- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1219-775/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- T. G., R. A.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.7.1.2Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas
- 3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys T. G., R. A., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. R. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo R. R. (toliau – atsakovas) santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko E. R. (toliau – nepilnametis vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove ir bendravimo tvarką su atsakovu; priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą; padalinti šalių santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei prievoles; ieškovei iš atsakovo priteisti 20 828 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę šalių nekilnojamojo turto dalį; ieškovei iš atsakovo priteisti 10 625 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; ieškovės naudai iš atsakovo priteisti 10 500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; pripažinti negaliojančiais tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų sudarytų žemės ūkio technikos traktoriaus ir kombaino pirkimo– pardavimo sutartis negaliojančiomis bei taikyti restituciją; nustatyti priverstinę hipoteką ieškovės naudai priteistų 52 953 Eur sumos kompensacijų mokėjimo prievolės tinkamam įvykdymui užtikrinti ir priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad už jos ieškinio reikalavimus mokėtinas 1 409 Eur žyminis mokestis. Ieškovė sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį bei pateikė procesinį prašymą atleisti ją nuo likusios 1 209 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė nurodė, kad ji kitos dalies neišgali sumokėti dėl sunkios turtinės padėties. Teismui nenustačius aplinkybių atleisti ieškovę nuo dalies mokesčio mokėjimo, ieškovė prašė likusios žyminio mokesčio sumos mokėjimą jai atidėti iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės prašymo atleisti arba atidėti jai dalies žyminio mokesčio mokėjimą netenkino ir nustatė 30 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – įtraukti tarp trečiųjų šalių ieškovės kreditorių ir įpareigojo ieškovę primokėti 929 Eur žyminio mokesčio dalį.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė savo prašymą grindžia tuo, jog jos pajamos yra apie 1 911 Eur, o mokėtinas žyminis mokestis yra 1 409 Eur. Tai reiškia, kad net ir pasiskolinusi šios bylos vedimo išlaidoms 1 500 Eur sumą bei turėdama tiek būsto nuomos mokesčio mokėjimo įsipareigojimų, tiek ir vaiko išlaikymo pareigą bei nuolatinių, kasdieninių rūpesčių naštą, ieškovė turėtų sumokėti ženklią, jai nepakeliamai didelę pilno žyminio mokesčio sumą, kad apgintų savo teises bei teisėtus interesus ir nutrauktų faktiškai iširusią santuoką, sąžiningai padalinant šalių sukauptą turtą, nustatytų teisingas kompensacijas.
5. Iš ieškovės pateiktų pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. ieškovei buvo iš viso priskaičiuota išmokėti 5 330,38 Eur, vidutiniškai 1 776,79 Eur (5 330,38 Eur / 3 mėn.). Ieškovės pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. ieškovei iš viso priskaičiuota išmokėti suma 405,39 Eur, vidutiniškai 135,13 Eur (405,39 / 3 mėn.). Teismas iš nurodytų duomenų padarė išvadą, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. per mėnesį vidutiniškai gavo 1 911,92 Eur pajamų (1 776,79 Eur + 135,13 Eur).
Šalies argumentai
6. Ieškovės teigimu, iš gaunamų lėšų ji dengia 1 500 Eur kredito įsipareigojimą, kurį, kaip nurodė, prisiėmė šios civilinės bylos vedimo išlaidoms padengti, taip pat moka 200 Eur būsto nuomos išlaidas ir komunalinius mokesčius, kurie jos daliai sudaro 60 Eur, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų jos nurodytiems mokėjimams pagrįsti ir šias aplinkybes nurodė tik deklaratyviai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo ir ieškovės pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, jog prie šalių sūnaus išlaikymo prisideda ir atsakovas – moka už sūnaus kirpyklą ir telefono ryšį po 10 Eur, už plaukimo būrelį, nuo 2024 m. kovo pabaigos sūnaus išlaikymui kas mėnesį perveda po 250 Eur sumą.
8. Teismas sprendė, kad ieškovei nedetalizavus ir nepagrindus išlaidų, nėra aišku, kokia ieškovės pajamų dalis paskirstoma jos nurodytoms išlaidoms. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, duomenų, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, byloje nėra.
9. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo ieškovės atleisti ar atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.
10. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu už vieną neturtinį reikalavimą yra mokamas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti jai 52 953 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą turtą, todėl už šį reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis yra 1 019 Eur. Todėl nagrinėjamu atveju bendras ieškovės mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 129 Eur (110 Eur + 1 019 Eur) sumą.
11. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 200 Eur žyminį mokestį, teismas ieškovei nustatė terminą trūkumams pašalinti ir primokėti likusios dalies, t. y. 929 Eur, žyminį mokestį ir įtraukti trečiuoju asmeniu ieškovės nurodytą kreditorių.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė G. R. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovę nuo 929 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo bei ieškinį priimti nagrinėti teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantės vertinimu, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Apeliantė mano, kad duomenų apie jos patiriamas išlaidas nuomai ir komunaliniams mokesčiams nėra būtinybės pateikti, juolab, kad mokėjimai už nuomą 200 Eur yra atliekami grynaisiais pinigais. Vaiko išlaikymui ieškovės patiriamų išlaidų nepakankamas detalizavimas negali būti išankstine priežastimi tiek nepriimti ieškinio, tiek ir atleisti ieškovę nuo dalies mokesčio mokėjimo. Šį prašymą teismai nagrinėja vertindami šalies pateiktus duomenis apie sunkią šalies turtinę padėtį.
12.2. Teismas nenurodė, kokia teisės norma nustato apeliantės pareigą pateikti būtent mokėjimo už buto nuomą įrodymus, prašant atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, apeliantės nurodyta kas mėnesį mokėtina 120 Eur komunalinių mokesčių suma nėra neįprastai didelė, kad teismui būtų pagrindas ja netikėti. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė du mokėjimų kvitus, iš kurių matyti, jog 2024 m. kovo 29 d. ji sumokėjo 88,70 Eur komunalinių mokesčių, o 2024 m. balandžio 30 d. – 100,76 Eur komunalinių mokesčių, taip pat pagal pateikiamą bendrą sąskaitą iki 2024 m. gegužės 31 d. jau turėjo sumokėti 70,98 Eur sumą už įvairias komunalines paslaugas. Visuose kasos kvituose ir sąskaitoje nurodomas vienas ir tas pats šiam butui priskirto mokėtojo numeris: 23054024. Nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad apeliantė iš tiesų už nuomojame bute sunaudojamas komunalines paslaugas vidutiniškai moka apie 120 Eur per mėnesį.
12.3. Apeliantė su ieškiniu teismui pateikė dvi pažymas apie jos darbo užmokestį bei savo banko sąskaitos išrašą už du mėnesius. Vertindamas šiuos duomenis teismas nustatė, kad apeliantė gauna 1 911,92 Eur atlyginimą, tačiau padarė išvadą, kad nėra aišku, kokia apeliantės pajamų dalis yra skiriama konkrečioms jos patiriamoms išlaidoms. Apeliantės teigimu, kartu gyvenančio nepilnamečio sūnaus išlaidoms jos gaunamų ir atsakovo skiriamų išlaikymo lėšų ne visada pakanka. Detalios nepilnamečio sūnaus poreikių, t. y. išlaikymo išlaidos, yra detalizuotos ieškinyje pateiktoje lentelėje. Be to, pati apeliantė turi ir maitinimosi, aprangos, automobilio išlaikymo ir kitų buitinių išlaidų poreikių, kuriuos dengia iš gaunamo 1 911,92 Eur atlyginimo. Todėl apeliantei yra sunku sumokėti dar 929 Eur žyminio mokesčio dalį, dėl ko jos turtinė padėtis yra pripažintina sunkia.
12.4. Teismas pažymėjo, kad apeliantė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, o duomenų, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, byloje nėra. Apeliantė pažymėjo, kad naudojimasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikiamomis paslaugomis suteikia teisę į visišką atleidimą nuo žyminio mokesčių ir kitų teismo išlaidų mokėjimo. Tuo tarpu apeliantė prašo atleisti ją tik nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Apeliantė remiasi, jos vertinimu, analogiška Kauno apygardos teismo praktika, suformuota 2010 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-633-343/2010, kurioje teisėjų kolegija pažymėjo, kad nurodyta ieškovo mokėtino žyminio mokesčio suma beveik prilygsta jo vieno mėnesio pajamoms, todėl, atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, vertino kaip nepagrįstą kliūtį ieškovui operatyviai kreiptis į teismą teisminės gynybos, o teismo nurodytą aplinkybę, jog ieškovas naudojasi advokato paslaugomis, pripažino, kaip nesudarančią pagrindo išvadai apie ieškovo gerą turtinę padėtį, todėl sprendė priešingai, jog dalis ir taip nedidelių ieškovo pajamų yra skiriama procesinėms išlaidoms, dar labiau apribojant jo finansines galimybes. Apeliantės vertinimu, šioje byloje yra panašios aplinkybės, kadangi jos vieno mėnesio atlyginimo suma beveik prilygsta mokėtino žyminio mokesčio sumai, todėl atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, vertintina kaip nepagrįsta kliūtis apeliantei operatyviai kreiptis į teismą teisminės gynybos, o aplinkybė, kad apeliantė naudojasi advokato paslaugomis, negali būti vertinama kaip parodanti gerą jos turtinę padėtį.
12.5. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis įtvirtina fundamentalią kiekvieno asmens teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus. Minėtu išaiškinimu kaip tik ir ginama ši asmens teisė, pažymint, kad dalis apeliantės ir taip nedidelių pajamų yra skiriama procesinėms išlaidoms, tuo dar labiau apribojant jos finansines galimybes. Apeliantės byloje pateikti duomenys patvirtina, kad už ieškinio parengimą ji patyrė 2 000 Eur, kurių dalį padengė iš savo lėšų, o likusiai mokėtinai 1 500 Eur sumai padengti 2024 m. gegužės 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Ruošiantis bylos nagrinėjimui, renkant didelį kiekį įrodymų ir kitų dokumentų, apeliantės turtinė padėtis, ginant savo pažeistas teises, dar labiau pablogėjo, ji turi kreditorinių įsipareigojimų, todėl ji turėjo būti atleista nuo 929 Eur dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba šis mokėjimas turėjo būto ieškovei atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo momento.
12.6. Teismas taip pat nurodė apeliantei į bylą įtraukti kreditorių, tačiau teismas turi teisę tai atlikti savo iniciatyva, be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnį, kreditorius automatiškai nelaikomas bylos dalyviu, jis tik turi teisę, jei pats pageidauja, įstoti į bylą pateikdamas teismui atitinkamą prašymą. Apeliantės vertinimu, kreditorius, gavęs pranešimą ir apeliantei patvirtinęs apie jo gavimą, pats nepageidauja įstoti į šią bylą, be to, kredito suma yra nedidelė ir tvarkingai mokama, jokių įsiskolinimų nėra. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra būtina apeliantei įtraukti kreditorių, nes jam apie bylą yra žinoma ir jis to pats nepageidauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir netenkintas jos prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2024 m. gegužės 15 d. kredito sutartį su akcine bendrove (toliau – AB) (duomenys neskelbtini); 2024 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesių komunalinių paslaugų išlaidų mokėjimo kvitus ir sąskaitą; 2023 m. gruodžio 13 d. advokato sąskaitą Nr. R138 bei jos apmokėjimo 500 Eur ir 1500 Eur banko sąskaitos išrašus; 2024 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) atsakymą elektroniniu paštu.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais duomenimis, kuriais ji grindžia savo finansinę padėtį, sprendžia, kad pateikti duomenys, išskyrus 2024 m. birželio 13 d. (duomenys neskelbtini) atsakymą elektroniniu paštu, yra reikšmingi klausimo dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, šių papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
19. CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
20. Asmens teisė kreiptis į teismą yra fundamentali ir pamatinė, todėl įstatyme nustatytas imperatyvus reikalavimas prieš kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį turi būti įgyvendinamas tokiu būdu, jog asmenys, kurių turtinė padėtis yra sunki ir kurie neišgali sumokėti žyminio mokesčio, taip pat turėtų galimybę realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, kad šių asmenų teisė kreiptis į teismą nebūtų nepagrįstai suvaržyta ar atimta. Dėl šios priežasties įstatymų leidėjas CPK yra nustatęs galimybę asmenims, dėl finansinių sunkumų neišgalintiems sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, kreiptis į teismą su prašymu atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų tenkinimo, už kuriuos sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio dalį, o nuo likusios dalies teismo prašė ją atleisti arba atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas apeliantės prašymo netenkino, nustatęs trūkumus įpareigojo ieškovę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirajame skunde apeliantės nesutikimas su teismo nutartimi iš esmės yra grindžiamas netinkamu jos pateiktų aplinkybių, tiesiogiai susijusių su jos turtine padėtimi ir turimais finansiniais įsipareigojimais, vertinimu, kuriuos apeliacinės instancijos teismas laiko iš dalies pagrįstais.
22. Žyminio mokesčio sumokėjimo, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 83, 84 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantės procesinė padėtis dėl ieškiniu reiškiamų reikalavimų, išskyrus dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
23. Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tokiu būdu įstatymas suteikia galimybę asmenims pasinaudoti savo pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų teismine gynyba ir tuo atveju, jeigu jų turtinė padėtis neleidžia sumokėti viso įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Tokią galimybę įstatymas suteikia tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, atsižvelgiant į jų turtinę padėtį. CPK 83 straipsnio 3 dalies tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju pagal prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikusio asmens nurodytus motyvus bei jo pateiktus įrodymus būtina spręsti, ar jis gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį ar tik jo dalį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Tačiau atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-467/2024).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už ieškiniu reiškiamus reikalavimus turi sumokėti 1 129 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė duomenis, kad yra sumokėjusi byloje mokėtino žyminio mokesčio dalį, t. y. 200 Eur. Prašymą atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies ieškovė grindė tuo, kad byloje mokėtino žyminio mokesčio dalis yra beveik proporcinga jos gaunamoms pajamoms, be to, ji turi kreditorinį įsipareigojimą, kurį įgijo šios bylos bylinėjimosi išlaidoms padengti, o dalį jos gaunamų 1 911 Eur pajamų turi skirti tiek nepilnamečio vaiko, tiek savo poreikių tenkinimui, taip pat dengti komunalinius bei būsto nuomos mokesčius.
25. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė gauna pastovias nuolatines pajamas, jos darbo užmokestis sudaro 1 911 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad apeliantės gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už šiuo metu esantį vidutinį darbo užmokestį (pagal statistikos departamento duomenis, vidutinis darbo užmokestis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudaro 1 352,90 Eur atskaičius mokesčius). Apeliantė pateikė duomenis, kad ji 2024 m. gegužės 15 d. sudarė kredito sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl 1 500 Eur vartojimo kredito. Nurodyta suma, apeliantės teigimu, ji ketina padengti jos jau patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagal jos atstovo 2023 m. gruodžio 13 d. išrašytą išankstinę sąskaitą faktūrą sudaro 2 000 Eur sumą. Nors apeliantė turi kreditorinį įsipareigojimą, apeliacinio teismo vertinimu, šis įsipareigojimas nėra ženklus, kadangi su paskaičiuotomis palūkanomis (t. y. 1 682,44 Eur) neviršija net vieno apeliantės mėnesinio atlyginimo, yra trumpalaikis, jo mokėjimas išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui, o mėnesinė įmoka 140,28 Eur sumai, sudaro tik 7,34 procento nuo jos gaunamų pajamų. Apeliantė taip pat pateikė duomenis apie jos patiriamas išlaidas komunalinėms paslaugoms, jos teigimu, būsto nuoma per mėnesį sudaro 200 Eur sumą. Tačiau apeliantės nurodyta nuompinigių suma, pateiktų kvitų bei sąskaitų sumos mokamos už komunalines paslaugas taip pat nėra ženklios lyginant su jos gaunamomis pajamomis. Kitų duomenų apie jos patiriamas išlaidas apeliantė nepateikė. Apeliantė taip pat turi išlaikytinį, prie kurio išlaikymo, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuo 2024 m. kovo pabaigos prisideda ir atsakovas, kas mėnesį mokama 250 Eur suma. Be to, nepilnamečio vaiko poreikiams skirtinas išlaikymo dydis ir jo proporcingumas šalių gaunamoms pajamoms bus vertinami teismui nagrinėjant šį ieškovės reikalavimą iš esmės. Pažymėtina, kad ieškovė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įgijusi tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo turto, kadangi prašydama nutraukti santuoką, taip pat reiškia reikalavimus šio turto padalinimo. Įvertinus aptartus duomenis, spręstina, kad nėra pagrindo pripažinti apeliantės turtinę padėtį kaip ypač sunkią, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai netenkino apeliantės prašymo atleisti ją nuo likusios 929 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo.
26. Nors atskiruoju skundu apeliantė prašo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau pradiniu prašymu, kuris buvo netenkintas skundžiama nutartimi, dėl kurio ji ir pateikė atskirąjį skundą, apeliantė prašė netekinus prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, atidėti jai dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su visa teismo priimta nutartimi, įskaitant ir su teismo motyvais netenkinti jos prašymo atidėti jai žyminio mokesčio dalies sumokėjimą.
27. CPK 84 straipsnis nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Šios nuostatos, kaip ir atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tikslas yra užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.
28. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-477-467/2024).
29. Sprendžiant dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, svarbiausia nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu (CPK 84 straipsnis).
30. Nors šiuo atveju nustatyta, kad apeliantės turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad būtų pagrindas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau įvertinus apeliantės gaunamas pajamas, turimą išlaikytinį ir kreditorinį įsipareigojimą, būtinus mokėti mokesčius bei kitas būtinas kasdienines išlaidas maistui, transportui ir pan., spręstina, kad likusi mokėtino žyminio mokesčio dalis jai yra ženkli.
31. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, duomenų, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, byloje nėra, tačiau ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė ieškinio pateikimo metu yra pajėgi sumokėti visą mokėtino žyminio mokesčio sumą. Be to, antrinė teisinė pagalba (dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais) suteikiama tik tiems asmenims, kurių pajamos nesiekia tam tikrų finansinių lygių, o šiuo atveju apeliantės gaunamas atlyginimas yra didesnis už šiuo metu esantį vidutinį darbo užmokestį. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė naudojasi mokamomis advokato paslaugomis, kurių apmokėjimui ji sudarė kredito vartojimo sutartį. Tai, kad sutartis sudaryta būtent minėtoms paslaugoms apmokėti patvirtina sutarties sudarymo data (2024 m. gegužės 15 d.), tai yra mėnuo iki ieškinio teismui pateikimo, sutarties suma iš esmės atitinka ieškovės atstovo 2023 m. gruodžio 13 d. išrašytos išankstinės sąskaitos faktūros sumą. Darytina išvada, kad apeliantės finansinė padėtis nėra tokia gera, kad ji šiuo metu disponuojamomis pajamos, be papildomo finansavimo šaltinio, galėtų padengti patirtas ieškinio parengimo išlaidas, kurios neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
32. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad apeliantė be kitų su santuokos nutraukimu reiškiamu reikalavimų, kartu reiškia ir reikalavimą priteisti jai iš atsakovo kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, priteisti iš atsakovo kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą bei pripažinus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją. Bendra apeliantės prašomų kompensacijų suma sudaro 52 953 Eur sumą. Apeliacinio teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad teismui iš dalies ar pilna apimtimi tenkinus šiuos ieškovės reikalavimus, jos turtinė padėtis išnagrinėjus bylą leis sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, todėl yra pagrindas atidėti jai žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
33. Pažymėtina, kad apeliantė taip pat nesutiko su teismo įpareigojimu įtraukti trečiuoju asmeniu ieškovės nurodytą kreditorių. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 5 dalimi, teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu (išskyrus trūkumus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 100 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Kadangi teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo, įpareigojant apeliantę įtraukti trečiąjį asmenį negali būti apeliacijos dalyku, šioje dalyje atskirasis skundas nenagrinėtinas.
34. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio atidėjimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties dalis dėl žyminio mokesčio panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria ieškovė G. R. įpareigota sumokėti 929 Eur žyminio mokesčio dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei G. R. 929 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.