Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interneto vizija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interneto vizija“ ieškinį atsakovui P. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Interneto vizija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo P. S. 83 292,56 Eur skolos, 314,66 Eur palūkanų, 1 165,49 Eur delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.2018 m. sausio 8 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 4 dalimi, prašė teismo vis tiek spręsti ieškinyje pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymo. Nurodė, kad atsakovas tik iš dalies įvykdė savo prievolę grąžinti skolą ir jau kurį laiką vengia iki galo atsiskaityti su ieškove. Atsakovo nesąžiningumą ieškovė grindė aplinkybėmis, jog nors jis yra deklaravęs savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinius Arabų Emyratus (toliau – JAE), tačiau jai yra žinoma, jog atsakovas faktiškai gyvena Lietuvoje. Savo profesinio socialinio tinklo LinkedIn paskyroje atsakovas nurodo, jog yra keleto Lietuvoje ir kitose šalyse veikiančių bendrovių vadovas, gyvena Lietuvoje. Be to, atsakovas prisistato kaip visiškai naujo ICO (angl. Initial Coin Offering, liet. pirminių žetonų platinimo) projekto Miner One vadovas ir lyderis. Viešai žinoma, kad pastaruoju metu panašūs projektai, susilaukė labai prastų atsiliepimų dėl savo nepatikimumo, siekių išvilioti pinigus ir investuotojų apsaugos nebuvimo. Ieškovės teigimu, oficialus atsakovo turtas Lietuvoje nėra didelis, jis yra sudaręs jau antrą santuoką. Jei ieškinys nebūtų užtikrintas areštuojant atsakovo turtą, kiltų didelė rizika, jog šis turtas galėtų būti perleistas nesąžiningiems arba netgi sąžiningiems tretiesiems asmenims, kad bet kokiu būdu būtų apsunkintas išieškojimas iš jo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.Teismas nurodė, jog nors ieškovė ir yra pareiškusi atsakovui pakankamai didelės apimties turtinį reikalavimą, vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovė), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą.Teismas nustatė, kad ieškovė savo prašymą grindžia atsakovo nesąžiningumu, pasireiškiančiu, jos nuomone, tuo, kad atsakovas vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą JAE, nors realiai gyvena ir veiklą vykdo Lietuvoje, užsiima rizikingu ir blogai vertinamu verslu, yra sudaręs galimai antrą santuoką. Teismas nurodytus ieškovės argumentus vertino nepakankamais tam, kad pripažinti atsakovo elgesį nesąžiningu. Grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui galėtų kilti tada, jei būtų duomenų apie tai, kad atsakovas ketina perleisti, įkeisti turimą turtą, jį paslėpti, sunaikinti ar imtis kitokių veiksmus tam, kad išvengtų galimo išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą, tačiau tokių aplinkybių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis.). Todėl teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė UAB „Interneto vizija“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamoje nutartyje teismas iš esmės nepasisakė dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, o tik nurodė bendrai vertinantis ieškovės pateiktus argumentus, kaip nepakankamus. Tačiau ieškovė pateikė byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą: tikros gyvenamosios vietos slėpimą, realios turtinės padėties slėpimą, nebendradarbiavimą bei galimybę perleisti vienintelį turimą turtą. Ieškovė negali pateikti teismui akivaizdžių atsakovo nesąžiningumą pagrindžiančių įrodymų, kadangi akivaizdu, jog taip elgdamasis šis asmuo tokią informaciją bet kokiu atveju bandytų nuslėpti. Ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, be to, egzistuoja reali rizika, jog ieškinį patenkinus, sprendimas liks neįvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog šiuo atveju nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga –grėsmė būsimo, ieškovei galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, jog jos pateikti įrodymai yra pakankami grėsmei konstatuoti, o tiesioginių nesąžiningumo įrodymų ji neturi galimybės pateikti, nes tokio nesąžiningumo atsakovas atvirai nedemonstruoja. Pažymi, jog vien didelė ieškinio suma laikoma grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui prezumpcija, kurią turi paneigti atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti ieškovės argumentai yra nepagrįsti. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ir ieškinio suma, ir skolininko turtinė padėtis, ir jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ir / ar jos nagrinėjimo metu. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, turi būti vertinama paminėtų aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, kaip, pavyzdžiui, ieškinio sumos dydis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).Naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).Pačios ieškovės pasirinkta bei nurodyta ieškinio suma nėra pakankama sąlyga grėsmei, kad sprendimas gali būti neįvykdytas dėl atsakovo vengimo tai padaryti, konstatuoti. Kiti ieškovės nurodyti argumentai – atsakovo nebendradarbiavimas, tikros gyvenamosios vietos ir realios turtinės padėties slėpimas, santuokos sudarymas ir kitos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, taip pat nėra pakankamos tokiai išvadai padaryti. Pažymėtina, jog teismui turi būti pateikiami ne bet kokie, bet būtent atsakovo nesąžiningumą patvirtinantys argumentai bei įrodymai, tuo tarpu nedaug registruoto nekilnojamojo turto arba socialiniuose tinkluose nurodomas atsakovo darbinis statusas arba gyvenamoji vieta, nesutampanti su kituose šaltiniuose nurodyta gyvenamąja vieta aplinkybės dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepagrindžia. Tokias aplinkybes pagrįstų nebent įrodymai, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ar tokius veiksmus jau yra atlikęs. Tačiau šiuo atveju byloje tokių įrodymų nėra, nors būtent ieškovei tenka pareiga juos pateikti (CPK 178 str.)Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.