Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, gynėjai advokatei Virginijai Žukienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje V. A., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-26 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d., 24 str. 4 d. 300 str. 2 d., 24 str. 4 d. 222 str. 1 d., 222 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 2 d., 24 str. 4 d. 300 str. 2 d. - 254 MGL (31750 Lt) bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. pažeidė viešąją tvarką (viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką) – 2014-02-26 apie 8.00 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų taku a/m Toyota, v/n (duomenys neskelbtini) privažiavo prie kiemsargio I. S., kuris tvarkė teritoriją ir buvo ant tako pasistatęs karutį su darbo įrankiais, tada staigiai pasuko ant žaliosios vejos, tuo stipriais išgąsdindamas I. S., kuris pamanė, kad bus nutrenktas, tada apvažiavo I. S. ir jo karutį žaliąja veja, pasuko atgal ant pėsčiųjų tako ir nuvažiavo prie gimnazijos, kur išleido vaikus, o po to grįžo prie I. S. ir sustojęs grubiai liepė I. S. prie jo prieiti, I. S. priėjus, sėdėdamas a/m pradėjo įžeidinėti I. S. necenzūriniais žodžiais ir liepė patraukti jam iš kelio karutį, I. S. pasakius, kad taku draudžiama važiuoti a/m, o po to išsitraukus telefoną ir pasakius, kad jį nufotografuos, supykęs pro pravirą a/m vairuotojo durelių stiklą kaire ranka pagriebė I. S. už dešinės rankos, kurioje buvo telefonas, ją užsuko ir stipriai timptelėjo I. S. už dešinės rankos, dėl ko I. S. galva atsitrenkė į a/m dureles, o po to dešine ranka kumščiu sudavė I. S. į galvą ir, kaire ranka, I. S. pradėjus gintis šluota ir ištrūkus, vėl pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir daužyti į a/m vairą I. S. telefoną, garsiai reikšdamas nepasitenkinimą dėl I. S. ketinimų jį nufotografuoti, po ko išmetė I. S. telefoną pro a/m langą ant žaliosios vejos, išlipo iš a/m ir, eidamas I. S. link, pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu: „Tu negyvensi, tau bus šakės“, o priėjęs prie I. S., pradėjo jį stumti pečiais, taip provokuodamas muštynes, ir dešinės rankos kumščiu sudavė 1 smūgį I. S. į veidą, I. S. pasakius, kad jis nenori konflikto ir įvykį mačiusiam asmeniui padarius pastabą, sėdo į a/m ir greitai pasišalino, tokiais tyčiniais veiksmais, kurie neturi jokios pagrįstos priežasties, padarydamas I. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairiajame smilkinyje, ir sudaužydamas I. S. telefoną „NOKIA N70“, IMEI Nr. 353946014524877, kurio vertė 300 Lt.

V. A. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną vežė į mokyklą vaikus. Karutis stovėjo ant kelio, jie jį karutį apvažiavo gan lėtai. Išleidęs vaikus ir atgal važiuodamas jis paprašė patraukti karutį iš kelio, kad jam nereikėtų važiuoti per žalią veją. S. pasakė, kad ji nufotografuos ir nusiųs policijai. Jis atsakė, kad šis nėra policininkas, kad nustatinėtų tvarką. Pradėjus fotografuoti jis išmušė telefoną iš rankų. Telefonas iškrito ant žolės. S. du kartus jam pataikė į veidą šluota. Veidas buvo sužalotas. S. atsiprašė, kad nenorėjo, kad buvo išprovokuotas. Jis nuvažiavau. Jokio fizinio smurto prieš tą žmogų jis nenaudojo, šio žmogaus nemušė. Telefonas galėjo sudužti, nors jis taip nemano.

Nukentėjusysis I. S. teisme parodė, kad dirba vidurinėje mokykloje kiemsargiu. Vasario 26 dieną apie 8 valandą dirbo savo darbą, tvarkė teritoriją, kuri priklauso mokyklai. Dideliu greičiu atvažiavo mašina, kurią pamatė arti. Jis išsigando. Ta mašina pravažiavo, paleido vaikus ir grįžo. Prasidėjo aiškinimai. Jis tam žmogui pasakė, kad nufotografuos, jeigu važinės čia, kur vos jo neužmušė. Šis pradėjo visokiais žodžiais į keikti, stvėrė už telefono, patempė ranką. Jam skaudėjo. Jį traukiant, dar galva trenkėsi į mašinos duris. Pajutęs didelį skausmą jis šluota tam žmogui sudavė. Tada šis jį paleido. Jis nuėjo į šalį. Žmogus išbėgo, pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais keikti, pečiu provokavo muštynes. Jis pasakė, kad nenori muštis. Žmogus sakė, kad jis nedirbs, kad jam „šakės“. Tai mačiusi moteris pasakė, kad iškvies policiją. Tada žmogus sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Po to daug mėnesių nieko nebuvo. Vėliau šis žmogus atvažiavo su kita mašina ir sakė, kad iki teismo nieko nedarys, po teismo sakė, kad jis (nukentėjusysis) gaus „į dūdą“, kad negyvens.

Liudytojas K. A. teisme parodė, kad vasario kažkelintą dieną jį tėtis vežė į mokyklą. Atvežė į mokyklos aikštelę, kur statomos mašinos. Įvažiuojant į tą aikštelę ant važiuojamosios dalies stovėjo kiemsargio karutis. Kiemsargis pasižiūrėjo su nepasitenkinimu, karutį patraukė ir jie nuvažiavo prie mokyklos. Jis nuėjau į vietą, kur mokiniai rūko. Pažiūrėjo, kaip tėtis išvažiuoja. Jam malonu tėtį išlydėti akimis. Jis iš toli matė, kaip kiemsargis išsitraukė telefoną ar fotoaparatą ir pradėjo filmuoti ar fotografuoti. Tėtis patraukė telefoną. Tuo metu žmogui tai nepatiko, ir jo šluota atsidūrė į veidą tėčiui. Tėtis grįžo atbuline eiga atgal, išlipo iš mašinos ir nuėjo link mokyklos

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad eidama alėja matė, kaip priešais ją kiemsargis dirbo savo darbą prie mokyklos. Mašina apvažiavo kiemsargį ir išleido tris vaikinus mokyklos kieme. Mašina grįžo, vairuotojas pakvietė kiemsargį prieiti. Prasidėjo susistumdymas. Ji pamatė kumštį iš mašinos. Kiemsargis pradėjo gintis. Priėjusi arčiau pradėjo šaukti, kad iškvies policiją. Vyriškis iš mašinos išlipo, atėmė telefoną iš kiemsargio, šį išmetė. Išgirdęs, kad ji iškvies policiją, vairuotojas nuvažiavo nuo mokyklos į priekį.

Liudytojas L. P. teisme parodė, kad eidamas į mokyklą kiemelyje susitiko bendraklasį D. D. pasakė, kad šio tėtis važiuoja. Jis atkreipė dėmesį į tėtį. Jis matėme, kaip važiuojant, ant kelio stovėjo karutis ar vežimėlis. D. tėtis norėjo pravažiuoti, ir įvyko apsižodžiavimas. Kiemsargis ištraukė fotoaparatą filmuoti, ar fotografuoti. D. tėtis gynėsi ranka, kad nebūtų filmuojamas. Kiemsargis išsitraukė grėblį. Kiemsargis tuo grėbliu pro langą sudavė D. tėčiui. Šis grėblį išstūmė ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Jis su D. nuėjo link mokyklos į pamoką.

Liudytojas D. A. teisme parodė, kad iš namų važiavo į mokyklą. Prie mokyklos susitiko su L. Tuo metu tėtis atvežė K. Šis nuėjo pas savo draugus. Jie su L. kalbėjome. Tėtis išvažiuodamas sustojo. Ant kelio buvo užstatytas karutis, kurio kiemsargis nepatraukė. Jis matė, kaip kiemsargis pro tėčio langą kišo telefoną ar fotoaparatą fotografuoti. Tėtis patraukė tą telefoną. Kiemsargis tada išsitraukė iš karučio šluotą ir per langą trenkė tėčiui į veidą. Jis pasakė L. pažiūrėti . Tėtis nuvažiavo. Jis su L. nuėjo į pamoką. Po mokyklos nuėjau į ofisą pas tėtį. Pamatė tėčio sužalotą veidą.

Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad I. S. 2014-02-26 buvo nustatyta poodinė kraujosruva kairiajame smilkinyje ir galvos smegenų sukrėtimas, tačiau objektyvių medicininių požymių, kuriais remiantis būtų galima patvirtinti galvos smegenų sukrėtimą, nėra. Poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 16).

Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjusysis I. S. pateikė plastikinį maišelį su sudaužytu mobiliojo ryšio telefonu „Nokia N70“, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b. l. 32, 33-36).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. A. viešoje vietoje be pagrįstos priežasties vartojo fizinį ir psichinį smurtą I. S. atžvilgiu, tuo padarydamas šiam nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat neteisėtai sudaužė I. S. mobilaus ryšio telefono telefoną. V. A. savo kaltės ir neteisėtų veiksmų nepripažino, teigė smurtinių veiksmų neatlikęs, tačiau tai paneigia byloje surinkti ir teisme ištirti objektyvūs duomenys, kurie logiškai siejami atitinka tarpusavyje. Kaltinamuoju apklaustas V. A. pripažino buvusį konfliktą su nukentėjusiuoju I. S., kurio metu pats nukentėjo. Kaltinamojo ir nuketėjusiojo konfliktą patvirtino ir visi teisme apklausti liudytojai. Vertindamas ištirtų įrodymų visumą teismas nustatė, kad esminėmis aplinkybėmis tarpusavyje atitinka nukentėjusiojo I. S. ir liudytojos A. K. parodymai apie V. A. smurtą ir pasišalinimą iš įvykio vietos, juos atitinka objektyvūs duomenys, nurodyti medicininių dokumentų apžiūros bei pateikto turimo metu telefono apžiūros protokoluose, kur konstatuotas nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sudaužyto telefono požymiai. Tuo tarpu liudytojų K. A., D. A. ir L. P. parodymai ne tik neatitinka tarpusavyje, bet ir prieštarauja kaltinamojo nurodytiems faktams apie išvažiavimą iš įvykio vietos, dėl ko jais tikėti ir aklai remtis teismas neturi pagrindo. Liudytojai K. A. ir D. A. yra kaltinamojo sūnūs, vienas jų tiesiogiai teisme prisipažino siekiantis ginti tėtį, tuo tarpu liudytojas L. P. yra D. A. klasiokas. Įvertinęs visą tai teismas šių liudytojų parodymus vertina kritiškai ir jais remiasi tiek, kiek šie parodymai atitinka faktines įvykio aplinkybes. Šias aplinkybes teismas nustatė ir pripažįsta atitinkančiomis tiesą iš nukentėjusiojo I. S. parodymų, kurie nuoseklūs tiek tyrimo metu, tiek teisme, iš liudytojos A. K. parodymų, iš ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų bei fakto apie nukentėjusiajam atlygintą žalą už sugadintą telefoną.

Teismas šalina iš nusikalstamos veikos aplinkybių tai, kad V. A. pėsčiųjų taku prie nukentėjusiojo privažiavo dideliu greičiu, nes automobilio greitis ir jo vertinimas yra vertinamasis požymis, priklausantis nuo subjektyvių veiksnių. Be to, įvykio situacija ir vieta leidžia abejoti, kad važiavusio automobilio greitis būtų neginčijamai didelis, kaip tuo metu galėjo pasirodyti nukentėjusiajam. Be to, įvertinus medicinos specialistų išvadas ir liudytojos A. K. parodymus teismas neturi pagrindo pripažinti, kad V. A. nukentėjusiajam kumščiu neginčijamai sudavė 4 kartus, dėl ko šią aplinkybę kaip abejotiną taip pat šalina iš kaltinimo.

V. A. viešoje vietoje įžūliais veiksmais, kurie pasireiškė necenzūriniais žodžiais ir fiziniu smurtu, matant kitiems asmenims, be pagrįstos ar būtinos priežasties nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sudaužė šio telefoną, taip parodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurioje galioja nustatytos viešo elgesio taisyklės, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl kaltinamojo veiksmų nutrūko I. S. kiemsargio darbo funkcijos, šis buvo priverstas elgtis kitu, nei įprasta būdu, kreiptis į policiją bei medikus. Įvertinus V. A. tyčinius veiksmus ir sukeltas pasekmes, paskatas joms, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

V. A. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 35), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 36), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 37). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad V. A. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

V. A. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Išnagrinėjus bylą teismas nustatė V. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 3 p.).

Skirdamas bausmę V. A. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltininko kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. V. A. veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas savo veiksmų pobūdį, numatydamas pavojingus padarinius ir jų norėdamas, padarė nesunkų nusikaltimą, jis praeityje teistas (t. 1, b. l. 82-157; t. 2, b. l. 1-30), teistumas dėl neįvykdytos bausmės jam nėra išnykęs, baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 78-80), yra dirbantis, išsituokęs, tinkamai savo neteisėtų veiksmų neįvertino ir reikalingų išvadų nepadarė. Įvertinęs visą tai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. nuostatas teismas siekdamas tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo priverstas V. A. skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant žemiau vidurkio ir arčiau minimalios šios bausmės ribos.

Kartu teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad V. A. turimais duomenimis ik šiol naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, yra dirbantis ir administracines pareigas vykdantis asmuo, brandaus amžiaus asmuo, atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam. Šios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad V. A. vykdys teisės normų reikalavimus ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo. Nustatęs įstatymo numatytus pagrindus ir sąlygas teismas taiko V. A. bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 72-73) kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Byloje nukentėjusysis I. S. pareiškė 300 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 13). Padaryta turtinė žala dėl telefono sudaužymo iki bylos išnagrinėjimo teisme buvo atlyginta, todėl teismas pradėta civilinio ieškinio procesą nutraukia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 str.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu pareiškė 195,28 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 19-20). Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl V. A. nusikalstamų veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.

Tyrimo metu kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, buvo paimti ir prie bylos pridėti: nukentėjusiajam I. S. priklausantis mobilus telefonas NOKIA N70, IMEI 353946014524877, pilkos spalvos sukamasis dangtelis, juodos spalvos dangtelis, metalinė apdailos juostelė ir trys detalės. Šie daiktai saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (t. 1, b. l. 37-38). Įvertinus daiktų priklausomybę ir nukentėjusiojo pageidavimą šiuos daiktus susigrąžinti – nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. gražintini savininkui.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. A. atsiprašyti nukentėjusiojo, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš V. A. priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai 195,28 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus ir dvidešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimą.

Nutraukti pradėtą I. S. civilinio ieškinio procesą dėl 300 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobilaus ryšio telefoną „NOKIA N70“, IMEI 353946014524877, pilkos spalvos sukamąjį dangtelį, juodos spalvos dangtelį, metalinę apdailos juostelę ir tris detales – grąžinti I. S., voką - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.