Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. D. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui K. D., tretiesiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. D., dėl nuosavybės teisės gynimo ir atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei I. D., tretiesiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. D. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų esmė

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-03-14 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21-804/2017 ir ieškinį atmesti ir priešieškinį patenkinti; esant pagrindui perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, jog Trakų rajono apylinkės teismo 2017-03-14 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-21-804/2017 yra priimtas netinkamai taikant materialines ir procesines teisės normas, neatskleidžiant bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo apelianto pareikšto priešieškinio dėl ieškovės ir apelianto žemės sklypų ribos, kuri yra neaiški, nes nustatyta pažeidžiant įstatymus, nustatymo. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės ir apelianto žemės sklypų formavimo faktinių aplinkybių. Ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir užregistruoti pažeidžiant LR Vyriausybės 2002-04-5 “Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” nutarimo Nr. 534 32.1.1.1. punktą, kuriame yra įtvirtinta, kad „kai žemės sklypas ribojasi su ankščiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. t.y. kaimyninio sklypo savininko nereikia kviesti tik tokiu atveju, jei jo sklypo ribos yra nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Šių nuostatų 32.1.1.3. punkte yra įtvirtinta, kad parengtoje nekilnojamo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinama žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog trečiasis asmuo NŽT Trakų skyrius nustatė, kad UAB „Geoteka“ neatliko visų pagal žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką nustatytų procedūrų, todėl ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas neturėjo (negalėjo) būti suderintas su NŽT Trakų skyriumi. Tokiu būdu, ieškovės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra užregistruotas NT kadastro duomenų bazėje vadovaujantis neteisėtai NŽT Trakų skyriaus patvirtinta kadastrinių matavimų atlikimo procedūra, pažeidžiant gretimų žemės sklypų savininkų teises. Nurodo, jog teismas neįvertino apeliantui formuojamo žemės sklypo aplinkybių. Apeliantui žemės sklypas yra pradėtas formuoti NŽT įsakymu. Tai pagrindžia byloje pateiktas dokumentas (Pateikiamas ir kaip apeliacinio skundo priedas Nr.1) – NŽT prie LR Žemės ūkio ministerijos Trakų rajono skyriaus 2013-11-29 įsakymo Nr. 46VĮ-(14.462.)-1283 priedas Nr. 1, kuriuo (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Onuškio kadastro vietovės Trakų skyriaus vedėjo įsakymu Nr.46VĮ-(14.46.2.) – 568 2013-05-31 patvirtintos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotos žemėnaudos, t.y. minimo priedo 7 punktu K. D. bloko Nr.61, įsigytas nuosavybėn perkant iš valstybės suprojektuotas 0,2136 ha žemės sklypas. Prie minimo NŽT įsakymo pridėtas ir ortofotografinis žemėlapis, kuriame yra pažymėtas K. D. suprojektuotas žemės sklypas. 2015 m. apeliantas pakartotinai kreipėsi į matininką UAB “Kiprėgelis” dėl ieškovės žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo. UAB “Kirprėgelis” kreipėsi į NŽT dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., patikrinimo ir gavo atsakymą, kad NŽT patikrinus žemės sklypo kadastro duomenų bylą nustatyta, kad yra ginčas dėl ribų, kuris turi būti sprendžiamas vadovaujantis LR CK 4.45 straipsniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau-LAT) civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008 yra pateikęs teisės normų taikymo išaiškinimą, kai yra pareikštas negatorinis ieškinys. Savininkas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos. Vadovaujantis aukščiau nurodyta LAT nutartimi šioje civilinėje byloje atsakovo prašymu gali būti ne tik priimtas priešieškinis dėl žemės sklypų ribos nustatymo, bet ir nagrinėjamas siekiant nustatyti aiškią ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribą. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavęs, kad atsakovas (pagal priešieškinį ieškovas) neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi jam priklausantys statiniai, kurie yra pastatyti ant laisvės valstybinės žemės, neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir kasacinio teismo suformuotos tokio pobūdžio ginčuose teismų praktikos. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti apelianto priešieškinį dėl formalių priežasčių, neteisėtai ir nepagrįstai konstatuodamas, kad apeliantas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą. Tokiu būdu teismas nevertino tų faktinių aplinkybių, kad apeliantui buvo suformuotas žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos trakų skyriaus 2013-11-29 įsakymu Nr. 46VĮ-(14.462.)-1283. Minimame dokumente yra nurodyta, kad apeliantas pirko žemę iš valstybės ir jam yra žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotos žemėnaudos, t.y. 0,2136 ha žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė principą, kad iš neteisėtumo negali kilti jokia teisė (ex injuria ius non oritur) – ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant kadastrinių matavimų atlikimo nuostatų reikalavimus ir atliktų kadastrinių matavimų pagrindu ieškovė negalėjo įgyti jokių teisių ar teisėtų interesų, taip pat ir neginčijamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuris ribojasi su apelianto žemės sklypu. Šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismui apeliantas pareiškęs priešieškinį pateikė įrodymus bei NŽT Trakų skyrius patvirtino, kad Ieškovė atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, o NŽT Trakų skyrius priėmė sprendimą patvirtinti šiuos matavimus pažeidžiant teisės aktus, todėl ieškovės žemės sklypas buvo suformuotas neteisėtai. Apeliantas pareiškęs priešieškinį nurodė, kad jis gali užtikrinti savo teisę į nuosavybę tik vieninteliu būdu, kreipdamasis į teismą LR CK 4.45 str. pagrindu ir prašydamas teismo nustatyti ribą ieškovės ir apelianto žemės sklypų. Atsisakant pirmosios instancijos teismui iš esmės nagrinėti apelianto priešieškinį yra pažeidžiama apelianto teisė kreiptis į teismą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, jog skundžiamas sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, jog atsakovas teigia, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti klaidingai ir pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintas procedūras. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina, kadangi visų pirma ieškovės žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre, kurio nenuginčyti ir galiojantys duomenys laikytini prima facie įrodymu. Ieškovei nuo 2006-05-26 priklauso žemės sklypas kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Savivaldybė, jo matavimai atlikti ir įregistruoti dar 2011-03- 23, dėl jų nebuvo ir nėra jokių teisminių ginčų, t. y. nei atsakovas, nei Nacionalinė žemės tarnyba ir (ar) kiti subjektai neginčijo ieškovės įregistruoto žemės sklypo ribų, įregistravimo pagrindo ir kitų aplinkybių įstatymų nustatyta tvarka, administracinių bylų teisena. Savo apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės ginčija ieškovės žemės sklypo formavimo procedūrą, nors tokio ieškinio reikalavimo atsakovas nebuvo pareiškęs, kadangi tai nėra civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas. Bet kokiu atveju, nagrinėjant bylą buvo patvirtintos aplinkybės, kad visi kaimyninių sklypų savininkai buvo informuoti ir pakviesti dalyvauti atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, tai raštu patvirtino ir J. L.. Pažymėtina, kad jokio ginčo tarp ieškovės ir kitų kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl jos sklypo matavimų, įskaitant valstybės kuriai priklauso atsakovo naudojamas sklypas, nebuvo ir nėra. Nacionalinė žemės tarnyba byloje nurodė vienintelį galimą neesminį procedūrinį pažeidimą, todėl, kad atsiliepimo į ieškinį teikimo metu ji neturėjo duomenų apie gretimo sklypo savininkės J. L. informavimą, tačiau vėliau šie duomenys byloje buvo pateikti. Atsiliepime ieškovė nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi jam priklausantys statiniai, tai yra laisva valstybinė žemė, tai patvirtino ir Nacionalinė žemės tarnyba. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad atsakovas turi nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuriame stovi jo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini), teismui nebūtų pagrindo tenkinti jo priešieškinio reikalavimo, kadangi sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikčių nėra, ir panašiais atvejais. Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Ieškovė nurodo, jog teismas neatsisakė nagrinėti atsakovo priešieškinio kaip teigia atsakovas, kadangi atsisakymas nagrinėti ieškinį (priešieškinį) yra įforminamas nutartimi civilinio proceso tvarka ir jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Šioje byloje teismas priėmė atsakovo priešieškinį, dėl jo šalys teikė atsiliepimus ir įrodymus, išnagrinėjęs bylą Sprendimu teismas priešieškinį atmetė. Dėl šių aplinkybių nesutiktina, kad buvo pažeista atsakovo teisė kreiptis į teismą, kadangi jo priešieškinis buvo priimtas ir išnagrinėtas. Atsiliepime nurodoma, jog atsakovas vadovaujasi kasacinio teismo praktika, nurodydamas kad tik dėl to, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribą, teismas negalėjo spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemę ir nustatinėti ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos. Toks atsakovo argumentas nesuprantamas, kadangi pats atsakovas savo priešieškiniu prašė: “Nustatyti ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribą vadovaujantis ieškovo užsakymu atliktais kadastriniais matavimais, pagal faktiškai įrengtą tarp atsakovo ir ieškovės žemės sklypų tvorą.“ Tai reiškia, kad paties atsakovo reikalavimas buvo priešingas jo cituojamos bylos aplinkybėms. Ieškovė nurodo, jog nesuprantama, kuo vadovaudamasis atsakovas daro išvadą, kad abiejų savininkų, ieškovės ir atsakovo, nuosavybės teisė į dalį žemės yra ginčytina, nes ieškovės ir atsakovo žemės sklypai pagal byloje esančius įrodymus – persidengia. Pažymi, kad ginčo byloje dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą (jo dalį) nebuvo, ieškovė ieškiniu prašė pašalinti neteisėtai pastatytus statinius, o atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypų ribą pagal jo pateiktą planą, būtent pagal jį sklypai galimai persidengia, tačiau planas yra nepatvirtintas ir parengtas paties atsakovo iniciatyva. Ieškovės žemės sklypo nuosavybės teisės priklausymas yra pagrįstas įrodymais, sklypo ribos suformuotos ir įregistruotos. Be to, nurodo, jog atsakovas iš esmės visos bylos nagrinėjimo metu neginčijo to, kad ieškovės prašomus nugriauti statinius pastatė neteisėtai (pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes), kas būtent ir buvo esminis ginčo dalykas, to neginčija ir apeliaciniu skundu. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodo, jog bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas. Nustatęs šias aplinkybes teismas pažymėjo, jog atsakovas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi jam priklausantys statiniai, tai yra laisva valstybinė žemė. Todėl šiuo atveju atsakovas yra netinkamas ieškovas pagal priešieškinį. Toks sprendimas atitinka suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybių grupes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, t.y. savininkui įrodžius savo nuosavybės teises į daiktą ir šių teisių pažeidimo faktą, atsakovas turi įrodyti, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Apeliantas teigia, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisėti, tačiau kaip ir teismas pasisakė, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeiti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti nuo 2011 metų. Byloje nėra duomenų, jog šie duomenys būtų negaliojantys ar būtų pakeisti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, prašo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai duomenys nustatyti klaidingai ir pažeidžiant teisės aktuose įtvirtintas procedūras. Su tokia atsakovo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Byloje yra nustatyta, jog ieškovei nuo 2006-05-26 priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), jo matavimai atlikti ir įregistruoti dar 2011-03- 23. Taigi, ieškovės žemės sklypas yra suformuotas ir įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys nėra nuginčyti ir galiojantys, dėl jų nebuvo ir nėra jokių teisminių ginčų. Kolegija nurodo, jog savo apeliaciniu skundu atsakovas iš esmės ginčija ieškovės žemės sklypo formavimo procedūrą, nors tokio reikalavimo byloje nėra pareikšta. Byloje nustatyta, jog ginčo tarp ieškovės ir kitų kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl jos sklypo matavimų, įskaitant valstybės, kuriai priklauso atsakovo naudojamas sklypas, nebuvo ir nėra. Nacionalinė žemės tarnyba byloje nurodė vienintelį galimą neesminį procedūrinį pažeidimą, todėl, kad atsiliepimo į ieškinį teikimo metu ji neturėjo duomenų apie gretimo sklypo savininkės J. L. informavimą, tačiau vėliau šie duomenys byloje buvo pateikti. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl ribų šioje byloje turi būti sprendžiamas vadovaujantis LR CK 4.45 straipsniu. Byloje nustatyta, jog atsakovas nėra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininku. Minėtas žemės sklypas yra nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, tai yra laisva valstybinė žemė. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jog šiuo atveju atsakovas yra netinkamas ieškovas pagal priešieškinį. Toks sprendimas atitinka suformuotą teismų praktiką dėl CK 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktika, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008 priimtą nutartį. Kolegija nurodo, jog faktinės aplinkybės minėtoje kasacinio teismo civilinėje byloje skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008 buvo sprendžiamas ginčas tarp gretimų žemės sklypų savininkų, t.y. tiek ieškovas, tiek atsakovas žemės sklypus valdė nuosavybės teise. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovas nuosavybės teisės į žemės sklypą neturi. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti apelianto priešieškinį dėl formalių priežasčių, neteisėtai ir nepagrįstai konstatuodamas, kad apeliantas neturi nuosavybės teisės į žemės sklypą, o atsisakant pirmosios instancijos teismui iš esmės nagrinėti apelianto priešieškinį yra pažeidžiama apelianto teisė kreiptis į teismą. Šiuos argumentus kolegija atmeta. Byloje teismas priėmė atsakovo priešieškinį, išnagrinėjo bylą ne tik pagal ieškovės, bet ir atsakovo priešieškinį, ir priėmė sprendimą – priešieškinį atmesti. Todėl atsakovo teisė kreiptis į teismą nebuvo pažeista. Vien priešieškinio nepatenkinimas nėra pagrindas teigti, jog buvo pažeista teisė kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog byloje yra konstatuota, jog ieškovės nurodytas jos teisių pažeidimas faktas, kad jai priklausančiame žemės sklype yra pastatyta dalis atsakovo priestato, yra įrodytas ir nepaneigtas. Atsakovas šios aplinkybės neginčija ir apeliaciniu skundu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.Ieškovė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 400 Eur (CPK 93,98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo K. D. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo K. D. ieškovės I. D. naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.