Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo pareiškimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už civilinėje byloje ieškovo atsakovui M. R. pateiktą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu mokėjimo pagrįstumo klausimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, ieškovas atleistinas nuo jo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama jame nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines pareiškimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo aplinkybes, netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priėmė neteisėtą, todėl naikintiną nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Nors ginčijamos nutarties rezoliucinėje dalyje teismas tiesiogiai nepasisakė dėl ieškovo pateikto pareiškimo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo pagrįstumo, apsiribodamas termino trūkstamai žyminio mokesčio daliai primokėti nustatymu, tačiau iš bylos medžiagos ir ginčijamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, jog šia nutartimi buvo sprendžiamas būtent atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimas. Teismas nurodė, jog ieškovas turi sumokėti pusę už jo pareikštą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, taip netiesiogiai patenkindamas ieškovo pareiškimą dėl 630 Lt žyminio mokesčio dalies, ir atmesdamas pareiškimo dalį dėl atleidimo nuo 499 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, todėl akivaizdu, jog apeliacine tvarka ginčijamas ne termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymo pagrįstumas, bet atsisakymas visa apimtimi tenkinti pareiškimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

CPK 5 str. įtvirtintas vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų - teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią apibrėžia ieškinio pateikimo prielaidos ir reikalavimai ieškinio turiniui. Vienas iš reikalavimų ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui - jo apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Kadangi formalus šio įstatyminio reikalavimo taikymas nulemtų nepagrįstą minėto visuotinės asmens teisės į teisminę gynybą principo suvaržymą, asmens pareiga mokėti žyminį mokestį už jo pateikiamo teismui procesinio dokumento išnagrinėjimą gali būti pateisinama objektyviu, įstatyme įtvirtintu žyminio mokesčio instituto tikslu - siekiu užtikrinti, jog į teismą besikreipiantis asmuo nepiktnaudžiautų jam suteikiamomis procesinėmis teisėmis, iš anksto įvertintų savo reikalavimo pagrįstumą ir jo patenkinimo galimybes, teismui nustatant pusiausvyrą tarp šių dviejų teisinių interesų. Tam CPK 83 str. 3 d. yra numatyta galimybė, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, suteikiant teismui galimybę atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes įvertinti, kokia žyminio mokesčio suma konkrečiu atveju būtų pakankama, kad priverstų į teismą besikreipiantį asmenį įvertinti teisminio proceso pasekmes, bet kartu ir užtikrintų asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realumą. Ginčijamoje nutartyje vertindamas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas yra senatvės pensininkas, jo pajamos per mėnesį sudaro 700 Lt. Kartu teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas nesikreipė garantuojamos teisinės pagalbos, jo pajamos yra pastovios, nusprendė, jog ieškovo turtinė padėtis leidžia jam sumokėti pusę už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio. Tokią teismo išvadą teisėjų kolegija laiko nepagrįsta. Asmuo, turintis teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, yra visiškai atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 14 p. ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str., tuo tarpu ieškovas nagrinėjamoje byloje dalį žyminio mokesčio sumokėjo ir prašo būti atleidžiamas nuo likusios dalies mokėjimo. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodyta ieškovo mokėtino žyminio mokesčio suma beveik prilygsta jo vieno mėnesio pajamoms, todėl, atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, vertintina kaip nepagrįsta kliūtis ieškovui operatyviai kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovas naudojasi advokato paslaugomis, negali būti vertinama kaip parodanti gerą jo turtinę padėtį, atvirkščiai, leidžia spręsti, jog dalis ir taip nedidelių ieškovo pajamų yra skiriama procesinėms išlaidoms, dar labiau apribojant jo finansines galimybes. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo pateikiant ieškinį 2009 m. lapkričio 16 d. įmokos mokėjimo kvitu (b.l. 4) sumokėta žyminio mokesčio dalis - 131 Lt - yra pakankama CPK įtvirtinto žyminio mokesčio instituto tikslams pasiekti, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas spręstinas iš esmės, ieškovo pareiškimas dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, ieškovo pareiškimą patenkinti visiškai, atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio už jo pateiktą ieškinį dalies mokėjimo.

Bylą grąžinti Prienų rajono apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimui spręsti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.