Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-05-26 · Administracinė byla Nr. eI2-2650-595/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
eI2-2650-595/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00822-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
S. S.
Trečiasis asmuo
UAB "Rolidas"
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2650-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00822-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Rolidas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (15/18-7)50U-01097 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad jis dirba UAB „Rolidas“ nuo 2020 m. lapkričio 17 d. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2020 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), galiojantį iki 2022 m. lapkričio 3 d. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, t. y. nustatęs, kad UAB „Rolidas“ direktorius, kaip darbdavio UAB „Rolidas“ atstovas, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Įstatymo 62 straipsnio 22 ir 7 dalių nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, Sprendimu panaikino Leidimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB „Rolidas“ direktoriui paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda. Bauda sumokėta 2021 m. sausio 15 d.

Pareiškėjas mano, kad Departamentas nepagrįstai priėmė Sprendimą, nes tuo metu, kai darbdavio atstovas buvo nubaustas, jis jau buvo sudaręs darbo sutartį, neegzistavo darbdavio įsipareigojimas jį įdarbinti. Be to, jis be jokio teisėto pagrindo yra baudžiamas už kito asmens padarytą teisės pažeidimą.

Pareiškėjo teigimu, Departamento Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatytų reikalavimų. Sprendimas yra be motyvų, jame neatskleistos aplinkybės, pagrindžiančios Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio normos taikymą. Mano, kad panaikinti Leidimą nebuvo jokio teisėto pagrindo, nes darbdavys nebuvo įsipareigojęs pareiškėjui jį įdarbinti pagal darbo sutartį, o toks įsipareigojimas jau buvo pasibaigęs jo įvykdymu, nes užsienietis buvo jau įdarbintas. Pareiškėjas, be kita ko, turėjo teisėtą lūkestį dėl jam suteikto Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje atitinkamą laikotarpį, nes jis buvo įvykdęs visus Įstatyme nustatytus reikalavimus. Pažymi, jog Departamentas, priimdamas Sprendimą, nepagrįstai plečiamai aiškino ir taikė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, nes pareiškėjas tuo metu, kada darbdavys buvo įsipareigojęs įdarbinti užsienietį, neatitiko leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindo. Departamentas, panaikindamas Leidimą, rėmėsi po Leidimo išdavimo atsiradusiu juridiniu faktu – UAB „Rolidas“ vadovo nubaudimu, taigi, Departamentas iš esmės pažeidė lex retro non agit (iš lot. k. „įstatymas neturi grįžtamosios galios“) taisyklę, kurios aiškinimas apima ir tai, jog teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių.

Pažymi, kad dėl darbdavio veiksmų nepagrįstai buvo pritaikyta teisinė atsakomybė ir pareiškėjui, kuris nėra atsakingas už veiksmus, kuriems neturėjo jokios įtakos. Pareiškėjas ilgam laikui neteko galimybės teisėtais pagrindais dirbti darbą Lietuvos įmonėse. Departamentui priėmus Sprendimą, jis iš naujo privalės teikti prašymą Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Tokiu būdu pareiškėjas patirs papildomus nuostolius. Mano, kad toks Departamento Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nagrinėjamu atveju dėl Departamento priimtų sprendimų net 19 UAB „Rolidas“ darbuotojų yra priversti nutraukti darbo santykius. Esant šioms aplinkybėms bus sužlugdyta UAB „Rolidas“ veikla, kadangi bendrovė, vienu metu netekdama įsipareigojimams vykdyti būtinų resursų, nebegalės vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų klientams. Atitinkamai, iškyla reali įmonės bankroto grėsmė.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio 16 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2022 m. lapkričio 3 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Sodra) duomenimis, pareiškėjas UAB „Rolidas“ įsidarbino 2020 m. lapkričio 17 d.

Žemesnės instancijos teismas

Departamentas nustatė, kad R. R., būdamas UAB „Rolidas“ vadovu (kaip darbdavys), pažeisdamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 eurų bauda, kuri buvo sumokėta 2021 m. sausio 15 d. Todėl pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis).

Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas yra imperatyvus. Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbo sutarties sudarymo, darbuotojo įdarbinimo ir/ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir/ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovo teigimu, toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarauja Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Nurodo, kad nors pareiškėjas neginčija, jog UAB „Rolidas“ Sprendimo priėmimo metu buvo jo darbdavys ir kad darbdavio vadovas buvo nubaustas už nelegalų darbą, nors pareiškėjui Leidimas buvo išduotas iki 2022 m. lapkričio 3 d. d., tačiau nereiškia, jog pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tai, jog paminėtą administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjas, kuris neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjui negalėjo kilti teisinės pasekmės pagal Įstatymą.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad pareiškėjui ir trečiajam asmeniui kylančios teisinės pasekmės, priėmus ginčijamą Sprendimą, yra neproporcingos. Pagal Įstatymą, tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų vadovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių vadovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Rolidas“ vadovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

Pabrėžia, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad tokiu būdu jam taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė ir, kad UAB „Rolidas“ yra baudžiamas antrą kartą už tą patį administracinį nusižengimą. Pareiškėjas Sprendimu nėra baudžiamas už UAB „Rolidas“ vadovo padarytą administracinį nusižengimą, o UAB „Rolidas“ nėra baudžiamas už tą patį administracinį nusižengimą antrą kartą. Administraciniai nusižengimai ir Migracijos teisės klausimai nėra tapatūs, tai yra skirtingi teisiniai santykiai ir jie reguliuojami skirtingų teisės normų, todėl pareiškėjas nepagrįstai juos sutapatino. Sprendimas, tai individualus administracinis aktas, priimtas pagal Įstatymą ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.

Pažymi, kad Departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, neturėjo pareigos nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog ginčijamas Sprendimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principui, nepagrįsti. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rolidas“ atsiliepime nurodo, kad sutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimo argumentus grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais pareiškėjo skunde. Teigia, kad Sprendimas priimtas nepagrįstai, kadangi tuo metu, kai UAB „Rolidas“ vadovas buvo nubaustas pareiškėjas jau buvo įdarbintas, neegzistavo darbdavio įsipareigojimas įdarbinti. Be to, pareiškėjas yra baudžiamas be teisinio pagrindo už padarytą teisės pažeidimą antrą kartą. Sprendimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Pažymi, kad didžiąją dalį pajamų uždirba tik iš trečiųjų šalių darbuotojų vykdomų darbo funkcijų, mokesčius mokėdamas Lietuvos Respublikos biudžetui. Trečiasis asmuo valdo daugiau kaip 110 transporto priemonių. Tvirtina, kad Migracijos departamento priimtų sprendimų pagrindu praktiškai visi UAB „Rolidas“ darbuotojai (19) yra priversti nutraukti darbo santykius. Tokiu būdu realiai sužlugdoma įmonės veikla, kadangi įmonė, vienu metu netekdama įsipareigojimams vykdyti būtinų resursų, nebegalės vykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų klientams. Tad iškyla reali įmonės bankroto grėsmė. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. (15/18-7)50U-01097 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamentas pareiškėjui S S. vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu 2020 m. lapkričio 16 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760006749, galiojantį iki 2022 m. lapkričio 3 d.

Sodros duomenimis pareiškėjas UAB „Rolidas“ dirba nuo 2020 m. lapkričio 17 d.

Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu UAB „Rolidas“ direktoriui R. R. (R. R.) už Įstatymo 62 straipsnio 2² ir 7 dalių nuostatų pažeidimus, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 įsakymo Nr. V-401/EV-281/V395 tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimų pažeidimus, administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (Nelegalus darbas) paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, teismo nutarimas įsiteisėjęs. Bauda sumokėta 2021 m. sausio 15 d.

Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu priėmė 2021 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. (15/18-7)50U-01097 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiškėjui S.S. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760006749.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 straipsnio a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimu UAB „Rolidas“ vadovas R. R. (R. R.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 000 (vieno tūkstančio) eurų bauda. Remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 2 d. Taip pat nustatyta, kad bauda yra sumokėta 2021 m. sausio 15 d. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo (2021 m. kovo 3 d.) dirbo UAB „Rolidas“. Tačiau Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio UAB „Rolidas“ vadovas 2021 m. sausio 7 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2021 m. kovo 3 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas pabrėžia, kad tiek įmonės, tiek įmonės vadovo nubaudimas už nelegalų darbą atitinka Įstatymo reikalavimus panaikinant Leidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai palaiko tokį aiškinimą savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) papunkčio prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad darbdavio nubaudimo metu įsipareigojimas įdarbinti buvo pasibaigęs, todėl neegzistavo Įstatyme įtvirtinta Leidimo panaikinimo sąlyga bei kad jam yra nepagrįstai taikoma teisinė atsakomybė už teisės pažeidimą, kurio jis nepadarė. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, kad jis nustatytas darbdavio atžvilgiu po to, kai užsienietis jau įdarbintas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Teismas pažymi, jog tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka LVAT formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Analogiškus išaiškinimus naujausio praktikoje palaiko ir LVAT (2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021 ir kt.).

LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog Migracijos departamentas, nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje įtvirtintą savarankišką leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindą (kurie yra imperatyvūs), turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Taigi, neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (pvz. žr. 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, jog jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, kad jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negalės būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas, taip pat neturi atsirasti aplinkybių, kurios Įstatyme nurodytos kaip leidimo laikinai gyventi užsieniečiui panaikinimo pagrindai. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, ir šiuo atveju pareiškėjo vertinimas, jog ginčijamas sprendimas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas jį panaikinti (LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021 ir kt.).

Kiti pareiškėjo, taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens nuodyti argumentai, t. y. kad tai sukels finansinių nepatogumų tiek pareiškėjui, tiek ir bendrovei, kad turės iš naujo teikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, bendrovė gali būti sužlugdyta, teismo vertintini kaip nepagrįsti, neturintys jokios įtakos ir reikšmės sprendžiant nagrinėjamu atveju dėl imperatyvios nuostatos taikymo. Nagrinėjamu atveju, tiek UAB „Rolidas“ vadovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo įvertinti, ar Sprendimas bus ekonomiškas UAB „Rolidas“ ar pareiškėjui. Teismas konstatuoja, kad Sprendime teisingai taikoma imperatyvi Įstatymo norma. Sprendimo priėmimo metu Departamentas veikė savo įgaliojimų ribose, be to, pareiškėjui taikomi teisių apribojimai atitinka siekiamus teisėtus tikslus, o taikomos priemonės yra proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, tačiau tam, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik pačio pareiškėjo duomenys, bet ir jų darbdavio atitiktis Įstatymo reikalavimams. Įvertinus pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjo darbdavys šiuo atveju pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, todėl Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiškėjui. Tuo pačiu pritartina atsakovui, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.

Teismas, įvertinęs Sprendimą, daro išvadą, kad Sprendimas yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai nurodyti tiek teisinis, tiek faktinis jo priėmimo pagrindai. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.

Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai įvertino ginčo situaciją ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus. Todėl teisinio pagrindo jo naikinti dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų nėra. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi skundas yra atmestas, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinami (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė