- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- II-91-760/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Advokatai
- Arvydas Vaclovas Laurišas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. S. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko (toliau – Tauragės AVPK) 2019 m. liepos 31 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
V. S. skundu prašo teismo panaikinti Tauragės AVPK 2019 m. liepos 31 d. nutarimą ir nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą, nesant administracinio nusižengimo sudėties. V. S. skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. birželio 27 d., vakare išgėrė du litrus šešių laipsnių stiprumo tamsaus alaus. Alkoholį vartojo iki 22 val. Naktį miegojo. Ryte jautėsi blaivus. Važiuojant automobiliu Laisvės gatve, sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino jo blaivumą alkotesteriu. Įpūtė 0,44 promiles. Prašė pareigūno leisti dar kartą pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė. Po to kai buvo surašytas protokolas, taksi nuvyko į priėmimo skyrių, kur pasidarė kraujo tyrimą. Kraujas buvo paimtas apie 8 val. Atlikus kraujo tyrimą buvo rasta tik 0,33 promilės alkoholio. Mano, kad policijos pareigūnas turėjo vadovautis kraujo tyrimo parodymais ir bylą jo atžvilgiu nutraukti arba paskirti jam švelnesnę nuobaudą.
V. S. atstovas prašo teismo spręsti, ar policijos pareigūnas elgėsi teisėtai, neduodamas V. S. antrą kartą pūsti į alkotesterį. Mano, kad tokiu atveju, kai alkotesterio parodymai yra arti ribos nuo kada taikoma administracinė atsakomybė, pareigūnai turėtų vadovautis 2019 m. kovo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 237 ir asmenį testuoti du kartus. Taip pat prašo taikyti V. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalį.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimu prašo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
2019 m. liepos 31 d. Tauragės AVPK nutarimu V. S. nubaustas pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 28 d., 07 val. 20 min., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,44 promilės, pritaikius paklaidą 0,42 promilės. Jam paskirta 800 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, kai jiems nustatytas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Iš skundo bei paaiškinimų teisme nustatyta, kad V. S. iš esmės neneigia padaręs administracinį nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir ištyręs naujus įrodymus, sutinka su Tauragės AVPK išvada, kad V. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. S. neblaivumo tyrimas buvo atliktas 2019 m. birželio 28 d., 7 val. 31 min., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0138. Nustatytas neblaivumas - 0,44 promilės. Patikros sertifikate Nr. 0970846 numatyta prietaiso paklaida +/- 0,017 promilės, todėl pritaikius paklaidą nustatytas 0,42 promilių neblaivumas. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, V. S. grafoje „Asmens pasiaiškinimas ir pastabos“ nurodė, jog „galvojau, kad jau esu išsiblaivęs, labai gailiuosi dėl pažeidimo“. Vėliau, nesutikdamas su tyrimo rezultatu, V. S. kreipėsi į VšĮ Tauragės ligoninę, kad jam būtų paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. 8 val. 05 min., buvo paimtas kraujas tyrimui atlikti. Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4953/2019(01) matyti, kad V. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,33 promilės etilo alkoholio.
Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis (alkotesteris), kuriuo buvo tikrinamas V. S. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nenustatyta. Alkotesteriui 2019 m. balandžio 8 d. buvo atlikta patikra, kuri galioja iki 2019 m. spalio 8 d. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnas, atlikęs patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatyto taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-2014). Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultato kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju, tokių abejonių nekilo. Teismas atmeta kaip nepagrįstą, V. S. skunde ir jo atstovo teisme nurodytą aplinkybę, kad pareigūnas turėjo jo neblaivumą alkotesteriu tikrinti du kartus. Taisyklių 4 punkte (2019 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 237 redakcija) numatyta, kad policijos pareigūnui per tikrinimą nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, - 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Taigi, šiuo atveju, V. S. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija nesiekė 1,51 promiles ir jis nebuvo padaręs eismo įvykio, todėl policijos pareigūnas neturėjo atlikti jo neblaivumo pakartotinį tikrinimą.
Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę ne vėliau kaip per valandą po to kai jam atliktas tikrinimas, pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte, šia teise pasinaudojo ir V. S.. Kaip buvo nurodyta anksčiau, atlikus V. S. kraujo tyrimą nustatyta mažiausia koncentracija 0,33 promilės etilo alkoholio. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Pažymėtina, kad duomenys, gauti naudojant skirtingas priemones etilo alkoholiui nustatyti, gali skirtis, kadangi yra skirtingi metodai, kurių vienas nustato etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore alkotesterio panaudojimo metu, o kitas nustato etilo alkoholio koncentraciją kraujyje kraujo ėminio paėmimo metu. Taigi, moksliniu požiūriu minėti neatitikimai tarp gautų rezultatų gali būti paaiškinami tikrinimo metodų skirtumu.
Teismų praktikoje analogiškose bylose pripažįstama, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-318-458/2018). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime paprastai per 1 valandą kraujyje etilo alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 ‰, daugiausia – 0,20 ‰. Analogiškose administracinių nusižengimų bylose apklausiant ekspertus ne kartą konstatuota, kad alkoholio koncentracijos organizme sumažėjimas 0,15–0,2 promilės per valandą yra normalus, kadangi maždaug tokiu greičiu etanolis iš organizmo ir turėtų šalintis. Taigi, šiuo atveju kraujo mėginio tyrimas nepaneigia policijos pareigūno užfiksuotų duomenų, nes per nustatytą laiką tyrimų rezultatai galėjo pasikeisti dėl organizme vykstančių procesų. V. S. patvirtino, kad vakare išgėrė 2 litrus šešių procentų stiprumo alaus. Nors jis teigė, jog nesitikėjo, kad gali įpūsti 0,44 promiles, tačiau pažymėtina ir tai, kad miegant suaugusiojo kraujyje per vieną valandą, priklausomai nuo organizmo būsenos, oksiduojasi tik 0,1 promilių alkoholio. V. S. nurodė, kad alkoholį vartojo iki 22 val., naktį miegojo, jo neblaivumas alkotesteriu tikrintas – 7 val. 31 min, todėl yra pagrindas teigti, kad tikrinimo metu jo organizme alkoholio kiekis nebuvo sumažėjęs iki leistinos vairavimui ribos ir V. S. negalėjo vairuoti automobilio. Policijos pareigūno atlikto tyrimo metu nustatytas 0,44 promilių (0,42 promilių pritaikius paklaidą) neblaivumas buvo objektyviai nulemtas dėl V. S. alkoholio vartojimo, o ne dėl netinkamo alkotesterio veikimo. Todėl byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. S. 2019 m. birželio 28 d., 07 val. 20 min., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,44 promilės, pritaikius paklaidą 0,42 promilės.
Ištyrus administracinio nusižengimo bylą, teismas neturi pagrindo teigti, kad institucija, paskirdama V. S. administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę būtų pažeidusi bendruosius administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės skyrimo pagrindus, numatytus ANK 32 ir 34 straipsniuose. Nutarime kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta, kad pažeidėjas pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismas sutinka su institucijos nutarime padaryta išvada, kad V. S. veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucija, atsižvelgdama į nustatytų promilių dydį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei pažeidėjo asmenybę, pagrįstai V. S. paskyrė minimalią nuobaudą – 800 Eur baudą ir minimalų specialios teisės atėmimo terminą – 1 metams. V. S. nei institucijai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar ją švelninant. Šioje byloje teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas taikyti šio įstatymo nuostatas. V. S. ir pats patvirtino, kad jis praeityje yra baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Ir nors specialios teisės atėmimo terminas buvo seniau suėjęs, tačiau tik 2019 m. balandžio mėnesį, atlikus visus reikalavimus, jam ši teisė vėl buvo grąžinta. Taip pat, V. S. 2016 – 2017 metais buvo du kartus baustas administracinėmis nuobaudomis už dviračio vairavimą esant neblaiviam. Ir nors pažeidimo padarymo metu administracinių nuobaudų galiojimas buvo pasibaigęs, bet šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja pažeidėją ir yra pagrindas konstatuoti, kad administracinis nusižengimas už kurį jam taikytas specialios teisės atėmimas 1 metams, nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime.
Taip pat, aplinkybė, kad V. S. teisė vairuoti reikalinga, kad galėtų dirbti toliau nuo gyvenamosios vietos, nėra išskirtinė dėl kurios būtų pagrindas jam švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, tačiau nebuvo pakankama sulaikyti jį nuo pažeidimo darymo. Akivaizdu, kad asmuo, žinodamas, jog jam teisė vairuoti yra būtina, turi būti itin apdairus ir ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Paskiriant asmeniui nuobaudą siekiama užtikrinti visuomenės interesą, todėl tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos patiria nubaustas asmuo, yra neatsiejama nuobaudos dalis. Tai, kad V. S. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų pablogino savo padėtį, yra tik jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, ir teismų praktikoje pripažįstama, kad šeiminė, darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nes galimos neigiamos pasekmės yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas.
Įvertinus bylos medžiagą, institucijos nutarime išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Tauragės AVPK priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, skundo argumentai neduoda pagrindo teismui daryti priešingas išvadas, todėl 2019 m. liepos 31 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o V. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1punktu, teismas
nutar i a:
Netenkinti V. S. skundo. Palikti nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko 2019 m. liepos 31 d. nutarimą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.