Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2A-418-569/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-12Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2A-418-569/2019
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01983-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „N.“
Atsakovas
K. A.
Civilinė byla Nr. e2A-418-569/2019 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01983-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: : 1.3.5.3.15.1; 1.3.5.7; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „N.“ ieškinį atsakovui K. A. dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „N.“ teismo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo dalį dėl dienpinigių ir netesybų priteisimo ir atmesti K. A. reikalavimus; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2018 m. liepos 24 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „N.“ (duomenys neskelbtini). Šalys sutarė, kad atsakovui už valandą bus mokamas 8,84 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių, o darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, bus mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą. Nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko norma. Atsakovas nuo 2018 m. liepos 25 d. buvo komandiruotas į Vokietiją dirbti užsakovo įmonėje. Po kelių dienų iš Vokietijos užsakovų buvo gauta informacija, kad atsakovas netinkamai atlieka darbo funkcijas, imituoja darbą. Gavus šią informaciją, UAB „N.“ direktoriaus įsakymu atsakovas buvo atšauktas iš komandiruotės nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Apie atšaukimą iš komandiruotės atsakovas žinojo, tačiau susipažinti su įsakymu atsisakė. Su atsakovu buvo bendrauta dėl atšaukimo iš komandiruotės, atsakovui nurodyta grįžti į Lietuvą, tačiau šis nesutiko išvykti iš Vokietijos. 2018 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas pateikė prašymą atleisti iš darbo nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. Šis jo prašymas buvo patenkintas, atsakovas atleistas iš darbo nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. Neaišku, ką atsakovas veikė ir kur dirbo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. Atsakovui buvo pavesta grįžti į Lietuvą, tačiau šis darbovietėje nepasirodė. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje tuo laikotarpiu žymėtas 2 val. darbo laikas, skaičiuotas minimalus darbo užmokestis, pravaikštos nežymėtos geranoriškai. Atsakovas komandiruotėje buvo 8 dienas. Per šį laikotarpį jam priskaičiuota 254,56 Eur dienpinigių suma, todėl vienos dienos dienpinigių norma yra 31,82 Eur, t. y. netgi didesnė už darbo sutartyje nurodytą mokėtiną dienpinigių sumą. Atleidžiant atsakovą iš darbo, su juo buvo visiškai atsiskaityta, todėl darbo ginčų komisija iš ieškovės atsakovui nepagrįstai priteisė 396,44 Eur dienpinigių ir 1189,32 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Sutinka, kad ieškovė turėtų apmokėti atsakovo grįžimo iš Vokietijos išlaidas, tačiau atsakovas ieškovei jokių prašymų dėl kelionės išlaidų apmokėjimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2019 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl dienpinigių ir netesybų priteisimo paliko nepakeistą, priteisė K. A. iš UAB „N.“ kelionės išlaidas – 120 Eur ir išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą – 350 Eur.

4. Teismas sprendė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie atšaukimą iš komandiruotės Vokietijoje. Teismas vertino, kad, atsakovui neigiant, jog buvo žodžiu ar kitokiu būdu informuotas apie atšaukimą iš komandiruotės ir nesant ant 2018 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo jokios atžymos apie atsakovo atsisakymą susipažinti/vykdyti įsakymą, teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, kad jis apie atšaukimą iš komandiruotės informuotas nebuvo. Teismas vertino, jog atsakovo poziciją patvirtina ir tai, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. (iki atleidimo iš darbo) toliau ėjo į darbą Vokietijoje ir atliko darbines funkcijas. Teismas, ieškovės argumentus, jog UAB „N.“ atsakovui neinant į darbą, nevykdant darbo funkcijų, geranoriškai nežymėjo pravaikštų ar neatleido iš darbo, yra nelogiški ir nepagrįsti.

5. Teismas, remiantis bylos įrodymais, ieškovės atstovo, atsakovo, liudytojo S. N. paaiškinimais, sprendė, kad atsakovas buvo komandiruotėje nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. liepos 31 d. (7 kalendorines dienas) ir nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. (14 kalendorinių dienų). Už liepos mėn. komandiruotėje išbūtas dienas atsakovui turėjo būti sumokėta ne mažiau kaip 271 Eur dienpinigių (7 kalendorinės dienos x 31 Eur (50 procentų maksimalios 62 Eur dienpinigių sumos), o už rugpjūčio mėn. komandiruotėje išbūtas dienas turėjo būti sumokėta ne mažiau kaip 434 Eur dienpinigių (14 kalendorinių dienų x 31 Eur (50 procentų maksimalios 62 Eur dienpinigių sumos)). Teismas sprendė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui už 2018 m. liepos mėn. buvo sumokėta 35,22 Eur dienpinigių, o už 2018 m. rugpjūčio mėn. – 219,34 Eur, todėl neišmokėta dienpinigių suma už liepos mėn. sudaro 181,78 Eur, už rugpjūčio mėn. – 214,66 Eur, iš viso atsakovui neišmokėta 396,44 Eur dienpinigių. Dėl šios priežasties darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, susijusią su dienpinigių priteisimu laikė teisėta ir pagrįsta.

6. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas ėmėsi kokių nors veiksmų, trukdančių ieškovei su juo atsiskaityti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo ieškovei netaikyti sankcijos už vėlavimą atsiskaityti su atsakovu. Teismas vertino, kad vidutinis atsakovo darbo užmokestis turėtų būti 1414,40 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad neišmokėta dienpinigių suma – 396,44 Eur yra mažesnė už atsakovo vidutinį darbo užmokestį, teismas vertino, kad būtent ši suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, turi sudaryti netesybų dydį.

7. Teismas konstatavo, kad darbo ginčų komisija netesybų dydį nustatė uždelstą atsiskaityti sumą padauginusi iš trijų mėnesių skaičiaus ir vertino, kad šis netesybų dydis yra pagrįstas, įvertinus darbuotojui neišmokėtos sumos dydį bei itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę.

8. Teismas sprendė, kad atsakovo patirtos kelionės išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jas patvirtina UAB „E.“ 2018 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitas serija (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 107 straipsnio 2 dalis numato, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys turi jas kompensuoti, todėl teismas 120 Eur kelionės išlaidas atsakovui priteisė iš ieškovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „N.“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą ir priteisti visas patirtas šioje civilinėje byloje apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas pažeidė materialines, procesines teisės normas bei principus, netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

9.2. Pirmosios instancijos teismas pats nurodo, kad šalių sudarytos darbo sutarties 5.2 punkte numatyta, kad darbdavys turi teisę įspėjęs darbuotoją prieš 1 darbo dieną atšaukti iš laikinojo darbo naudotojo. Darbdavys atšaukimą turi teisę pateikti darbuotojui žodžiu, darbuotojo nurodytu elektroniniu paštu ar raštu (popieriniu variantu). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pats sau prieštarauja, jog nėra jokios atžymos ar kitokio raštiško įrodymo, kad atsakovas atsisakė susipažinti su įsakymu dėl atšaukimo iš komandiruotės, kai tuo tarpu nurodo, jog dėl žodinio atšaukimo galimybės šalys buvo susitarę darbo sutartyje. Kadangi, atšaukimas iš komandiruotės buvo daromas žodžiu, todėl jokių atžymų ar kitokių raštiškų susirašinėjimų su atsakovu nebuvo vykdoma. Atsakovas apie atšaukimą iš komandiruotės buvo informuotas žodžiu, minėtą faktą patvirtinto liudytoju byloje apklaustas S. N.. Apeliantė pateikė telefoninių pokalbių išklotines, patvirtinančias minėtas aplinkybes. Todėl skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, jog ieškovė neįrodo savo aplinkybių.

9.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo paaiškinimais, kurie išimtinai yra subjektyvūs. Jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsakovas nepateikė. Atsakovas tik deklaratyviai paaiškino, jog neva jis nebuvo informuotas apie atšaukimą iš komandiruotės, kai tuo tarpu apeliantas, liudytojas bei brigadininkas yra nurodęs priešingai.

9.4. Apeliantės nuomone, atsakovui pravaikštos nebuvo žymimos dėl administracijos darbuotojo aplaidumo.

9.5. Atsakovas bendrovėje UAB „Ne.“ dirbo tik nuo 2018-07-24 iki 2018-08-16, t. y. neišdirbo nei mėnesio. Akivaizdu, jog priteistina 1189,32 Eur netesybų suma yra nepagrįstai per didelė, lyginant su tuo, kad atsakovas dirbo tik tris savaites. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visai neatsižvelgė. Netesybų suma turėtų būti mažinama bent jau tris kartus.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas K. A. prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas buvo informuotas apie atšaukimą iš komandiruotės nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., reikštų reikalavimą įrodyti, kad kažko nėra, tačiau tokio pobūdžio įrodymo pateikimas gali būti labai įvairus, taigi tai reikštų reikalavimą ieškovei paneigti bet kokį įmanomą pranešimo apie atšaukimą iš komandiruotės buvimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovė, teigdama, kad atsakovas buvo informuotas tiek žodžiu, tiek raštu apie jo atšaukimą, turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą.

10.2. Byloje pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, UAB „N.“ direktoriaus komercijai įsakymas 2018-08-16 dėl K. A. atleidimo iš darbo, 2018-08-16 kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo lapas, 2018-08-21 ir 2018-08-23 UAB „N.“ mokėjimo pavedimai, darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad K. A. atleistas iš darbo nuo 2018-08-16, liudija, kad atsakovas K. A. dirbo Vokietijoje iki 2018 m. rugpjūčio 16 d.

10.3. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovas atsisakė susipažinti su įsakymu dėl atšaukimo, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovas buvo žodžiu ar kitokiu būdu informuotas apie atšaukimą iš komandiruotės, nepateikė jokios atžymos apie atsakovo atsisakymą susipažinti/vykdyti įsakymą.

10.4. Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo dirbtą laiką ir priteisė nepagrįstai per dideles netesybas. Teismas įvertino, kad darbo ginčų komisija netesybų dydį nustatė uždelstą atsiskaityti sumą padauginusi iš trijų mėnesių skaičiaus ir vertino, kad šis netesybų dydis yra pagrįstas įvertinus darbuotojui neišmokėtos sumos dydį bei itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis)

12. Byloje kilo ginčas dėl išmokų darbuotojui, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2018 m. liepos 24 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti UAB „N.“ (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. liepos 25 d. Darbo sutarties 1.4 punkte šalys sutarė, kad atsakovui bus mokamas 8,84 Eur darbo užmokestis per valandą, neatskaičius mokesčių, galimi priedai, premijos pagal lokalinius įmonės teisės aktus. Darbo sutarties 4 punktu nustatyta 40 valandų per savaitę darbo laiko norma. Darbuotojui, vykstančiam į komandiruotę, mokama ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal teisės aktus, pagal darbdavio lokalinį teisės aktą (darbo sutarties 11 punktas). 2018 m. liepos 24 d. įsakymu atsakovas nuo 2018 m. liepos 25 d. buvo komandiruotas į užsienyje veikiančią įmonę. 2018 m. rugpjūčio 1 d. priimtas įsakymas dėl atsakovo atšaukimo iš komandiruotės nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti iš darbo nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d., todėl buvo atleistas iš darbo nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį.

14. Ieškovė nurodė, kad atsakovas iš komandiruotės buvo atšauktas nuo 2018m. 1d. ir apie tai buvo tinkamai informuotas, ką veikė nuo 2018m. rugpjūčio 2d. iki 2018m. rugpjūčio 16d. - neaišku. Atleidžiant atsakovą iš darbo, su juo buvo visiškai atsiskaityta, todėl darbo ginčų komisija iš ieškovės atsakovui nepagrįstai priteisė 396,44 Eur dienpinigių ir 1189,32 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką, o pirmosios instancijos teismas paliko galioti tokį teismo sprendimą.

15. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats nurodo, jog šalių sudarytos darbo sutarties 5.2 punkte numatyta darbdavio teisė įspėjus darbuotoją prieš 1 darbo dieną atšaukti iš darbo, o atšaukimą darbdavys turi teisę pateikti darbuotojui žodžiu, darbuotojo nurodytu elektroniniu paštu ar raštu (popieriniu variantu). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pats sau prieštarauja, jog nėra jokios atžymos ar kitokio raštiško įrodymo, kad atsakovas atsisakė susipažinti su įsakymu dėl atšaukimo iš komandiruotės, nes jų ir negalėjo būti, atsakovą atšaukiant iš darbo žodžiu.

16. Sutiktina su apeliante, kad šalys sudarytoje darbo sutartyje 5.2 punkte numatė darbdavio teisę įspėjus darbuotoją prieš 1 darbo dieną atšaukti iš darbo ir atšaukimą pateikti darbuotojui žodžiu, darbuotojo nurodytu elektroniniu paštu ar raštu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, kilus tarp šalių ginčui, tokios darbdavio teisės reglamentavimas darbo sutartyje neatleidžia jį nuo pareigos įrodyti, kad darbuotoją apie jo atšaukimą iš darbo darbdavys įspėjo žodžiu.

17. Ieškovė aplinkybę, kad buvo įspėjusi atsakovą apie jo atšaukimą iš komandiruotės žodžiu, įrodinėjo įmonės darbuotojo liudytojo S. N. parodymais. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vertinant šalių pateiktus įrodymus reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

18. Nagrinėjamoje byloje apklaustas liudytoju buvo asmuo – S. N., kuris yra ieškovės įmonės darbuotojas. Toks asmuo teismo gali būti vertinamas kaip suinteresuotas šalies naudai. Todėl pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai savo išvadas grindė ne liudytojo parodymais, o byloje esančiais rašytiniais įrodymais. 2018 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad atsakovas dirbo 10 dienų po 2 valandas, 2018 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateikti duomenys nesiskiria nuo 2018 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pateiktų duomenų, kuriame taip pat žymimos 2 val. trukmės atsakovo kasdienis darbas. Apeliantės teiginiai, kad atsakovui pravaikštos nebuvo fiksuotos dėl jų įmonės darbuotojo aplaidumo, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Kad atsakovas nebuvo informuotas apie jo atšaukimą iš komandiruotės, dirbo Vokietijoje iki 2018m. rugpjūčio 16d. ir buvo tik tada atleistas iš darbo, patvirtina ir UAB ,,N.“ direktoriaus komercijai įsakymas 2018-08-16 dėl K. A. atleidimo iš darbo, 2018-08-16 kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo lapas, 2018-08-21 ir 2018-08-23 UAB „N.“ mokėjimo pavedimai, darbo sutartis, kurioje nurodyta, kad K. A. atleistas iš darbo nuo 2018-08-16.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Kadangi ieškovė neįrodė, kad 2018m. rugpjūčio 1d. atšaukė atsakovą iš komandiruotės, jo darbo funkcijų vykdymą iki jo atleidimo iš darbo 2019m. rugpjūčio 16d. patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenys, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas.

20. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovas bendrovėje UAB „N.“ dirbo tik nuo 2018-07-24 iki 2018-08-16, t. y. neišdirbo nei mėnesio, todėl priteistina 1189,32 Eur netesybų suma yra nepagrįstai per didelė, turėtų būti mažinama bent jau tris kartus.

21. DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Pažymėtina, kad tokiu reglamentavimu yra nustatyti darbdavio atsakomybės ribojimai, kai darbo sutartis yra nutraukta, o su darbuotoju neatsiskaitoma.

22. Nagrinėjamu atveju jau nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą netesybų dydį nustatyti uždelstą atsiskaityti sumą padauginus iš trijų mėnesių skaičiaus, t.y. mažiau, nei įstatyme nustayti ribojimai. Tiek Darbo ginčų komisija, priimdama tokį sprendimą, tiek pirmosios instancijos teismas, palikdamas jį galioti, įvertino palygintio trumpą atsakovo darbo laikotarpį ieškovės įmonėje ir darbuotojui neišmokėtos sumos dydį. Kadangi netesybos atsakovui yra priteistos mažesnės, nei numato įstatymo ribojimai, dar mažinti priteistinas netesybas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą, vadovaujantis apeliacinio skundo argumentais, keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės UAB „N.‘‘ apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos.

25. Atsakovui priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje atsakovas K. A. patyrė 100,00 Eur išlaidas už advokato A. K. suteiktą teisinę pagalbą - parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, atsiliepimo turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovo K. A. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, iš ieškovės UAB „N.‘‘ priteistina atsakovui K. A. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės UAB „N.“, juridinio asmens kodas 304070928, priteisti atsakovui K. A. 100,00 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė