Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotai atstovei A. Č.,

teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. rugsėjo 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5181-2025 dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M. 2025 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5181-2025, kuriuo G. V., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje ir 71 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d., 00.05 val., kol buvo tikrinamas policijos pareigūnų (Dariaus ir Girėno g., Marijampolėje), tiksliai nenustatytoje vietoje, vartojo narkotines medžiagas, be gydytojo paskyrimo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1371/2025(01), nurodoma, jog tyrimo atlikimo metu nustatyta, jog G. V. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino. Taip pat asmuo pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, turėdamas galiojančią nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje. Už ANK 71 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui paskirta 30 Eur bauda. Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmeniui paskirta 850 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 20 mėnesių. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 850 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 20 mėnesių.

1) kaip matyti iš byloje esančių vaizdo įrašų, pareiškėjas nuo pat pradžių policijos pareigūnui nurodė, kad automobilio nevairavo, tačiau policijos pareigūnas primygtinai siekė įrodyti, kad automobilį vairavo būtent G. V. Tai jis siekė padaryti tiek grasindamas pareiškėjui, tiek jo draugei sunkiomis teisinėmis pasekmėmis, tiek meluodamas, nes nurodė, kad policijos tarnybinio automobilio šonuose yra įrengtos vaizdo kameros, kas, kaip matyti yra visiškas melas, nes tokių kamerų policijos automobiliuose nėra. Be to, nėra pateikta vaizdo įrašų iš tariamų automobilio šoninių vaizdo kamerų. Pažymi, kad jeigu policijos pareigūnas, kuris bandė įtikinti pareiškėją tariamu jo kaltumu, būtų 100 procentų įsitikinęs G. V. kaltumu, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolas būtų surašytas 2025 m. balandžio 30 d., o ne beveik po 4 mėnesių;

Siuntime atlikti medicininę apžiūrą nurodyta, kad G. V. siunčiamas į VšĮ „Marijampolė ligoninę” medicininės apžiūros atlikimui.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte fiksuota, jog 2025 m. balandžio 30 d., 02.00 val., paimtas G. V. biologinės terpės ėminys (šlapimas). Išvada – blaivus.

Biologinės terpės siuntime chemijos laboratorijai nurodyta, kad siunčiama G. V. biologinė terpė, su tikslu nustatyti, ar asmuo vartojo psichiką veikiančias medžiagas.

Marijampolės AVPK rašte „Dėl galutinės išvados pateikimo”, skirtame VšĮ „Marijampolė ligoninei” nurodyta, kad norit visapusiškai ir objektyviai ištirti administracinio nusižengimo bylą, prašome Jūsų kuo skubiau įvertinti G. V. būklę iš pateiktos specialisto išvados Nr. T-N 1371/2025 (01). prašoma „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti“ aktą pateikti su galutine išvada, kurioje būtų nurodyta, ar 2025 m. balandžio 30 d. G. V. buvo apsvaigęs/neapsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų bei ar jis galėjo/negalėjo vairuoti transporto priemonę. Taip pat būtinai nurodyti, iš kokių požymių buvo nustatytas asmens apsvaigimas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 1371/2025(01) nurodyta, kad G. V. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, kokaino. Šlapime etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime opiatų nerasta.

Vaizdo įraše iš policijos pareigūno M. K. kūno kameros, pavadinimu PSS-20250429-234336UTC+0300, fiksuota, jog atvykus policijos pareigūnams į automobilių stovėjimo aikštelę, G. V. sėdi automobilio keleivio vietoje, mergina – stovi lauke. Pareigūnas pasako, jog prie sankryžos matė, jog G. V. vairavo automobilį, buvo užsidengęs veidą. Vaizdo įrašo 5 min. mergina pasako, kad automobilį vairavo ji. Vaizdo įrašo 6 min. policijos pareigūnas dar kartą pasako, jog matė, kad automobilį vairavo G. V. 10 min. 30 sek. policijos pareigūnas, kalbėdamas su mergina, pasako, kad matė, jog automobilį vairavo G. V., paaiškina galimas kilti administracinės atsakomybės pasekmes. 12 min. 40 sek. policijos pareigūnas G. V. pakartoja, jog automobilį vairavo jis. 12 min. 58 sek. G. V. nurodo: „taigi vis tiek nufilmavote, tai bus faktas“.

Vaizdo įraše iš policijos pareigūnės K. G. kūno kameros, pavadinimu PSS-20250429-234349UTC+0300(2), fiksuota, jog atvykus policijos pareigūnams į automobilių stovėjimo aikštelę, mergina stovi lauke prie automobilio, prie vairuotojo pusės durelių, vėliau atsisėda į automobilio vairuotojo vietą. Policijos pareigūnė asmenims pasako: „tikrai apsikeitėte“. G. V. teigia, kad vairavo ne jis. 14 min. 15 sek. policijos pareigūnai asmenins pasako, kad matė, jog automobilį vairavo vyras.

Vaizdo įraše iš policijos tarnybinio automobilio, pavadinimu M1736-MRI993-250429-234107-235034-20010300, fiksuotas vaizdo įrašymas iš minėto automobilio priekio ir minėto automobilio judėjimas 2025 m. balandžio 29 d., 23.42-23.43 val. Vaizdo įraše matyti, kad 23.42.54 val. policijos tarnybinis automobilis važiuoja Dariaus ir Girėno g.-Draugystės g., Marijampolėje, sankryžoje. Sankryža ir gatvė iš visų pusių yra apšviesta. Nuo 23.41.50 val. matomas iš Draugystės g. į Dariaus ir Girėno g. sukantis automobilis „Audi A6”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos tarnybinis automobilis sulėtina važiavimo greitį. 23.43.10 val. policijos pareigūnų automobilis apsisuka ir važiuoja į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Dariaus ir Girėno g., Marijampolėje, kurioje stovi automobilis „Audi A6”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte fiksuota, kad 2025 m. balandžio 30 d. paimamas automobilis „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Leidime atsiimti priverstinai nevežtą (paimtą) transporto priemonę nurodyta, kad automobilio „Audi“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui V. V. grąžinta minėta transporto priemonė.

Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus fiksuoti G. V. padaryti administraciniai nusižengimai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 5 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, jog, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 424 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.

Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus, visų pirma, pažymi, jog nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad nusižengimo užfiksavimo metu automobilį vairavo ne jis, tačiau vertinant šios versijos pagrįstumą, tuo pačiu minėto asmens parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad sakyti tiesą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neįpareigoja atitinkamos ANK nuostatos. Teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje, todėl minėta G. V. versija vertinama kaip jo gynybinė pozicija, siekis išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių padarinių.

Antra, vaizdo įraše iš policijos pareigūno M. K. kūno kameros, pavadinimu PSS-20250429-234336UTC+0300, fiksuota, jog 12 min. 40 sek. policijos pareigūnas G. V. pakartoja, jog automobilį vairavo jis. 12 min. 58 sek. G. V. nurodo: „taigi vis tiek nufilmavote, tai bus faktas“. Teismo vertinimu, reikia vadovautis pirminiu G. V. prisipažinimu, duotu nusižengimo užfiksavimo metu, kadangi teismas mano, jog jis savo poziciją dėl kaltės ir paaiškinimus pakeitė, teikdamas paaiškinus priimant skundžiamą nutarimą ne teismo tvarka ir teikdamas skundą teismui, taip siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir su ja susijusių neigiamų padarinių.

Trečia, teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, nenustatyta, jog policijos pareigūnas primigtinai siekė įrodyti, kad automobilį vairavo būtent G. V., grasindamas pareiškėjui ir jo draugei sunkiomis teisinėmis pasekmėmis. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnas tiesiog paaiškina G. V. ir A. B. galimą kilti administracinę atsakomybę ir su ja susijusius padarinius. Vien subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas ir nesutikimas su priimtu nutarimu, nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad policijos pareigūnai grasino pareiškėjui ir jo draugei sunkiomis teisinėmis pasekmėmis.

Ketvirta, teismas pažymi, jog bylos medžiagoje iš tikrųjų nėra vaizdo įrašų iš policijos tarnybinio automobilio šonuose esančių vaizdo kamerų. Teismo vertinimu, nurodytų vaizdo įrašų nebuvimas nedaro skundžiamo nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu. Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys į tai, jog ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo nuomone, priimant skundžiamą nutarimą, buvo įvertinta byloje esanti įrodymų visuma, kurios užteko konstatuoti faktą, kad būtent G. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nepaisant to, kad byloje nėra vaizdo įrašų iš policijos tarnybinio automobilio šonuose esančių vaizdo kamerų.

Penkta, atkreipiamas pareiškėjo dėmesys į tai, kad įvykio metu buvo ir su pareiškėju bei jo drauge 2025 m. balandžio 29-30 d. bendravo Marijampolės AVPK pareigūnas M. K. ir pareigūnė K. G. Administracinio nusižengimo protokolą 2025 m. rugpjūčio 13 d. surašė Marijampolės AVPK Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas J. S., o skundžiamą nutarimą 2025 m. rugsėjo 26 d. – Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M. Taigi, akivaizdu, kad ne Marijampolės AVPK pareigūnas M. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog: „jeigu policijos pareigūnas, kuris bandė įtikinti pareiškėją tariamu jo kaltumu, būtų 100 procentų įsitikinęs G. V. kaltumu, akivaizdu, kad administracinio nusižengimo protokolas būtų surašytas 2025 m. balandžio 30 d., o ne beveik po 4 mėnesių“. Be to, skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už 4 mėnesių ne dėl to, kad buvo laukiama specialisto išvados iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu ir dėl to, kad pats policijos pareigūnas nurodė, jog automobilį „Audi“ vairavęs asmuo, tuo momentu, kai policijos automobilis pravažiavo pro sankryžoje stovintį automobilį „Audi“ buvo „užsidengęs veidą ranka“. Ši aplinkybė tik patvirtina faktą, kad policijos pareigūnas objektyviai negalėjo matyti, kas vairavo automobilį „Audi“. Pareiškėjas yra kaltinamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymu, nesant jokių objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, remiantis vien subjektyvia policijos pareigūno, vairavusio policijos tarnybinį automobilį, prielaida.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaizdo įraše, pavadinimu PSS-20250429-234336UTC+0300, fiksuota, jog atvykus policijos pareigūnams į automobilių stovėjimo aikštelę, pareigūnas iš tikrųjų pasako, jog prie sankryžos matė, jog G. V. vairavo automobilį, tačiau buvo užsidengęs veidą. Teismo vertinimu, nurodyta pareigūno frazė nėra paneigianti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Analizuojamoje situacijoje svarbu tai, kad policijos pareigūnams reikėjo identifikuoti ne kuris iš dviejų vyrų (fiziškai panašių asmenų) vairuoja automobilį, tačiau reikėjo nustatyti, kas sėdi už automobilio vairo – vyras ar moteris, todėl tikslus veido bruožų matymas ir (ar) veido uždengimas nėra esminė faktinė aplinkybė, galinti sąlygoti skundžiamo nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Vertinant nurodytus skundo argumentus, būtina atsižvelgti į tai, kad liudytojas Marijampolės AVPK pareigūnas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad Darias ir Girėno g., sankryžoje su Draugystės g., pastebėjo Draugystės g. važiuojant automobilį, kuris sankryžoje sustojo. Jis važiavo nedideliu greičiu, gatvė buvo apšviesta, todėl buvo labai nesudėtinga matyti, kas vairuoja automobilį. Specialiai prilėtino greitį, kad matytų, kas vyksta automobilio salone, matė, kad vairavo vaikinas. Yra įsitikinęs, kad vairavo būtent G. V. Vaizdo įraše iš policijos tarnybinio automobilio, pavadinimu M1736-MRI993-250429-234107-235034-20010300, fiksuotas vaizdo įrašymas iš minėto automobilio priekio ir minėto automobilio judėjimas 2025 m. balandžio 29 d., 23.42-23.43 val. Vaizdo įraše matyti, kad 23.42.54 val. policijos tarnybinis automobilis važiuoja Dariaus ir Girėno g.-Draugystės g., Marijampolėje, sankryžoje. Sankryža ir gatvė iš visų pusių yra apšviesta. Nuo 23.41.50 val. matomas iš Draugystės g. į Dariaus ir Girėno g. sukantis automobilis „Audi A6”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi, iš liudytojo parodymų ir byloje esančių vaizdo įrašų akivaizdu, jog policijos pareigūnai galėjo matyti, kas vairavo automobilį, kadangi nepaisant tamsaus paros meto, buvo geras matomumas dėl gatvės apšvietimo, policijos pareigūnas specialiai važiavo lėtai, kad galėtų identifikuoti automobilį vairuojantį asmenį, atstumas tarp prasilenkiančių automobilių buvo nedidelis. Vairuotojo veido prisidengimas, nereiškia, kad policijos pareigūnai negebėjo ir negalėjo atskirti moters nuo vyro, kadangi jų vizualiniai požymiai ženkliai skyrėsi – mergina buvo ilgais palaidais plaukais (tai fiksuota byloje esančiuose vaizdo įrašuose), tuo tarpu – G. V. trumpai kirptais plaukais. Taip pat skyrėsi ir dėvima apranga, t. y. G. V. buvo apsirengęs tamsiais rūbais, kartu važiavusi moteris – baltos spalvos paltu (tai taip pat fiksuota byloje esančiuose vaizdo įrašuose).

Kaip minėta, skunde nurodoma, kad: „matomumas dar buvo apsunkintas greta sėdėjusios policijos pareigūnės, kuri, kaip būtų nekeista, automobilio „Audi“ vairuotojo nematė“. Nurodytą skundo argumentą paneigia liudytojos Marijampolės AVPK pareigūnės K. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad prasilenkiant, ji matė, jog vaikinas sėdi už automobilio vairo. Ji pati sėdėjo dešinėje pusėje, kolega – už vairo. Prasilenkiant matėsi, kad tikrai sėdi vaikinas už vairo, ne mergina. Atsimena nurodytą faktinę aplinkybę. Taigi, liudytoja patvirtino, jog matė, kas vairavo automobilį ir minėtą faktinę aplinkybę prisimena.

Teismas pažymi, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų, t. y. Marijampolės AVPK pareigūnų M. K. ir K. G. parodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs bei neprieštaraujantys vieni kitiems, sutampantys su byloje esančia rašytine medžiaga. Be to, asmenys buvo supažindinti su atsakomybe už melagingų parodymų davimą ir galimą kilti baudžiamąją atsakomybę.

Dar vienas skundo argumentas – skundžiamame nutarime yra klaidingai nurodoma, kad „policijos pareigūnai, ne pravažiuodami stebėjo transporto priemonės vairuotoją, o buvo sustoję prie transporto priemonės ir turėjo pakankamai laiko įsitikinti, kas vairuoja transporto priemonę“, nes kaip matyti iš minėto vaizdo įrašo, policijos tarnybinis automobilis nebuvo sustojęs, jis visą laiką judėjo, taip pat judėjo ir automobilis „Audi“.

Kaip minėta, vaizdo įraše iš policijos tarnybinio automobilio, pavadinimu M1736-MRI993-250429-234107-235034-20010300, fiksuotas vaizdo įrašymas iš minėto automobilio priekio ir minėto automobilio judėjimas 2025 m. balandžio 29 d., 23.42-23.43 val. Vaizdo įraše matyti, kad 23.42.54 val. policijos tarnybinis automobilis važiuoja Dariaus ir Girėno g.-Draugystės g., Marijampolėje, sankryžoje. Nuo 23.41.50 val. matomas iš Draugystės g. į Dariaus ir Girėno g. sukantis automobilis „Audi A6”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos tarnybinis automobilis sulėtina važiavimo greitį. Teismas pažymi, jog minėtame ir kituose byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra fiksuota, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis sustoja, kaip tai yra nurodyta skundžiamame nutarime. Teismo vertinimu, nurodytas faktinių aplinkybių neatitikimas nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi pareiškėjo kaltė yra įrodyta kitų byloje esačių įrodymų pagrindu. Atkreipiamas dėmesys į ta, kad iš aukščiau minėto vaizdo įrašo yra matoma, jog policijos pareigūnai ne greitai pravažiuodami pastebėjo automobilį „Audi A6”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau buvo sulėtinę tarnybinės priemonės transporto priemonės greitį iki minimalaus ir turėjo pakankamai laiko matyti, kas vairuoja automobilį „Audi A6”, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunde teigia, jog jo kaltės įrodymas pagal skundžiamą nutarimą yra tai, kad: „bylos duomenimis G. V. pripažino, kad narkotinės medžiagos priklausė jam ir sustojęs turimas narkotines medžiagas išmetė po automobiliu. Narkotinės medžiagos rastos po automobiliu vairuotojo pusėje, kas patvirtina, kad būtent G. V. ir vairavo transporto priemonę“. Pareiškėjo teigimu, šis tariamas jo kaltės įrodymas yra niekuo nepagrįstas ir absurdiškas, nes kaip matyti, narkotinės medžiagos buvo susuktos į apvalų gniužulą, kuris jo stipriau mestas nuriedėjo į kitą automobilio pusę. Ši aplinkybė, kaip tik patvirtina faktą, kad pareiškėjas automobilio nevairavo, o jam važiuojant sėdėjo keleivio vietoje.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjo turėtos narkotinės medžiagos, susuktos į apvalų gniužulą ir pareiškėjos išmestos, nuriedėjo į kitą automobilio pusę, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas nevairavo automobilio, o sėdėjo keleivio vietoje. Teismas pritaria Marijampolės AVPK atsiliepime esančiam teiginiui, kad bylos duomenimis, narkotinės medžiagos paketuose svėrė atitinkamai 1,6682 ir 0,4318 gramų, dėl ko tokių lengvos masės paketų dėl jų lengvo svorio nebuvo galima permesti į kitą transporto priemonės pusę.

Būtina paminėti ir tai, kad ne tik pareiškėjas, bet ir liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad automobilį vairavo ji, o ne G. V. Teismas nesivadovauja tokiais liudytojos parodymais, kadangi jie iš esmės prieštarauja Marijampolės AVPK pareigūnų nuosekliems parodymams ir kitai bylos medžiagai. Liudytoja A. B. yra G. V. draugė, todėl galimai siekia padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, teigdama, jog automobilį vairavo ji pati, o ne administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2025 m. rugsėjo 26 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-5181-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Daroma išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo skunde esančiais argumentais panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl pareiškėjo nubaudimo už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, teiseną nesant pareiškėjo veiksmuose minėto administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. skundą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.