Š. bande atsistoti, atsikelti, bet jie ranku smugiais jam neleido. Š. kažkaip išsprudo ir remdamasis i žeme pradejo judeti i smelyno puse. Š. atsistojes nebuvo, buvo pusiau susilenkes ir bande begti nuo musu. Po to jis krito i smelyna, ir jie pribege pradejo vel visi keturi mušti. Jis pagalvojo, kad reikia ji nurengti, nes galima sugadinti megztini, numoves megztini nuejo i aikštes puse ir padejo megztini. Patikrines savo megztinio kišenes, rado švirkštus ir pasake, kad jis narkomanas. Švirkštus išmete, grižes atgal pamate, kad T. iškeles akmeni mete ant Š., kažkas pasake „ar durnas, ka darai, dar užmuši“. Š. gulejo ir nedejavo. Jis pasieme pagali ir ji pajudino patikrinti, ar gyvas. Vyras pradejo dejuoti iš skausmo, jis išsigandes pasiule paskambinti i greitaja, skambino iš T. telefono ir paaiškino, kaip atvažiuoti greitajai. Pabaigus pokalbi, telefona atidave T., šis pradejo filmuoti ta vaikina. Paskui jie nuejo iki futbolo mokyklos pasitikti greitosios. Atvažiavus greitajai medikams pasake, kad ejo iš naktinio klubo ir rado ta vaikina smelyne sumušta. Išvežus Š., jie nuejo link mašinos, pakeliui kažkas sulauže peili tarp betoniniu luitu. Prie mašinos jie apiprause, nes rankos buvo kruvinos, ir išsiskirste. Susitiko kitos dienos vakare prie dailes mokyklos, ten jau buvo visi susirinke ju draugai ir suprato, kad apie ivyki jau visi žino, visi žiurejo video, kuri turejo T..

Nurodo, kad visi muše vyra vienodai, rankomis ir kojomis, sudave gal po 10-15 smugiu. Niekas nestovejo nuošalyje, niekas nieko nestabde (išskyrus T. atveji su akmeniu), L. drabužiu nenešiojo ir visa laika buvo vietoje. Jis su L. buvo prie koju puses ir spyre i pilvo puse, kojas, Š. vartesi, todel galejo pataikyti i nugara, krutine. Akmens luita laike T. ir viena karta mete tikrai, pataike kažkur i viršutine kuno dali. U. muše su ginklo rankena per galva. Nuimdamas savo megztini, kartu nutrauke ir marškinelius. Kas baige nurengti Š., nepamena. Pagalio i išeinamaja anga nukentejusiajam nekišo, šia aplinkybe ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodes melagingai, kadangi taip sake kiti itariamieji ir jis bijojo, kad jo parodymais nepatikes. Laukiant greitosios jie nepersirenginejo.

Liudytoja J. K. parode, kad M. Š. buvo jos klasiokas, apie 26 metu amžiaus, jo ugis buvo maždaug 1.55 m, vartojo narkotikus, paskutiniu metu jie gyveno kartu garaže prie „Signalo“. Ta nakti išejo pasivaikšcioti ir ejo link mokyklos. Ant laiptu Š. rado paklota džemperi, kuri apsivilko, ir maišeli bei nugerta buteli alkoholio, iš kurio nugere gurkšni, po to kartu nuejo i stadiona ant suoliuku. Ten prie ju priejo du vaikinai, vienas buvo stambus, kitas liesesnis. Vienas iš ju rusiškai pasake „žiurek, jis su mano džemperiu“, ir smoge M. Š. kumšciu i veida. Š. bande begti, bet vaikinai ji parverte tarp laipteliu ir eme spardyti. Ji tuo metu buvo nešcia, išsigando ir pabegusi pasislepe. Girdejo, kad Š. mušamas smarkiai šauke, klyke, bet ji atgal nejo. Nubego iki „Naktigones“ ir pasake jo draugams, kad ten muša M.. Po keliu dienu sužinojo, kad ji užmuše. Ivykio metu Š. buvo pasiemes ir turejo su savimi peili, kuri nešiodavosi visuomet. Savo parodymus J. K. patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 179-190).

Liudytoja S. U. parode, kad 2007-08-05 vakare leido laika prie 11 vidurines mokyklos su savo draugu A. L. ir kitais kaltinamaisiais. Veliau nuejo i parduotuve, ji nusipirko mikso, o vaikinai - brendžio, kuri gere griže prie mokyklos. Po to A. ja apie 3-4 val ryto palydejo namo. Kita diena susitikus, vaikinai (kažkurio iš ju nebuvo) kalbejo apie ta ivyki. Pasakojo, kad tas vyras paeme D. megztini, jie norejo ta megztini atsiimti, ir ivyko muštynes, konkreciu kiekvieno veiksmu nepasakojo. I. telefone mate egzekucijos iraša. Iraše girdejo kažkokius garsus, mate kruvina vyra, jai buvo šlykštu ir daugiau nežiurejo. Vaikinai, žiuredami iraša, juokesi.

Liudytoja O. C. parode, kad kita diena po ivykio A. L. drauge S. U. jai papasakojo, kad C., L. ir T. nakti prie 11 vidurines mokyklos muše vaikina, kuris pavoge D. megztini ir buteli degtines, veliau buvo mušamas už tai, kad yra narkomanas. Sake, kad T. turi filmuota medžiaga. Veliau kaimynas D. K. parode jai ta vaizdo iraša. Po to iraša jai parode ir T., K. ir T. rodyti irašai buvo identiški. Iraše matesi vaikinas, kelnes nusmauktos iki puses, tatuiruotes, paplešta ausis, kruvina ranka, matesi kaip krenta plyta ar akmuo ant to vaikino. Tas vaikinas atrodo gulejo pusiau ant šono ar pilvo. Vaikinas buvo visiškai be rubu, pati aplinka nesimate. Vaikinas smarkiai aimanavo, nes matomai skaudejo. Matesi kraujas ant ausies, ant rankos. Matesi, kad krenta kažkas sunkaus, matesi kažkieno batai. Matesi, kad nuogam sukruvintam vaikinui i užpakali kišamas kuolas, tai buvo daroma keleta kartu iš eiles. Girdejosi T., L. ir C. juokas. Pabaigoje matesi, kad vaikinui ant galvos yra metamas sunkus daiktas. Pats irašas buvo keliu minuciu trukmes, neryškus, matesi, kad filmuota lauke, nakti. Veliau I. sake, kad telefona su irašu iš jo pavoge.

Liudytojas D. K. parode, kad yra kaltinamuju draugas. Su kaltinamaisiais 2007-08-05 vakare prie mokyklos girtavo (ten jie girtaudavo nuolat), visi kartu išgere apie 2 butelius degtines, apie 21-22 val. jis, jau budamas stipriai girtas, grižo namo. Veliau kažkuris iš kaltinamuju (kiek pamena, T.) papasakojo, kad nakti jie sumuše vyra, kuris pavoge ju drabužius. Mate vaizdo iraša, kuri, kiek pamena, parode T. savo telefone. Iraše matesi gulintis vyras, daug kraujo, vyro veidas buvo smarkiai sumuštas, gulejo ant žemes, ant nugaros, iki puses nuogas. Matesi, kad filmuota tamsoje, iraše girdejosi T. ir kitu balsai. Iraša jis taip pat nusikopijavo ir rode C., kokiomis aplinkybemis tai vyko - nepamena. Po poros savaiciu iraša iš savo telefono ištryne, kiek pamena, tai padare C. paliepimu. Kadangi apie ivyki placiai kalbejo ne tik kaltinamieji, bet ir kiti draugai, negali tiksliai prisiminti, iš ko konkreciai sužinojo, kad vaikinui i išeinamaja anga buvo kišamas pagalys, ant jo metomos plytos.

Liudytojas I. V. parode, kad yra vežes I., S. B., S. B., D. iš pirties. 2008 m. vasari S. B. jam pasake kad ta karta su juo važiave vaikinai (kas konkreciai, nepasake) sumuše narkomana, kuris veliau mire. S. B. sake, kad tas žmogus buvo paemes D. megztini.

Liudytojas I. B. parode, kad jo draugas I. T. jam pasakojo, kad 2007 m. vasara su draugais stadione susimuše su narkomanu, nes šis paeme I. T. draugo drabuži. I. T. sake, kad narkomana muše jo draugai, o jis iškviete greitaja pagalba, taip pat rode jam vaizdo iraša.

Liudytojas I. A. parode, kad yra I. T. motinos sutuoktinis. 2008 m. sužinojo, kad I. T. ieško policija. I. T. jam papasakojo, kad 2007 m. vasara jo trys draugai, vienas ju D. C., sumuše narkomana, kuris pavoge pastarojo megztini ir nenorejo jo atiduoti, o I. T. išmuše iš jo ranku peili. I. sake, kad jis pats narkomano daug nemuše, o iškviete jam greitaja pagalba. Girdejo, kad 2009 m. gegužes men. I. T. kompiuterio pagalba bendravo su D. C., šis kažka kalbejo apie policija, kad jo ieško ir todel yra Anglijoje.

Liudytojas G. J., GMP gydytojas, parode, kad pagal iškvietima atvyko i ivykio vieta, kur pasitiko keturi vaikinai, vienas ju, žemiausio ugio, labai panašus i I. T., kitu vaikinu smulkiau neisidemejo. Buvo jau prašvite. Stadione, lengvaatleciu duobeje, gulejo nuogas, jaunas vyras. Buvo sumuštas, sušales, drebantis, su juo bendrauti nebuvo galima, bet gyvybes požymiai buvo. Kiek pamena, vyras buvo tik su kojinemis. Liudytojo G. J. parodymu patikrinimo vietoje metu (iš policijos pažymos matyti, kad atliekant ši tyrimo veiksma tuo paciu buvo apžiureta ir ivykio vieta – t. 1, b. l. 35) iš stadiono smelio duobes, kurioje GMP personalas kaltinamuju nurodytoje vietoje rado nukentejusiji, paimti du švirkštai, du pagaliai, trumpikes ir marškineliai, juodas žiebtuvelis, šie daiktai apžiureti. Šalia šiu daiktu užfiksuoti fotonuotraukose trys betoniniai luitai (t. 1, b. l. 19-22, 156-159).

Liudytoja D. Pukiene, ikiteisminio tyrimo pareigune, parode, kad atliko nagrinejamoje byloje ikiteismini tyrima. U. parodymai byloje užfiksuoti pagal jo žodžius. Jei U. butu prašes papildomai apklausti, tai tikrai butu papildomai apklaustas, taciau jis to nepraše. Pagal savo darbo praktika gali pasakyti, jog negalejo buti tokio atvejo, kad ji butu davusi nurodyma U. paciam surašyti parodymus ir atsiusti jai elektroniniu paštu.

Liudytojas S. B. parode, kad kaltinamuosius pažistu visus, palaiko normalius santykius. Ivykio nakti apie 2.30 val. jam paskambino D. C. ir papraše atvažiuoti su mašina užvesti jo mašina, nes nusedo akumuliatorius ir negalejo klausytis muzikos. Sake, kad sedi ir geria prie mokyklos, klausosi muzikos. Ryte, kiek pamena apie 12-13 val., susitiko su kaltinamaisiais prie namu ir jie papasakojo, kad mašina nustume i aikštele, o kai grižo, nerado paliktu daiktu. Sake, kad išsiskirste ir nuejo ieškoti, paemusi daiktus vyra surado stadione. Prieje pasake „atiduok, cia musu daiktai“, tas pradejo šukauti, išsitrauke peili, paskui kaltinamieji pradejo vyra daužyti. D. ir A. pribego prie jo pirmi, paskui pribego I. su V.. Sake, kad vyras pradejo begti, bet ji pagavo, dar muše. Apieškojo kišenes ir rado švirkšta, po to vel muše. Tai pasakojo visi keturi po truputi. A. pats sakesi, kad užmete ant rankos akmeni, kažkuris sake, kad V. dave per galva pistoletu, sake, kad visi dauže po truputi. I. irgi muše, parode filmuota vaizda, bet ten nieko nesimate, tik veidas, iš ausies bego kraujas ir matesi didele tatuiruote - žalias kryžius. D. dure kažkur su pagaliu. Iš irašo matesi, kad vyras guli ant šono, matesi ranka ir veidas. Vaizdo iraša rode I.. Jokio klyksmo ir juoko nebuvo. Kuomet buvo sutikes kaltinamuosius, jie dar nebuvo speje persirengti, kažkurio batai buvo kruvini. Po ivykio praejus dviems savaitems, ta vyriški mate parduotuveje, atpažino pagal veido bruožus ir tatuiruote, buvo subintuotos abi rankos ir veidas. I. iš karto išvažiavo i Švedija.

Liudytojas S. B. parode, kad yra kaltinamuju draugas. Už poros dienu po ivykio I. T. jam pasakojo, kad sumuše vyra prie stadiono, pokalbio metu jie buvo dviese. I. sake, kad visi keturi kaltinamieji gere prie mokyklos, ejo stumti mašinos, o griže nerado daiktu (C. megztinio ir butelio). Išsiskyre ir ejo tu daiktu ieškoti. Rado stadione vyra ir papraše megztini atiduoti, vyras išsitrauke peili, tada jie ateme peili ir pradejo vyra mušti. Vyra muše visi, mete akmenis, muše rankomis, C. kišo pagali i išeinamaja anga. Veliau žiurejo filmuota medžiaga iš K. telefono. Kai žiurejo iraša, dalyvavo daug žmoniu. Iraše matesi, kad guli sumuštas vyras, matesi tatuiruotes. Vaizdo irašas nelabai buvo kokybiškas. I. pats irašo nerode, kažkas sake, kad T. persiunte iraša i K. telefona. Apie pistoleto panaudojima nieko nežino. S. B. sake, kad ta žmogu po ivykio mate gyva parduotuveje.

Iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2007-08-06 apie 5.40 val. iš stadiono, esancio (duomenys neskelbtini), i ligonine atvežtas nuogas nežinomas vyriškis, kuriam diagnozuotas galvos sumušimas, kraujo išsiliejimas i smegenis. Vyriškio požymiai: apie 30 m. amžiaus, 170 cm. ugio, ant kairio peties tatuiruote kryžius, ant pirštu ištatuiruota 198?, ant riešu matosi ankstesnio venu pjaustymo žymes (t. 1, b. l. 1). Prokuroro teismui pateiktos (t. 8. b. l. 71) nežinomo ligonio asmens tapatybes nustatymo bylos Nr. 30-10-002-07 duomenys patvirtina, kad minimas neatpažintas vyriškis yra M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) – tai patvirtina policijos duomenu bazeje saugomi pirštu atspaudai, sunu atpažino ir jo motina D. Š.. Sutampa ir minimoje byloje užfiksuoti kiti M. Š. individualus požymiai, kurie taip pat fiksuoti ir M. Š. dosje iš ikalinimo vietos (t. 8, b. l. 65-70) bei fotonuotraukose prie teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 773/07(03). Minimoje specialisto išvadoje fiksuotas M. Š. ugis 175 cm visiškai sutampa su dosje iš ikalinimo vietos fiksuotu M. Š. ugiu, kas paneigia liudytojos J. K. parodymus, neva M. Š. buvo apie 155 cm ugio.

Iš 2007-08-07 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1820/07(03) matyti, kad ekspertui apžiurejus ši nenustatytos asmenybes vyra ligonineje, konstatuoti tokie kuno sužalojimai:

galvos ir veido sumušimai su masyviomis poodinemis kraujosruvomis, minkštuju audiniu paburkimu abieju akiu vokuose, nosies nugareleje, kairiame skruoste, kairiame žande, abieju ausu kaušeliuose, kairio smilkinio ir kaires spenines ataugos srityse, muštinemis žaizdomis abieju antakiu srityse, nosies kaulu lužimu, kraujosruvomis galvos smegenu audinyje abieju pusrutuliu kaktinese - viršugalvinese, pamatinese srityse, kraujo išsiliejimu i smegenu skilvelius, lydimi smegenu, smegenu kamieno pabrinkimo, komos, krutines lastos sumušimas su daugybiniais priestuburiniais šonkauliu lužimais abipus, kairio plaucio sumušimu, oro patekimu i tarpuplauti, širdies maišeli,poodines kraujosruvos kaklo kaireje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, kairio peties priekiniame paviršiuje, muštine žaizda kaires plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai abieju keliu priekiniuose paviršiuose.

Aukšciau išvardintus sužalojimus nenustatytos asmenybes vyras galejo gauti nuo tu vietu sumušimo kietais bukais daiktais neužilgo iki patenkant i ligonine, galimai nakti iš 2007-08-05 i 08-06 d. Neitikima, kad nurodytus sužalojimus nenustatytos asmenybes vyras galejo igauti kokios tai kritimines traumos pasekoje, ar kad tokius sužalojimus jis butu pasidares pats sau kokiais tai tyciniais veiksmais. Del nurodytu sužalojimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentejusiojo bendra bukle ir šiuo metu tebera labai sunki (t. 1, b. l. 60-61).

2007-08-13 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 773/07(03) konstatuota, kad M. Š. mire 2007-08-10 12.45 val. mediku akivaizdoje del patirtos sunkios galvos traumos, kurios pasekoje buvo sumuštos galvos smegenys, iš sumušimo – kontuziniu židiniu kraujas pratruko i galvos smegenu skilvelius, sukele mirtimi pasibaigusia smegenu koma. Patirta sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos trauma yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Teismo medicininio tyrimo metu M. Š. konstatuoti nežymaus sveikatos sutrikdymo masto, itakos mirciai netureje sužalojimai:

kraujosruva apatines lupos kaires puses gleivineje susidare pasekoje traumuojancio smuginio kontakto su kietu buku ribotai kontaktavusiu paviršiumi, ji turinciu daiktu,odos nubrozdinimai abieju koju keliu priekiu kairiuju paviršiu - kairio klubo srityse su poodinemis kraujosruvomis susidare pasekoje smuginio - dinaminio kontakto su kietu paviršiumi, kraujosruva ir injekcijos žyme dešinio kirkšnies srityje susidare injekcinio pobudžio durio i kirkšnio sriti pasekoje,poodines kraujosruvos krutines lastos - juosmens dešines puses srityje susidare pasekoje traumuojancio smuginio kontakto su kietu buku ribotai kontaktavusiu paviršiumi, ji turinciu daiktu, poodines kraujosruvos kaklo abieju pusiu, kairio peties, abieju plaštaku srityse ir muštai plešta kaires plaštakos nugarinio paviršiaus žaizda susidare ne mažiau šešiu traumuojanciu smuginiu kontaktu su kietais bukais paviršiais, juos turinciais daiktais pasekoje.

Daugybiniu traumuojanciu smuginiu kontaktu i galvos veidines ir smegenines daliu sritis (abi puses) pasekoje padarytos poodines kraujosruvos abieju ausu, akiu voku, skruostu, nosies, momenu, pakaušio, smilkiniu, kaktos, viršugalvio srityse. Abieju antakiu srityse susidare muštines abieju antakiu išoriniu kraštu žaizdos, buvo sumuštos galvos smegenys kairio smegenu pusrutulio kaktines skilties, dešinio pusrutulio momenines dalies, dešinio pusrutulio kaktines - momenines daliu gilumos srityse, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dešiniojo pusrutulio dangalais. Iš galvos smegenu sumušimo-kontuzinio židinio kraujas pratruko i smegenu skilvelius, išsivyste mirtimi pasibaigusi koma. Patirti traumuojantys poveikiai galvos srityje - sunkaus sveikatos sutrikdymo masto. Kadangi kraujosruvos galvoje tarpusavyje susiliejancios, nera galimybes identifikuoti patirtu traumuojanciu kontaktu i galva skaiciaus, sunki galvos trauma padaryta del traumuojanciu smuginiu poveikiu i galva visumos.

Tyrimo metu sužalojimai neatspindejo detalesniu traumavusiu daiktu - paviršiu savybiu, nera galimybes ju detalizuoti, sužalojimai buvo vienodo, apie keletos dienu (4-5) iki mirties senumo. Nera požymiu, leidžianciu nurodyti sužalojimu patyrimo eiliškuma ir nukentejusiojo padeti sužalojimu patyrimo metu (t. 1, b. l. 68-70; t. 8, b. l. 38-48).

Teisminio bylos nagrinejimo metu kaltinamojo D. C. gynejas pateike teismui 2010-12-21 teismo medicinos specialisto konsultacine išvada Nr. A-KI-138-86 (specialistas A. Garmus), kurioje konstatuota, kad lyginant M. Š. kuno sužalojimus, aprašytus specialisto išvadose Nr. G 1820/07 (03) ir Nr. M 773 /07(03), konstatuoti tam tikri skirtumai, o kai kurie iš ju net ir esminiai:

išvadoje Nr. G 1820/07 buvo aprašyta 17 atskiru sužalojimu ar grupiu, iš viso nemažiau kaip 22 sužalojimai, išvadoje Nr. M 773/07 buvo aprašyta 26 atskiri sužalojimai ar grupes, iš viso ne mažiau kaip 35 atskiri sužalojimai. Tai dalinai butu galima aiškinti tuo, kad apžiurint ligonineje gydoma nesamoninga ligoni, buna sunku viska detaliai apžiureti ir viska pamatyti,apžiurint M. Š. ligonineje, buvo nustatyti abipusiai daugybiniai (kiek iš viso - nenurodyta) priestuburiniai šonkauliu lužimai, nors ir be žymesnes lužgaliu dislokacijos, bei kairio plaucio sumušimas. Šie sužalojima buvo nustatyti KT, kuo netiketi negalima, tuo tarpu skrodimo metu tokie sužalojimai visiškai nebuvo konstatuoti. Šonkauliu lužimai buvo prie stuburo, ir ekspertas galimai ju tiesiog nepamate. Kairio plaucio aprašyme taip pat nebuvo konstatuota absoliuciai jokiu pakitimu.

Specialistas pažymi, kad M. Š. kune iš viso buvo konstatuoti ne mažiau kaip 35 atskiri kuno sužalojimai. Taciau turint omenyje, kad dalis gana dideliu poodiniu kraujosruvu, kurios eksperto aprašytos kaip vienas sužalojimas, negalejo susidaryti nuo vieno trauminio poveikio, reikia manyti, kad trauminiu poveikiu galejo buti kiek daugiau, taciau tiksliai nustatyti ju skaiciu neimanoma. Specialistas ižvelgia tokius sužalojimu pobudžio ir lokalizacijos niaunsus, kurie leidžia daryti išvadas apie tiketina šiu sužalojimu susidarymo mechanizma:

iš 35 atskiru kuno sužalojimu net 20 sudaro ivairaus dydžio, vietomis susiliejancios poodines kraujosruvos, kuriu forma neatspindi jokio konkretaus daikto konturo. Todel norint apibrežti ju susidarymo mechanizma, lieka pasinaudoti iprastine standartine formuluote - sužalojimai padaryti ivairaus dydžio, daugumoje riboto paviršiaus, neturinciais ribotu briaunu, kietais bukais daiktais ir galejo gautis suduodant smugius kumšciais arba spardant kojomis. Šiai grupei priskirtina ir kraujosruva apatines lupos gleivineje,muštines žaizdos veide bei muštai plešta žaizda kaireje plaštakoje padarytos kietais bukais, turinciais briaunas daiktais ir galejo gautis spiriant batu apauta koja arba suduodant smugius riboto paviršiaus kietais bukais daiktais,atskirai tenka išskirti kuno sužalojimus, kurie galejo buti padaryti suduodant smugius didesni paviršiu, turinciais kietais bukais daiktais, kuo galejo buti bylos aplinkybese pamineti betoninis luitas, akmuo arba plyta. Šiai grupei galima butu priskirti šiuos sužalojimus: abipusiai daugybiniai priestuburiniai šonkauliu lužimai bei kairio plaucio sumušimas (jeigu tokie realiai buvo), nugaros dešines puses sumušimas, lydimas kraujosruvu žemutiniuose tarpšonkauliuose bei dešinio inksto ložeje bei kapsuleje, o taip pat poodines kraujosruvas kaklo dešineje puseje 12x18 cm plote, kaklo šoniniame paviršiuje 12x7 cm plote, dešinio raktikaulio - krutines viršutinio aukšto dešines puses srityje 15x13 cm plote bei krutines lastos dešines puses vidurio pažasties linijoje 12x8 cm plote.

Specialisto A. Garmaus vertinimu, specialisto išvados Nr. M 773 /07(03) duomenys neleidžia daryti kategorišku išvadu apie tai, kokioje padetyje buvo M. Š. kiekvieno iš jam padarytu sužalojimu i galvos sriti gavimo metu. Taciau neturetu kilti abejoniu, kad didžiausia itaka mirciai tureje smegenu sužalojimai - kraujo išsiliejimai po galvos smegenu dešinio pusrutulio kaktines ir smilkinines skilciu minkštaisiais dangalais bei smegenu sumušimo židiniai kairiojo pusrutulio kaktines skilties gilumoje su žievine kontuzija, o taip pat dešinio pusrutulio kaktines bei smilkinines daliu riboje ties požievio branduoliais galejo gautis atsitrenkiant pakaušio sritimi krentant iš vertikalios padeties po suduoto smugio i veido sriti arba stipriai pastumus. M. Š. mirtis ivyko nuo stipraus galvos sumušimo, pasireiškusio masyviomis susiliejanciomis poodinemis kraujosruvomis galvos veidines ir smegenines daliu minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimais po dešinio pusrutulio kaktines ir smilkinines skilciu minkštaisiais dangalais, smegenu sumušimo židiniais kairiojo pusrutulio kaktines skilties gilumoje su žievine kontuzija, dešinio pusrutulio pakaušines - momenines daliu ribos gilumoje bei dešinio pusrutulio kaktines bei smilkinines daliu riboje ties požievio branduoliais, su protruzija i smegenu skilvelius. Vertinant M. Š. kaukoles vidiniu strukturu potrauminius pakitimus bei siekiant nustatyti galima ju susidarymo mechanizma, butina atkreipti demesi i šiuos momentus:

a) krenta i akis ryškus disonansas tarp labai gausiu galvos išoriniu sužalojimu ir palyginti saikingu galvos smegenu sužalojimu: nebuvimas kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenu dangalu, kraujo išsiliejimai po minkštaisiais smegenu dangalais lokalizavosi tiktai dešinio pusrutulio kaktineje ir smilkinineie skiltyse bei buvo trys tik lokalus, nedideli kraujo išsiliejimai - sumušimo židiniai pacioje galvos smegenu medžiagoje,

b) eksperto, atrodytu, nepakankamai detalus galvos išoriniu sužalojimu aprašymas, pasireiškes tuo, kad masyviose susiliejanciose poodines kraujosruvose galvos veidines ir smegenines daliu minkštuosiuose audiniuose jis nesugebejo išskirti atskiru kraujosruvu ribu,

c) kraujo išsiliejimai po dešinio pusrutulio kaktines ir smilkinines skilciu minkštaisiais dangalais bei smegenu sumušimo židiniai kairiojo pusrutulio kaktines skilties gilumoje su žievine kontuzija ir dešinio pusrutulio kaktines bei smilkinines daliu riboje ties požievio branduoliais teismo medicinos praktikoje skaitomi labiau budingais atsitrenkimui pakaušio sritimi krentant iš vertikalios padeties po suduoto smugio i veido sriti arba stipriai pastumus, o smegenu sumušimo židinys dešinio pusrutulio pakaušines - momenines daliu riboje gilumoje labiau budingas tiesioginiam momens - pakaušio trauminiam poveikiui, nepriklausomai nuo traumos metu buvusios žalojamo asmens padeties.

M. Š. lavono tyrimo metu jo išanges srityje absoliuciai jokiu sužalojimu nenustatyta, todel objektyviu duomenu, kurie galetu patvirtinti bylos medžiagos teigini apie tai, kad D. C. kišo M. Š. pagali i išange, nera. Jokiu neabejotinu duomenu, kurie galetu patvirtinti, kad M. Š. lavono teismo medicininio tyrimo metu buvo pažeistos kokios nors tyrimo metodikos, nekonstatuota (t. 8, b. l. 22-36).

Byloje esancioms teismo medicinos specialistu išvadoms papildyti ir patikslinti bei teismo medicinos specialisto konsultacineje išvadoje nurodytiems prieštaravimams tarp minetu išvadu bei keliamoms abejonems išvadu pagristumu ivertinti teisminio nagrinejimo metu buvo apklausti teismo medicinos specialistu išvadas dave teismo medicinos ekspertai R. P. Peckus ir V. Armonas, ekspertams pateikiant ivertinti M. Š. krutines lastos rentgenogramas ir vidaus organu kompiuterines tomogramas (t. 8, b. l. 64). Ekspertas R. P. Peckus paaiškino, kad išvada Nr. G 1820/07(03) apie nosies kaulu lužima, daugybinius priestuburinius šonkauliu lužimus abipus, kairio plaucio sumušima, oro patekima i tarpuplauti ir širdies maišeli jis dave, remdamasis M. Š. ligos istorijoje esnciais irašais apie ligonio atitinkamu kuno daliu kompiuteriniu tomogramu ivertinima, pasitikedamas irašus dariusiu gydytoju profesionalumu ir pats betarpiškai kompiuteriniu tomogramu neapžiurejes, tuo tarpu detalesne ligonio apžiura nebuvo imanoma del sunkios jo bukles. Ekspertas V. Armonas paaiškino, kad M. Š. lavono tyrimui buvo pateiktas pats lavonas ir ligos istorija, kompiuterines tomogramos, rengenogramos pateiktos nebuvo. Detalaus lavono tyrimo metu aukšciau mineti sužalojimai konstatuoti nebuvo. Apžiurejus teismui pateiktas kompiuterines tomogramas, šonkauliu lužiu nestebima (tai patvirtino ir ekspertas R. P. Peckus). Šonkauliu pažeidimo klinikos nestebima ir teismui pateiktose rentgenogramose. Itariant luži buvo daromos pakartotinos rentgenogramos, lyginant rentgenogramas pasikeitimu nera, taigi nera jokio objektyvaus medicininio pagrindo identifikuoti tuos lužius kaip buvusius. Medžiagu kaupimasis širdpleves ertmeje yra fatalinis dalykas, kuris labai greitai, pradedant nuo sekundžiu trukmes, baigiasi mirtimi del širdies suspaudimo savo maišelyje. M. Š. išgyveno keleta dienu, todel oro patekimas i širdies maišeli nesuderinamas su laikotarpiu, praejusiu nuo sužalojimu patyrimo iki mirties. Tiriant galima plaucio sumušima, buvo atliktas medžiagos paemimas iš bronchu, iš plauciu taku ir jokio kraujo ten nerasta, rasti tik skrepliai. Todel nera jokio objektyvaus pagrindo plaucio sumušimo su oro patekimu i tarpuplauti diagnozei, tai galejo buti tik gydytoju iškelta klinikine diagnoze del buvusio kraujavimo iš nosies šnerviu (užtenka tik nosies sumušimo, ir vyksta kraujavimas iš viršutiniu kvepavimo taku), kuri veliau nepasitvirtino. Nepasitvirtino ir ligos istorijoje nurodyta kairio plaucio apatines skilties atelektaze (suspaudimas). Suspaudimas skirstomas pagal aukštus, gulinciam asmeniui skystis, jei toks butu buves, pasiskirsto nugariniame paviršiuje tolygiai per visas tris skiltis, to lavono tyrimo metu nebuvo rasta, todel ši diagnoze nera niekuo pagrista. Nosies kaulu lužis buvo itartas del veido sumušimo, bet lužis nera patvirtintas jokias objektyvaus ištyrimo duomenimis. Teismo medicinines diagnozes nuo klinikiniu diagnoziu skiriasi, teismo medicinos specialistai lavono tyrimo išvadose rašo tik tuos dalykus, kurie turi objektyvu pagrinda, jei itarimai neturi pagrindo, i verdikta jie neitraukiami. Ekspertas kaip niekuo nepagristus ir nemotyvuotus atmeta teismo medicinos specialisto A. Garmaus konsultacineje išvadoje išdestytus vertinimus apie galimai griunant ir atsitrenkiant (krentant iš vertikalios padeties po suduoto smugio i veido sriti arba stipriai pastumus) patirtus M. Š. galvos sužalojimus – šiuo atveju sužalojimo vietoje ant odos turejo likti dinaminio pobudžio pedsakas, t. y. odos nubrozdinimas, taciau tokiu pedsaku lavono tyrimo metu nerasta. Be to, specialistas A. Garmus samoningai nutyli identifikuota smegenu kamieno sužalojima, kuris nesusidaro nugriunant aukštielninkam pasekoje. Tyrimo metu fiksuoti poveikiai nužudytajam i galva iš ivairiu pusiu, kas taipogi paneigia griuvimines traumos tikimybe. Ekspertas taipogi pažymejo, kad ivedant i tiesiaja žarna tokio dydžio pagalius, kokie yra paimti ivykio vietoje, tai paliktu matomus sužalojimus. Tiriant išangeje sužalojimu užfiksuota nebuvo, darytos ir šitos srities nuotraukos. Gulinciam ant šono nukentejusiajam ivestas pagalys negaletu likti stoveti. Abieju ekspertu teigimu, nera jokiu objektyviu duomenu, kad M. Š. mirciai kokios nors itakos butu turejes narkotiku vartojimas.

Iš DNR tyrimo specialisto išvadu Nr. 140-(6986)-IS1-1181 ir 140-(6986)-IS1-1208 matyti, kad ant vieno iš pagaliu kraujo nerasta, o rasta identifikavimui netinkamu žmogaus biologiniu pedsaku; ant kito pagalio rasta M. Š. kraujo ir identifikavimui netinkamu žmogaus biologiniu pedsaku; ant marškineliu skiautes rasta M. Š. kraujo (t. 1, b.l. 29-33).

Iš GMP kvietimo korteles matyti, kad apie sužalota vyra telefonu pranešta 2007-08-06 05.16 val. I vieta atvykta 5.20 val. ir (duomenys neskelbtini) prie futbolo mokyklos stadiono smelio duobeje rastas sumuštas, gulintis be drabužiu vyriškis, kuris nusiskundimu neišsako. Nurodyta, kad ji rado pro šali eje paaugliai. (t. 1, b.l. 151).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 32-1-00630-07, kuri nutraukta ir I. T., A. L. bei S. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybes už 2007-08-08 padaryta plešima, dokumentu kopiju matyti, kad visi jie smurtavo prieš nukentejusiji, suduodami daugybinius smugius šiam i galva ir kitas kuno vietas (t. 3, b. l. 133-200; t. 4, b. l. 1-11).

Iš M. Š. charakterizuojanciu dokumentu matyti, kad jis eile kartu baustas administracine tvarka, teistas už plešimus, viešosios tvarkos pažeidima (t. 1, b. l. 38-58), po paleidimo iš ikalinimo vietos 2007-02-08 išvyko gyventi i nakvynes namus.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teisiamajame posedyje ištirtais irodymais nustatyta, kad kaltinamieji, nustume D. C. automobili i aikštele ir maždaug po 10 minuciu griže i išgertuviu vieta, neberado ten paliktu daiktu - D. C. megztinio bei nugerto brendžio butelio, ir pasiskirste grupemis, emesi ieškoti dingusiu daiktu. Toks kaltinamuju elgesys patvirtina, jog jie suvoke, jog paliktus daiktus pasisavino pašaliniai asmenys, kurie, atsižvelgiant i praejusi itin trumpa laika po daiktu dingimo, negalejo buti pasišaline toli nuo ivykio vietos, ir buvo pasirenge prireikus daiktu atgavimui panaudoti jega, tuo tikslu leisdamiesi ieškoti daiktu ne visi keturi atskirai (šiuo atveju tikimybe rasti dingusius daiktus butu gerokai didesne, nes vienu metu butu galima ieškoti daug didesniame plote skirtingomis kryptimis, taciau bandyti jega atgauti pagrobtus daiktus veikiant vienam nebutu pakankamai saugu), o susigrupave po du. Kaip matyti iš liudytojos J. K. parodymu, kaltinamuju trumpam paliktus be priežiuros daiktus rado ir pasisavino asocialu gyvenimo buda vedes M. Š., kuris tuoj pat apsivilko rasta megztini ir paragavo brendžio iš kaltinamuju palikto butelio, netrukus po to M. Š. ir J. K. stadiono tribunoje ant laipteliu aptiko pagrobtu daiktu ieškoje D. C. ir A. L.. Teismas neturi pagrindo netiketi nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojos J. K. parodymais, jog stadiono tribunoje D. C. (t. y. stambesnis iš priejusiu vaikinu, kuris sake savo draugui „žiurek, jis su mano džemperiu“) smoge M. Š. kumšciu i veida, po to kartu su A. L. ji pargriove i tarpa tarp suoliuku ir eme spardyti. Nors C. ir L. šia aplinkybe neigia, ju parodymai šioje dalyje yra nenuoseklus ir prieštaringi tarpusavyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo, L. parode, kad C. pareikalavus atiduoti džemperi, tarp jo ir Š. kilo konfliktas, taciau jis nemate, kad C. butu mušes nukentejusiji, ir pats jo nemuše. Akistatos su C. metu L. nurode, kad konflikto metu jis ir C. susistumde su vaikinu. Teisme L. nurode, kad tarp vaikino ir C. kilus konfliktui, jie pradejo gincytis, stumdytis, jis taip pat stumdesi su vaikinu. Gi C. apklausu metu nurode, kad tarp jo ir vaikino vyko tik žodinis konfliktas be jokio fizinio kontakto, po kurio vaikinas iš tribunos pabego. Tuo dudu C. parodymus, jog tribunoje prieš nukentejusiji nebuvo naudojamas fizinis smurtas, paneigia ne tik liudytojos J. K., bet ir kaltinamojo L. parodymai, o pastarojo nenuoseklius parodymus apie naudoto smurto apimti velgi paneigia J. K. parodymai apie M. Š. mušima ir spardyma tribunoje. Priimant demesin C. parodymus apie ižulu Š. elgesi – atsisakyma pareikalavus gražinti megztini, pareiškima, kad megztinis yra jo ir necenzuriniais žodžiais išreikšta pasiulyma kaltinamiesiems eiti šalin akivaizdu, jog po tokios užimtos pozicijos megztinio klausimu Š. neturejo jokio pamatuoto pagrindo staiga imti begti nuo kaltinamuju, ir jo pabegimas gali buti paaiškintas ne kitaip, kaip kaltinamuju prieš ji pavartotu fiziniu smurtu. Todel kaltinamuju C. ir L. aiškinima, neva jie tribunose Š. nemuše, teismas vertina kaip siekima išvengti atsakomybes ir atmeta kaip neatitinkanti tikroves.

Kaip matyti iš C. ir L. parodymu, Š. pabegus iš tribunos, jie eme vytis, taciau begdamas C. pargriuvo, ir Š. toliau nusivijo vienas L.. C. aiškinima, jog tuo metu, kai jis atsikeles prisivijo Š., pastaraji apstoje jau muše kiti trys kaltinamieji, paneigia atskirose detalese sutampantys kitu kaltinamuju parodymai. L. parode, kad pasivijo vaikina, pagavo ranka už peties, apsuko ir pamate, kaip jis atlenkineja peili, tada trenke dešine ranka vaikinui i kairi skruosta, sudave 2 kartus i kairi peti, ir vaikinas suklupo, peilis iškrito jam iš rankos, jis pasilenke ir numete peili tolyn. Tuo metu prie vaikino pribeges C. eme ji mušti, ir vaikinas nukrito ant žemes. Paeme už rankoviu nuvilko megztini ir marškinelius, vaikinas bande stotis ir priešintis, begti, bet jam neleido, sulaike ir pargriove ant žemes. Paemes marškinelius nuneše juos prie krumu, kurie buvo už 30-50 metru, ir pro skyle tvoroje pamate atbegancius T. su U. Jis juos pašauke ir kartu grižo atgal prie C., vaikinas jau buvo be batu, tada visi keturi eme spardyti vaikina. T. ir U. patvirtino, kad tuo metu, kai jie atbego i incidento vieta, vaikina jau muše C. ir L.. Tuo budu teismas neturi pagrindo netiketi L. parodymais apie C. naudota prieš Š. smurta dar iki atbegant i incidento vieta kitiems dviems kaltinamiesiems. Kitu kaltinamuju parodymai visiškai paneigia T. versija, neva ištrukes iš C. ir L., Š. puole ji su peiliu rankoje, o išmušus peili, j.i užgriuvo, po ko C. ir L. eme spardyti ant jo gulinti Š., tuo paciu pataikydami ir jam, o U. ji trauke iš po Š., kurio pats T. nemuše. Kaip mineta, L. patvirtino, kad jis ateme iš Š. peili dar prieš pasirodant incidento vietoje kitiems kaltinamiesiems, C. ir U. nurode konflikto metu nemate, jog Š. butu turejes peili, juo grasines ar puoles, kas visiškai atitinka L. parodymus apie peilio neutralizavima kitiems kaltinamiesiems nedalyvaujant. U. taipogi patvirtino, jog jam paskui T. begant i incidento vieta, T. pribego prie C. ir L. mušamo vyro, kuris buvo suklupes ir prisidenges galva, ir eme ji mušti, kas visiškai paneigia. T. nurodyta ivykio versija.

Tokiu budu, šalinant prieštaravimus kaltinamuju parodymuose, kilusius kiekvienam iš kaltinamuju neabejotinai siekiant palengvinti savo padeti, meginant sumenkinti savo vaidmeni nusikaltime ir atskirais atvejais meginant apkalbeti kitus bendrininkus del ju indelio i nusikaltima, negincijamai nustatyta, kad kaltinamiesiems C. ir L. sumušus nukentejusiji tribunose ir tesiant jo mušima stadione, prie ju prisijunge T. ir U. taipogi sudave nukentejusiajam daugybinius smugius rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, tame tarpe ir i galva. Kaip nurodo C., kiekvienas iš kaltinamuju sudave nukentejusiajam po 10-15 smugiu rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas. L., apklaustas teisme nurodes kiek mažesni jo paties ir U. suduotu smugiu skaiciu, kartu nurode, kad C. sudave nukentejusiajam apie 20, o T. – dar daugiau smugiu. Aplinkybe, kad intensyviausiai fizini smurta prieš nukentejusiji naudojo C. ir T., patvirtino ir U.. Pažymetina, kad U. parodymai apie jo paties naudota prieš nukentejusiji fizini smurta yra itin prieštaringi: apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis teige, kad jokiu smugiu nepažistamam vyrui nesudave, akistatos su D. C. metu nurode, kad sudave keleta smugiu ranka atsitupusiam nepažistamam vyrui i viršutine kuno dali – galva, juosmeni ir pecius, apklausiamas teisme iš pradžiu nurode sudaves nukentejusiajam iki 10 smugiu, veliau apklausos eigoje savo parodymus pakeite ir nurode sudaves 2-3 smugius kumšciais i pecius ir rankas, taciau tokio parodymu keitimo priežasciu teismui itikinamai paiškinti nesugebejo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisejo bei parodymu patikrinimo vietoje metu L. nurode, kad U. vaikinui rankomis sudave apie 10 smugiu i galva, krutine, nugara, apklausiamas teisme nurode, kad iš pradžiu U. sparde nukentejusiji, o veliau smugiavo ir pora kartu pataike i galva. Ivertinant U. parodymu šioje dalyje prieštaringuma ir lyginant juos su C. bei L. parodymais, teismas pripažista irodytu, jog U. sudave nukentejusiajam rankomis ir kojomis apie 10 smugiu i ivairias kuno vietas, tame tarpe ir i galva. Nustatyta, kad be smugiu, suduotu nukentejusiajam stadiono tribunoje bei neutralizuojant pastarojo pasipriešinima peiliu, L. muše nukentejusiji ir kartu su kitais kaltinamaisiais. Šia aplinkybe pripažista ir pats L., kartu nurodydamas, kad pagrinde sparde i apatine kuno dali ir neisidemejo, kiek smugiu teko i galva, vienok U. parode, kad jam matant, L. muše nukentejusiji ne tik kojomis, bet ir rankomis, T. taip pat nurode, jog L. pora kartu pasilenkes sudave nukentejusiajam kumšciu. C. taip pat nurode, kad jis su L. buvo prie koju puses ir sparde nukentejusiajam i pilvo puse, kojas, taciau Š. vartesi, todel galejo pataikyti i nugara, krutine. I. T. smurtavima prieš nukentejusiji nuosekliai patvirtino kiti trys kaltinamieji, o intensyviai smurtaves prieš nukentejusiji pripažista ir pats C., ka taipogi patvirtina kitu triju kaltinamuju parodymai. Pažymetina, kad teismo medicinos specialisto išvadoje bei medicinos specialisto konsultacineje išvadoje konstatuota, jog sužalojimai nukentejusiajam padaryti mažiausiai 35 trauminiais poveikiais, kuriu neabejotinai buvo ir daugiau, kas savo ruožtu patvirtina kaltinamuju parodymus dalyje del kiekvieno ju suduotu daugybiniu smugiu nukentejusiajam. Pažymetina, jog daugiausia sužalojimu yra nustatyta butent nukentejusiojo galvos srityje, del kuriu ir kilo mirtinos pasekmes. Aplinkybe, jog visi kaltinamieji muše nukentejusiji, parvirtino ir iš ju pasakojimu tai girdeje liudytojai S. B. ir S. B.. Iš kitos puses, teismas atmeta kaip nepasitvirtinusia teisme C. iškelta versija, neva U. muše nukentejusiji i galva dujinio pistoleto rankena. Ši C. iškelta versija yra pakankamai velyva, atsiradusi tik teisminio bylos nagrinejimo metu, ir vertintina ne kitaip, kaip C. siekis apkalbeti U. del pastarojo teisme duotu C. kaltinanciu parodymu, kadangi kiti kaltinamieji nei vienoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepatvirtino, jog U. butu turejes ginkla ir juo smurtaves prieš nukentejusiji. Aplinkybe, jog kažkuris iš kaltinamuju minejo apie U. naudota ginkla, teisme nurode tik liudytojas S. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas ir, kaip pats parode, dalyvaujanciu procese asmenu prieš apklausa buvo informuotas apie proceso eiga bei kaltinamuju duotus parodymus. Tuo tarpu nei vienas iš kaltinamajame akte nurodytu liudytoju, kuriems iš kaltinamuju pasakojimu buvo žinomos ivykio aplinkybes ir kurie buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nei vienos apklausos metu minimos aplinkybes nenurode ir nepatvirtino. Lygiai taip pat vertintina ir atmestina jokiais kitais irodymais neparemta kaltinamojo U. apklausos teisme metu iškelta versija, jog C. ir T. muše nukentejusiji vandens nutekejimo latakais ir šiuos latakus ant jo mete (šios aplinkybes nepatvirtino nei vienas iš apklaustu asmenu, lataku ivykio vietoje nerasta).

Nors C. teigia, kad visi kaltinamieji muše nukentejusiji vienodai, U. muštyniu nestabde, o L. drabužiu nenešiojo, vienok nuosekliais U. ir L. parodymais nustatyta, kad visiems keturiems kaltinamiesiems mušant pargriauta nukentejusiji, U. pirmas nutrauke smurtavima, po to atitrauke nuo nukentejusiojo ji mušusi L., nesekmingai bande sustabdyti C. ir T. smurtavima ir mušime toliau nebedalyvavo. Aplinkybe, kad U. bande sustabdyti tolesni smurtavima, patvirtino ir T.. T. taipogi patvirtino L. nurodyta aplinkybe, jog egzekucijos metu jis nuneše atokiau paslepti C. nurengtus nukentejusiojo drabužius. Šia L. nurodyta aplinkybe patvirtina ir liudytojo G. J. parodymai, jog GMP brigadai atvykus prie nukentejusiojo, jo drabužiu šalia nebuvo, drabužiai nebuvo aptikti ir G. J. parodymu patikrinimo vietoje metu. Tuo budu teismas laiko nustatytu, jog tolesni smurtavima prieš nukentejusiji tese ir baige tik kaltinamieji C. ir T.. C. nurodo, kad T. mažiausiai viena karta mete ant nukentejusiojo akmeni ir pataike kažkur i viršutine kuno dali, L. taip pat nurodo, kad T. 2-3 kartus mete ant vaikino akmeni. Gi T. akmeni metes neigia ir nurodo, kad C. ant vaikino mete betono luita, kuris nukrito ant ištiestu prieš save vaikino ranku. Tuo tarpu U. nurodo, kad akmenis ant vaikino mete ir C. (pataike i ranka, i koja), ir T., jie mete po pora kartu, tai buvo kažkokie sunkus akmenu gabalai, galejo buti ir byloje esanciose nuotraukose užfiksuoti akmens luitai. Teismas neturi pagrindo netiketi C., L. ir U. parodymais, jog ant nukentejusiojo akmenis mete T., bei T. ir U. parodymais, jog ant nukentejusiojo akmenis mete C. (L. šios aplinkybes galejo ir nepastebeti nes, kaip nustatyta, keleta kartu buvo pasišalines iš egzekucijos vietos, slepdamas nukentejusiojo drabužius). Kaltinamuju parodymais patikimai nustatyta, kad nukentejusiojo egzekucija mobilaus ryšio telefonu filmavo T., tuo tarpo liudytoja O. C. parode, kad jos matytame vaizdo iraše matesi, kaip ant nukentejusiojo metamas kažkoks sunkus daiktas. Akivaizdu, kad T. negalejo filmuodamas tuo pat metu mesti ir betono gabala, kas taip pat patvirtina, jog luitus mete ne tik jis, bet ir C.. Byloje nenustatyta, kad po egzekucijos kaltinamieji butu paslepe metytus akmenis, ar kad ivykio vieta butu buvusi keiciama iki liudytojo G. J. parodymu patikrinimo vietoje, ka patvirtina ir šio tyrimo veiksmo metu rasti kiti reikšmingi bylai daiktai, iš to teismas daro išvada, jog ant nukentejusiojo buvo metomi G. J. parodymu patikrinimo vietoje rasti betono gabalai.

T. ir U. nurodo, kad egzekucijos metu C. nukentejusiajam i išeinamaja anga kišo pagali. Pats C. šia aplinkybe neigia nurodydamas, kad jis pasieme pagali ir juo pajudino nejudanti nukentejusiji patikrinti, ar šis gyvas, po ko vyras pradejo dejuoti iš skausmo. L. nurodo mates, kad C. buvo savo svoriu pagaliu isiremes i vaikina, taciau negalejo nurodyti, i kuria butent vieta. Liudytoju parodymai del šios aplinkybes taip pat yra prieštaringi – O. C. nurodo vaizdo iraše maciusi i išeinamaja anga kišama pagali, S. B. – mates kažkur duriant pagaliu. Nekyla abejoniu, kad duriama buvo vienu iš ivykio vietoje rastu pagaliu, ant kurio DNR tyrimo metu buvo rasta Š. kraujo. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados ir teismo medicinos specialisto konsultacines išvados, nužudytojo išangeje jokiu kuno sužalojimu nerasta, ka teisme patvirtino ir teismo medicinos specialistas V. Armonas, remdamasis jo atlikto nuoduognaus lavono tyrimo duomenimis bei tyrima iliustruojanciomis lavono fotonuotraukomis, kuris taipogi pažymejo, kad ivedant i tiesiaja žarna tokio dydžio pagalius, kokie yra paimti ivykio vietoje, tai paliktu matomus sužalojimus. Remiantis išdestytu ir nesant jokiu objektyviu tai galinciu patvirtinti duomenu, teismas pripažista neirodytu kaltinimo teigini, jog C. nukentejusiajam kišo i išeinamaja anga pagali. Iš vienos puses, lieka iki galo nepaneigta C. teisme iškelta versija, jog pagaliu jis bakšte nukentejusiji, noredamas isitikinti, ar šis gyvas, po ko nukentejusysis eme dejuoti, ir tai galejo buti matoma liudytoju nurodytame vaizdo iraše, iš kitos puses, negalima paneigti ir prielaidos, jog pagalio kišimas i išeinamaja anga buvo tik imituojamas vaizdo irašui, kuri veliau kaltinamieji rode savo pažistamiems ir ji aptarinejo.

Tuo budu aukšciau aptartais irodymais nustatytas kaltinamuju smurtavimo prieš nukentejusiji faktas ir šio smurtavimo apimtis negincijamai patvirtina, kad kaltinamieji padare nukentejusiajam teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 773/07(03) nurodytus jo mirti sukelusius kuno sužalojimus. Nustatyta, kad mirti sukele galvos sužalojimai buvo padaryti daugybiniu traumuojanciu smuginiu kontaktu i galvos veidines ir smegenines daliu sritis (abi puses) pasekoje. Teismo posedyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. Armonas motyvuotai pagrinde byloje esanciu teismo medicinos specialistu išvadu teiginius, jog mirti sukele galvos sužalojimai negalejo buti gauti kritimines traumos pasekoje, ir paneige teismo medicinos specialisto konsultacines išvados teiginius apie galima dalies mirti sukelusiu sužalojimu gavima kritimines traumos metu. Aplinkybe, kad dalis mirti sukelusiu galvos sužalojimu galejo buti padaryta daugybiniu traumuojanciu smuginiu kontaktu i galva pasekoje, nera gincijama ir teismo medicinos specialisto konsultacineje išvadoje. Pažymetina, kad teismo posedyje apklaustas teismo medicinos ekspertas V. Armonas motyvuotai paneige ir kitus teismo medicinos specialisto konsultacineje išvadoje išdestytus kritinius teiginius teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 773/07(03) atžvilgiu. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto konsultacines išvados, specialistas nenustate turejusiu itakos mirciai galvos sužalojimu, kurie galejo buti padaryti suduodant smugius didesni paviršiu, turinciais kietais bukais daiktais, kuo galejo buti bylos aplinkybese pamineti betoninis luitas, akmuo, teismo medicinos specialsto išvadas dave ekspertai taipogi nenustate, jog galvos sužalojimai galejo buti padaryti i nukentejusiji metytais byloje užfiksuotais betono luitais, kas leidžia teigti, jog nukentejusysis buvo mirtinai traumuotas suduotu i galvos sriti daugybiniu smugiu rankomis ir kojomis pasekoje.

Kaltinamieji buvo kaltinami pagal BK 294 str. 2 d. tuo, jog siekdami susigražinti D. C. megztini ir buteli alkoholio, nesilaikydami istatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykde gincijama, bet nerealizuota D. C. teise, panaudodami fizine prievarta nukentejusiojo atžvilgiu. Kaip jau mineta, L. parodymais nustatyta, kad pagrobta megztini C. ir L. nuo nukentejusiojo nuvilko, t. y. ji atsieme ir tokiu budu realizavo nukentejusiojo gincyta C. teise atgauti iš jo pavogta daikta dar iki T. ir U. pradedant naudoti fizini smurta prieš nukentejusiji (C. parodymu, jog jis megztini nuvilko nuo nukentejusiojo jau veliau, visiems keturiems smurtaujant prieš nukentejusiji, T. ir U. nepatvirtino). Tuo budu pagal BK 294 str. 2 d. kvalifikuojami tiktai kaltinamuju C. ir L. veiksmai, meginant atsiimti nukentejusiojo pavogta megztini – nukentejusiojo mušimas stadiono tribunoje ir veliau stadione iki megztinio atsiemimo momento. Akivaizdu, jog po megztinio atsiemimo prasidejes T. ir U. smurtavimas prieš Š. negali buti vertinamas kaip savavališkas gincijamos, bet nerealizuotos D. C. teises vykdymas, todel T. ir U. del kaltinimo pagal BK 294 str. 2 d. išteisinami jiems nepadarius veikos, turincios inkriminuoto nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 8 p. yra išaiškinta, jog by­lo­se del nu­žu­dy­mu, ku­rio­se kal­ti­na­mas ne vie­nas as­muo, bu­ti­na nu­sta­ty­ti kiek­vie­no iš ju da­ly­va­vi­mo da­rant ši nu­si­kal­ti­ma laips­ni ir po­bu­di, ku­rie nu­le­mia ben­dri­nin­ka­vi­mo for­ma ir ben­dri­nin­ku ru­šis. Kai ke­li as­me­nys vei­kia kar­tu, tu­re­da­mi ty­cia nu­žu­dy­ti ir pa­tys tie­sio­giai da­ly­vau­ja at­imant gy­vy­be nu­ken­te­ju­sia­jam, tai jie vi­si yra nu­žu­dy­mo vyk­dy­to­jai (ben­dra­vyk­dy­to­jai). Be to, ne­ra bu­ti­na, kad kiek­vie­nas iš to­kiu vyk­dy­to­ju pa­da­ry­tu mir­ti­nus su­ža­lo­ji­mus, pa­kan­ka, kad tai pa­da­ry­tu bent vie­nas iš ju. Ki­tu vyk­dy­to­ju da­ly­va­vi­mas ga­li pa­si­reikš­ti ne tik su­trik­dant svei­ka­ta, bet ir at­imant nu­ken­te­ju­sia­jam ga­li­my­be prie­šin­tis (su­ri­šant ji, lai­kant už ran­ku ir pan.) ke­si­ni­mo­si i jo gy­vy­be me­tu. Jei smur­ta prieš nu­ken­te­ju­si­ji nau­do­jo ke­li as­me­nys ir šis mi­re nuo pa­da­ry­tu su­ža­lo­ji­mu vi­su­mos, tai pa­gal BK 129 straips­ni at­sa­ko vi­si ku­no su­ža­lo­ji­mus pa­da­re as­me­nys. Jei to­kiu at­ve­ju nu­ken­te­ju­sio­jo mir­ti su­ke­le vie­nas ar ke­li pa­da­ry­ti su­ža­lo­ji­mai ir nu­sta­ty­ta, kad ne vi­si as­me­nys smur­ta nau­do­jo tu­re­da­mi ty­cia nu­žu­dy­ti, tai už nu­žu­dy­ma at­sa­ko tik tie as­me­nys, ku­riu pa­da­ry­ti ku­no su­ža­lo­ji­mai bu­vo nu­ken­te­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis.

Negincijamai nustatyta, jog visi keturi kaltinamieji sudave nukentejusiajam daugybinius smugius rankomis ir kojomis i ivairias kuno vietas, tame tarpe kiekvienas iš ju po keleta kartu smugiavo nukentejusiajam ir i galva, ko pasekoje nukentejusysis mire nuo patirtu galvos sužalojimu visumos, tuo budu kaltinamieji nukentejusiji tycia nužude. Nustatyta, kad visi kaltinamieji veike bendrais tarpusavyje suderintais veiksmais, intensyviu fiziniu smurtu neleisdami prieš tai C. ir L. pargriautam nukentejusiajam atsikelti ir pabegti iš ivykio vietos, tyciodamiesi iš nukentejusiojo ji nurenge (tai betarpiškai padare C., o L. per keleta kartu nuneše paslepti nuo nukentejusiojo nurengtus drabužius), po to T. egzekucija nufilmavo. Byloje nustatyta, kad smurtas prieš nukentejusiji buvo intensyvus ir stiprus. Specialisto išvada ir specialisto konsultacine išvada patvirtino, kad sužalojimai nukentejusiajam padaryti mažiausiai 35 trauminiais poveikiais. Daugybiniu galvos sužalojimu visuma buvo tiesiogine mirties priežastis. Taigi priežastinis ryšis tarp kaltinamuju smurtiniu veiksmu ir nukentejusiojo mirties akivaizdus. Aplinkybe, jog C. ir T. naudotas prieš nukentejusiji fizinis smurtas buvo intensyvesnis, negu kitu dvieju kaltinamuju, pastaruju atsakomybes del tycinio nužudymo nešalina – kaip mineta, pastarieji taipogi intensyviai smurtavo i galva, kurios sužalojimu visuma sukele mirti, nenustatyta, kad išimtinai C. ir T. naudotas fizinis smurtas – betono luitu metymas ant nukentejusiojo – butu tiesiogiai sukeles nukentejusiojo mirti. Sužalojimu kiekis, lokalizacija leidžia daryti išvada, kad visi kaltinamieji naudodami smurta suvoke ne abstraktu savo veiksmu pavojinguma, o pavojinguma kito asmens sveikatai ir gyvybei. Apie kaltinamuju suvokimo turini daug pasako ir C. elgesys, kuomet šis, mušimo metu pamates, jog nukentejusysis guli nebejudedamas ir nerodydamas gyvybes žiniu, emesi pagaliu badyti nukentejusiji siekdamas isitikinti, ar šis dar gyvas, iš ko seka, kad galima nukentejusiojo mirtis visiškai nestebino kaltinamuju, taigi jie numate toki padarini, kaip gyvybes atemimas.

Kolegijos manymu, kaltinamieji duotoje situacijoje veike tiesiogine neapibrežta tycia. Esant netiesioginei tyciai kaltinamieji abejingi padariniu kilimui, jiems tas pats, baudžiamajame istatyme numatyti padariniai kils ar nekils. Tuo tarpu šioje situacijoje baudžiamajame istatyme numatytu padariniu kilimas del kaltinamuju smurtiniu veiksmu buvo neišvengiamas. Pagrindinis klausimas – kokie padariniai kils del kaltinamuju bendros veikos: ar bus padaryti tam tikro laipsnio sveikatos sutrikdymai, ar bus atimta gyvybe. Nebuvo kalbos apie tokia alternatyva: bus ar nebus padaryti baudžiamajame istatyme numatyti sužalojimai. Problema buvo tik del padariniu kiekybines (kokio laipsnio sveikatos sutrikdymai) ar kokybines išraiškos (sveikatos sutrikdymas ar gyvybes atemimas). O tai tiesiogines tycios požymiai. Taigi šioje byloje kaltes klausimas gali buti keliamas tik taip: kaltinamieji norejo gyvybes atemimo kaip savo veikos tikslo (apibrežta tycia) ar gyvybes atemimas buvo vienas iš ju nusikalstamos veikos tikslu greta sveikatos sutrikdymu (alternatyvi tycia).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji smurta panaudojo tuo paciu metu, papildydami vienas kito veiksmus. Kaltinamieji suprato vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritare, suvoke ju bendrai daromos nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad nuo tokiu ju veiksmu nukentejusysis gali mirti. Ju veiksmus sujunge bendras motyvas – kerštas už nukentejusiojo padaryta vagyste. Kaltinamieji veike bendrai, kiekvienas ju dalyvavo gyvybes atemimo procese, todel yra padaryto nusikaltimo bendrininkai – nusikaltimo vykdytojai. Visi jie naudojo smurta, pavojinga gyvybei, t. y. igyvendino BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, todel privalo atsakyti už kilusius padarinius. Nuteistuju susitarimas bendrai veikai pasireiške konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodanciais, kad kaltinamieji vienas kito veiksmams pritaria, su kito neteisetais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikraja valia – nora žiauriai smurtauti, suduoti kuo daugiau smugiu. Aplinkybe, kad U. nustojo smurtauti anksciau už kitus kaltinamuosius ir sulaike nuo tolesnio smurtavimo L., po ko kiti du kaltinamieji toliau smurtavo, nešalina U. ir L. atsakomybes, kadangi jau iki šio momento U. ir L. igyvendino BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. kartu su kitais dviem kaltinamaisiais naudojo smurta, pavojinga gyvybei. Pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo metu U. nurode (to jis iš esmes nepaneige ir teisme), kad jam mušant nukentejusiji, tuo metu susilenkusi ir palenkusi galva vaikina muše rankomis ir kojomis kiti trys kaltinamieji, todel jis negalejo pro juos prasibrauti prie vaikino ir jam suduoti, nors ir norejo tai padaryti, L. velgi parode nustojes smurtauti tik del to, kad ji nuo tolesniu smurtiniu veiksmu eme atkalbineti U..

Kaltinamuju veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkta kaip nužudymas, padarytas itin žiauriai. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 17 punkte teismams aiškinama, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkta (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika del gyvybes atemimo budo ar kitu aplinkybiu pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas – tai tam tikra laika trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kancias nukentejusiajam tiesioginiu poveikiu i jo kuna arba sudarantys salygas kilti tokioms kancioms (del skausmo, alkio, troškulio, šalcio, karšcio, verciant atlikti nukentejusiji žeminancius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybe atimama itin skausmingu budu (pvz., nuodijant skausmingai veikianciais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukšcio ir pan.) arba padarant nukentejusiajam daug kuno sužalojimu. Nužudymas itin žiauriai gali buti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybe ar jos atemimo metu iš nukentejusiojo buvo tyciojamasi. Nužudymas kvalifikuojamas pagal ši punkta, jei kaltininkas suvoke itin žiauru gyvybes atemimo buda. Šioje byloje ilgalaikis didelio kiekio smugiu sudavimas rankomis ir kojomis i ivairias tarp ju gyvybiškai svarbias žmogaus kuno dalis, daugybiniai kuno sužalojimai, be abejo, sukele nukentejusiajam didelius skausmus. Nukentejusiojo išrengimas iš esmes nuogai jo žalojimo metu, žalojamo ir sužaloto nukentejusiojo filmavimas mobiliojo ryšio telefonu vertintinas ne kitaip, kaip tyciojimasis iš nukentejusiojo. Šios aplinkybes nusikalstamu veiksmu atlikimo metu buvo akivaizdžios visiems kaltinamiesiems. Kaltinamuju suvokimo turini patvirtina ir L. veiksmai per keleta kartu nešant slepti nurenginejamo nukentejusiojo drabužius, kaltinamuju pritarimas T. atliktam egzekucijos filamvimui, kaltinamuju vaizdo irašo bendras žiurejimas iš karto po nusikaltimo ir velesnis jo demonstravimas ir platinimas draugu bei pažistamu rate, vaizdo iraše užfiksuotus vaizdus papildant išsamiais komentarais apie itin žiaurius nukentejusiojo žalojimo veiksmus. Tuo budu nustacius BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta kvalifikuojancia aplinkybe „nužudymas kitaip itin žiauriai“, visu keturiu kaltinamuju veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkta.

Nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 2 punk­ta, kai nužudo­mas as­muo, ku­ris ar del fi­zi­niu, ar del psi­chi­niu sa­vy­biu ne­ga­li su­pras­ti kal­ti­nin­ko vei­kos po­budžio, ne­ga­li gin­tis ar ki­taip veng­ti pa­vo­jaus ar­ba ak­ty­viai pa­si­priešin­ti kal­ti­nin­kui. Vei­ka yra kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal ši punk­ta ir ta­da, kai nužudo­mas nu­ken­tejes as­muo, ta­pes be­jegiškos buk­les del kal­ti­nin­ko ar jo ben­dri­nin­ku pa­nau­do­to fi­zi­nio smur­to ar ki­to­kiu veiks­mu, jei su­ma­ny­mas nužudy­ti ki­lo po to, kai nu­ken­teju­sy­sis ta­po be­je­giškos buk­les po to­kio smur­to ar ki­to­kiu veiks­mu pa­nau­do­ji­mo. Kaltinimas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 2 punk­ta kaltinamiesiems buvo inkriminuotas kaltinamajame akte nurodant, kad del pavartoto smurto ir padarytu sužalojimu gulinciam ant žemes ir negalinciam pasipriešinti nukentejusiajam, t.y. esanciam bejegiškos bukles, I. T. ant nukentejusiojo kelis kartus mete betonini luita, o po to I. T. filmuojant savo mobiliojo ryšio telefonu, D. C. ant nukentejusiojo kelis kartus mete betonini luita ir kišo i išeinamaja anga pagali. Kaip jau aukšciau aptarta, C. inkriminuota pagalio kišima nukentejusiajam i išeinamaja anga kolegija pripažista neirodytu, taipogi nenustatyta, kad C. ir T. betono metymas ant nukentejusiojo butu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi. Kaip patvirtina objektyvus byloje surinktais irodymais nustatyti kaltinamuju veiksmai – daugybiniu stipriu smugiu sudavimas rankomis ir kojomis i galva, kaltininkai veike turedami tycia nužudyti nukentejusiji dar iki to momento, kuomet šis nuo pavartoto smurto tapo bejegiškos bukles (nebegalejo judeti, gintis, begti ar meginti kokiu nors kitu budu išvengti tolesnio žalojimo), nenustatyta, kad mirtini sužalojimai nukentejusiajam buvo padaryti jam jau esant bejegiškos bukles ir butent šia bukle kaltininkams pasinaudojant (net ir paciame kaltinime akcentuojama, kad ant bejegiškos bukles nukentejusiojo buvo metomi betono luitai, tuo tarpu nenustatyta, kad šiais betono luitais butu padaryti mirtini sužalojimai). Todel kaltinamiesiems inkriminuotas kaltinimas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 2 punk­ta pripažistamas nepasitvirtinusiu.

Kaltinamieji taip pat buvo kaltinami pagal BK 129 straips­nio 2 da­lies 8 punk­ta tuo, jog jie tycia nužude M. Š. be jokios priežasties, t. y. del chuliganišku paskatu, elgdamiesi ižuliai ir tyciodamiesi iš nukentejusiojo. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo „Del teismu praktikos nusikaltimu žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkte teismams aiškinama, kad nužudy­mas kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 8 punk­ta (del chu­li­ga­niš­ku pa­ska­tu), kai jis pa­da­ro­mas del aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nes ne­ger­bi­mo, ele­men­ta­riu mo­ra­les bei el­ge­sio nor­mu nie­ki­ni­mo, kai kal­ti­nin­ko el­ge­sys yra at­vi­ras iš­šu­kis vi­suo­me­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti sa­ve ap­lin­ki­niams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­ti po­žiu­ri i juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­ta sa­vo veiks­mams ma­ža­reikš­me dings­ti. Nu­žu­dy­mas iš pa­vy­do, kerš­to ar ki­to­kiu pa­ska­tu, ki­lu­siu del kal­ti­nin­ko ir nu­ken­te­ju­sio­jo as­me­ni­niu san­ty­kiu, kva­li­fi­kuo­ja­mas pa­gal BK 129 straips­nio 1 da­li, jei ne­ra ki­tu 2 da­ly­je nu­ma­ty­tu kva­li­fi­kuo­ja­mu­ju po­žy­miu. Jei nu­žu­dy­da­mas iš pa­vy­do, kerš­to ar ki­to­kiu pa­ska­tu, ki­lu­siu del kal­ti­nin­ko ir nu­ken­te­ju­sio­jo as­me­ni­niu san­ty­kiu, kal­ti­nin­kas su­trik­de vi­suo­me­nes rim­ti ar tvar­ka, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 129 straips­nio 1 da­li ir 284 straips­ni. Šioje byloje surinkti irodymai neduoda pagrindo sutikti su kaltinimo teiginiu, jog kaltinamieji smurtavo prieš M. Š. be jokios priežasties. Nustatyta, kad prieš nusikaltima kaltinamieji leido laika savo kompanijoje ir neketino su kuo nors konfliktuoti ar atlikti kokius nors nusikalstamus veiksmus. Tik po to, kai pastebejo trumpam be priežiuros palikto C. megztinio ir kitu daiktu vagyste, kaltinamieji, pasiskirste po du, emesi ieškoti dingusiu daiktu ir juos pagrobusiu asmenu, noredami susigražinti pagrobtus daiktus. Kaip matyti iš C. parodymu, dinges megztinis jam buvo reikšmingas ne tik kaip pakankamai vertingas daiktas, bet ir kaip artimo žmogaus dovana. C. ir L. suradus Š., kuris buvo apsivilkes ka tik neteisetai pasisavinta C. megztini, nukentejusysis elgesi ižuliai, atsisake megztini gražinti, ko pasekoje C. ir L. eme naudoti prieš ji fizini smurta, siekdami susigražinti megztini. Š. su pagrobtu megztiniu bande pabegti, o po to priešintis turimu su savimi peiliu, po ko C. ir L., toliau naudodami fizini smurta, iveike nukentejusiojo pasipriešinima ir atsieme pagrobta megztini. Akivaizdu, jog toliau sekes visu keturiu kaltinamuju smurtavimas prieš nukentejusiji buvo atsakas i neteisetus nukentejusiojo veiksmus – megztinio pagrobima, atsisakyma geruoju gražinti pagrobta daikta, meginima su pagrobtu daiktu pabegti ir pagrobta daikta išlaikyti neteisetame valdyme, aktyviai priešinantis ir tam panaudojant peili. Taigi tolesnis smurtas prieš nukentejusiji buvo naudojamas ne be jokios priežasties, kaip teigiama kaltinime, o kerštaujant nukentejusiajam del aukšciau aptarto jo neteiseto elgesio. Toks nukentejusiojo elgesys nutrauke kaltinamuju prieš tai vykusi bendravima, paskatino juos imtis aktyviu ir pakankamai rizikingu pagrobtu daiktu paieškos veiksmu, stoti i grumtynes su peiliu ginkluotu nukentejusiuoju, todel tokia paties nukenteusiojo veiksmais iššaukta kaltininku neteisetu veiksmu dingstis negali buti vertinama kaip mažareikšme. Nustacius, kad kaltininkai nužude nukentejusiji del asmeniniu paskatu, kerštaudami del aukšciau aptarto neteiseto nukentejusiojo elgesio, kurio itaka kaltininku interesams neleidžia pripažinti jo mažareikšme kaltininku smurto dingstimi, kaltinamiesiems inkriminuotas kaltinimas pa­gal BK 129 straips­nio 2 da­lies 8 punk­ta pripažistamas nepasitvirtinusiu. Pažymetina, kad teismo pripažistamas irodytu kaltinamiesiems inkriminuotas tyciojimasis iš nukentejusiojo – jo nurengimas ir filmavimas žalojimo metu – aptariamu atveju vertinamas kaip BK 129 straips­nio 2 da­lies 2 punk­te numatyto nusikaltimo požymis.

Nors nusikalstami kaltinamuju veiksmai buvo apspresti asmeniniu paskatu, viešoje vietoje pakankamai ilga laika tyciodamiesi iš nukentejusiojo, brutualiai smurtaudami ir to pasekoje ji nužudydami, tokiu ižuliu elgesiu ir patyciomis kaltinamieji demonstravo nepagarba aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikde visuomenes tvarka. Kaltininkai neabejotinai suprato, kad savo asmeninems saskaitoms su nukentejusiuoju suvesti jie pasirinko butent viešaja vieta ir buda, kuriuo akivaizdžiai sutrikde visuomenes tvarka, demonstravo nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. C. ir L. nurodo mate, kad prieš konflikta su nukentejusiuoju kartu su juo buvo ir moteris, kas patvirtina ju suvokima apie neišvengiama pastarosios šokiravima po to sekusia Š. egzekucija. Liudytoja J. K. taipogi nurodo patyrusi išgasti, buvusi priversta sleptis, ilga laika girdejusi, kaip Š. mušamas smarkiai šauke, klyke, kas patikimai patvirtina visuomenes tvarkos sutrikdymo fakta. Todel visu kaltinamuju veiksmai taip pat kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d. kaip viešosios varkos pažeidimas.

Tuo budu visu keturiu kaltinamuju kalte aukšciau aptartu nusikaltimu padaryme visiškai irodyta ir teismui abejoniu nekelia, kaltinamieji privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, ivertindamas BK 54 str. 2 d., o kaltinamojo I. T. atžvilgiu – ir BK 91 str. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamuju atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripažista tai, jog veiku padarymui turejo itakos provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo elgesys (svetimo turto pasisavinimas, atsisakymas gražinti ji teisetam savininkui, bandymas pabegti su pasisavintu turtu ir panaudoti peili, meginant išvengti turto gražinimo teisetam savininkui). Kaltinamuju atsakomybe lengvinancia aplinkybe teismas pripažista ir tai, jog jie aktyviais veiksmais bande išvengti sunkesniu savo nusikalstamu veiksmu pasekmiu – iškviete nukentejusiajam greitaja medicinine pagalba, sulauke atvykstanciu mediku ir parode jiems nukentejusiojo buvimo vieta (nustatyta, kad GMP buvo kvieciama bendru visu kaltinamuju sutarimu, todel ši atsakomybe lengvinanti aplinkybe pripažistama visiems kaltinamiesiems). Kaltinamasis T. savo kaltes visiškai nepripažino, kiti kaltinamieji savo kalte pripažino tik iš dalies, neigdami eile esminiu teismo pripažintu irodytomis bylos aplinkybiu ir tokiu budu bandydami palengvinti savo padeti, todel pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybe lengvinancia aplinkybe nei vienam iš kaltinamuju nera pagrindo.

Kaltinamuju atsakomybe sunkinanciomis aplinkybemis teismas pripažista tai, jog jie nusikalto, veikdami bendrininku grupe (kiekvienas iš ju buvo aktyvus nusikaltimu bendravykdytojas), ir budami apsvaige nuo alkoholio. Nors L. nurodo, jog buvo išgeres tik truputi mikso ir apie 100 gramu brendžio, o C. nurodo išgeres buteli alaus ir apie 100 gramu brendžio, U. teigimu, visi buvo išgere mažiausiai po 300 gramu brendžio (o jis pats – dar ir buteli alaus), T. taipogi patvirtino, kad prieš pirkdami buteli brendžio, prieš tai jie keturiese jau buvo išgere puses litro talpos stipraus alkoholinio gerimo buteli. Liudytojas D. K. taipogi nurodo prieš ivyki su kaltinamaisiais išgeres apie 2 butelius degtines. Tuo budu nekyla abejoniu, kad kaltinamieji nusikaltimu padarymo metu buvo apsvaige nuo alkoholio, ir tai turejo tiesiogines itakos nusikaltimu padarymui (kaltinamuju smurtiniu veiksmu žiaurumas ir ciniškumas taipogi patvirtina neadekvacia blaiviam mastymui reakcija i neteiseta nukentejusiojo elgesi).

Kaltinamieji C. ir L. ivykde tris, o kaltinamieji T. ir U. – du tycinius smurtinius nusikaltimus, tame tarpe labai sunku (BK 11 str. 6 d.) smurtini nusikaltima, sukelusi neatstatomas pasekmes ir tuo padariusi ypatinga žala visuomenei, visiškai beprasmiškai itin žiauriai nužude kita žmogu, buvo aktyvus bendrininku grupes padarytu nusikaltimu vykdytojai. Visi kaltinamieji yra jauno amžiaus, o T. nusikaltimu padarymo metu dar buvo nepilnametis. Skiriant bausmes atsižvelgtina i tai, kad C. buvo grupiniu nusikaltimu iniciatorius, C. ir T. buvo aktyviausi bendrininku grupes padarytu nusikaltimu vykdytojai, ju veiksmai (nukentejusiojo nurengimas ir filmavimas, betono luitu metymas ant nukentejusiojo) pasižymejo ypatingu cinizmu ir žiaurumu. L. taip pat buvo aktyvus bendrininku grupes padarytu nusikaltimu vykdytojas, pakankamai aktyvus nusikaltimu bendravykdytojas buvo ir U., vienok jo vaidmuo bendrininku grupes padarytuose nusikaltimuose yra mažiausias, priimtina demesin, kad U. pirmas nustojo smurtauti prieš nukentejusiji, itikino nustoti smurtauti L. ir bande nutraukti tolesnius nusikalstamus kaltinamuju C. ir T. veiksmus.

Kaltinamasis D. C. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, po nusikaltimu padarymo kuri laika dirbo, darbovieteje charakterizuotas teigiamai, savo kalte iš dalies pripažino ir gailisi nusikaltes.

Kaltinamasis V. U. anksciau neteistas, galiojanciu administraciniu nuobaudu neturi, nedirba, savo kalte iš dalies pripažino ir gailisi nusikaltes.

Kaltinamasis A. L. anksciau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi Klaipedos laivininku mokykloje, po nusikaltimu padarymo dirbo, iš darbovieciu ir mokymo istaigos charekterizuojamas teigiamai, bylos teisminio nagrinejimo metu tapo tevu, savo kalte iš dalies pripažino ir gailisi nusikaltes.

Kaltinamasis I. T. neteistas ir administracine tvarka nebaustas, mokosi, kuri laika dirbo, iš mokymo istaigos charakterizuojamas teigiamai, savo kaltes nepripažino ir nei kiek nesigaili nusikaltes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. L. ir I. T. 2007-08-08 padare nusikaltima, numatyta BK 180 str. 1 d. – budami apsvaige nuo alkoholio, pagrobe svetima turta panaudodami fizini smurta, t. y. suduodami daugybinius smugius rankomis ir kojomis i galva ir kitas kuno vietas. Del minimo nusikaltimo, tuo metu dar neišaiškinus šiame nuosprendyje aptartu nusikaltimu, A. L. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes BK 38 str. numatytu pagrindu, o I. T. – BK 93 str. numatytu pagrindu.

Ivertinus išdestytas aplinkybes, kaltinamuju atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes bei kiekvienos ju svarba bausmes skyrimui, kiekvieno iš kaltinamuju vaidmeni grupiniu nusikaltimu padaryme, C. skiriamos artimos sankciju vidurkiui, L. ir U. – mažesnes už sankciju vidurki sankcijose numatytos laisves atemimo bausmes. T., ivertinant jo aktyvu vaidmeni grupiniuose nusikaltimuose, visiška kaltes nepripažinima ir nekritiška požiuri i savo veiksmus, kito smurtinio nusikaltimo padaryma, praejus 2 dienom po šiame nuosprendyje aptartu nusikaltimu padarymo, skiriamos griežtesnes už sankciju vidurki sankcijose numatytos laisves atemimo bausmes, (nustatant bausmes vidurki pagal BK 90 str. 4 d., 5 d. ir 91 str. 3 d. taisykles). Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtos bausmes bendrinamos apemimo budu.

Valstybine ligoniu kasa byloje pareiške civilini ieškini (b. l. 138, 141-149 t. 1), kuriuo prašo iš kaltinamuju priteisti nukentejusiojo 4656 litu 65 ct. dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo istaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagristas ir pilnai tenkintinas. Kaltinamiesiems nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentejusiji, jis del sužalojimu buvo gydomas. Valstybine ligoniu kasa už suteiktas paslaugas gydymo istaigai apmokejo, todel išlaidos Valstybinei ligoniu kasai atsirado del kaltinamuju neteisetu veiksmu. Valstybinei ligoniu kasai padaryta turtine žala neatlyginta. Vadovaujantis CK 6. 263 str. 2 d. kaltinamieji, neteiseta veika padare žalos žmogaus sveikatai, privalo solidariai (CK 6. 279 str. 1) d. atlyginti sveikatos priežiuros istaigu del to turetas išlaidas.

Nukentejusioji D. Š. byloje pareiške civilini ieškini (b. l. 131-135, t. 1), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamuju 2000 litu turtinei ir 100000 litu neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad neturtine žala sudaro dvasinis skausmas del sunaus netekimo, turtine žala sudaro turetos sunaus laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentejusiosios nurodytos jos turetos ir pateiktais dokumentais pagristos laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos 2328 litu sumoje atitinka sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, todel ieškinys del turtines žalos atlyginimo, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas 1548 litu sumoje, minusuojant nukentejusiajai prikausiusia 780 litu dydžio laidojimo pašalpa (CK 6. 291 str. 2 d.).

Teismu praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant neturtines žalos atlyginima asmens gyvybes atemimo atveju, nepakanka formalaus giminystes fakto konstatavimo. Butina nustatyti, kad ieškova su nusikaltimo auka iki jos mirties siejo nuolatinio pobudžio itin artimi santykiai, glaudus dvasiniai, emociniai ryšiai. Jeigu šie santykiai nera artimi, jei jie atsitiktinio pobudžio ar netgi priešiški, neturtines žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas. Nukentejusioji D. Š., pateikusi teismui prašyma, teisminiame bylos nagrinejime nedalyvavo. Kaip matyti iš jos ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu (t. 1, b. l. 124-125), jos sunus M. Š. vaikysteje uoste klijus, veliau stipriai girtavo, buvo kelis kartus teistas, del jo patyre daug išlaidu, todel po paleidimo iš ikalinimo vietos sunaus gyventi nebeprieme ir nežino, ka jis paskutiniu metu veike ir kur gyveno. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad po paleidimo iš ikalinimo vietos 2007-02-08 M. Š. išvyko gyventi i nakvynes namus, liudytoja J. K. parode, kad M. Š. gyveno apleistame garaže su asocialiais asmenimis ir vartojo narkotikus. Tuo budu negincijamai nustatyta, kad D. Š. dvasiniai ir emociniai ryšiai su sunumi buvo itin silpni, jie pakankamai ilga laika (M. Š. atliekant laisves atemimo bausme ir puse metu po bausmes atlikimo) iš esmes jokiu tarpusavio santykiu nepalaike. Apie tai, jog šie ryšiai nebuvo nutruke visiškai, leidžia spresti tik aplinkybe, jog po M. Š. žuties D. Š. palaidojo sunu ir jam atminti pastate ant kapo paminkla. Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog D. Š. prašomas priteisti neturtines žalos dydis neatitinka teisingumo, sažiningumo, protingumo kriteriju ir besiformuojancios teismu praktikos, todel yra ženkliai mažinamas, nustatant ieškove ir nužudytaji iki jo mirties siejusiu tarpusavio santykiu pobudi atitinkanti penkiu tukstanciu litu dydžio žalos atlyginima.

Iš policijos pateiktu pažymu matyti, kad del I. T. ekstradicijos policija turejo 5185,40 Lt, del D. C. ekstradicijos 7494,40 Lt išlaidu (b. l. 90-95, 169-172, t. 5). Ikiteisminio tyrimo metu C. ir T. išvyko iš Lietuvos Respublikos ir pasislepe nuo ikiteisminio tyrimo. Paskelbus tarptautine paieška, besislapstantys nuo ikiteisminio tyrimo kaltinamieji buvo surasti atitinkamai Jungtineje Karalysteje ir Švedijoje, sulaikyti ir perduoti Lietuvai pagal Europos arešto orderi. Pagal BPK 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas moketi vertejui. Pagal BPK 103 str. 6 p. proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigunas, prokuroras, teisejas ar teismas pripažista proceso išlaidomis. Minimos išlaidos atsirado del kaltinamuju samoningu veiksmu, kuomet jie, vengdami gresiancios atsakomybes už padarytus nusikaltimus, išvyko i užsieni. Taigi minimas perdavimo pagal Europos arešto orderi išlaidas sukure patys kaltinamieji. Kadangi šios išlaidos buvo butinos ivykdyti teisinguma – išnagrineti byla ir priimti joje nuosprendi, todel išlaidos, susijusios su kaltinamuju perdavimu pagal Europos arešto orderi, pripažintinos ir laikytinos proceso išlaidomis bei išieškotinos iš kaltinamuju.

Daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti:

1) vokai su diskeliais, kuriuose yra abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, diskeliai su pokalbiu irašais Nr. 1385N, 1386N, 1387N, 1389N sunaikintini,

2) diskelis su pokalbiu irašais Nr. 9-1989SU paliktinas saugojimui prie bylos,

3) du švirkštai, du pagaliai, suplešytu marškineliu dalys sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teiseju kolegija

nusprendžia:

D. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 6 p., 294 str. 2 d., 284 str. 1 d., ir ji nubausti:

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisves atemimu 14 metu,pagal BK 294 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams 6 menesiams,pagal BK 284 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes subendrinti apemimo budu, ir galutinai nubausti D. C. laisves atemimu 14 metu. Bausme skirti atlikti pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2010-06-24. Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti suemima.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 6 p., 294 str. 2 d., 284 str. 1 d., ir ji nubausti:

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisves atemimu 13 metu,pagal BK 294 str. 2 d. laisves atemimu 2 metams, pagal BK 284 str. 1 d. laisves atemimu 9 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes subendrinti apemimo budu, ir galutinai nubausti A. L. laisves atemimu 13 metu. Bausme skirti atlikti pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2011-06-22, i bausmes laika iskaityti sulaikymo laika nuo 2009-05-16 iki 2009-05-18. Kardomasias priemones iki nuosprendžio isiteisejimo pakeisti i suemima, ir suimti nuteistaji A. L. teisiamojo posedžio saleje.

V. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 6 p., 284 str. 1 d., ir ji nubausti:

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisves atemimu 12 metu,pagal BK 284 str. 1 d. laisves atemimu 6 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes subendrinti apemimo budu, ir galutinai nubausti V. U. laisves atemimu 12 metu. Bausme skirti atlikti pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2011-06-22. Kardomasias priemones iki nuosprendžio isiteisejimo pakeisti i suemima, ir suimti nuteistaji V. U. teisiamojo posedžio saleje.

V. U. del kaltinimo pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turincios inkriminuoto nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

I. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 6 p., 284 str. 1 d., ir ji nubausti:

pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. laisves atemimu 8 metams,pagal BK 284 str. 1 d. laisves atemimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p., bausmes subendrinti apemimo budu, ir galutinai nubausti I. T. laisves atemimu 8 metams. Bausme skirti atlikti pataisos namuose, bausmes pradžia skaiciuoti nuo 2011-06-22, i bausmes laika iskaityti suemimo laika nuo 2009-06-11 iki 2009-09-10. Kardomasias priemones iki nuosprendžio isiteisejimo pakeisti i suemima, ir suimti nuteistaji I. T. teisiamojo posedžio saleje. Skiriant kardomaja priemone užstata sumoketa 10000 litu užstato suma gražinti užstato davejai V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

I. T. del kaltinimo pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turincios inkriminuoto nusikaltimo požymiu (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Valstybines ligoniu kasos civilini ieškini tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistuju D. C., A. L., V. U. ir I. T. solidariai 4656 litus 65 ct. Valstybinei ligoniu kasai.

Nukentejusiosios D. Š. civilini ieškini tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistuju D. C., A. L., V. U. ir I. T. solidariai nukentejusiajai D. Š. 1548 litus turtines žalos atlyginimo ir 5000 litu neturtines žalos atlyginimo Likusioje dalyje civilini ieškini atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo D. C. 7494 litus 40 ct., iš nuteistojo I. T. 5185 litus 40 ct. proceso išlaidu valstybei.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti ir nagrineti:

1) vokus su diskeliais, kuriuose yra abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, diskelius su pokalbiu irašais Nr. 1385N, 1386N, 1387N, 1389N sunaikinti,

2) diskeli su pokalbiu irašais Nr. 9-1989SU palikti saugojimui prie bylos,

3) du švirkštus, du pagalius, suplešytu marškineliu dalis sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems D. C., A. L., V. U. ir I. T. – nuo jo nuorašo iteikimo dienos apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per ši teisma.

Teiseju kolegijos pirmininkas Linas PauliukenasTeisejai Stasys ValužisSavinijus Katauskas